Sveikinu
visus,
Mes
keliavome pėsčiomis Kolorado aukštumų prerijomis į pietus nuo LaJunta. Grįžtant
aš nešiau kuprinėje Chrisą, kai jaunesni berniukai laipiojo po mažesnes kalvas
ir leisdavosi žemyn kanjono sienomis. Mes rasdavome driežų ir tarantulų, vanagų,
plėšrūnų ir tą dieną kažką, kas tuomet mus labai nustebino.
Su
Chrisu ant savo nugaros aš kopiau į mesą (tai kalva su plokščia viršūne, dažnai
sutinkama JAV vakaruose), kai kiti sekė paskui, ne per daug stačiomis, kad
Barbara ir berniukai galėtų jas įveikti, bet pakankamomis, kad dviem 4 ir 7
metų berniukams tai būtų iššūkis. Akies krašteliu aš pastebėjau tamsią dėmę
žemai prie horizonto, kuri greitai artėjo prie mūsų. Tai buvo B-1 bombonešis,
su atgal nukreiptais sparnais. B-1 galėjo užlenkti savo sparnus atgal skrisdamas
dideliu greičiu, o pietryčių Koloradas buvo naudojamas kaip treniruočių sritis
didelio greičio skrydžiams arti žemės.
„Berniukai!
Žiūrėkite B-1 bombonešis lekia tiesiai į mus!” Mes lipdami kvatojome ir
juokavome, įsivaizdavome bufalų (bizonų) bandas, indėnų karo stovyklas,
keliautojus ir naujakurius dengtuose furgonuose, taigi, kai aš pasakiau, kad
bombonešis artėja prie mūsų, pasigirdo: „Cha, cha, cha, tėti“.
Aš
pasakiau: „Ne, iš tiesų, žiūrėkite!” ir primygtinai sušukau: „Paskubėkite,
paskubėkite“, tai privertė juos pažvelgti aukštyn. Mes buvome arti mesa
viršūnės, šalia kelio, kuris liko toli apačioje, ir kai tik mes pažvelgėme
aukštyn, beveik prieš pat mūsų akis praskrido B-1 bombonešis, be garso. Garsas
pasigirdo po to, kai jis praskrido. Tada mus sukrėtė kurtinantis, kaulus drebinantis
riaumojimas, ir jis tęsėsi tol, kol buvo brėžima zigzaginė trajektorija tarp
mesų. Mes buvome apkurtinti, ir dėkojome Tėvui, kad leido mums patirti tokį
šiurpulį, nuostabiu Jo numatytu laiku.
Tikėti Jo Žodžiu ir
Dvasia užuot tikėjus populiaria surinkimo kultūra
Aš
mokiau klasę Pasauliniame Maldos Centre Kolorado Springs, kad jie jau turi
atvirą dangų, ir kad dabartiniai keisti mokymai yra klaida ir neatitinka, ką
Tėvas sako apie tai. Kai aš dėsčiau apie tai, kad Tėvas pasakė, jog mes jau
turime atvirą dangų, jie nuščiuvo stulbinančioje tyloje.
Aš
pasakiau jiems – jūs turite ramybę su Dievu Tėvu! Jis yra taikoje su jumis. Jis
ne tik jus myli, bet ir jūs Jam patinkate. Jis sukūrė jus, pagimdė, tada
įsūnijo tuo pačiu metu. Jis galvoja, kad yra taikoje su jumis ir priėjimas prie
Jo jums visiškai atviras. Kodėl jūs turėtumėte mąstyti kitaip? Aš pacitavau
šitą pastraipą: „Taigi, išteisinti tikėjimu, turime
ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų... per kurį tikėjimu
pasiekiame tą malonę, kurioje stovime“ (Romiečiams 5:1-2)
Tada kažkas pasakė: „Cha, cha,
teisingai, John”, lyg aš būčiau pasakęs: B-1 bombonešis artėja link mūsų.
„Ne iš tiesų! Žiūrėkite!” Aš
primygtinai norėjau, kad jie sektų kartu su manimi Naujojo Testamento
puslapiais, ir kai mes skaitėme eilutę po eilutės viena ponia supyko, tarsi B-1
būtų ką tik praskridęs ir ji būtų apkurtusi nuo oro bangos sukelto šoko.
Ji priėmė tai asmeniškai ir pasakė: „Negi
jūs sakote, kad aš esu neteisi?“ Ji atsistojo: „Jūs norite kovoti?“ – pasakė ji
ištiesusi pirštą: „kad aš išleidau tūkstančius dolerių konferencijoms,
kelionėms, viešbučiams, paaukojimams ir kompaktiniams diskams, o jūs sakote,
kad jūs esate teisus, o jie visi klysta? Neįsižeiskite, bet kas jūs toks?“
Aš pasakiau jai, kad ne tai yra svarbu,
ar aš teisus, o jie klysta: „Aš sakau jums, ką jūsų Tėvas galvoja šiuo
klausimu, o jūs nesąmoningai stabmeldžiaujate, iškeldami žmogaus mokymą virš Jo
minčių ir Jo kelių, kurie yra apreiškiami balanse su Žodžiu“. Tai jai nepatiko,
bet aš nesupratau kodėl.
Ką Jis galvoja
Nors aš ir įžeidžiau religines
dvasias, užsimaskavusias tarytum jos būtų charizmatinio apreiškimo smaigalys,
atidengdamas tikrą kraštutinių mokymų veidą, aš galvojau kodėl gi nepratęsus. „Jūs
galvojate, kad jūs turite klykti, šaukti ir surinkti tūkstančius, kad
įtikintumėte Dievą atverti jums dangų, nes jūs buvote to mokomi, taip darydami
Jį savo priešininku. Įsivaizduokite Jo nustebimą, kad Jis, tarkim, visą
šitą laiką klydo, o ___________ ________ yra teisus.“
„Juokingas Tėvas Dievas! Jis galvoja,
kad Jis palaimino jus visais dvasiniais palaiminimais danguje Kristuje. Jis
galvoja, kad Jis jus įsūnijo per Jėzų, taigi, jūs este Jo vaikai ir dalis Jo
šeimos, turite pilną teisę į viską, ką Jis turi. Jis galvoja, kad Jis pasodino jus
kartu su Savimi danguje Kristuje. Jis galvoja, kad jūs esate nauji kūriniai
Kristuje ir dabar jums prieinama Jo malonė“. (Efeziečiams 1:3-6, 1 Petro 2:9, 2
Korintiečiams 5:17, Romiečiams 5:1-2)
„Visa
ką jūs turite padaryti, tai nukreipti savo mintis link Tėvo“, ir jūs pasieksite
Jo ausį. Jis yra jumyse. Taigi, kuo jūs tikite, ar tuo ką sako jūsų mėgstamas
mokytojas ir surinkimo kultūra, ar tuo ką mūsų Tėvas galvoja ir sako šiuo
klausimu?“
Kas iš tiesų jai
kėlė nerimą?
Po
kavos pertraukėlės, ji nusiramino ir sugrįžo į klasę. Ji man pasakė, kad jai
kėlė nerimą tai, kad aš kalbėjau su valdžia, taip lyg tikrai žinočiau, ką aš
kalbu. Ji pasakė, kad aš nekalbu apie Jį kaip kiti, bet kalbėjau nuo
Jo. Ji jautėsi apkvailinta ir esanti paklydime, bet dabar ji galėjo pamatyti
tiesą Rašto eilutėse.
Ji
„tai gavo“, šviesa nušvito, ir pirmą kartą ji sužinojo, kad tikėjo demonų
doktrinomis ir/arba žmonių doktrinomis, o dabar ji turėjo didelę ramybę ir
džiaugsmą: „Aš Tėvui iš tiesų patinku, Jis ne tik myli mane, bet aš Jam
patinku, Jis tikrai gyvena manyje... wow. Aš galiu ilsėtis tame, ką turiu Jame.
Aš dabar žinau, kad gyvenu atvirame danguje“.
Apšviestas – žinojimo
menas
Jėšua
pavertė vandenį vynu, bet nieko nepasakė apie tai, kad atkreiptų į Save dėmesį.
Lygiai taip pat Jis veikia šiandien: nusižeminęs, romus, švelnus, nuolankios
širdies. Bet žmonių kūniškumas nori reginių. Jų siekdami žmonės iškreipia Jo mintis.
Jo mintys yra tiesiog – mintys- nematomos, ramios, apreiškiamos mums asmeniškai
mūsų dvasioje – taigi būtent ten mes ir turime jų ieškoti.
Žydams
4:6 išvardina kelis krikščioniško gyvenimo elementus, 2 pirmieji: „apšvietimas (apreiškimo iš Tėvo turėjimas,
kad Jėšua yra Viešpats), ir „paragavę dangiškos dovanos (gimę iš naujo)...“
Apšviestas.
Taip pat verčiamas žodžiu „iliuminuotas“ (nušvitęs), graikiškai tai „photizo“;
„phos“ reiškia „šviesa“. Tai reiškia, giliai asmens viduje prasiskverbianti šviesa,
kad apšviestų apreiškimą jo dvasiai ir sielai. Tai atsitinka prieš tai, kai mes
atgimstame ir veda mus pas Kristų, ir turėtų būti gyvenimo būdas, kai mes jau
esame Kristuje. Mano gyvenimas vyksta pagal šitą apšvietimą – būtent čia vyksta
bendravimas su Šventąja Dvasia.
Petro
pareiškimas Mato 16:16, kad: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, buvo
rezultatas to, kaip sakė Jėšua, kad Tėvas parodė Jam šį faktą. Pirma ateina
apreiškimas, po to – išpažinimo aktas.
Jėšua
kalbėjo apie „apšvietimą“ Jono 6:40: „Ir tokia yra To, Kuris siuntė mane valia;
kad visi kurie (1) mato Sūnų ir (2) tiki Juo, turėtų amžinąjį
gyvenimą“. Visų pirma, tu ieškai Jo savo viduje, tada elgiesi pagal tai
tikėdamas. Tas ieškojimas vyksta tavo dvasioje ir sieloje, ir mes visi einame
per šitą apšvietimo laiką.
Jėšua
tęsia 45 eilutėje, sakydamas: „Kiekvienas, (1) kuris išgirdo, ir pasimokė iš
Tėvo, (2) ateina pas mane“. Tėvas pirmas pradeda veikti jūsų viduje –
tai apšvietimas, ir TADA seka įtikėjimas.
Aš
gyvenu dėka apšvietimo ir apšvietime –apreiškime. Tai pats svarbiausias
elementas mano vaikščiojime su Tėvu. Aš noriu žinoti Jo mintis apie visus
dalykus. Paulius meldėsi „apšvietimo“ Efeziečiams ir Kolosiečiams:
„Dėl
to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, kad Jis duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir jūsų
supratimo akys būtų apšviestos, kad pažintumėte...“ ir „Kad jūs būtumėte
pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu...“ (Efeziečiams 1;15-18. Kol:1-9)
Tai
2 maldos, kuriomis aš dažniausiai meldžiuosi, pirma: „Už ką, arba dėl ko, Tėve,
nori, kad pasimelsčiau?“ ir „ Kokios tavo mintys apie tai (apie kažką mano
gyvenime), Tėve?“ (Kai kažkas išreiškia savo nuomonę). Štai dėl ko, aš
dažniausiai meldžiuosi.
Atmetimas
mūsų kelių ir minčių bei priėmimas Jo pakvietimo vaikščioti Jo aukštesniais
keliais ir mintimis Izaijo 55 skyriuje, reiškia apšvietimą ir priėmimą apreiškimo,
o tada mūsų minčių pakeitimą Jo mintimis. Tai reiškia pasikeitimą, pertvarkymą
to, kuo mes tikime ir kodėl tikime. Tai reiškia eiti prieš populiarios
surinkimo kultūros tėkmę, jei ji nemąsto taip, kaip Jis.
Tai negali įvykti
tik dėl raidės pažinimo. Pažinimas Jo minčių ir kelių ateina iš asmeninio
apreiškimo – tikro Jo pažinimo, kai leidžiame Jo Gyvenimui mus pakeisti iš
vidaus... kitą savaitę, kaip tai padaryti, nes šiandien aš jau išnaudojau
formato limitą... iki tada.
Laiminu visus!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.