Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. vasario 7 d., penktadienis

Kaip mąsto Tėvas ir Viešpats. 3 dalis

John Fenn, 2014 m. vasario mėn. 1 d.,

Sveikinu visus,
Mes keliavome pėsčiomis Kolorado aukštumų prerijomis į pietus nuo LaJunta. Grįžtant aš nešiau kuprinėje Chrisą, kai jaunesni berniukai laipiojo po mažesnes kalvas ir leisdavosi žemyn kanjono sienomis. Mes rasdavome driežų ir tarantulų, vanagų, plėšrūnų ir tą dieną kažką, kas tuomet mus labai nustebino.

Su Chrisu ant savo nugaros aš kopiau į mesą (tai kalva su plokščia viršūne, dažnai sutinkama JAV vakaruose), kai kiti sekė paskui, ne per daug stačiomis, kad Barbara ir berniukai galėtų jas įveikti, bet pakankamomis, kad dviem 4 ir 7 metų berniukams tai būtų iššūkis. Akies krašteliu aš pastebėjau tamsią dėmę žemai prie horizonto, kuri greitai artėjo prie mūsų. Tai buvo B-1 bombonešis, su atgal nukreiptais sparnais. B-1 galėjo užlenkti savo sparnus atgal skrisdamas dideliu greičiu, o pietryčių Koloradas buvo naudojamas kaip treniruočių sritis didelio greičio skrydžiams arti žemės.

„Berniukai! Žiūrėkite B-1 bombonešis lekia tiesiai į mus!” Mes lipdami kvatojome ir juokavome, įsivaizdavome bufalų (bizonų) bandas, indėnų karo stovyklas, keliautojus ir naujakurius dengtuose furgonuose, taigi, kai aš pasakiau, kad bombonešis artėja prie mūsų, pasigirdo: „Cha, cha, cha, tėti“.



Aš pasakiau: „Ne, iš tiesų, žiūrėkite!” ir primygtinai sušukau: „Paskubėkite, paskubėkite“, tai privertė juos pažvelgti aukštyn. Mes buvome arti mesa viršūnės, šalia kelio, kuris liko toli apačioje, ir kai tik mes pažvelgėme aukštyn, beveik prieš pat mūsų akis praskrido B-1 bombonešis, be garso. Garsas pasigirdo po to, kai jis praskrido. Tada mus sukrėtė kurtinantis, kaulus drebinantis riaumojimas, ir jis tęsėsi tol, kol buvo brėžima zigzaginė trajektorija tarp mesų. Mes buvome apkurtinti, ir dėkojome Tėvui, kad leido mums patirti tokį šiurpulį, nuostabiu Jo numatytu laiku.

Tikėti Jo Žodžiu ir Dvasia užuot tikėjus populiaria surinkimo kultūra
Aš mokiau klasę Pasauliniame Maldos Centre Kolorado Springs, kad jie jau turi atvirą dangų, ir kad dabartiniai keisti mokymai yra klaida ir neatitinka, ką Tėvas sako apie tai. Kai aš dėsčiau apie tai, kad Tėvas pasakė, jog mes jau turime atvirą dangų, jie nuščiuvo stulbinančioje tyloje.

Aš pasakiau jiems – jūs turite ramybę su Dievu Tėvu! Jis yra taikoje su jumis. Jis ne tik jus myli, bet ir jūs Jam patinkate. Jis sukūrė jus, pagimdė, tada įsūnijo tuo pačiu metu. Jis galvoja, kad yra taikoje su jumis ir priėjimas prie Jo jums visiškai atviras. Kodėl jūs turėtumėte mąstyti kitaip? Aš pacitavau šitą pastraipą: „Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų... per kurį tikėjimu pasiekiame tą malonę, kurioje stovime“ (Romiečiams 5:1-2)

Tada kažkas pasakė: „Cha, cha, teisingai, John”, lyg aš būčiau pasakęs: B-1 bombonešis artėja link mūsų.

„Ne iš tiesų! Žiūrėkite!” Aš primygtinai norėjau, kad jie sektų kartu su manimi Naujojo Testamento puslapiais, ir kai mes skaitėme eilutę po eilutės viena ponia supyko, tarsi B-1 būtų ką tik praskridęs ir ji būtų apkurtusi nuo oro bangos sukelto šoko.

Ji priėmė tai asmeniškai ir pasakė: „Negi jūs sakote, kad aš esu neteisi?“ Ji atsistojo: „Jūs norite kovoti?“ – pasakė ji ištiesusi pirštą: „kad aš išleidau tūkstančius dolerių konferencijoms, kelionėms, viešbučiams, paaukojimams ir kompaktiniams diskams, o jūs sakote, kad jūs esate teisus, o jie visi klysta? Neįsižeiskite, bet kas jūs toks?“

Aš pasakiau jai, kad ne tai yra svarbu, ar aš teisus, o jie klysta: „Aš sakau jums, ką jūsų Tėvas galvoja šiuo klausimu, o jūs nesąmoningai stabmeldžiaujate, iškeldami žmogaus mokymą virš Jo minčių ir Jo kelių, kurie yra apreiškiami balanse su Žodžiu“. Tai jai nepatiko, bet aš nesupratau kodėl.

Ką Jis galvoja
Nors aš ir įžeidžiau religines dvasias, užsimaskavusias tarytum jos būtų charizmatinio apreiškimo smaigalys, atidengdamas tikrą kraštutinių mokymų veidą, aš galvojau kodėl gi nepratęsus. „Jūs galvojate, kad jūs turite klykti, šaukti ir surinkti tūkstančius, kad įtikintumėte Dievą atverti jums dangų, nes jūs buvote to mokomi, taip darydami Jį savo priešininku. Įsivaizduokite Jo nustebimą, kad Jis, tarkim, visą šitą laiką klydo, o ___________ ________ yra teisus.“

„Juokingas Tėvas Dievas! Jis galvoja, kad Jis palaimino jus visais dvasiniais palaiminimais danguje Kristuje. Jis galvoja, kad Jis jus įsūnijo per Jėzų, taigi, jūs este Jo vaikai ir dalis Jo šeimos, turite pilną teisę į viską, ką Jis turi. Jis galvoja, kad Jis pasodino jus kartu su Savimi danguje Kristuje. Jis galvoja, kad jūs esate nauji kūriniai Kristuje ir dabar jums prieinama Jo malonė“. (Efeziečiams 1:3-6, 1 Petro 2:9, 2 Korintiečiams 5:17, Romiečiams 5:1-2)

„Visa ką jūs turite padaryti, tai nukreipti savo mintis link Tėvo“, ir jūs pasieksite Jo ausį. Jis yra jumyse. Taigi, kuo jūs tikite, ar tuo ką sako jūsų mėgstamas mokytojas ir surinkimo kultūra, ar tuo ką mūsų Tėvas galvoja ir sako šiuo klausimu?“

Kas iš tiesų jai kėlė nerimą?
Po kavos pertraukėlės, ji nusiramino ir sugrįžo į klasę. Ji man pasakė, kad jai kėlė nerimą tai, kad aš kalbėjau su valdžia, taip lyg tikrai žinočiau, ką aš kalbu. Ji pasakė, kad aš nekalbu apie Jį kaip kiti, bet kalbėjau nuo Jo. Ji jautėsi apkvailinta ir esanti paklydime, bet dabar ji galėjo pamatyti tiesą Rašto eilutėse.

Ji „tai gavo“, šviesa nušvito, ir pirmą kartą ji sužinojo, kad tikėjo demonų doktrinomis ir/arba žmonių doktrinomis, o dabar ji turėjo didelę ramybę ir džiaugsmą: „Aš Tėvui iš tiesų patinku, Jis ne tik myli mane, bet aš Jam patinku, Jis tikrai gyvena manyje... wow. Aš galiu ilsėtis tame, ką turiu Jame. Aš dabar žinau, kad gyvenu atvirame danguje“.

Apšviestas – žinojimo menas
Jėšua pavertė vandenį vynu, bet nieko nepasakė apie tai, kad atkreiptų į Save dėmesį. Lygiai taip pat Jis veikia šiandien: nusižeminęs, romus, švelnus, nuolankios širdies. Bet žmonių kūniškumas nori reginių. Jų siekdami žmonės iškreipia Jo mintis. Jo mintys yra tiesiog – mintys- nematomos, ramios, apreiškiamos mums asmeniškai mūsų dvasioje – taigi būtent ten mes ir turime jų ieškoti.

Žydams 4:6 išvardina kelis krikščioniško gyvenimo elementus, 2 pirmieji: „apšvietimas (apreiškimo iš Tėvo turėjimas, kad Jėšua yra Viešpats), ir „paragavę dangiškos dovanos (gimę iš naujo)...“

Apšviestas. Taip pat verčiamas žodžiu „iliuminuotas“ (nušvitęs), graikiškai tai „photizo“; „phos“ reiškia „šviesa“. Tai reiškia, giliai asmens viduje prasiskverbianti šviesa, kad apšviestų apreiškimą jo dvasiai ir sielai. Tai atsitinka prieš tai, kai mes atgimstame ir veda mus pas Kristų, ir turėtų būti gyvenimo būdas, kai mes jau esame Kristuje. Mano gyvenimas vyksta pagal šitą apšvietimą – būtent čia vyksta bendravimas su Šventąja Dvasia.

Petro pareiškimas Mato 16:16, kad: „Tu esi Kristus, Gyvojo Dievo Sūnus“, buvo rezultatas to, kaip sakė Jėšua, kad Tėvas parodė Jam šį faktą. Pirma ateina apreiškimas, po to – išpažinimo aktas.

Jėšua kalbėjo apie „apšvietimą“ Jono 6:40: „Ir tokia yra To, Kuris siuntė mane valia; kad visi kurie (1) mato Sūnų ir (2) tiki Juo, turėtų amžinąjį gyvenimą“. Visų pirma, tu ieškai Jo savo viduje, tada elgiesi pagal tai tikėdamas. Tas ieškojimas vyksta tavo dvasioje ir sieloje, ir mes visi einame per šitą apšvietimo laiką.

Jėšua tęsia 45 eilutėje, sakydamas: „Kiekvienas, (1) kuris išgirdo, ir pasimokė iš Tėvo, (2) ateina pas mane“. Tėvas pirmas pradeda veikti jūsų viduje – tai apšvietimas, ir TADA seka įtikėjimas.

Aš gyvenu dėka apšvietimo ir apšvietime –apreiškime. Tai pats svarbiausias elementas mano vaikščiojime su Tėvu. Aš noriu žinoti Jo mintis apie visus dalykus. Paulius meldėsi „apšvietimo“ Efeziečiams ir Kolosiečiams:

„Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, kad Jis duotų jums išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir jūsų supratimo akys būtų apšviestos, kad pažintumėte...“ ir „Kad jūs būtumėte pilni Dievo valios pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu...“ (Efeziečiams 1;15-18. Kol:1-9)

Tai 2 maldos, kuriomis aš dažniausiai meldžiuosi, pirma: „Už ką, arba dėl ko, Tėve, nori, kad pasimelsčiau?“ ir „ Kokios tavo mintys apie tai (apie kažką mano gyvenime), Tėve?“ (Kai kažkas išreiškia savo nuomonę). Štai dėl ko, aš dažniausiai meldžiuosi.

Atmetimas mūsų kelių ir minčių bei priėmimas Jo pakvietimo vaikščioti Jo aukštesniais keliais ir mintimis Izaijo 55 skyriuje, reiškia apšvietimą ir priėmimą apreiškimo, o tada mūsų minčių pakeitimą Jo mintimis. Tai reiškia pasikeitimą, pertvarkymą to, kuo mes tikime ir kodėl tikime. Tai reiškia eiti prieš populiarios surinkimo kultūros tėkmę, jei ji nemąsto taip, kaip Jis.

Tai negali įvykti tik dėl raidės pažinimo. Pažinimas Jo minčių ir kelių ateina iš asmeninio apreiškimo – tikro Jo pažinimo, kai leidžiame Jo Gyvenimui mus pakeisti iš vidaus... kitą savaitę, kaip tai padaryti, nes šiandien aš jau išnaudojau formato limitą... iki tada.

Laiminu visus!


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą