Kaip vaikai per Kristaus Gimtadienį. 1 dalis

John Fenn, 2014 m. kovo mėn. 8 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Aš užaugau dideliame name su ilgu koridoriumi, kuris vedė į keturis miegamuosius ir vieną vonios kambarį. Kitame namo gale buvo tai, ką mes pavadintume šeimos kambariu, arba urvu (guoliu), kaip yra sakoma Teksase ir daugumoje Amerikos pietų. (Ir tarp išsibarsčiusių po JAV pietiečių bei jų palikuonių).

Šeimos kambarys buvo vieta, kur mes praleisdavome laiką su šeima žiūrėdami TV ir tiesiog būdami drauge. Tenai mama ir tėtė auštant sudėdavo Kristaus Gimtadienio (Kalėdų) dovanas 4 vaikams, kad jie surastų jas ryte. Jos buvo suvyniotos į atskirą įpakavimą, kad vaikai jų nesusimaišytų.

Tėtis turėjo vieną iš tų tuomet labai modernių, o dabar jau senovinių, namų kino kamerų su 1 metro ilgio šviesos juosta, ant kurios buvo 4 šviesos pluoštai, jie užtvindydavo kambarį kaip atominis sprogimas. Tai buvo pirmas kartas, kai aš išgirdau frazę: „Nežiūrėk į šviesą“.

Mes išsirikiuodavome koridoriaus gale kaip olimpiniai sprinteriai, kurie laukia signalo įsiveržti į šeimos kambarį ir pasiimti savo dovanas, ir mes žinojome, kad priartėjome, kai užsidegdavo tėtės šviesos, nes tada namo galas staiga tapdavo ryškesnis už vidurdienio šviesą.

Mažas varpelis ir kas vykdavo po to

Mama ir tėtė praleido savo pirmus 2 vedybinio gyvenimo metus netoli Štutgarto, Vokietijoje. Tada kiekvienas JAV vyras tarnavo 2 metus kariuomenėje, ir tai buvo jo paskyrimo vieta. Tuo metu jie aplankė Oberamagau ir nupirko Betliejaus sceną, išgraviruotą vietinių medžio meistrų su Juozapo ir Marijos, piemenų, gyvūnų, išminčių, angelų viršuje ir kūdikio Jėzaus ėdžiose figūromis.

Mama taip pat nupirko gražų porcelianinį varpelį eglutės žaisliuką, kuris paskutinis buvo kabinamas ant mūsų eglės. Mums griežtai draudė jį liesti, nes mamai varpelis buvo labai brangus. Ji tik viena turėjo teisę skambinti tuo varpeliu. Jos mintyse, kuomet ji skambindavo varpeliu tai reiškė, kad Jėzus atėjo kaip pati didžiausia Tėvo dovana žmonijai, ir Kristaus gimtadienis oficialiai prasidėdavo.

Bet jis tarnavo dvigubam tikslui; 4 mažiems vaikams laukiantiems koridoriaus gale, varpelio skambėjimas buvo tolygus startinio pistoleto šūviui bėgimo takelyje – PIRMYN! Mes lenktyniaudami bėgdavome koridoriumi, na, žinoma, jie lenktyniavo, nes būdamas vyriausias aš buvau per daug šaunus, kad rodyčiau susijaudinimą savo broliukams ir sesutei.

Tikiuosi, kai nueisiu į dangų, paprašysiu parodyti šias scenas dar kartą, ir galbūt patirsiu daugiau susijaudinimo nei greitis, kuris išvystomas bėgant koridoriumi, kurį aš prisimenu. Ir esu tikras, kad namai atrodys mažesni, negu, kaip prisimenu jie tada man atrodė.

Kai mes įsiverždavome į apšviestą šeimos kambarį, tėtis stovėdamas kampe viską filmuodavo, mama padarydavo pauzę ir atkreipdavo mūsų dėmesį į Betliejaus sceną. Betliejaus scena stovėdavo kelias savaites prieš šventes, bet be vienos detalės. Kūdikio Jėzaus ten nebuvo iki Kristaus Gimtadienio šventės, mama paaiškindavo, kad jis paslėptas nuo akių, paslėptas nuo žmonijos iki Jo gimimo.

Kalėdų rytą, prieš tai, kuomet mums būdavo leidžiama atidaryti mūsų dovanas, visas dėmesys būdavo sutelktas į mamą, kuri pristatydavo išdrožtą kūdikio Jėzaus figūrėlę, ir subtiliai ją padėdavo į ėdžiais – taip pranešdama, kad Jis jau atėjo ir tai yra priežastis kodėl mes vienas kitam dovanojame dovanas.

Pagarba, garbė, nusilenkimas

Daugelis krikščionių priima viską, kas pavadinta „Dievas daro nauja“, ir žaidžia su tuo, kaip vaikai Kristaus Gimtadienio rytą, nestabtelėdami pagerbti tai, kas mums jau yra duota. Kaip jūs matote, aš rašau apie tai, - mamos kasmetinis stabtelėjimas pagerbti Didžiąją Dovaną tebėra su manimi ir šiandien. Aš paveldėjau tą Betliejaus scenelę ir varpelį, ir tęsiu tradiciją.

Netgi, kai mes 4 maži vaikai verždavomės dovanų, mūsų tikrasis susižavėjimas buvo Tikrosios Dovanos paprastame pagerbime. Kur dabar dingo šis pamatas? Tačiau balansas tarp baimės bei pagarbos Dievui ir vaikiškam susižavėjimui dėl to, ką Jis daro, yra įmanomas, lygiai taip, kaip mes laikydavome tą varpelį prie Betliejaus scenelės, kur buvo kūdikis Jėšua ėdžiose, kaip šventenybę 4 vaikams Kristaus Gimtadienio rytą.

Kai aš studijuoju Naująjį Testamentą, ir namuose bei santykiuose praktikuojamą tikėjimą, ir palyginu tai su moderniu Instituciniu surinkimu, Dievo dalykai man verti išaukštinimo ir pagarbos, ir aš matau, kad ta pati pagarba Jam yra ir namų surinkimuose šiandien, mažų mažiausiai bent jau CWOWI. Aš galiu kalbėti tik pagal malonę duotą man, taigi aš negaliu kalbėti apie visus namų surinkimus, ir apie skirtingą, bet panašią „paprasto surinkimo“ (simple church) srovę.

Paulius rašė NEBŪKITE kaip vaikai, kurie yra nešiojami ir mėtomi „visokių mokymo vėjų“, kuriuos jie sutinka. Jis rašė apie tvarką santuokoje „dėl angelų“, kurie yra paskirti saugoti porą, ir jeigu santuoka netvarkinga, tai trukdo jų darbui. Jis rašė apie mūsų išgelbėjimo atbaigimą su baime ir drebėjimu, ir mūsų susirinkimų laikymą šventais ir daryti tai tikslingai. Nors kiti jo metu (kaip ir mūsų) naudojo Dievo Žodį apgaulingai. (Efeziečiams 4:14, 1 Korintiečiams 11:10, Filipiečiams 4:12, 2 Korintiečiams 4:2)

Susižavėjimu pagrįstas tikėjimas

Žodis „susižavėjimas“ Amerikoje pasirodė ankstyvaisiais 1800 ir reiškė „lėkštas užsiėmimas, vaikymasis“. Iki 1881 tai buvo naudojama apibūdinti naujausias madas. Tai panašu į prancūzų „fadaise“, reiškiantį „nesąmonė“ arba „lėkšta“, ir toliau lotyniškai „fatus“ – reiškiantį „kvaila“.

Šiandien susižavėjimas kreipia žmonių žvilgsnius į kažką, kas greitai išnyksta iš atminties. Daug dalykų vyko krikščioniškuose sluoksniuose, kurie skelbė, kad tai yra svarbiausia ką daro Dievas, nors, jeigu taip būtų, Viešpats turėtų dažnai keisti Savo nuomonę – po dviejų metų pakildavo naujas susižavėjimas ir buvo skelbiama, kad būtent TAI yra svarbiausia, ką daro Dievas, o ankstesnis mokymas būdavo užmirštamas.

Kai kurie žmonės taip susitelkia į susižavėjimą ir pasilieka tenai, padaro jam mažus dvasinius ir intelektinius namus savo prote ir sutelkia ten savo gyvenimą. Dažnai, vieną dieną, jie atsibunda suvokę, kad blizgučiai išnyko, ir stebisi, kur visi kiti nuėjo. Kai tai įvyksta ateina sumaištis ir iškyla klausimai, plius abejonės savimi ir jausmas, kad esi apgautas arba kažko trūksta. Jie suvokia, kad jie sudėjo savo tikėjimą asmeniu ar judėjimu, užuot tikėjus Tėvu ir Viešpačiu.

Aš nesu toks senas kaip žemė, bet pakankamai gyvenau, kad prisiminčiau, kaip suaugusieji žaidė su asmeninėmis pranašystėmis 1970-ųjų viduryje, kaip vaikai per Kristaus Gimtadienį (Kalėdas). Su pranašais, kurie linkę sėdėti svarbiausiose vietose ir duoti žmonėms išsamias pranašystes, bet retai iš tikro ką nors reiškiančias. Po 25 metų vėl asmeninė pranašystė, nauja ir moderni asmeninės pranašystės rūšis tapo naujausiu dalyku, ką Dievas atseit vėl darė, bet išnyko kaip ir 70 -aisiais metais. Nors kaip kiekvieno susižavėjimo atveju, žmonės tai išlaikė metų metais.

Ar Tėvas naudoja mūsų vaikišką nesubrendimą, kai žaidžiame su Juo, kaip su žaislu per Kristaus Gimtadienį? Taip, Jis panaudoja, Jis meistriškai panaudoja bet ką, Savo šlovės labui. Ar žmonės buvo sužeisti asmeninės pranašystės judėjimo metu? Taip jie buvo, lygiai taip, kaip blizgantis Kristaus Gimtadienio žaisliukas nukrito ir sudužo Naujųjų Metų Dieną.

Dievo dalykus naudoti tuščiai

Du pirmi įstatymai, kuriuos Dievas davė – tai, kad Jis būtų pagerbtas, tik Jis ir niekas kitas, ir netarti JO Vardo be reikalo, tuščiai. Žodis „tuščiai“ yra pavyzdžiui naudojamas, kai dirbi sunkiai ir nieko nepasieki. „Tai buvo tuščiai“. Mes taip pat naudojame apibūdinti asmenį, kuris taip susitelkęs į save, kad tampa netinkamu ir nenaudingu. Jie yra tušti, be tikslo, netinkami realiems gyvenimo dalykams. „Tušti“ reiškia be „tikslo“ be „siekinio“.

Tuščias Jo vardo panaudojimas yra pradedant nuo „O, mano Dieve!“ iki: „Šlovė Dievui“ be tikro šlovinimo, bet tik kaip tuščias šūkis. Teksase yra TV pamokslininkas, kurio lioviausi klausyti jau prieš dešimtmečius, dėl jo tuščių šūkavimų: „O mano Dieve!”, kai jis moko, mano dvasia taip nuliūsta, kad aš negaliu klausyti.

Kartais, kai aš girdžiu tikinčiuosius naudojant Jo vardą tuščiai arba žaidžiant Jo dalykais kaip vaikus su naujais žaislais per Kristaus Gimtadienį, man norisi šaukti: „Stabtelėkite prieš atidarydami Jo dovanas ir suteikite Jėzui deramą vietą!“ Kaip atsitiko, kad mes praradome pagarbą Dievui Kristaus kūne? Apie tai kitą savaitę... iki tada...laiminu.

Laiminu visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kraujo Mėnulis pagal Bibliją. 2 dalis

John Fenn, 2014 m. vasario mėn. 28 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Vyras ir žmona pietums pakvietė 2 poras, su kuriomis draugavo. Jis vėlavo grįžti iš darbo, taigi jo draugai atvyko pirma jo. Kai jis įėjo pro duris, jie visi pasisveikino, o jo žmona paklausė: „Brangusis, kaip praėjo darbo diena?“ Jis atsakė: „OK, viskas gerai, gera diena, turėjau gerus priešpiečius, prezentacija praėjo gerai, tik šiek tiek užstrigau transporto kamštyje pakeliui į namus. Viskas normaliai.“

Ir pabaigęs, jis pagalvojo, kad pasakė viską

apie tą dieną. Jis negalėjo suprasti, kodėl kam nors reikėtų daugiau informacijos, daugiau nei ta, kuria jis pasidalino. Bet jis klydo.

Jo žmonos vertinimu jis nepasakė jai nieko. Anksčiau jų santuokoje ji galbūt stebėjosi: „Kodėl jis man nekalba?“, bet bėgant metams ji suprato, kad jis neslepia informacijos, tai vyksta dėl to, kad jis yra vyras. Taigi negalima jo visiškai kaltinti.

Tai prasideda

Viena iš moterų, kuri šiek tiek žinojo apie jo darbą paklausė: „Kaip sekasi naujam pardavėjui?“ Jis atsakė: „Puikiai. Jis jaunas ir uolus, bet turi nedaug patyrimo. Šiek tiek suklydo tvarkydamas dokumentus. Aš daviau jam darbo partnerį, kuris dirba jau 15 metų, taigi šitai turėtų padėti.“

Tos žmonos vyras įsijungė į pokalbį: „Aš galvoju, kad mačiau tave per priešpiečius, kur tu valgei? Vyras atsakė: „Tu galėjai matyti mane. Aš su grupe nuėjau į meksikietišką restoraną miesto pakraštyje, jis labai geras, jie ten pateikia plonus baltus grūdų traškučius, kuriuos aš mėgstu labiau nei storus geltonus, kokius galima gauti daugumoje kitų vietų, taigi, tai buvo gerai. Mums visiems vieną kartą ten vertėtų nueiti.“

Kol visi klausinėjo detalių, jo žmona įsiterpė: „O kaip bosui patiko tavo prezentacija?“ „Iš tiesų patiko, nors Fredas metė iššūkį mano išvadoms, bet jam reikėjo tik paaiškinti. Visi sutiko, kad aš gerai padirbėjau, ir jie kitą savaitę tai aptars taryboje.“

Tuo metu kitas vyras uždavė klausimą visiems: „Ar kas nors iš jūsų šį vakarą matė auto avariją?“ Tada šeimininko žmona atsigręžė į vyrą ir paklausė, ar ta avarija sukėlė transporto kamštį, kurį anksčiau paminėjo jos vyras?“

„Taip, aš mačiau tai. Avarija įvyko statybvietėje, kur 2 juostos susilieja į vieną, nedidelis incidentas, niekas nenukentėjo, bet tai užtvėrė eismą, ir dėl to policijai buvo sunku privažiuoti iki įvykio vietos.“

Ir pagaliau jo žmona pajuto, kad ji sužinojo apie jo dieną. Jis galvojo, kad apšviestas prožektorių lempos, tik atsakinėjo į klausimus smalsiai detektyvų komandai, kuriai rūpėjo kiekviena jo gyvenimo detalė.

Atsisakymas: Vardai nepaminėti, kad būtų apsaugotas privatumas. Bet tai būdinga kiekvienam vyrui. Šis pasakojimas nėra kiekvienos santuokos stereotipas, bet jei esi vyras ir turi „informacijos nutylėjimo sindromą“, prašau kreipkis į „Vyrų maldą“‚ kaip matome „Red Green“ TV laidoje: „Aš esu vyras, bet jei reikia, manau, kad galiu keistis.“

Vienas pokalbis

Vyras įėjo pro duris ir pasakė pagrindines savo dienos temas, bet jo draugai pokalbyje sužinojo daugiau detalių, baigiant detalėmis apie auto įvykį dienos pabaigoje.

Tačiau tos papildomos detalės visos buvo vieno pokalbio dalis, kuris prasidėjo neaiškiais kontūrais ir baigėsi mažomis detalėmis. Jei jūs vėliau apžvelgdami paskaitytumėte pokalbio transkripciją, ir išimtume vieną pasikeitimą mintimis iš pokalbio, galėtumėte susidaryti neteisingą vaizdą apie jo dieną. Tą dieną buvo daugiau nei traškučiai ir salsa. Nesusitelkime į traškučius ir salsą.

Dabar pagalvokime apie tai, kaip tai susiję su skirtingomis pranašystėmis apie kruvino mėnulio paminėjimą įvairiose Biblijos vietose. Jie yra vieno pokalbio dalimi.

Pirmyn

Joelio pranašystė 850 BC (prieš Kristų) apie tamsią saulę/mėnulį dalis to paties pokalbio, kaip ir Jėzaus pranašystė Mato 24 skyriuje – pranašystė apie tamsią saulę/mėnulį, kaip Petras citavo Joelį Apaštalų darbų knygos 2 skyriuje apie tamsią saulę/mėnulį, kaip Jonas papasakojo apie savo regėjimą 100 metų po Kristaus apie ateinantį Jėzaus sugrįžimą ir mėnulio/saulės užtemimą. Visa tai panašu į vieną ir tą patį pokalbį tarp žmonos, vyro ir jų svečių, kurį anksčiau skaitėte.

Mes darome klaidą, kai žiūrime į pranašystę laike, panašiai kaip išdėstydami ją išilgai geležinkelio bėgių, pradėdami iš kairės ir eidami į dešinę, suskirstydami į segmentus pagal kultūrą ir laiką. bet AŠ ESU yra visada esantis, taigi laikas ir kultūra atmetama ir lieka tik tai, ką sako Dvasia. Visa tai vienas pokalbis įkvėptas Šventosios Dvasios.

Prieš kažkiek tai metų Tėvas man kai ką pasakė, kas padėjo man tai suprasti: Jis pasakė, galvoti apie (Jį) ir visas pranašystes šia tema taip, lyg jos būtų sudėtos ant stalo, o tu žiūri žemyn iš viršaus į stalo viršų. Jos visos yra ant to pačio stalo. Tu gali judėti nepriklausomai nuo Joelio iki Jėzaus, Petro, Jono per 950 istorijos metų, nes tu esi virš stalo – virš laiko. Toks yra AŠ ESU. Ne laiko tėkmėje, kaip žmogus, bet virš laiko, kaip AŠ ESU. Iš šitos perspektyvos tu gali matyti visas paranašystes (ir iš esmės Žodį) jos yra dalis to paties pokalbio.

Šitos pranašystės nėra atskirtos 950 metų kaip tai atrodo natūraliai. Realybėje jos visos stovi viena prie kitos ant to paties stalo, visos sako, ką Šventoji Dvasia joms liepė, visos yra iš to paties pokalbio apie ženklus, kurie lydi Kristaus sugrįžimą.

Taigi, mano palyginime apie Jėzų Evangelijose yra...

Padėkime į šoną mano pajuokavimą apie vyrų ir moterų skirtumus. Mano palyginime Jėšua yra tas vyras, kuris įeina pro duris ir pradžioje pateikia tik pagrindinį dienos eskizą – Jėzaus pranašystė apie paskutines dienas Mato 24 skyriuje yra tie pagrindiniai, bendri bruožai.

„Po tų dienų suspaudimų saulė patamsės ir mėnulis nešvies; žvaigždės kris iš dangaus ir dangaus jėgos bus sudrebintos. Ir tada pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas danguje, ir visos žemės giminės gedės...“

Bet daugiau detalių šiai pokalbio daliai ateina iš Joelio 2 skyriaus:

„Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti. Tamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes… Prieš juos drebės žemė ir svyruos dangus, saulė ir mėnulis aptems, žvaigždės nebespindės… Saulė pavirs tamsa ir mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir baisiai Viešpaties dienai…“

O Petras per sekmines Apaštalų darbų 2 skyriuje pakartoja kai kurias Joelio pranašystės dalis, bet supranta šias dalis iš kitos perspektyvos:

„...Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų. Saulė pavirs tamsybe, o mėnulis – krauju, prieš ateinant didingai ir šlovingai Viešpaties dienai. Ir kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“

Vis dar tame pačiame pokalbyje, Jonas Apreiškimo kygos 6 skyriuje mato skirtingas detales:

„Aš mačiau, kai Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas, o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius. Dangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos rietimas, ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų.“

„Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. Jie šaukė kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, nes atėjo didi Jo rūstybės diena, ir kas gali prieš Jį išstovėti?!

Išvados: Mes galime matyti, kad saulės/mėnulio apibūdinimas, apie ką kalbėjo Jėšua, Petras, Jonas, yra keturios vieno pokalbio dalys. Tai pasirodys Jo sugrįžimo metu, kuris bus po Antikristo pasirodymo šventykloje Jeruzalėje, kaip mūsų Uola padedėjo kontekstinį pokalbio pamatą.

Jeigu jūs norite paskaityti knygą, kur pateiktas geras švenčių dienų tyrimas ir kaip istoriniai įvykiai sutampa istorijos bėgyje, aš rekomenduoju vėlesnę Grant Jeffrey knygą: „Pasimatymas su Likimu“. Jei jūs norite žinoti daugiau, kaip su Kristaus grįžimu yra susieti šeštas anspaudas, šeštas trimitas ir šeštas indas, ir apie kitus anspaudus, trimitus ir indus, aš siūlau savo serijas apie Apreiškimo knygą.

Tik perspėju nesiginčykime dėl traškučių ir salsos, ten vyksta platesnis pokalbis.

Laiminu visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kraujo Mėnulis pagal Bibliją. 1 dalis

John Fenn, 2014 m. vasario mėn. 22 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Barbara dirstelėjo pro pravertas duris, pasilenkė ir sušuko: „John, kur yra augalų vazonai? Aš sėdėjau svetainėje, rašiau, bendravau per Skype, o gal kažkam atsakinėjau elektroninį laišką, taigi, kaip tipiškas vyras, aš paklausiau puse ausies ir atsakiau: „Kuri dėžė su apatiniu trikotažu?“ (žodžių žaismas: angliškai „pants“ – apatinis trikotažas, o „plants“ – augalai).

Ji sušuko šiek tiek garsiau (tai visada veikia): „Ne, vazonai augalams!“ Žinoma aš atsakiau šiek tiek garsiau: „Kokia dėžė apatiniam trikotažui?“

Mes turime daržą ir turime molinius bei plastikinius puodus (vazonus), išmėtytus aplink lysves, ir daržo tvorą, ir ji bandė laimėti laiko, klausdama manęs, kur aš sudėjau didžiuosius puodus, užuot pati pradėjus paieškas kieme.

Savo mintyse, aš galvojau, kad ji dabar atlieka sezoninį tvarkymąsi, nešiodama daiktus iš vonios į sandėliuką ir atgal, taigi klausimas apie dėžę su kelnėmis atrodė logiškas.

Aš pakilau nuo kėdės ir pasisukau į ją, ji stabtelėjo name ir pasisuko eiti link manęs, ir mes prapliupome juoku – na, aš juokiausi, ji sumurmėjo kažką apie tai, kad man reikia pasitikrinti klausą, ir vis dar besijuokdama pasuko link durų.

Biblinis kruvinas mėnulis

Mes krikščionys turime savo kalbą. 2 krikščionys gali kalbėti apie tą pačią frazę, bet girdėti 2 absoliučiai skirtingus dalykus, pagal tai ką mokė x mokytojas, pagal knygą, kuri yra parašyta, arba pagal video, kurį matė. Labai gretai įsitraukia emocijos, susiformuoja nuostatos, todėl vienas sako: „vazonai ir augalai“, o kitas girdi „dėžės ir skalbiniai“.

Visa pranašystė sukasi apie tai, ką sakė Jėšua (Jėzus). Jėšua davė pagrindą originaliam kontekstui. Ne mokytojas, ne video, ar konferencija, bet Jėšua. Taigi, aš pradėsiu nuo Jėšua, kad mes gautume bendrą supratimą apie tai, kur pranašaujama apie kruviną mėnulį ir aptemusią saulę.

Jėšua yra atramos taškas

Viskas laiškuose yra paremta tuo, ką Jėšua mokė, ir galima kildinti tiesiogiai iš Jo. Pavyzdžiui, kai Petras paminėjo 15 ar 16 kartų apie tai, jog kenčia nuo persekiojimų dėl to, kad daro teisingus dalykus, ir kad jis yra mokinys, jis nurodo į Jėzaus pavyzdį ir mokymą Evangelijose.

Kai Paulius Romiečiams 14 skyriuje sako, kad nuo kiekvieno mūsų priklauso, kurią dieną mes pasirinksime garbinti ir kokį maistą valgysime, nes tai mes darome dėl Jo, mes galime prisiminti, kaip Jėšua kalbėjo, kad Sabatas buvo sukurtas žmogui, o ne Dievui, ir kad tai, kas įeina į žmogų nesuteršia jo.

Ir taip toliau, visi laiškai yra kilę iš Jėzaus mokymo ir juose galima rasti tai, ką Jis kalbėjo. Tas pats yra teisinga ir mums šiandien. Viskas, ką Jis kalbėjo ar mums apreiškė gali būti rasta Žodyje ir Jo pasakymuose, ir tai sutinka su Evangelijomis ir laiškais.

Tai tinka ir pranašystei. Buvo padaryta didelė klaida, nes kažkas pastatė savo mokymą ant vienos eilutės, gal iš Senojo Testamento ar Apreiškimo knygos, nepaisydamas ne tik to, ką apie tai kalbėjo Jėšua, bet ignoruodamas likusį raštą šiuo klausimu.

Visi pranašai ir pranašystė iki Jėzaus – Senasis Testamentas – atsakymas Jam, ir visi pranašai ir pranašystės po, įskaitant ir mūsų dienas – tai yra atsakymas Jam. Jie prideda detales Jo pamatinėms tiesoms, bet jie visi veda į Jį. Jis įkuria kontekstą ir laiką. Ir taip pat mes privalome atsiversti Mato 24 skyrių, kad suprastume originalią intenciją ir kontekstą nustatytą Jėzaus dėl saulės ir mėnulio temos šiai dienai.

Kai mėnulis pavirs krauju

Mato 24 skyriuje Jėzaus mokymas atsako klausimą, kurį uždavė mokinai 4 eilutėje: „Koks bus tavo sugrįžimo ir amžiaus pabaigos ženklas?“

15-16 eilutėse Jis sako: „Todėl, kai pamatysite per pranašą Danielių paskelbtą naikinimo bjaurastį, stovinčią šventoje vietoje (kas skaito, teišmano), tada, kas bus Judėjoje, tebėga į kalnus…“ Jo nuoroda į Danieliaus knygą yra iš Danieliaus 9:27 apie lyderį, kuris įeis į šventyklą viduryje 7 metų taikos sutarties ir išduos Izraelį. Naujajame Testamente jis pavadintas anti-Kristu.

21 eilutėje Jėšua pasakė, kad įvykis prasidės laiku, kuris pavadintas „Didieji suspaudimai”, kurio dienos turės būti sutrumpintos, nes nei vienas žemėje neišgyvens.

Tada 29 eilutėje Jis uždaro tą laikotarpį savo sugrįžimu, sakydamas: „Tada nedelsiant PO tų dienų suspaudimų saulė aptems, mėnulis nebešvies, ir žvaigždės kris nuo dangaus, ir dangaus jėgos bus sudrebintos. Ir tada pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas danguje, ir tada visos žemės giminės gedės, nes jos matys Žmogaus Sūnų ateinantį debesyse iš dangaus su jėga ir didžia šlove ir Jis pasiųs angelus, kad jie surinktų Jo likutį nuo vieno dangaus krašto iki kito…“ (Gerai, kad Jis nepasakė, kad likutis bus surinktas nuo 4 kampų žemės, bet nuo vieno dangaus krašto iki kito).

Ką sako kita pranašystė – pridedamos detalės

Atkreipkite dėmesį kokios charakteristikos gaubia Jo sugrįžimą: saulė patamsės, mėnulis užtems, žvaigždės kris, bus sudrebinta žemė ir visata. Gedulas bus tarp žmonių. Tai yra PO suspaudimų Jo sugrįžimo metu.

Atsiverskime Apreiškimo 6:12-17, kad pamatytume, ką Jėšua sakė pridėdamas daugiau detalių: „Aš mačiau, kai Jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Ir štai kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, mėnulis tapo lyg kraujas, o dangaus žvaigždės ėmė kristi žemėn, tarytum stipraus vėjo purtomas figmedis mestų dar neprinokusius vaisius. Dangus nutolo tarsi suvyniojamas knygos rietimas, ir kiekvienas kalnas ir sala buvo išjudinti iš savo vietų.“

„Ir tada žemės karaliai, didžiūnai, karo vadai, turtuoliai, galiūnai, visi vergai ir visi laisvieji pasislėpė urvuose ir tarp kalnų uolų. Jie šaukė kalnams ir uoloms: „Griūkite ant mūsų ir paslėpkite mus nuo Sėdinčiojo Soste veido ir nuo Avinėlio rūstybės, nes atėjo didi Jo rūstybės diena, ir kas gali išstovėti?!“

Visai aišku, kad tie įvykiai yra Jo sugrįžimo metu, kaip parašyta Mato 24 skyriuje, bet pridedama daugiau detalių.

Ta pati saulė, mėnulis, žvaigždės, sudrebinimas. Čia Jonas prideda detales apie mėnulį, kuris tampa krauju, dangus suvyniojamas kaip rietimas, pasaulinis žemės drebėjimas, ir žmonės, kurie slepiasi nuo Jo sugrįžimo metu olose, ką mes vadintume bunkeriais.

Taigi mes matome kraujo mėnulį Kristaus sugrįžimo metu. Aš pasidalinau praeitą savaitę, kaip kiekvieną kartą, kai mėnulis arti horizonto ir ore yra dulkių, jis gali pavirsti kraujo mėnuliu. Bet mes ieškome ryšio tarp konkretaus kraujo mėnulio ir konkrečios įvykių sekos. Atkreipkite dėmesį: saulė, mėnulis, žvaigždės, žemės drebėjimai, suvyniojamas dangus – viskas įvyksta būtent konkretaus kraujo mėnulio pasirodymo metu per Kristaus sugrįžimą, kuris bus PO didžiojo suspaudimo, apie kurį kalbėjo Jėšua.

Dabar, kai nustatėme kontekstą su papildomomis detalėmis, kurias pateikia Jėšua Apreiškime Jonui, mes galime judėti kitą savaitę į tai, ką sakė Joelis ir Petras, kurie taip pat patvirtino kraujo mėnulio kontekstą Kristaus sugrįžimo metu. Mes nenorime kad kas nors išgirstų: dėžės ir skalbiniai kai sakoma vazonai ir augalai.

Laiminu visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Tiems kurie domisi:

Aš turiu seriją apie Apreiškimo knygą, kur nagrinėjami natūralūs to meto įvykiai, papildytą lentelę, ką reiškia kiekvienas anspaudas, trimitas ir indas.

4 Kraujo Mėnuliai

John Fenn, 2014 m. vasario mėn. 15 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Daugelis žmonių klausinėjo dėl mokymo „4 Kraujo mėnuliai“, paremto 2008 metais paskelbta Marko Bilzt teorija. Tai tapo pavadinimu bestselerio, parašyto kartu su John Hagee, kurią aš taip pat perskaičiau. Kai kurie man rašė, nes manė, kad aš atskleisiu tiesą apie tai, būtent ką sako Raštas šia tema. Taigi, aš rimtai priėmiau tokį jų pasitikėjimą.

Kur yra ta sala?

1879 metais italų laivo Barone Podesta kapitonas atrado mažą salą beveik 1400 km (870mylių) į vakarus nuo Čilės. Jis pavadino tą salą „Podesta“, ir jį pradėjo vadinti naujos žemės atradėju, bet nuo pat pradžių jis sutiko pasipriešinimą, nes kiti negalėjo rasti tos salos.

56 metus iki 1935m. sala buvo visuose Ramiojo vandenyno žemėlapiuose, kol ji buvo iš ten išimta. Daugelis tikėjosi, kad jis norėjo išgarsėti kaip naujos žemės atradėjas tame tyrinėjimų amžiuje. Nors kapitonas vis teigdavo, kad ji egzistuoja, ji taip ir nėra surasta iki šios dienos.

Italų kapitono vardas buvo Pinokis (Pinocchio), ir 2 metai po jo neįrodomo atradimo italų autorius Carlo Collodi parašė seriją vaikiškų apsakymų apie berniuką vardu Pinokis, kurio nosis tapdavo vis ilgesnė, kai jis sakydavo melą.

Dabar aš nesakau, kad Pinocchio nosis augo kiekvieną kartą, kai jis patvirtindavo tos salos egzistavimą, bet tai rodo – jei teiginys dažnai kartojamas, jis daugeliui žmonių tampa tiesa, kol tai nepaneigiama. Kai kurie mąsto taip: „Nereikia man tavo faktų, nes aš jau turiu savo nuomonę“, bet kiti nori tiesos.

Tik po, kai buvo kruopščiai ištyrinėta vietovė, kur pasak Pinocchio turėjo būti sala, buvo įrodyta, kad tai netiesa. Galbūt jis taip norėjo, kad jo raportas būtų tiesa, jog pasakė tik pusę tiesos, ir todėl nepaminėjo kai kurių faktų, arba jis pats suklydo ir netyčia padarė neteisingas išvadas.

Ir tai aš teigiu, nors nekritikuoju „Keturių kraujo mėnulių“ mokymo, nes mes turime tikėti, kad autorius norėjo gero.

Klausimai susiję su knyga

Pagrindinis klausimas, kurį aš gavau buvo dėl „paėmimo“, kuris turi įvykti šį rugsėjo mėnesį arba sekantį, arba Ezekielio 38 karas tarp Izraelio ir jo sąjungininkių prieš Rusiją ir jos sąjungininkes, kuris vyks ši rudenį, arba tragiškos pasekmės JAV dėl to kad ji nustojo padedėti Izraeliui.

Knygos subtitras: „Kažkas turi keistis“, ir kadangi daugelis mūsų tikrai turi nuolatinį pojūtį savo dvasioje, kad dalykai keičiasi, mums įdomu, ar detalės suminėtos knygoje atitinka tai, ką mes jaučiame.

Ar ateityje bus svarbių įvykių Izraeliui ir pasauliui? Be abejo. Taigi viskas, ką rašiau anksčiau nereiškia, kad nebus dramatiškų dalykų šiais ir sekančias metais – Tėvas pasakė man daugelį kitų dalykų, ir Viešpats pasakė kai kuriuos dalykus taip pat, ką Jis daro Kristaus Kūne. Taigi aš žinau, kad kai kurie dideli dalykai vyks šiais metais iki 2017 metų (toliau Jis man neparodė).

Klausimai, kurie man buvo užduoti, kad atsakyčiau, buvo susieti su knygos teiginiais, taigi aš vis dar esu susitelkęs į tai.

Visų pirma – kas yra tas „kruvinas mėnulis“?

Knygos pagrindu paimtas toks reiškinys: mėnulis užtemimo metu, patekęs į žemės šešėlį, tampa raudonu. Kai tai nutinka, mėnulis vadinamas „kruvinu mėnuliu“, taigi toks knygos pavadinimas.

Kruvinas mėnulis yra taip pat derliaus mėnulis, pilnas ir aiškus, dėl dulkių, kurios pakyla nuo laukų derliaus metu, tampa raudonu, kuomet jis yra arti horizonto. Mėnulis gali pavirsti raudonu arba oranžiniu bet kada dėl dulkių atmosferoje, karščio bangų, ir kitų atmosferos faktorių. Tai pasikartojantis normalus reiškinys, kiekvieną kartą, kai mėnulis arti horizonto. Saulė taip pat pavirsta krauju tam tikra prasme; kiekvienas skaitantis šitai yra matęs, kaip kyla saulė ar mėnulis, ir kaip jie parausta panašėdami į kraują.

Ką sako knyga?

Knyga yra paremta Joelio 2:31: „Saulė pavirs tamsybe ir mėnulis krauju, prieš ateinant didžiai ir baisiai Viešpaties dienai.“

Mąstymo logika tokia: kas paverčia saulę tamsia ir mėnulį raudonu, ir atsakymas-mėnulio užtemimas. Tada jie apžvelgia šituos atvejus hebrajų švenčių metu ir randa užtemimų ketvertus, kuriuos sudaro 4 mėnulio užtemimai, pasirodantys kas 2 metai. (2 vienais metais, 2 kitais – viso keturi)

Su 2 užtemimais/kruvinais mėnuliais nieko žymaus nenutiko, taigi jie tai paliko, bet su kitais jie pastebėjo tuo pat metu vykusius pasaulio įvykius. Užtemimai, kuriuos jie pamini ir pasaulio įvykiai, su kuriais jie juos susieja yra tokie:

1493-1494 – Ispanų inkvizicija, kuri išvijo hebrajus iš Ispanijos

1949-1950 – Izraelio valstybės atkūrimas

1967-1968 – Šešių dienų karas (liepos 5-11, 1967)

Tada jie pastebėjo, kad 2014-2015 turi dar vieną rinkinį užtemimų, ir padarė išvadą, kad dalykai turi pasikeisti Izraelyje ir hebrajų žmonėms šiais ir sekančias metais. Tai knygos esmė.

Nelaimė tokia kad...

Iškeldinimo Ediktas buvo išleistas 1492, bet pirmas užtemimas pasirodė tik po metų, ir paskutinis užtemimas iš keturių – po 2 metų. (Be to – inkvizicija vyko nuo 1478-1834)

Izraelio valstybingumas buvo atkurtas 1948 metų gegužės mėnesį, bet užtemimas įvyko tik po metų – 1949 m., o paskutinis užtemimas – 1950 metais.

1967 metų užtemimai pasirodė tik po daugelio mėnesių, kai karas jau buvo baigęsis ir metai po to.

Bet kai kurie noriai priima, ką rašo „žymus vardas“ nepatikrindami pagrindinių faktų, kai kurie Kristaus kūne yra arti panikos dėl keturių užtemimų 2014-2015 metais. Ar „paėmimas“ įvyks šį rudenį, ar kitą? Ar Ezekielio 38 karas įvyks šį rudenį ar sekantį. Tik aišku, kad tie užtemimai nepranašavo įvykių, jie įvyko PO tų įvykių susietų su Izraeliu ir hebrajais.

Visi šitie įvykiai ir daugiau GALĖTŲ įvykti, bet „kruvino mėnulio“ užtemimai nepranašauja apie tai.

Kiti faktai, kurių nepamini knygoje

Izraelis naudoja mėnulio kalendorių savo šventėms, taigi bus užtemimai. Faktiškai 20-ame amžiuje mėnulio užtemimai pasirodė 37 kartus per 230 švenčių, tokia bendra statistika.

www.answersingenesis.org)

Autoriai nepastebėjo visų užtemimų, kurie vyko 20 amžiuje, ir dar daugiau 19-ame amžiuje bei kituose, rado 3, kurie sutampa su 3 įvykiais susietais su žydais ir Izraeliu.

Jie sukūrė visą knygą iš tų 3, kurie įvyko 1-2 metai po įvykių susietų su Izraeliu, ir tada pavirto 2014-2015 užtemimais, kurie pranašauja jums ir man šitiems ir kitiems metams.

Pasiliekant su jų logika, kadangi užtemimai pasirodys 2014 ir 2015, mums reikia pažiūrėti atgal į 2012 ir 2013 ir paieškoti svarbių įvykių hebrajų žmonėms tokių kaip inkvizicija, Izraelio valstybės atkūrimas, arba Šešių dienų karas. Hmmm... nieko tokio panašaus nėra. Taigi nepaisykite knygos teiginių.

Ji gerai pardavinėjama, ir jie gavo mano $7.74 už Kindle e-knygos versiją, bet jų mokymas ir logika yra totaliai neteisinga. Liūdna. Aš lieku prie Žodžio, Dvasios ir tiesos, o kai taip apgailėtinai padarytas darbas įstūmė didelę dalį Kristaus kūno į sumaištį ir baimę, aš negaliu to ignoruoti. (Ir negalima paneigti, kad jie ištraukė Joelio 2:31 iš konteksto, kad atitiktų jų teoriją).

Žinoma jei kažkas atsitiks šiais metais arba kitais Izraeliui, autorius sušuks „Aš sakiau jums“, bet kaip jūs skaitėte anksčiau, tai būtų akivaizdu, jei sakyčiau, kad mano komanda laimėjo svarbias varžybas dėl to, kad dėvėjau laimingas kelnaites. Tikėkime, kad Pinokis norėjo gero, bet jo salos iš viso nėra.

Laiminu visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

CWOWI E-Naujienlaiškis. Vasaris 2014

John Fenn, 2014 m. vasario mėn. 18 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Brangūs draugai,

Aš mąsčiau apie žodį iš Tėvo, kuriuo dalinausi praeitą rudenį apie tai, kad ateinančiais mėnesiais matysime kartų pasikeitimą šitame rudens rinkimų cikle JAV – tikėjime, politikoje ir pramogų srityje. Jo požiūris dėl Kristaus kūno buvo tas, kad nėra „didelių vardų“, kurių negalima pakeisti, nes šitas judėjimas yra viso Kristaus kūno judėjimas iš vidaus.

Apie tą laiką mirė Costa Mesa pastorius Chuck Smith, pagrindinis „Jėzaus judėjimo lyderis“ 1960/1970, bet jis nebuvo charizmatų fanas. Pora savaičių vėliau lėktuvo katastrofoje žuvo Ed Dufresne, iš charizmatinės tikėjimo „srovės“. Praeitą savaitę mirė Bob Jones, galbūt labiausiai žinomas dėl Kansas City/pranašiškos srovės. Jei paminėti tik tris praeitos kartos atstovus trijose skirtingose tikėjimo srovėse.

Greitai bus ir daugiau įvairiose srovėse, nes Viešpats naudoja šituos išėjimus bandydamas atkreipti žmonių dėmesį, kad kai kurie galėtų „prabusti“ ir suvokti, jog Viešpats veikia per kūną, o ne individualias tikėjimo sroves, ten ir šen, bet visuotinai per visą Kristaus kūną.

Aš prisimenu praeitį, kai mes patyrėme Clinton/Monika Lewinsky ir finansinius skandalus, ir aš paklausiau Tėvo, kodėl Jis leido tokiems skandalams įvykti. Jis pasakė: „Aš leidau, kad būtų atskleistas privatus prezidento gyvenimas šios tautos laikraščių antraštėse, nes jis atspindi šios kartos nuodėmes, kurių dvi pagrindinės yra seksualinis geismas ir godumas. Kad kai kurie galėtų pažiūrėti į savo gyvenimą ir pasakyti: „Ach, tai esu aš ir man reikia keistis“, ir atgailautų, o kai kurie galėtų pasakyti: „Žiūrėk, jis toks kaip aš“ ir nuspręstų toliau daryti savo nuodėmes.

Toks pat dalykas dabar vyksta Kristaus kūne, kai mus palieka viena įvairių tikėjimo „srovių“ karta ir tai ragina mus patiems mąstyti apie savo gyvenimą ir žiūrėti į Jį, nes nėra lyderių jų srovėse, kurie užimtų ankstesnių vietas. Tai vėl yra Dievas, kadangi tai kūno judėjimas, o ne srovių. Kristaus kūnas todėl turi žiūrėti į Viešpatį, o ne į žmogų, ką Jis daro, ir tai kai kuriems neįprasta.

Būtent tai yra šaknis, požeminis šaltinis. Tai santykiais paremtas tikėjimas, kuris yra gyvenimo stilius, o ne tik vaikščiojimas į surinkimą (bažnyčią), kaip į kažką kas nustatyta pagal tvarkaraštį, arba kaip pas stomatologą. Tai nėra tikėjimo srovė, kuri gali būti apibūdinama kaip pasekėjai x tarnautojo, arba x tikėjimo sistemos – tai gyvenimo stilius, kuris peržengia ankstesnes denominacijos ir srovės ribas, kur Žodis ir Dvasia sutampa, praktikuojanti tikėjimą taip, kaip pateikta Naujajame Testamente. Tai ne bažnytizacija, bet visame pasaulyje vykstantis krikščionybės, atspindinčios Biblijos kultūrą, pakilimas.

Aš tikiu, kad viena priežastis, dėl kurios aš turėjau paraginimą mokyti šį mėnesį apie modernios ir Biblijos kultūros skirtumus, buvo nustatyti 10 jų esminių skirtumų.

Nuolatos nusižeminęs

Kai aš pasiimu Chrisą iš grupės namų, paprastai apie 8:30 ryte, mes praleidžiame dieną iki 3:30 leisdami santaupas, kurias Barbara ir aš sukaupėme mūsų laikui su juo. Jam patinka man padėti ir lankyti Lowe‘s ir Walmart ir nunešti šiukšles į konteinerį bei pan.

Aš turiu įprotį pasižymėti po to, kai aš buvau giliai paskendęs mintyse, kai mano protas bandė sudėlioti įvairius dalykus, kuriuos reikia padaryti, apžvelgti pilną vaizdą visko, kas buvo padaryta audžiant maldas už vienus ir kitus dalykus – tas ženklas yra fizinė išraiška to, kai prote uždarau duris dėl to dalyko. Dažnai mes vairuojame ir kai aš pasižymiu, Barbara sako: „Dėl ko šitas ženklas, brangusis?“ ir aš suvokiu tai padaręs, ir išvardiju jai sąrašą dalykų, kuriuos aš prote sudėliojau ir dėl kurių meldžiausi.

Bet tą įprastą dieną, Chrisas buvo ant priekinės sėdynės, kai aš užrašiau. Jis pasižiūrėjo į mano akis, patylėjo, ir tada pasakė: „Teip“ ir vėl nusigręžė. Tai užtruko tik sekundę, bet aš pratrūkau juoktis, kai suvokiau, kad tai buvo žodis nuo Tėvo, ir tada Chrisas pradėjo juoktis taip pat. Jo „teip“ buvo iš Tėvo ir reiškė nepriimti visko taip rimtai; Jis viską kontroliuoja, ir reikia leisti Jam nešti naštas. Nesvarbu kokias detales aš galiu arba negaliu paminėti, Tėvas kontroliuoja, taigi daryk tai, ką žinai, kad turi daryti pasitikėdamas Juo, jog Jis veda, ir leisk Jam padaryti likusią dalį.

Kitą dieną Chrisas ir aš buvome vietiniame restorane, valgėme jo mėgstamas picas, aš rašiau savo marčiai žinutes, kuri tuo metu sėdėjo ant priekinės sėdynės savo mini sunkvežimyje su keturiais vaikais už jos, o Chriso jaunesnysis brolis Džeisonas vairavo. Jie gyvena Sietlo srityje už 2000 mylių.

Aš pasakiau Chrisui, kam aš rašau ir paklausiau ar jis nori pasakyti kažką Džeisonui, ir jis pasakė: „Pristabdyk, Džeisonai, važiuok lėtai“, tai aš parašiau ir išsiunčiau.

Tuo metu jie važiavo smarkiai sningant, ir greitai po tos žinutės jie susidaužė šonais prasilenkdami posūkyje, sunkvežimis atsitrenkė į kitą automobilį. Nedidelis įbrėžimas abiem, bet mes labai stebėjomės nusižeminę, kaip Tėvas davė Chrisui išminties žodį – Džeisonas turėjo važiuoti lėtai, ir jeigu jis būtų važiavęs greičiau būtų buvę blogiau, už dar vieną įlenkimą automobilio priekyje.

Kad Tėvas panaudojo protiškai 4 metų amžiaus Chrisą pasakyti savo tėčiui: „Teip“ reiškia, kad viskas bus gerai, ir pasakyti savo jaunesniam broliui, vedusiam 4 vaikų tėvui ir armijos kapitonui važiuoti lėčiau, tai sutinka su tuo, ką Jėšua pasakė apie Save: „Aš šlovinu Tave, Tėve, Dangaus ir žemės Viešpatie, nes tu paslėpei šituos dalykus nuo išmintingųjų ir išsimokslinusių ir atskleidei juos vaikams... Imkite mano jungą ant savęs ir mokykitės iš manęs, nes aš esu romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą“ (Mato 11:25-29)

Aš suvokiu taip pat, kad Chrisui danguje yra paruoštas „atlyginimas“, ir jis tą dieną buvo papildytas. Tai patarnavo kaip priminimas man ieškoti Tėvo malonės ir žinios mažuose dalykuose, kasdienybėje, romume, paprastume, ten, kur Jis gyvena.

Pavasario konferencija, tinklo naujienos ir kaip sekasi man ir Barbarai

Mes laukiame konferencijų Nyderlanduose ir Suomijoje, kurios įvyks paskutinį balandžio ir pirmą gegužės savaitgaliais. Mano dvasioje yra tokia didelė nuojauta, kad labai laukiu pamatyti, ką Jis pasakys ir darys. Aš žinau, Jis giliai palies kai kuriuos, giliai išgydydamas, ir aš žinau, kad ten bus pranašiškas apreiškimas... nors Jis man daugiau nieko nepasakė.

CWOWI toliau auga kiekvieną savaitę, žmonės susisiekia su manimi, prašydami padėti pradėti namų surinkimus, paprastai tai 2-5 žmonės per savaitę. Tuo pačiu metu mes matome persitvarkymą jau esančiuose surinkimuose, nes namų surinkimas yra gyvas ir kvėpuojantis organizmas, nes Kristaus kūnas yra gyvas. Kai kurie pradeda kaip viena šeima nerasdami nei vieno žmogaus ir nei vieno surinkimo, kurie yra tame pačiame dvasiniame lygmenyje, kiti pradeda kaip pastoriai, kurie rekonstruoja tradicinį surinkimą į namų, kiti turi tarnavimą viena ar kita forma ir pradeda namų surinkimą nuo čia, kai kurie yra draugai, kurie susirenka kartu pavalgyti ir po kelių savaičių suvokia, kad jie čia turi namų surinkimą, beveik netyčia, bet tuo pačiu metu vedami Viešpaties.

Visi yra perėjimo laikotarpyje, jei tik seka Dvasia tokiu būdu kaip Jis kūrė namų surinkimus  Apaštalų darbų knygoje ir Naujajame Testamente. Kartais tai yra skausmingas perėjimas ir lyderiai turintys tradicinį supratimą negali matyti, kaip tai veikia namų surinkime. Dažnai namų surinkimas pradedamas ir užauga maždaug iki 40 žmonių, ir kadangi jie neseka pavyzdžiu keisti namus ar bent lyderius kiekvieną savaitę – lyderius aš turiu galvoje, nuo pasisveikinimo iki atsisveikinimo, jie pakliūva į stagnaciją, pradeda kartoti tai, iš kur jie išėjo. Tada užtrunka 6 mėnesius ar daugiau, kai jie pradeda keisti kiekvieną savaitę lyderius ir visi jaučiasi patogiai, bet tada jei jie tęsia toliau jie tampa turtingesne ir stipresne bendruomene tikėjime.

Taigi žmonės įvairiai ateina ir įvairiais būdais kuriami namų surinkimai, vyksta įvairūs pasikeitimai, dėl to jie ir susisiekia su manimi. Man reikia išminties kaip apdoroti visus e-laiškus, telefono skambučius, skambučius Skype, telefono žinutes, Facebook žinutes ir daugiau.

Man iš tiesų realiai reikia jūsų maldų ir mes apie viską tariamės su Barbara. Mes tikime, kad įvyks kai kurie geri pasikeitimai, mes jaučiame tai savo dvasioje, bet mes nesame tikri kaip tai atrodys. Ačiū už jūsų maldas.

Kaip jaudina, kai matome išgydymus, kurie kasdieną vyksta tinkle visose srityse. Būtent tai labai skiria namų surinkimus nuo tradicinės bažnyčios, institucinio surinkimo, nes namų surinkimas yra santykiai kaip gyvenimo stilius; kiekvieną dieną ateina pilnas išgydymas fiziškai, sieloje ir socialiai – visose srityse. Ar tai būtų olandų berniukas, kuris turėjo sužeidimą galvoje, paliestas angelo praeitą savaitę savo namuose, ir taip jis buvo išgydytas po žiauraus susižeidimo, kai važinėjosi dviračiu, arba štai – jauna mama-mokosi kaip auginti kūdikį, nes ji neturi nieko kas parodytų jai, kaip būti mama, pilnatvė pasireiškia per tinklą – tai labai jaudina! Apaštalų darbų knygoje iš tiesų yra normali krikščionybė ir mes matome stebuklus, kaip jie matė Apaštalų darbų knygoje, nes sekame jų pavyzdžiu kurdami namų surinkimus.

Chriso kambario pertvarkymas

Vienas lyderių Tulsoje yra architektas, ir jis maloningai nubraižė planus Chriso kambariui skirtam neįgaliam ir voniai, ir taip pat projektą, jei tik mes galėsime pastatyti darbo kabinetą Barbarai ir padidinti mano darbo kambarį (dabar 3x3m ir smarkiai prikrautą daiktų). Kai tie planai visiškai bus pabaigti, statytojas galės mums pasakyti kainą ir mes pajudėsime į priekį. Mes planuojame pradėti pavasarį, ir mes dėkojame jums, kurie padedate mums. Mes manome, kad turime apie pusę reikiamų pinigų.

Ačiū tiems, kurie pervedė pinigų mums padėti vykdyti šituos planus. Nors aš esu didelis ir stiprus vyras, Chriso svoris 177 svarai, o nuvesti jį į tualetą ir parvesti ir į vonią labai sunku. 2 kartus per dieną ir kartą naktį, pakelti, pasodinti, vėl kelti ir vėl sodinti prilygsta 2000 svarų. Aš tikėjau, kai aš buvau paauglys, kad būsiu kaip Mozė, kad „mano akys nenusilps ir mano natūrali jėga neišseks“, bet Chrisui dabar 34 metai ir man reikia kilnoti jį visus tuos metus, taigi dėl jo ir manęs, mes turime įvykdyti šitą pertvarkymą mūsų namuose.

Barbara ir aš dėkojame, kad jūs dalinatės su mumis šituo tarnavimu šventiesiems, (perfrazuojant Paulių). Kaip tik vakar mes sėdėjome sunkvežimyje, atidarėme pašto dėžutę, skaitėme žinutes ir maldos poreikius, meldėmės ir dėkojome Tėvui, kad panaudoja gerus žmones, tokius kaip jūs padėti mums Jo darbe. Kiekvieną kartą mes skaitome žinutes ir meldžiamės už jus, mes tikrai dėkojame Tėvui. Jūs mums esate labai reikšmingi.

Ačiū jums!

John ir Barbara

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kaip mąsto Tėvas ir Viešpats. 4 dalis

John Fenn, 2014 m. vasario mėn. 8 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Kaip vaikščioti pagal Jo mintis

Noriu supažindinti jus su dabartine savo gyvenimo situacija, kad pateikčiau jums pavyzdį, kaip sužinoti Tėvo mintis dėl konkretaus dalyko, užuot pasidalinus eilute ir skyriumi. Kartais iš pasakojimo galima įžvelgti kažką daugiau.

Kieme už mūsų namo yra didelis, bet labai senas ąžuolas. Jo aukštis pagal Oklahomos standartus yra apie 40‘ (12 m) su kamienu, kuris prie žemės yra apie 3‘ (1 m). Kai kurios nudžiūvę šakos palinkę virš sūpuoklių, kur žaidžia mūsų anūkai, ir jeigu jos nukristų ne ta kryptimi, jos patektų ant garažo ir į mūsų daržą, taigi jas reikia nukirsti.

Aš mąsčiau gal reikėtų pasamdyti medžių pjovimo tarnybą, bet tai kainuotų $1000, taigi aš nukreipiau dėmesį giliai į savo dvasią, norėdamas sužinoti, ką apie tai galvoja Tėvas. Jeigu Jis duotų man tuos papildomus $1000, ar aš samdyčiau juos atlikti darbą?

Pirmas žingsnis, kaip sužinoti Jo mintis apie gyvenimo situaciją: daryk viską, ką gali natūraliai, visų pirma tai, kas yra tavo valdžioje. Aš svarsčiau, jei turėčiau tuos $1000, aš neišleisčiau tų pinigų medžių pjovimo tarnybai, nes mes taupome pinigus įrengti Chriso kambariui su lova pritaikyta neįgaliajam ir voniai. Taigi aš turiu būti sąžiningas savo širdies ir Jo atžvilgiu, sakydamas: „Tėve, jeigu aš turėčiau $1000, aš išleisčiau juos rekonstrukcijai, o ne židinio malkoms, taigi nenoriu varginti, ir be to, Tu žinai, kad man patinka kirsti medžius.“

Kad viskas būtų iki galo aišku, man tikrai patinka pjauti medžius židiniui. Faktiškai mes turime namuose tokią taisyklę, kad Barbara dalyvaus, kiekvieną kartą man genint medžius, ir tai nuo mūsų santuokos pradžios, kai reikėjo nugenėti medį, kuris buvo taip išsišakojęs, jog atrodė, kaip 1968 metais hipis iš San Francisko, bet kai aš jį apgenėjau, jis panašėjo į jūrų laivyno armijos naujoką. Barbara buvo pasibaisėjusi, aš paaiškinau: „jis ataugs“, ir nuo tos dienos įsigalėjo taisykle: Barbara visada dalyvaus medžių genėjimo metu.

Taigi, ką tu galvoji?

Aš paklausiau Jį: „Ką tu galvoji apie tai? Ar tu padėsi man nuversti jį saugiai, kad niekam ir man pačiam nepakenktų?“ Aš nieko neišgirdau, bet nejaučiau: „patikrink dar“, arba „susilaikyk“ arba sielvarto giliai savo dvasioje, ir aš pakankamai vaikščiojau su Juo, kad žinočiau, jog tai reiškia tęsti naudojant natūralų supratimą. Aš meldžiuosi dvasioje/Dvasioje, kai visa tai darau, bet neprarandu budrumo, kai bendrauju su Juo, mano protas susitelkia į tai, kas vyksta dvasioje.

Taigi, turėdamas pasirinkimą – pasamdyti žmones, kad nupjautų, ir neturėdamas jokio tiesioginio žodžio iš Jo, kad to nedaryti, aš pradėjau ieškoti Tėvo išminties, kaip aš galėčiau jį nuversti.

Šakos

Nuotraukoje jūs galite matyti šviežias nuopjovas, 3 dideles šakas ant namo krašto ir kitas šakas kitame šone. Aš meldžiausi dėl to medžio mėnesiais, sutelkdamas į jas dėmesį savo prote ir dvasioje, žiūrėjau į jas ir sakiau: „Tėve, leisk man sužinoti Tavo mintis apie šio medžio nukirtimą“, ir „ir leisk man žinoti dieną, kurią Tu numatei, kad medis būtų nupjautas saugiai.“

Tokios mintys: „Ar mano gyvybės draudimo pakaks Barbarai, jei tai darydamas žūsiu?“ prabėgo mano galvoje, kartu su scenarijumi: „O kas bus, jeigu jos nukris ant garažo. O kas, jei jos nukris į daržą? O jeigu Barbara sukurs filmą, apie įvykius kieme, filmą apie tai, kaip John kerta medį ir parodys visiems? Įvairūs dalykai prabėgo mano galvoje, bandžiau apsvarstyti kiekvieną atvejį, visus galimus scenarijus, ir jeigu nors vienas iš šitų scenarijų būtų gavęs patvirtinimą mano dvasioje, gerą ar blogą, aš būčiau liovęsis toliau tyrinėti, bet aš nieko negavau, taigi turėjau vadovautis savo sprendimais ir su pasitikėjimu judėti į priekį.

Aš taip pat pasakiau Tėvui, kad nenoriu jo kirsti , kai temperatūra minusinė, nes instrumentai geriau dirba, kai šilčiau, ir aš nenoriu peršalti, ir nenoriu, kad būtų vėjuota, taigi aš paprašiau Jį parinkti ramią dieną, kai temperatūra maždaug 50 laipsnių (10C).

Praėjo mėnesiai

Aš susitelkiau į savo dvasią bandydamas pajusti, ar Jis turi apie tai, kokias nors mintis, bet nieko negavau, tik tyla. Taigi aš žinojau, kad reikia laukti teisingos dienos, kol jausiu tikrą ramybę savo dvasioje.

Dažnai Jis tyli, nes neturi specialių minčių tuo klausimu, ir atsakymas yra tiesiog prieš mus, nes mes natūraliai žinome, ką turime daryti, netgi jeigu tai sunkus sprendimas. Aš sutikau žmonių, kurie atmetė gydytojų nurodymus, verslo sutartis, sąskaitas ir kitus skausmingus dalykus, nes jie negalėjo gauti nei vienos idėjos iš Tėvo, nesuvokdami, kad paprastai tai reiškia, jog mes turime daryti tai, ką galime daryti natūraliai vaikščiodami su Juo, žingsnis po žingsnio darydami sprendimus, drauge kai mes einame. Kartais mes esame labai linkę laukti, taip kaip aš tada.

Vėl apie medį

Prote aš darbavausi kurdamas planą, kaip kirsiu medį ir kokį instrumentą naudosiu kiekviename etape. Galiausiai aš pamačiau orų prognozę, pajutau savo dvasioje, kad tinkama diena artėja, ir dėl to turėjau ramybę.

Aš turėjau nuimti sūpuokles pakabintas žaisti anūkams, kai jie apsilanko, tai aš ir padariau, tada aš pradėjau dirbti su šakomis. Pirmos 2 nusileido ten, kur aš norėjau, ir dabar aš nukreipiau savo akis į viršutinę šaką.

Aš turėjau elektrinį pjūklą su 9 inčų (23 cm) grandinės juosta 9‘ (3m) strypo gale. Mano ūgis 6‘6“ (2m) ir aš atrėmiau kopėčias į medį, jomis aš užkopiau maždaug 6‘ (1,8m). Taigi, jūs suprantate – aš esu 2 metrų ūgio ir plius kopėčios, ištiesus mano kūną ir rankas, laikant iškėlus pjūklo rankeną link viršutinės šakos, kurią jūs galite matyti nuotraukoje, tai maždaug 20‘ (6,5m) virš žemės.

Barbara norėjo sodinti gėlių svogūnėlius, bet akies krašteliu aš mačiau, ji kūrė dokumentinį filmą, ir tai, jeigu jūs ją pažįstate, jai visiškai normalu, nes ji mėgsta viską filmuoti. Šaunu, kai viskas veikia kaip laikrodis, bet taip nevyko tą dieną. Ar tikrai man patiko, kad ji viską nufilmavo?! Juokinga.

Šaka buvo maždaug 1‘ (30cm) storio, ir pjūklas sudarė maždaug 2/3 jos. Taigi aš nupjoviau jos dalį, bet turėjau perkelti kopėčias į kitą medžio pusę (nuotrauka) ir bandyti nupjauti kas liko.

Suspaudimas

Kai pjoviau šaką, ji šiek tiek sulinko, suspausdama pjūklo ašmenis; šaka pilnu svoriu nusmuko ir užpildė tą tarpą kurį padariau pjaudamas. Ir ji pakibo 20‘ virš žemės. Aš negalėjau patikėti. Man teko patirti, kai grandininiai pjūklai pjaunant medžius šitaip įstrigdavo, bet paprastai tu gali bandyti ištraukti pjūklą arba įkišti pleištą taip, kad tarpas šiek tiek prasiplėstų, bet tai buvo 20‘ (6.5m) virš žemės ir todėl buvo neįmanoma ištraukti pjūklo.

Buvo 5 val. po vidurdienio, saulė leidosi žemyn ir mano jėgos seko. Aš žinojau, kaip įvykdavo nelaimingi atsitikimai, kai žmogus pavargdavo, o aš taip ir jaučiausi. Taigi aš pasakiau: „Viskas!“ Šiai dienai pakaks. Aš pasakiau: „Tėve, aš padariau viską, ką galėjau padaryti ir štai dabar mano pjūklas kabo 20‘ virš žemės. Tau beliko tik nuleisti šaką žemyn, nes aš padariau viską, ką galėjau. Ačiū.“ Ir viskas.

Buvo juokinga žiūrėti pro langą ir matyti pjūklą įstigusį šakoje besileidžiančios saulės fone (ir ačiū Barbarai, mes turime video - to rodymą), su strypu ištiestu 9‘, bet vis dar 10‘ virš žemės. Barbara paklausė: „Kaip galvoji, jį nukabinti?“ Aš pasakiau: „Aš nežinau, tai Tėvo reikalas. Aš melsiuosi dėl to ir pažiūrėsim, ar Jis turi tam sprendimą, bet dabar aš einu praustis į dušą.“

Prisiminimai apie 5 valandas, šiek tiek prieš 22 val. Aš skaičiau lovoje, o Barbara svetainėje taip pat skaitė, man skaudėjo visus raumenis po dienos darbo ir jau norėjau gesinti šviesą. Staiga pasigirdo ūžiantis vėjas lauke, ir šakelės bei gilės pradėjo atakuoti namo stogą kitoje pusėje... Staiga mes išgirdome garsų TRAKŠT ir lūžimo garsą. Barbara sušuko: „Manau, kad čia nulūžo tavo šaka! Aš pasakiau: „Taip, aš spėju, kad būtent taip Tėvas nusprendė išlaisvinti mano įstrigusį pjūklą – Jis pats nuleido Jį ant žemės“.

Kai prašvito, aš apžiūrėjau plotą: šaka gulėjo būtent toje vietoje, kur aš norėjau, kad ji nukristų, ir mano pjūklas gulėjo šalia, taip lyg aš būčiau išsiblaškęs jį ten užmiršęs ir palikęs. Jis net nebuvo įlinkęs nuo kritimo. „Ačiū Tėve, dabar leisk man sužinoti, kada laikas nukirsti visą medį.“ Medis taip ir stovi, laukdamas Tėvo dienos, kad būtų nukirstas.

Tikiuosi, kad mano pasakojimas jus palaimins ir suteiks įžvalgos.

Laiminu visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kaip mąsto Tėvas ir Viešpats. 3 dalis

John Fenn, 2014 m. vasario mėn. 1 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveikinu visus,

Mes keliavome pėsčiomis Kolorado aukštumų prerijomis į pietus nuo LaJunta. Grįžtant aš nešiau kuprinėje Chrisą, kai jaunesni berniukai laipiojo po mažesnes kalvas ir leisdavosi žemyn kanjono sienomis. Mes rasdavome driežų ir tarantulų, vanagų, plėšrūnų ir tą dieną kažką, kas tuomet mus labai nustebino.

Su Chrisu ant savo nugaros aš kopiau į mesą (tai kalva su plokščia viršūne, dažnai sutinkama JAV vakaruose), kai kiti sekė paskui, ne per daug stačiomis, kad Barbara ir berniukai galėtų jas įveikti, bet pakankamomis, kad dviem 4 ir 7 metų berniukams tai būtų iššūkis. Akies krašteliu aš pastebėjau tamsią dėmę žemai prie horizonto, kuri greitai artėjo prie mūsų. Tai buvo B-1 bombonešis, su atgal nukreiptais sparnais. B-1 galėjo užlenkti savo sparnus atgal skrisdamas dideliu greičiu, o pietryčių Koloradas buvo naudojamas kaip treniruočių sritis didelio greičio skrydžiams arti žemės.

„Berniukai! Žiūrėkite B-1 bombonešis lekia tiesiai į mus!” Mes lipdami kvatojome ir juokavome, įsivaizdavome bufalų (bizonų) bandas, indėnų karo stovyklas, keliautojus ir naujakurius dengtuose furgonuose, taigi, kai aš pasakiau, kad bombonešis artėja prie mūsų, pasigirdo: „Cha, cha, cha, tėti“.

Aš pasakiau: „Ne, iš tiesų, žiūrėkite!” ir primygtinai sušukau: „Paskubėkite, paskubėkite“, tai privertė juos pažvelgti aukštyn. Mes buvome arti mesa viršūnės, šalia kelio, kuris liko toli apačioje, ir kai tik mes pažvelgėme aukštyn, beveik prieš pat mūsų akis praskrido B-1 bombonešis, be garso. Garsas pasigirdo po to, kai jis praskrido. Tada mus sukrėtė kurtinantis, kaulus drebinantis riaumojimas, ir jis tęsėsi tol, kol buvo brėžima zigzaginė trajektorija tarp mesų. Mes buvome apkurtinti, ir dėkojome Tėvui, kad leido mums patirti tokį šiurpulį, nuostabiu Jo numatytu laiku.

Tikėti Jo Žodžiu ir Dvasia užuot tikėjus populiaria surinkimo kultūra

Aš mokiau klasę Pasauliniame Maldos Centre Kolorado Springs, kad jie jau turi atvirą dangų, ir kad dabartiniai keisti mokymai yra klaida ir neatitinka, ką Tėvas sako apie tai. Kai aš dėsčiau apie tai, kad Tėvas pasakė, jog mes jau turime atvirą dangų, jie nuščiuvo stulbinančioje tyloje.

Aš pasakiau jiems – jūs turite ramybę su Dievu Tėvu! Jis yra taikoje su jumis. Jis ne tik jus myli, bet ir jūs Jam patinkate. Jis sukūrė jus, pagimdė, tada įsūnijo tuo pačiu metu. Jis galvoja, kad yra taikoje su jumis ir priėjimas prie Jo jums visiškai atviras. Kodėl jūs turėtumėte mąstyti kitaip? Aš pacitavau šitą pastraipą: „Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų... per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime“ (Romiečiams 5:1-2)

Tada kažkas pasakė: „Cha, cha, teisingai, John”, lyg aš būčiau pasakęs: B-1 bombonešis artėja link mūsų.

„Ne iš tiesų! Žiūrėkite!” Aš primygtinai norėjau, kad jie sektų kartu su manimi Naujojo Testamento puslapiais, ir kai mes skaitėme eilutę po eilutės viena ponia supyko, tarsi B-1 būtų ką tik praskridęs ir ji būtų apkurtusi nuo oro bangos sukelto šoko.

Ji priėmė tai asmeniškai ir pasakė: „Negi jūs sakote, kad aš esu neteisi?“ Ji atsistojo: „Jūs norite kovoti?“ – pasakė ji ištiesusi pirštą: „kad aš išleidau tūkstančius dolerių konferencijoms, kelionėms, viešbučiams, paaukojimams ir kompaktiniams diskams, o jūs sakote, kad jūs esate teisus, o jie visi klysta? Neįsižeiskite, bet kas jūs toks?“

Aš pasakiau jai, kad ne tai yra svarbu, ar aš teisus, o jie klysta: „Aš sakau jums, ką jūsų Tėvas galvoja šiuo klausimu, o jūs nesąmoningai stabmeldžiaujate, iškeldami žmogaus mokymą virš Jo minčių ir Jo kelių, kurie yra apreiškiami balanse su Žodžiu“. Tai jai nepatiko, bet aš nesupratau kodėl.

Ką Jis galvoja

Nors aš ir įžeidžiau religines dvasias, užsimaskavusias tarytum jos būtų charizmatinio apreiškimo smaigalys, atidengdamas tikrą kraštutinių mokymų veidą, aš galvojau kodėl gi nepratęsus. „Jūs galvojate, kad jūs turite klykti, šaukti ir surinkti tūkstančius, kad įtikintumėte Dievą atverti jums dangų, nes jūs buvote to mokomi, taip darydami Jį savo priešininku. Įsivaizduokite Jo nustebimą, kad Jis, tarkim, visą šitą laiką klydo, o ___________ ________ yra teisus.“

„Juokingas Tėvas Dievas! Jis galvoja, kad Jis palaimino jus visais dvasiniais palaiminimais danguje Kristuje. Jis galvoja, kad Jis jus įsūnijo per Jėzų, taigi, jūs este Jo vaikai ir dalis Jo šeimos, turite pilną teisę į viską, ką Jis turi. Jis galvoja, kad Jis pasodino jus kartu su Savimi danguje Kristuje. Jis galvoja, kad jūs esate nauji kūriniai Kristuje ir dabar jums prieinama Jo malonė“. (Efeziečiams 1:3-6, 1 Petro 2:9, 2 Korintiečiams 5:17, Romiečiams 5:1-2)

„Visa ką jūs turite padaryti, tai nukreipti savo mintis link Tėvo“, ir jūs pasieksite Jo ausį. Jis yra jumyse. Taigi, kuo jūs tikite, ar tuo ką sako jūsų mėgstamas mokytojas ir surinkimo kultūra, ar tuo ką mūsų Tėvas galvoja ir sako šiuo klausimu?“

Kas iš tiesų jai kėlė nerimą?

Po kavos pertraukėlės, ji nusiramino ir sugrįžo į klasę. Ji man pasakė, kad jai kėlė nerimą tai, kad aš kalbėjau su valdžia, taip lyg tikrai žinočiau, ką aš kalbu. Ji pasakė, kad aš nekalbu apie Jį kaip kiti, bet kalbėjau nuo Jo. Ji jautėsi apkvailinta ir esanti paklydime, bet dabar ji galėjo pamatyti tiesą Rašto eilutėse.

Ji „tai gavo“, šviesa nušvito, ir pirmą kartą ji sužinojo, kad tikėjo demonų doktrinomis ir/arba žmonių doktrinomis, o dabar ji turėjo didelę ramybę ir džiaugsmą: „Aš Tėvui iš tiesų patinku, Jis ne tik myli mane, bet aš Jam patinku, Jis tikrai gyvena manyje... wow. Aš galiu ilsėtis tame, ką turiu Jame. Aš dabar žinau, kad gyvenu atvirame danguje“.

Apšviestas – žinojimo menas

Jėšua pavertė vandenį vynu, bet nieko nepasakė apie tai, kad atkreiptų į Save dėmesį. Lygiai taip pat Jis veikia šiandien: nusižeminęs, romus, švelnus, nuolankios širdies. Bet žmonių kūniškumas nori reginių. Jų siekdami žmonės iškreipia Jo mintis. Jo mintys yra tiesiog – mintys- nematomos, ramios, apreiškiamos mums asmeniškai mūsų dvasioje – taigi būtent ten mes ir turime jų ieškoti.

Žydams 4:6 išvardina kelis krikščioniško gyvenimo elementus, 2 pirmieji: „apšvietimas (apreiškimo iš Tėvo turėjimas, kad Jėšua yra Viešpats), ir „paragavę dangiškos dovanos (gimę iš naujo)...“

Apšviestas. Taip pat verčiamas žodžiu „iliuminuotas“ (nušvitęs), graikiškai tai „photizo“; „phos“ reiškia „šviesa“. Tai reiškia, giliai asmens viduje prasiskverbianti šviesa, kad apšviestų apreiškimą jo dvasiai ir sielai. Tai atsitinka prieš tai, kai mes atgimstame ir veda mus pas Kristų, ir turėtų būti gyvenimo būdas, kai mes jau esame Kristuje. Mano gyvenimas vyksta pagal šitą apšvietimą – būtent čia vyksta bendravimas su Šventąja Dvasia.

Petro pareiškimas Mato 16:16, kad: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, buvo rezultatas to, kaip sakė Jėšua, kad Tėvas parodė Jam šį faktą. Pirma ateina apreiškimas, po to – išpažinimo aktas.

Jėšua kalbėjo apie „apšvietimą“ Jono 6:40: „Ir tokia yra To, Kuris siuntė mane valia; kad visi kurie (1) mato Sūnų ir (2) tiki Juo, turėtų amžinąjį gyvenimą“. Visų pirma, tu ieškai Jo savo viduje, tada elgiesi pagal tai tikėdamas. Tas ieškojimas vyksta tavo dvasioje ir sieloje, ir mes visi einame per šitą apšvietimo laiką.

Jėšua tęsia 45 eilutėje, sakydamas: „Kiekvienas, (1) kuris išgirdo, ir pasimokė iš Tėvo, (2) ateina pas mane“. Tėvas pirmas pradeda veikti jūsų viduje – tai apšvietimas, ir TADA seka įtikėjimas.

Aš gyvenu dėka apšvietimo ir apšvietime –apreiškime. Tai pats svarbiausias elementas mano vaikščiojime su Tėvu. Aš noriu žinoti Jo mintis apie visus dalykus. Paulius meldėsi „apšvietimo“ Efeziečiams ir Kolosiečiams:

„Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, kad Jis duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir jūsų supratimo akys būtų apšviestos, kad pažintumėte...“ ir „Kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu...“ (Efeziečiams 1;15-18. Kol:1-9)

Tai 2 maldos, kuriomis aš dažniausiai meldžiuosi, pirma: „Už ką, arba dėl ko, Tėve, nori, kad pasimelsčiau?“ ir „ Kokios tavo mintys apie tai (apie kažką mano gyvenime), Tėve?“ (Kai kažkas išreiškia savo nuomonę). Štai dėl ko, aš dažniausiai meldžiuosi.

Atmetimas mūsų kelių ir minčių bei priėmimas Jo pakvietimo vaikščioti Jo aukštesniais keliais ir mintimis Izaijo 55 skyriuje, reiškia apšvietimą ir priėmimą apreiškimo, o tada mūsų minčių pakeitimą Jo mintimis. Tai reiškia pasikeitimą, pertvarkymą to, kuo mes tikime ir kodėl tikime. Tai reiškia eiti prieš populiarios surinkimo kultūros tėkmę, jei ji nemąsto taip, kaip Jis.

Tai negali įvykti tik dėl raidės pažinimo. Pažinimas Jo minčių ir kelių ateina iš asmeninio apreiškimo – tikro Jo pažinimo, kai leidžiame Jo Gyvenimui mus pakeisti iš vidaus... kitą savaitę, kaip tai padaryti, nes šiandien aš jau išnaudojau formato limitą... iki tada.

Laiminu visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu