Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. vasario 2 d., trečiadienis

Pranašiškas žodis 2011 metams

John Fenn, 2011 m. sausio mėn. 29d.,

Kokios šalies piliečiai?
Daugelis manęs klausia, ar Tėvas ir Viešpats (Jėzus – vert. past.) ką nors kalbėjo man apie šiuos metus? Šiek tiek papasakosiu ir apie tai, tačiau ta dalis, kuria norėčiau pasidalinti, yra apie Dvasios laiką, kuriame dabar gyvena Kristaus Kūnas, ir kuris apima daug daugiau nei kalendorinius metus.

Anksčiau „Savaitės mintyse“ esu rašęs ir, gal būt daugelis jūsų prisimena apie tai, kaip Viešpats pasirodė man 2010-ųjų pavasarį ir pasakė, jog dabar yra laikas, kai Jis prašo Kristaus kūną teisti save visų pirma finansuose ir santykiuose. Atrodo, kad šios dvi sritys bus labai svarbios dar dvejus metus po šio apreiškimo.

Dabar neminėsiu visų detalių, tačiau mes vis dar esame tame laikotarpyje. Tai Kristaus Kūnui skirtas pasiruošimo laikas dėl pokyčių mus supančiame pasaulyje. Pirmasis šio aplankymo teiginys mane paskatino panagrinėti Žodį. Jis pasakė: „Tai, ką daugelis laiko karalystės evangelija, yra ne kas kita, kaip žmogiškos doktrinos. Pastudijuok skirtumus“.

Kiekviena tauta turi savo kultūrą, apimančią finansus ir santykius, tačiau Dievo kultūra šiose srityse yra kitokia. Į kurią kultūrą mes sutelkiame savo dėmesį ir troškimus?

Po to, kai Viešpats man tai kalbėjo, aš pradėjau studijuoti Dangaus Karalystės kultūrą ir net pravedžiau eilę vebinarų (mokymai internetu) šia tema. Juos nemokamai galite pasiklausyti mūsų tinklalapyje. Aš palyginau biblinės Evangelijos ir amerikietiškos evangelijos skirtumus. Tokiu pat būdu esu anksčiau palyginęs šiuolaikinę bažnyčią su Pauliaus bei kitų Naujojo Testamento autorių mokymu ir praktika. Kaip tada, taip ir dabar atradau didelių neatitikimų.

Mano studijos atskleidė, jog didžioji Kristaus Kūno dalis galvojo, jog Evangelija ir amerikietiška svajonė yra vienas ir tas pats. Tačiau taip nėra. (Ir mes paskleidėme šią klaidą visame pasaulyje).

Jei norėtute paskaityti puikų vieno žmogaus liudijimą, kaip jis pamatė skirtumą tarp tikrosios ir amerikietiškos evangelijos, rekomenduočiau David Platt knygą „Radical“ (galima įsigyti ir kaip e-knygą).

Nekviesk manęs dabar
Aš dar nepasakojau apie tai, jog tuomet paklausiau Viešpaties, kodėl Jis prašo savo Kūno teisti save būtent šiose dviejose srityse: finansuose ir santykiuose. Jis man paaiškino, jog tada, kai žmonės neteisingai naudoja dovanas ir nenori savęs dėl to teisti, tos dovanos tampa nuodėmės šaltiniu ir priemone, kuria Jis dažnai nuteisia žmones.

Jis užsiminė apie evangelijoje pagal Luką paminėtus žmones, kuriuos Jis kvietė sekti ir kurie Jam atsakė: „Aš seksiu Tave, kur tik Tu eisi <...> bet leisk pirma palaidoti man savo tėvą“; „Pirmiausia leisk man atsisveikinti su savo namiškiais“. Jėzus sakė: „<...> Žmogaus Sūnus neturi kur galvos priglausti“ <...> „Palik mirusiems (dvasia) laidoti savo mirusius“, ir „Nė vienas, kuris uždeda ranką ant arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo karalystei“ (Lk 9, 57-62). Kitaip sakant, tie  žmonės, kurie norėjo sekti Jėzų, turėjo nutraukti ryšius su savo kultūra ir įsijungti į Jėzaus kultūrą.

Dovanos, pašaukimas ir tikslas tapo esminiu sprendimo objektu, savęs teisimo objektu. Taip yra ir šiandien.

Viešpats tęsė: „Didžiausia Amerikos dovana pasauliui – finansai, tapo dalyku, dėl kurio ji kentės“. Tai buvo pastaba, ne teismas, užtikrinimas, jog tauta pjaus tai, ką pasėjo.

Tai pirmas žingsnis – leisti asmeniui arba tautai pjauti tai, ką pasėjo – skolas, nedisciplinuotą išlaidumą, santykius klastingais ar užslėptais motyvais. Teismas ateina po to, kai asmuo ar tauta, pjaudami tai, ką pasėjo, nepakeičia savo kelių – tame mes vis dar turime viltį, dar turime laiko pasikeisti.

Petras rašė, kad teismas prasideda nuo Dievo namų. Taigi šitas aplankymas buvo įvadas į tai, kas vėliau įvyks pasaulyje. Aš viliuosi, kad mes pasikeisime kaip tauta, ir kaip Kristaus Kūnas mes dar turime laiko pasikeisti.

Kaip žinoti, kad girdi, ką sako Dvasia?
Gal būt daugelis skaitytojų savo dvasia apčiuopia kai ką, ką sunkiai galėtų apibūdinti, tačiau aš viliuosi, jog tai randa jumyse atgarsį. Kai kurie ženklai, rodantys, jog tu atsakai į Viešpaties kvietimą teisti save dėl finansų ir santykių, gali būti matomi tame:

Pirma, asmuo pajus vidinį atsiskyrimą nuo evangelinių įvykių aplink save – jausis atskirti nuo tradicinės bažnyčios, tarsi objektyvus žurnalistas ar trečiasis asmuo, nebetrokš didelių susirinkimų, mėgstami pamokslininkai daugiau nieko jiems neduos. Jie alks tyro Žodžio tarsi sėdėtų prie Jėzaus kojų.

Tuo pačiu metu jie pradės ieškoti skyriaus ar eilutės, norėdami ištirti, ar mokymas, kurį įprato girdėti, yra teisingas ar ne, ir pastebės dideles klaidas. Pradžioje jie gal būt nesuvoks, jog tai Šventoji Dvasia švelniai parodo klaidą per eilę netikėtų suvokimų, jog „tai ne tiesa!“, iš vidaus kylančių apreiškimų.

Šventoji Dvasia toliau atskleis paviršutiniškus santykius, nors jie būtų Viešpaties vardu, ir pakreips juos bendrauti su nuoširdesniais žmonėmis. Žmonės susimąstys, ar praeityje jie aukojo teisingais motyvais ir panaudoti geriausiai. Jiems kils klausimas, ar iš tiesų gerai duoti šiek tiek pinigų tam, kuriam jų reikia, užuot metus juos į paaukojimų krepšį?

Kai kuriems iškils klausimas dėl tikrų dalykų ir jie suabejos savo pamatinėmis vertybėmis bei įsitikinimais.

Jie jaučia savo dvasia, kad kažkas juos supančiame pasaulyje turi keistis. Giliai savyje jie žino, jog pasaulis vėl keisis, tačiau tai daugiau, nei baimė dėl ekonomikos ar pasaulio.

Jie savo širdies gelmėje jaučia pasikeitimus, tarsi Dievas ir Dievo žmonės tampa svarbesniais jų gyvenime – tačiau jie nežino, kur pradėti ieškoti žmonių, turinčių tokias pačias dvasines vertybes.

Dėl to jie jaučiasi tarsi būtų atskirti ir plauktų kažkur šalia pagrindinės srovės. Tačiau tuo pat metu savo dvasia jie jaučia, jog eina ramybės keliu, kuriuo juos veda Viešpats, didžioje kelionėje – jų protai stebisi tuo, kas vyksta, tačiau jų dvasia pasilieka ramybėje ir juos stebina šis kontrastas. Ar tai ne apie tave?

Kitą savaitę dalinsiuosi savo mintimis apie kai kuriuos biblinės Dievo Karalystės ir amerikietiškos arba kitokios evangelijos skirtumus, taigi galėsime palyginti tą evangeliją, kuria tikime, su ta evangelija, kurią pateikia Biblija, ir surasti skirtumus.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą