Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. vasario 24 d., ketvirtadienis

Į save susitelkęs? 2 dalis

John Fenn, 2010 m. gegužės mėn. 22 d.,

Praeitą savaitę
Aš apibūdinau į save susitelkusio žmogaus gyvenimą, panaudodamas Biblijoje aprašyto jaunojo valdytojo pavyzdį. Šiandien aš pateiksiu kitus pavyzdžius ir tokio gyvenimo požymius, o po to trečiame laiške baigsiu šią temą.

Iš išorės jaunasis turtingasis valdytojas pavyzdingai tikėjo Izraelio Dievu. Jis  nuo vaikystės laikėsi visų įsakymų, rūpestingai šventė šventes ir aukojo aukas už visas savo nuodėmes, kurias padarydavo, ir be abejonės, šelpė vargšus, kaip liepė Įstatymas.

Tačiau ši religinė ir kitokia veikla tai - tik išorinis fasadas, kuris buvo matomas ir darė įspūdį kitiems. Savo viduje jis mylėjo pinigus, savo socialinį statusą ir turtingus draugus. Kai jaunuolis aiškino Jėzui, koks puikus tikintysis jis buvo, Jėzus prasiskverbė pro šį fasadą. Jis liepė jaunuoliui parduoti viską, ką jis turi, atiduoti pinigus vargšams ir sekti Jį.

Jis buvo susitelkęs į save, bet vylėsi, kad gali turėti amžiną gyvenimą, o šiame gyvenime mylėti pinigus ir šio pasaulio dalykus. Todėl jis buvo įskaudintas Jėzaus žodžių ir pasitraukė pilnas liūdesio.

Pavyzdys
Mokiau tą savaitgalį Biblijos mokykloje. Aš, tas kuris mane pakvietė dėstyti mokymo kurso ir dar du žmonės po pamokų nuėjome į restoraną pavalgyti ir atsisėdome prie sienos, laukdami kol mus pakvies ir pasodins prie staliuko.

Įėję pamatėme didelę šeimą, kuri sėdėjo prie kelių staliukų sustumtų kartu viduryje patalpos. Aš staiga labai nustebau, nes pamačiau beveik už kiekvieno asmens stovinčius angelus, o vienas iš jų akivaizdžiai visiems vadovavo.

Kai mano akys atveriamos matyti Viešpaties sferą, tam visada yra svarbus tikslas. Todėl aš paklausiau vadovaujančio angelo: „Ar tu esi atsakingas už šitą šeimą?“ ir jis atsakė, kad - taip.

Aš pasakiau: „Manau, kad jie pažįsta Viešpatį“. Jis atsakė: „Taip, bet jie gyvena toli gražu žemiau to lygio, kurį Tėvas jiems turi“. Aš norėjau sužinoti daugiau ir paklausiau: „Ką nori tuo pasakyti?“

Dabar supratau, kad mes keturiese sėdėjome salės pakraštyje, aš pasisukau į kairę ir kalbėjau su angelu. Buvau Dvasioje, todėl kalbėjo mano dvasinis žmogus. Jį matė mano dvasinis žmogus, ir girdėjau jį savo dvasinėmis ausimis. Kai tai man atsitinka, tai lyg dvi erdvės persidengia vienu metu paraleliai, bet jos nėra viena kitos matomos. Aš matau abi erdves plačiai atmerktomis akimis, tiesiog dvi erdves tuo pačiu metu, ir galiu matyti viską tiksliai, net detales.

Tam žmogui, pas kurį svečiavausi ir kitiems dviems aš atrodžiau išsiblaškęs ir suglumęs. Aš dairiausi šen bei ten, žiūrėjau į kairę nuo savęs. Angelas aiškino: „Jie lanko bažnyčią, bet jie neskaito Biblijos savaitės metu ir nedaug skiria laiko maldai. Jie pasinėrę į pasaulį ir jį myli. Jie pripildo savo gyvenimą žaidimų, ir savo tvarkaraštį veiklos dėl jų pačių. Jie neturi laiko niekam daugiau“.

Aš paklausiau, kaip į tai žiūri angelai, jis pasakė: „Daug daugiau džiaugsmo būti atsakingu už tokius žmones, kaip tu“. Aš atsakiau, kad galvoju, jog gal būt atvirkščiai, jie turėtų būti daugiau užsiėmę su tikinčiaisiais, kurie nevaikščioja šviesoje, kurią pažįsta. Jis atsakė: „Ne, neužmiršk, kad nuo pačių žmonių priklauso, kiek jie nori būti įtraukti į savo Tėvo reikalus. Be to, žinok, kad tau atseikėjama pagal tai, kiek tu vertini dalykus danguje (Mk 4:24). Taigi mes su tais žmonėmis nesame labai užsiėmę“.

Aš kalbėjau mintimis pusiau sau, pusiau angelui, kad Tėvas turbūt turi tikslą visam šitam įvykiui, ir tada Šventoji Dvasia patraukė mano dėmesį į 12 metų berniuką sėdintį stalo gale. Atrodė, kad jis ir jo draugai yra per daug „cool“, kad sėdėtų kartu su suaugusiais.

Kai angelo akys įdėmiai stebėjo berniuką, jo veido išraiškoje buvo kažkas reikšmingo, todėl aš paklausiau, ar viskas gerai? Jis atskleidė tikrąjį savo apsilankymo tikslą: „Jeigu viskas toliau vyks kaip dabar ir nepasikeis, šis berniukas mirs sulaukęs 15 metų auto avarijoje“. Kai jis kalbėjo, virš stalo pasirodė ekranas. Aš pamačiau šitą berniuką skrendantį iš savo transporto priemonės į purvą, o jo automobilį besiverčiantį ore ir krintantį ant jo, ši scena sustingo, kai jo galva palietė žemę.

Šiuo momentu mane pakvietęs renginio organizatorius pastebėjo, kad aš išsiblaškęs ir tylus, ir paklausė, kas atsitiko. Aš papasakojau jam viską, ir jis pasakė, kad jau daug metų, kai jis sutinka kai kuriuos žmones, jo širdis nuliūsta ir jis staiga ima sielvartauti bei verkti, tik niekada nežinojo, kodėl taip vyksta. Vos tik mums įėjus į patalpą, jis pamatė šitą šeimą ir vėl tai pajuto.

Mes tada supratome dar vieną priežastį, kodėl aš matau angelus, tai buvo atsakymas į mano draugo klausimą. Ir dabar mes žinojome, kad tai, ką jis jautė buvo dangaus liūdesys dėl žmogaus, kuris gyvena žemiau to lygio, kurį jam yra paruošęs Jo Tėvas. Tai buvo kvietimas melstis už jį. Tuomet mes iš karto ėmėme melstis už tą šeimą ir prašėme Tėvą, kad būtų išvengta avarijos ir kad Jis pažadintų juose norą ieškoti Jo ir gyventi dėl Jo visa širdimi.

Simptomai: Ar tu pažįsti?
Ar tu pažįsti žmones, kurie, kuomet kalbi telefonu su jais, visada viskas sukasi apie juos. Jie iš tiesų nesidomi tavimi ir tavo gyvenimu, nes kai tu pradedi pasakoti apie save, jie visada nukreipia pokalbį apie tai, kas vyksta jų pačių gyvenime?

Ar tu pažįsti žmones, kurie turi emocinių poreikių, todėl visada nerimauja dėl mažų dalykėlių, kurie iš tiesų nėra svarbūs ar labai su jais susiję, vietoj to, kad rūpintųsi tikrai svarbiais dalykais savo ar kitų gyvenime, tikrais poreikiais?

Ar tu pažįsti ką nors, kuris jaučiasi, kad yra vertas, kad būtų sutelkiamas dėmesys į jį, dėl tų sunkumų, kuriuos jis patiria savo gyvenime, gyvenimo vingių ir to, ką jis patyrė anksčiau?

Ar tu pažįsti žmonių, kurie žiūri į Dievą, kitus, bažnyčią iš tokios perspektyvos: ką jie daro, ir ko jie nedaro dėl jų? Ar tu pažįsti žmonių, kurie neturi nei vieno, kuris kalbėtų dalykus į jų gyvenimus, ir neturi nei vieno, į kurio gyvenimą jis kalbėtų?

Ar tu pažįsti žmonių, kurie negali pasakyti, ką Jėzus daro jų gyvenime, bet gali greitai ir noriai papasakoti apie paskutinį matytą filmą, ar apsilankymą restorane?

Stebina
Aš stebiuosi, kad tiek daug iš tų, kurie skelbiasi, kad yra Jėzaus mokiniai - Žmogaus, kuris taip pat yra ir Dievas, kuris atėjo į žemę gyventi ir atiduoti savo gyvenimą dėl kitų - tačiau jų gyvenimas visai nepanašus į tai. Kaip gali kažkas vadintis Jo mokiniu ir negyventi taip kaip Jis?

„Meilė gali būti atpažinta tik pagal veiksmus, kuriuos ji paskatina atlikti. Krikščioniška meilė visų pirma skirta Dievui ir išreiškia save per paklusnų Jo įsakymų vykdymą. Savivalė, savo norų vykdymas yra Dievo meilės paneigimas“ (Pastabos apie laišką Tesalonikiečiams, Hogg ir Vine, p.105)

Turtingasis jaunuolis sakė, kad jis myli Dievą, bet pasirodė, kad šio pasaulio dalykus mylėjo daugiau, o tai reiškia, kad daugiau net už žmones. Viešpaties kvietimas parduoti viską, ką turi ir išdalinti vargšams nebuvo vienatinis labdaros veiksmas, bet pirmenybės suteikimas žmonėms ir gyvenimui prieš daiktus ir tarnavimą. Jėzus norėjo, kad jis pamatytų tuos, kuriems jis davė. Jis norėjo kad to jaunuolio širdis būtų paliesta jų poreikių, o tada ateitų ir sektų Jį.

Kitą savaitę aš pabaigsiu šią seriją mintimis kaip pakeisti į save nukreiptą gyvenimą.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą