Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

Dvasinio charakterio vientisumas. 2 dalis

John Fenn, 2010 m. birželio mėn. 12 d.,

Hematidrosis
Šiandien toliau tęsiu temą apie aktualias dvasines tiesas.

Taip, Dovydas tikrai yra didis pavyzdys žmogaus, kuris gyveno pagal dvasines tiesas, bet nėra didesnio pavyzdžio už Jėzų Getsemanės Sode. Viena vertus, Jis buvo romus ir nuolankus Žmogaus Sūnus, tarnas ir lyderis, pasiruošęs eiti ant kryžiaus, nes gimė dėl šitos priežasties.

Kita vertus, Jis buvo Dievo Sūnus, buvęs su Tėvu prieš visko pradžią, galintis prašyti Tėvo ir gauti, daugiau kaip dvylika legionų angelų. Romėnų legionas buvo 6.000 žmonių, taigi jeigu Jėzus būtų nutaręs neiti ant kryžiaus, Jis galėjo parašyti Tėvo ir gauti 72.000 angelų, nugalėti romėnus ir ten kur panorėjęs įkurti savo karalystę.

Istorijoje randame pavyzdžių, jog kai kurie žmonės išgyveno tokį stresą, kad jų prakaitas tapo kaip kraujo lašai. Tai vadinama hematidrosis, kuomet kapiliarai trūksta po oda ir prakaituojama krauju, bet visi atvejai buvo, kuomet žmonės neturėjo pasirinkimo. Leonardo Da Vinči aprašė karį prieš mūšį, arba čia tinka pavyzdys žmogaus, kuris netikėtai sužinojo mirties nuosprendį. Pvz., Škotų karalienė Marija buvo tokiame dideliame strese, kad per naktį prieš egzekuciją jos raudoni plaukai tapo baltais! Bet, nei vienas iš šitų žmonių negalėjo rinktis savo likimo.

Bet Jėzus galėjo: kankinanti mirtis ant kryžiaus, arba 12 legionų angelų, kurie galėjo nugalėti romėnus.

Sprendimai, sprendimai
Bet čia ir yra esmė - gyventi pagal dvasines tiesas, reiškia nuolatos daryti mažus pasirinkimus iš širdies, kuri yra tikrai paliesta Dievo. O pastarieji vieną kartą gali vesti į didelį apsisprendimą. Jėzus apsisprendė eiti ant kryžiaus ne tik būdamas Getsemanėje. Jis kalbėjo apie tai metų metais, pamažu ruošėsi priimti savo likimą. Jis visiems sakė, kad Jis tai daro savo noru: „Niekas neatima man gyvybės, Aš turiu valdžią ją atiduoti, ir turiu valdžią ją vėl susigrąžinti...“ (Jn 10:17-18).

Jis apsispręsdavo eiti ant kryžiaus, kiekvieną kartą, kai susitikdavo religinius lyderius, kai išgydydavo ligonį, ar daugindavo duoną ir žuvį. Dovydas ne šiaip sau tik atėjo ir nugalėjo Galiotą. Jis iš pradžių nukovė liūtą ir lokį. Nebuvo taip, kad Juozapas tiesiog vieną dieną išdygo prieš faraoną ir išaiškino sapną, jis aiškino savo paties sapnus nuo vaikystės, ir tas sugebėjimas augo jame. Dauguma iš mūsų tikriausiai svarsto, ar neišsižadėtų Viešpaties mirties akivaizdoje, bet aš manau, kad mes jau apsisprendėme, kiekvieną kartą pasirinkdami gyventi pagal dvasines tiesas, o ne pagal tai, ką diktuoja tos situacijos moralė ar etika.

Menki resursai
Du buriniai laivai tuo pačiu kursu artėjo prie uosto. Jie buvo kelio mylios vienas nuo kito, kuomet prasidėjo audra. Vienas iš jų buvo labai elementarus - be jokių šiuolaikinių įrengimų. Jis neturėjo mikrobangų krosnelės, šaldytuvo, oro kondicionieriaus. Ten buvo vyras su žmona, kurie keliavo jau tūkstančius mylių savo paprastu laiveliu, kovojo su audromis, vėju, bet taip pat gėrėjosi nuostabiais saulėlydžiais ir nuostabiu gyvenimu atviroje jūroje.

Kitas laivas buvo moderniausio modelio jachta. Ji buvo didelė, graži, pilna visokios modernios įrangos, kokią tik galima buvo nusipirkti. Savininkas plaukiojo apsaugotuose vandenyse arti kranto ir žinojo, kaip spaudyti mygtukus, bet nežinojo, kaip sutaisyti mechanizmus avarijos atveju. Jis niekada nematė saulėlydžių, ir saulėtekių, retai buvo atviroje jūroje, ir retai patirdavo, tikrą jūros gyvenimą. Kai plūduriuoji prie prieplaukos ribos nedaug ką pamatysi. Bet už tai, jis mėgo vakarėlius prieplaukoje, trumpas išvykas pakrantėje, tik tai buvo tolygu spektakliui - šou. Faktiškai didelė nauja jachta, nepaisant puikios išvaizdos, buvo taip įrengta, kad turėjo menkas galimybes išlikti po avarijos, audros atveju. Ach, ji turėjo visus moderniausius įrenginius, bet savininkas, prasidėjus audrai buvo bejėgis lygiai taip kaip tas mažas laivelis.

Tikrai geras galimybes, pasiruošimą ir resursus turi tie, kurie neturi madingos įrangos, bet gausiai semia iš savo gyvenimo patyrimo, nes nuplaukė per bangas jau daug mylių ir patyrė jau daugybę audrų, ir galynėjosi su daugybe vėjų.

Žmonės, kurie neturi dvasinės moralės, neturi dvasinio principingumo, yra kaip tie dideli madingi laivai. Prieplaukoje, ramiuose vandenyse atrodo, kad jie sėdi pasaulio viršūnėje, palikę toli už nugaros plūduriuojantį mažą laivelį. Bet kai pakyla audra, paaiškėja, kad tas madingas laivas, nors ir apsuptas visų tų žaisliukų, kuriuos gali pasiūlyti gyvenimas, iš tiesų turi menkus resursus ir pasiruošimą išsilaikyti sunkumų metu. Žmonės tame kukliame laivelyje ramiai sutinka audras ir lengvai jas įveikia, nes jų gyvenimas pastatytas ant gilaus jūros, savęs pačių ir laivo pažinimo.

Civilis ar karys? (2 Tim 2:1-6)
Paulius mokė Timotiejų, kad jis turi iškęsti sunkumus kaip kareivis, kaip save disciplinuojantis atletas, ir dirbti kaip artojas. Kai kurie skaitydami gali susimąstyti, kiek iš tikrųjų jų gyvenimas brangus Viešpačiui, dėl tų didžių sunkumų, kuriuos jie patyrė ir tų vargų, kuriuos iškentė kelionėje.

Bet Pauliaus laikais buvo aišku, kaip tampama geriausiais kareiviais. Tai nebuvo tie žmonės, kurie lengvai gyveno visą savo gyvenimą, bet būtent tie, kurie buvo pratę sunkiai dirbti, ir kurie iškentė didelius sunkumus.

Tiesa tokia, kad būtent tie dalykai, kurie kaip jūs manote, diskvalifikuoja jus tarnavime Karaliui yra tai, kas daro jus labiausiai kvalifikuotais ir geidžiamais!

To meto kareiviams buvo neleidžiama statytis stovyklos mieste - jie įsirengdavo stovyklą už miesto, nes lyderiai nenorėjo, kad jie pradėtų į gyvenimą žiūrėti kaip pasauliečiai. Jiems reikėjo karių, kurie turėjo kitokį mąstymą negu civiliai. Kareiviai norėjo įtikti dviems žmonėms; tai tam, kuris išsirinko juos, kad būtų kariu, ir savo vadui. Mums Jėzus yra ir Tas, kuris mus pašaukė į armiją ir Jis yra mūsų Vadas.

Privalumai
Jie mąstė apie aukštesnius dalykus: „Mąstykite apie tai kas danguje, bet ne apie tai, kas žemėje“ (Kol 3:2). Žodis „mąstykite” čia „phroneo”: mąstyti, nukreipti savo protą į kažką, su moraliniu tikslu ir apmąstymais... Kitais žodžiais mes turime pasišvęsti tiems dalykams.

Aš stebiuosi kaip dvasinės tiesos, pagal kurias gyvena žmogus yra lengvai atpažįstamos net pačių paprasčiausių žmonių. Viešpaties Artumas pasilieka su žmogumi, kuris gyvena pagal dvasines tiesas, nesvarbu net kokie jo protiniai sugebėjimai.

Aš šiek tiek anksčiau dalinausi apie mūsų sūnų Chris, jam 30 metų, bet protiškai jis yra maždaug ketverių metų amžiaus. Jis gyvena su grupe namuose netoli nuo mūsų. Toje grupėje yra 8 žmonės. Ten yra jauna mergina maždaug tokio paties fizinio ir protinio amžiaus kaip jis, jos vardas Frankie. Ne taip kaip Chris, Frankie gali vaikščioti bet negali kalbėti. Jie yra draugeliai. Jie iš karto susidraugavo dėl vienos priežasties, nes akimirksniu atpažino vienas kitame Jėzų.


Vieną dieną aš atėjau pasiimti Chris ir pamačiau juos. Kai tik įėjau pro duris, jie iš pradžių dar nespėjo manęs pamatyti, ir šalia nebuvo nei vienos prižiūrėtojos. Frankie verkė (vėliau sužinojau, kad ji buvo pasiilgus savo mamos), Chris pasilenkė, kad paimtų jos ranką“: „viskas gerai, Frankie, Jėzus su mumis, Jėzus yra su mumis“. Tai tikrai yra visko esmė. Tiems, kurie žino tiesą ir turi paprastą tikėjimą, gyventi pagal dvasines tiesas yra gyvenimo būdas. Būtent tai jie laiko brangiausiu ir svarbiausiu gyvenime - įtikti Tam kuris mus išgelbėjo.

Iki kitos savaitės.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą