Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Dievo Karalystė. 1 dalis


John Fenn, 2011 m. vasario mėn. 3 d.,

Praeitą savaitę aš dalinausi mintimis apie Viešpaties aplankymą, kurio metu buvau paskatintas pastudijuoti skirtumus tarp Dangaus Karalystės Evangelijos ir to, kas visuotinai priimta manyti, kad tai yra evangelija. Štai pirmas dalykas, ką aš supratau apie Karalystę.

Atsiribojus nuo biblinės reikšmės, karalystė yra tik valdymo forma, kai valdo karalius. Jėzus nepasakė: „parlamentinė dangaus monarchija“, panaši kaip Anglijoje. Jis nepasakė: „reprezentacinė dangaus respublika“, panaši į JAV. Jis nepasakė: „dangaus demokratija“, kur laimi 51% dauguma.

Taigi, kai mes kalbame apie Dievo arba Dangaus karalystę, mes kalbame apie vyriausybės formą, kuri turi Karalių, ir to Karaliaus vardas yra Jėzus.

Dievas Tėvas davė karalystę Savo Sūnui, kaip matome Dan 7,9-14, čia Tėvas vadinamas „Amžinasis“. Jis davė Žmogaus Sūnui karalystę, kuri „nesunaikinama“ ir niekada nesibaigs.

Apaštalas Jonas matė tą patį karalystės atidavimą, nors aprašė jį kitaip (Apr 4 ir 5 skyriai). Čia Tėvas aprašomas 4 skyriuje: ir Jėzus „Judo giminės liūtas, Dovydo šaknis“ atėjo ir „paėmė iš Jo dešinės rankos knygą, to Kuris sėdi soste...“ (Apr 5, 1-8).

Karaliaus valdžia yra absoliuti. Karalius neatsiskaito nei piliečiams, nei dvariškiams, nei teismui. Štai kaip Jėzus valdo savo karalystę, būdamas Kristaus Kūno galva. Jis pavaldus Tėvui ir pabaigoje Jis grąžins Savo karalystę Tėvui. „Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas“ (1 Kor 15, 24).

Kai mokiniai išgirdo apie Dievo karalystę, jie iš karto pagalvojo apie karaliaus valdžią ir, kad Jėzus bus tas karalius. Bet jie nematė didesnio paveikslo, todėl : „Jiems klausantis, Jis tęsė ir pasakė palyginimą. Mat Jis buvo netoli Jeruzalės, ir žmonės manė, jog tuojau pat turi pasirodyti Dievo karalystė“ (Lk 18, 11).

Karalystė kaip valdymo forma turi piliečius, kurie joje gyvena, turi įstatymus ir kultūrą, kuri yra unikali, ir naudoja žiniasklaidą bendrauti su piliečiais. Žemiška karalystė arba vyriausybė naudoja žiniasklaidą, kad perduotų žinias piliečiams, o mes turime Šventąją Dvasią, kuri gyvena mumyse. Štai tokiu būdu mūsų Karalius bendrauja su savo karalystės piliečiais.

Šėtonas taip pat yra karalius virš karalystės. Jėzus pasakė: „pragaro vartai“ nenugalės Kristaus Kūno. Karalystės vartai tuo laiku buvo ta vieta, kur posėdžiavo vyriausybė. Galime prisiminti Boazą, kuris nuėjo prie vartų pas vyresniuosius leidimo vesti Rutą. Taip pat Abšolomas sėdėjo Jaruzalės vartuose, darydamas teismo sprendimus, kurie paneigė Dovydo valdymą (Mt 12, 26; 16, 18; Rut 4, 1-10; 2 Sam 15, 1-6).

Kur yra Dievo Karalystė?
Jėzus pasakė Pilotui: „Mano karalystė nėra iš šito pasaulio: jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, tada mano tarnai kovotų, kad aš nebūčiau atiduotas į žydų rankas. Bet mano karalystė ne iš čia“ (Jn 18, 36).

Jėzus, sakydamas Pilotui, kad Jo tarnai būtų Jį gynę, jei Jo karalystė būtų iš šito pasaulio, atskleidė visai kitą planą įtvirtinti savo karalystei žemėje, kokio dar nėra buvę anksčiau. Karalystė būtų kovojusi su Pilotu, būtų kovojusi su Roma, nes Jėzaus gimimą lydėjo Dangaus armija. „Staiga prie angelo pasirodė gausi Dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“

„Dievo karalystė neateina regimai <...> nes Dievo karalystė yra tarp jūsų“ (Lk 17, 20-21). Faktiškai Tėvo metodas paskleisti karalystę žemėje buvo slaptas, „kurios nepažino jokie šio pasaulio valdovai, nes, jei būtų pažinę, nebūtų šlovės Karaliaus nukryžiavę“ (1 Kor 2, 8).

Tėvas ir Sūnus sukūrė planą, pagal kurį karalystė turėjo būti patalpinta žmonėse - visi įstatymai, visa kultūra, netgi pats Karalius per Šventąją Dvasią turėjo būti patalpintas žmonėse! Karalystė pasiekia individus per apreiškimą, kuris ateina nuo Tėvo per Šventąją Dvasią. Apreiškimas yra toks: Jėzus yra prisikėlęs Kristus, Dievo Sūnus. Šį apreiškimą lydi jų apsisprendimas tikėti ir sekti Jį, kaip Karalių - Išgelbėtoją. Tai reiškia būti atgimusiu iš aukšto.

Karalystės piliečiai
Kaip kiekvienoje karalystėje, pilietis turi būti joje gimęs. Jei natūraliai nesi ten gimęs, gali imigruoti ir priimti pilietybę. Kartais nacija įsivaikina tave, suteikdama pilietybę nelegaliems imigrantams. Iš dalies dėl to, kad ir tu ir Jis nepatirtume šėtono kaltinimų, Tėvas leido mums patirti visus tris tapimo Dievo karalystės piliečiais metodus, visus iš karto vienu metu!

Mes gimstame į karalystę per gimimą iš aukšto, tuo pačiu metu mes esame Tėvo įsūnijami į karalystę per Jėzų. Taigi dabar mes esame Tėvo vaikai karališkoje šeimoje, ir mes taip pat imigruojame, esame perkeliami, „kuris išlaisvino mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę!“ (2 Kor 5, 17; Ef 1, 5-6; Kol 1, 12-13; Rom 8, 15-17;Gal 3, 26).

Be to kiekvienas karalystės pilietis yra karališkasis kunigas pašauktas rūpintis Dievo reikalais amžinybei. Taip pat mes esame karalystės Ambasadoriai ir kviečiame žmones, kurie yra šėtono karalystėje susitaikyti su Karaliumi ir imigruoti į Jo karalystę (1 Pt 2, 9; 2 Kor 5, 17-20).

Ką reiškia gyventi karalystės kultūroje
Nuo dabar Dievo karalystė yra tarp žmonių, ji pasireiškia žemėje per mūsų gyvenimus. Mūsų pilietybė yra danguje, nors mes visi, taip pat esame mūsų žemiškų tautų piliečiais (Fil 3, 20).

Jei karalystė yra mumyse, kaip gi ji tuomet veikia? Kaip gi mums tada suprasti jos įstatymus?

Kiekviena tauta ir karalystė turi užrašytus įstatymus, kad piliečiai galėtų juos vykdyti. Užrašytas įstatymas nutildo visas diskusijas. Kiekviena tauta turi teismų sistemą, nes įstatymų kūrėjai gali būti jau seniai mirę arba, negali dalyvauti visur, kur iškyla būtinybė, todėl tautoje yra teismų sistema, kuri paaiškina, ką įstatymų kūrėjai norėjo pasakyti, kurdami įstatymus ir kaip jie turi būti pritaikomi.

Ne taip yra su Dievo karalyste. Įstatymų Autorius gyvena kiekviename pilietyje ir ten įrašo savo įstatymus, dar daugiau jie tampa mūsų prigimties dalimi. „Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms,- sako Viešpats,- Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse, ir jų nuodėmių bei nedorybių daugiau nebeprisiminsiu“ (Žyd 10, 16-17).

Dievo karalystės charakteristikos yra meilė, ramybė, džiaugsmas Šventojoje Dvasioje. Šėtono karalystės charakteristikos: baimė, abejonės, kančia, sumaištis. Kiekvienos karalystės piliečiai yra pavaldūs savo karalystei ir nėra pavaldūs kitai karalystei.

Turiu baigti nes laikausi tam tikro formato... kitą savaitę aš pasidalinsiu tuo, ką Jėzus mokė apie Savo karalystę ir kaip ji skiriasi nuo populiarios evangelijos, kuri taip plačiai pasklidusi šiuolaikinėje Krikščioniškoje kultūroje.


Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą