Pranašiškas žodis 2012. 2 dalis

John Fenn, 2012 m. sausio mėn. 21 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Aš palikau jus nepabaigęs temos praeitą savaitę. Tikrai, nes išeikvojau straipsnio limitą, taigi leiskite man pratęsti ten, kur pabaigėme. Aš žiūrėjau iš praeities perspektyvos, rašiau apie Jėšua sugrįžimą, ir žiūrėjau, kas turi įvykti prieš tai, nagrinėjau kas Apreiškimo Jonui knygoje parašyta apie tai, kas laukia žemės. Tai apima Armagedono mūšį, kuriame dalyvaus rytų karaliai, prieš tai, kuomet nukris du meteoritai/ kometos ir sukels dulkių/ garų debesį, kuris uždengs 1/3 saulės/ mėnulio šviesos ir užnuodys 1/3 vandens, 1/3 augalų žus ir tai sukels pasaulio mastu ligas ir badą (Apr 8:6-13; 9:1-11).

Ar tai neįdomu, mergaitės ir berniukai? Aš plačiau nagrinėjau šituos dalykus serijoje „Nelaimės Apreiškimo knygoje”, taigi tęskime toliau, nes periodas, apie kurį kalba Apreiškimo Jonui knyga yra ateityje.

Faktiškai mažiausiai 7 metai. Kadangi mažiausiai 7 metai prieš Apreiškimo knygoje įvardintus įvykius bus trumpas karas, į kurį bus įtrauktas Izraelis, ir kuriame Izraelis ir sąjungininkai laimės. Faktiškai, Raštas sako, kad jie 7 metus bus aprūpinti degalais, nafta ir kitais resursais, kuriuos gaus kaip kompensaciją dėl karo baigties – tai bus karas, po kurio reikės 7 mėnesių palaidoti žuvusiems.

Netgi pasakyta, kad Izraelis samdys darbininkus, kurie vaikščios mūšio lauke ir pastatys vėliavas ten, kur jie ras kūno dalis; Ezekielis matė tai maždaug 586 metais prieš Kristų - mūsų dienų teismo metodus! (Ez 39:14-15).

Pamąstykite kartu su manimi apie trečiąjį pasaulinį karą

Ez 38 ir 39 apibūdina ekonominį ir karinį aljansą tarp kelių tautų, kurios vieną dieną užpuls Izraelį. Trys iš šitų tautų yra dabartinė Rusija, Turkija ir Iranas. Taigi leiskite paanalizuoti, kad mes galėtume gauti pranašišką supratimą apie šių dienų įvykius.

Jei domina, aš smulkiai nagrinėjau šitą karą cd/mp3 serijoje „Būsimas karas tarp Rusijos ir Izraelio“. Ez 38:11-12 pasakyta, kad šis ekonominis ir karinis aljansas užpuls Izraelį tikėdamiesi pasiimti grobį.

Klausimas – kokios sąlygos yra dabar, kurios tai atitinka?

Turkija bus ES atmesta ims bendradarbiauti su Rusija. Iranas, gerai skaitykime antraštes. Aljansas , kurį minėjo Ezekielis dabar egzistuoja ekonomine bei karine prasme, ir ateinančiais metais dar sustiprės.

Aš pasidalinau šiuose straipsniuose ir kai kuriose „Paskutinių laikų serijose“ apie tai, kad Viešpats aplankymų metu pasakė man „stebėti Turkiją“, kaip tų įvykių, kurie artėja indikatorių. Prieš kelis metus aš taip pat pasidalinau su jumis tuo, kad Jis man pasakė, jog Putinas sieks perrinkimo, ir tai įvyko.

Bet Ezekielis taip pat paminėjo ir kitas tautas – Libiją, Sudaną (Ezekielio dienomis pavadintą Etiopija) ir kai kurias buvusias Sovietų Sąjungos tautas aplink Turkiją ir Rytų Europoje. Žiūrėkite, kaip Rusija taps drąsesnė kurdama aljansą su Rytų Europa ir kitomis buvusiomis TSRS tautomis, statydama ten Rusijai draugiškus lyderius ir kitą politiką, kuri leis Maskvai daryti įtaką. Šita dalis dar turi pakankamai išsivystyti, kad pamatytume aljansą, kurį apibūdintas Ez 38, taigi – stebėkime.

Kokiomis sąlygomis, jie galvoja, bus saugu užpulti Izraelį?

Ezekielis sako, kad jie užpuls Izraelį, bet šiuolaikiniame pasaulyje, jei tai įvyktų dabar, juos konfrontuos JAV, Anglija ir tarptautinės pajėgos.

Taigi, kokios yra sąlygos, kurioms esant, JIE MANO, kad niekas neateis padėti Izraeliui? Kas turi įvykti jiems, kad užpuldami jie jaustųsi pakankamai saugiai? Aš galiu įžvelgti tris elementus:

1) JAV neturės jokių, arba turės labai nedideles karines pajėgas Vidurio Rytuose. 2) JAV neturės politinės valios būti įtraukta dar į vieną Vidurio Rytų karą. 3) JAV vyriausybė ir žmonės bus susitelkę į savo pačių ekonomines problemas, taigi neturės noro būti įtraukti.

Ezekielio 38:9 parašyta: „Tu ateisi kaip audra, kaip debesis uždengsi šį kraštą“, o tai duoda suprasti apie įtrauktą didelį oro pajėgų dalyvavimą tam, kad puolimą galima būtų pradėti greitai. Ezekielis aiškiai atskleidžia, kad šios didžiulės daugelio tautų karinės pajėgos yra milžiniška jėga ir jie galvoja, kad gali pulti be didelio pasipriešinimo.

Pirmajame Persijos įlankos kare ir įsiveržime į Iraką, JAV prireikė daug mėnesių, kad sukurti karines pajėgas Kuveite – kiekvienas gali iš anksto numatyti atakas ateinančias mėnesiais. Iš Ezekielio aišku, kad armijos atakuojančios Izraelį galvoja, jog suspės užpulti ir pasitraukti iki tol, kol Izraelio sąjungininkai sutelks armiją jiems sustabdyti.

Taigi mūsų dienomis, kaip perteikia kasdieninės naujienos žiniasklaidoje, mums reikia laikyti žvilgsnį nukreipus į Iraną, Turkiją ir Rusiją. Stebėk, kaip visos trys stiprės karine prasme. Stebėk naujienas ir ieškok ekonominių ryšių tarp Rusijos su kiekviena minėta tauta. Ieškok Rusijos ir sąjungininkų, kurie užpildys vakuumą, kuris liks tuomet, kai JAV patrauks savo įtaką iš Vidurio Rytų.

Tai reiškia, jei JAV ar Izraelis atakuos Iraną tarp dabar ir tada – tai nebus didžiulis smūgis, bet maži susišaudymai ir įrangos bei resursų bombardavimas. Taigi, nebūkite šokiruoti antraščių.

Dar šiek tiek įžvalgos

Su JAV prezidento rinkimais, kurie įvyks šį rudenį, mums reikia pagalvoti, koks prezidentas sumažintų JAV karines pajėgas ir NENORĖTŲ įsitraukti (arba negalėtų) būti pastatęs savo kojų Vidurio Rytuose, kad tautų aljansas paminėtas Ezekielio 38 skyriuje jaustųsi pakankamai saugiai įsiveržti. Įsiveržimo mastas žemėje ir ore būtų pakankamai didelis sulaikyti bet kokius Izraelio sąjungininkus nuo įsitraukimo į karą. IR jie mano, kad suspės įvykdyti ataką ir susidoroti su Izraeliu iki jam sutelkiant savo sąjungininkus kontratakai.

Visi galvotų, kad Romney turėtų būti plačių pažiūrų, ir ataką Izraeliui vertintų kaip ataką prieš JAV. Ron Paul turėtų leisti Izraeliui pačiam kovoti už save. Prezidento Obamos atstovai viešai pareiškė, kad įsiveržti į Izraelį – tai reiškia atakuoti JAV, bet jis mažina karines pajėgas ir ateityje susitelks į JAV ekonomiką.

Nesvarbu, kas laimės – JAV toliau trauksis iš Vidurio Rytų, ir tą vakuumą užpildys Rusija aljanse su Turkija ir būtent Iranu, o taipogi Libija bei Sudanas, ir visai nesvarbu kas nutiks per rinkimus. Ar pastebite, koks vykdomas žaidimas šachmatais? Jei Rusija susijungs su Turkija Šiaurėje, Iranu Rytuose, ir Libija bei Sudanu Pietuose ir Vakaruose – Izraelis gali būti tiesiogine to žodžio prasme nustumtas į jūrą ir apsuptas iš visų pusių.

Gerai, tai apima 1) karinių jėgų buvimą Vidurio Rytuose ir 2) JAV politinę valią...

Taigi, kas beatsitiktų JAV – tai įtakos Rusiją galvoti, kad jei jie įsiverš į Izraelį su milžiniška jėga, tuomet nei JAV, nei kas nors kitas negalės jų sustabdyti. Ekonomika. Istorija kartoja save, ir jei jūs pasižiūrėsite į abu – Pirmą ir Antrą Pasaulinius karus, abiem atvejais Vokietija galvojo, kad JAV bus silpna politinė jėga, su silpnos politinės valios žmonėmis, bus apimta didelės depresijos, kad galėtų įsitraukti.

Vienas faktorius Pirmame Pasauliniame kare buvo Lusitanijos nuskendimas, kuris padėjo pakeisti politikų ir žmonių valią. Antrame Pasauliniame kare tai neįvyko iki 1941 metų gruodžio 7 dienos. 1941 tai pakeitė Vašingtono ir žmonių valią, kad jie būtų įtraukti. Mes vargiai būtume pajudinę nors pirštą padėti Anglijai mūšyje dėl Britanijos ir būtume leidę jiems pralaimėti tą vasarą ir 1940 rudenį, jei Hitleris nebūtų pakeitęs savo planų.

Taigi žiūrėkime, kaip JAV susitelks į save, išves iš Vidurio Rytų karines pajėgas, ir JAV ekonomika taps tautai svarbiausia, į ką jie susitelks. Žiūrėkime kaip Rusija užpildys vakuumą paliktą po JAV atsitraukimo iš to rajono.

Bet įsiveržianti jėga yra neteisi – Izraelio sąjungininkai ATEIS jo ginti

Čia aš pratęsiu kitą savaitę

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Pranašiškas žodis 2012. 1 dalis

John Fenn, 2012 m. sausio mėn. 14 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Pranašystės 2012-siems

Jeigu jūs esate tokie kaip aš, tai šiuo metu gaunate elektroninių laiškų iš įvairių tarnavimų su „pranašiškais“ žodžiais 2012 metams. Štai čia yra keli pavyzdžiai apie 2012 metus, kuriuos aš gavau elektroniniu paštu:

Bus pasikeitimai... karalystės lyderių tarpe, evangelizmo garsas turi sustiprėti, ateis antgamtinis aprūpinimas, JAV išaugs persekiojimai, toliau augs lenktyniavimas atominių ginklų srityje, išaugs savižudžių skaičius, šalys toliau purtysis emigrantų norėdamos išlaikyti savo suverenumą, krikštas Šventąją Dvasia pasitrauks į antrą planą.

Tai gali būti arba gali nebūti pranašiška, nes nėra nieko, ko negalima būtų žinoti natūraliu protu. Tai panašu į išvadas padarytas skaitant straipsnių pavadinimus, statistiką arba vadovaujantis bendru suvokimu ir jiems pritaikyta etiketė: „Pranašiškas žodis 2012 metams“.

Dėl to man tai skamba lėkštai, keistai ir neįtikėtinai. Ar kuris nors skaitantis ir taip nežino, kad šiais metais bus pasikeitimų lyderių tarpe? Ar kas nors supranta, kas turima galvoje kai skelbiama, kad „evangelizmo garsas šiais metais turi būti padidintas“? (Padidinti garsą konferencijose ir mitinguose?)

Ar kas nors galvoja, kad naujienos apie derybas dėl atominio ginklo yra tiesiai iš dangaus žiniasklaidos? Ar yra čia kas nors, kas ir taip nežino, kad musulmonų skaičius auga palyginus su kitų žmonių gimstamumu pasaulyje arba, kad didėja mirtininkų skaičius? Aš nežinau, kokioje pasaulio dalyje krikštas Šventąja Dvasia yra nustumtas į antrą planą, bet tik ne toje, kur aš gyvenu.

Prašyčiau žodį mano pasauliui!

Aš turiu pasakyti, kad rašau apie tai, kas yra neteisinga todėl, kad grąžinčiau balansą ir padėčiau apibūdinti tai, kas yra numatanti pranašystė ir kur mes turėtume žiūrėti.

Petras pasakė: „Todėl aš niekad nesiliausiu jums priminęs šiuos dalykus, nors jūs ir žinote juos ir esate sutvirtinti turimoje tiesoje“ (2 Pt 2:12). Turima tiesa yra tai, ką Dievas daro šiandien.

Tada jis kalbėjo apie savo patyrimą ant Atsimainymo kalno, kai jis matė pašlovintą Jėzų, matė ir girdėjo Mozę ir Eliją, atstovaujančius Įstatymą ir Pranašus, ir kalbančius apie greitą Jėzaus mirtį. Mozė kalbėjo apie tabernakulio pavyzdžius ir šešėlius, kaip Jis turi atlikti aukojimą. Elijas kalbėjo Jam apie pranašystes, kurias Jis turi išpildyti. Petras taip pat matė šlovės debesį ir iš dangaus girdėjo kalbant Tėvą (Luko 9:31).

„Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su Juo ant šventojo kalno. Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio... Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama...“ (2 Pt 1:19-20)

Darome sumuštinį

Prieš tai, kai Petras rašė apie įsitvirtinimą „turimoje tiesoje“, jis rašė apie charakterio ugdymą – pridėkite prie savo tikėjimo dorybę, pažinimą, savitvardą, pastovumą, maldingumą, brolišką meilę, besąlygišką meilę ir uoliai tai ugdykite, kad nieko nestokotumėte Kristuje.

TADA jis kalbėjo apie įsitvirtinimą turimoje tiesoje, ir vykdymą nurodymų daugiau žiūrėti į Raštą nei į dvasinius patyrimus ir žodžius. Taigi jis padarė sumuštinį. Būti įsitvirtinusiam turimoje tiesoje reiškia mėsą. Duona iš vienos pusės yra Dievo prigimties ugdymas mumyse, o kitas sluoksnis yra balansas tarp Žodžio ir Dvasios Rašte. Visi kartu jie mums sudaro „sumuštinį“.

Ką šiandien daro Dievas?

Leiskite man šiek tiek pajuokauti, nors tikras pranašiškas žodis pagrįstas tuo, ką pasakė Petras: Nesvarbu per ką jūs eisite 2012 metais, bet Viešpats prašo, kad tuo metu jūs uoliai ugdytumėte dorybę, pažinimą, savitvardą, ištvermę, maldingumą ir meilę, kad jūs būtumėte išbaigti ir nieko netruktų jūsų dieviškam charakteriui.

Aš negaliu prisiminti, kad elektroniniuose laiškuose, kuriuos aš gavau, apie tai, kas laukia mūsų ateinančius 12 mėnesių, kur nors būtų tai paminėta, nors žmogus stato arba griauna savo gyvenimą siekdamas šitų dalykų arba jų nepaisydamas.

Tuo metu, kai vieni gyvenimo laukuose vaikosi dvasinių drugelių, tikėdamiesi gauti sau pranašišką žodį susirinkime arba ieškodami ten pat šlovės patyrimų, kiti laikosi dar tikresnio pranašystės žodžio, kuris liepia mums pasišvęsti augimui Kristuje, nepaisant to, kad jis vyksta per gimdymo skausmų sąrėmius (Gal 4:19).

Pasaulio įvykiai žiūrint iš praeities perspektyvos?

Dabar apie pasaulio įvykius. Dvasia ir Žodis sutinka, taigi mes galime žiūrėti į dalykus, kurie atrodo kalba mums apie tai, ką Dievas daro pasaulyje ir tada patikrinti tuos įvykius pagal Raštą. Kas sutinka su tuo, ką sako Žodis, mes pasilaikome, o kas ne – atmetame arba padedame į šoną.


Žiūrint iš Rašto perspektyvos, leiskite man pradėti nuo to, kad Jėšua vieną dieną grįš įtvirtinti savo žemiškąją karalystę. Tai įvyks tik po Megiddo mūšio Izraelyje, hebrajiškai Armageddon. Ta armija kuri kovos prieš Izraelį, „karaliai iš Rytų“, turės milijonus karių (Apr 9:16; 16:12, 16).

Dėl tos kariuomenės masiškumo, galima numanyti, kad vienas iš tų kariaujančių karalių bus Kinija. Taigi mums reikia pasižiūrėti, ar Kinija veržiasi tapti pasaulio kariniu gigantu.

Antraštės rodo, kad šitos pranašystės pildosi tiesiog mums prieš akis, taigi, stebėkime Kiniją, kaip ji tampa militaristine ir bando dominuoti ir bauginti pasaulį.

Prisimenu 1990-92 metais aš patyriau keletą Viešpaties aplankymų, kuriuose Jis kalbėjo apie artėjančius politinius įvykius ir stichines nelaimes gamtoje. Vienas iš dalykų ką Jis pasakė, kad „pasaulis stebi, kada grius Sovietų Sąjungos siena, bet jie turėtų stebėti Kiniją, nes ateinančias metais ji augs ekonomiškai ir taps pasauline jėga, netgi bandys ekonomiškai užvaldyti kiek tik įmanoma daugiau Azijos, Afrikos ir kitų kraštų. Ir tai ji turės padaryti, kad atliktų savo vaidmenį paskutiniais laikais“.

Bet prieš Armagedoną

Ar jūs žinote, jog Apreiškimo knyga mums sako, kad į žemę atsitrenks 2 asteroidai? Tai tiesa. Vienas pasirodys sausumoje, kitas vandenyne, ir tai sukels dulkių ir garų debesis, kurie uždengs 1/3 saulės, mėnulio, žvaigždžių, apnuodys druską ir vandenį. Prasidės ligos ir badas, taip pat odos ligos. Ar jūs žinote, kad prieš Armagedoną saulė tarytum iššaudys galingus šviesos pliūpsnius, kurie pažeis žemę (greičiausiai po to bus meteorų/kometų liūtis)? (Apr 8:6-13; 16:8).

(Jei domitės gamtinėmis ir ekonominėmis nelaimėmis paminėtomis Apreiškimo knygoje, jus sudomins mano audio serija „Nelaimės Apreiškimo knygoje“)

Gerai, taupyk laiką – tu mus gąsdini

Aš jau išeikvojau teksto limitą šiai savaitei, taigi pratęsiu čia kitą savaitę. Bet dabar štai kas: ką tik bedarytų Dievas jūsų gyvenime šiais metais, Jis visada kreips jus taip, kad taptumėte daugiau panašūs į Kristų, ir tai yra tikrasis pranašystės žodis. Daugiau apie tai, ką Šventoji Dvasia sako bažnyčiai ir apie pasaulio įvykius - kitą savaitę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Jėšua stebuklas. 4 dalis

John Fenn, 2012 m. sausio mėn. 7 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Vieną nuostabią pavasario dieną Kolorade, aš važiavau į šiaurę per Denverį (1-25): kelio kairėje pusėje bolavo snieguotos kalnų viršūnės, sniegas tirpo ir kalnų papėdės žaliavo, aplink mane driekėsi miestas - mano automobilio stogas ir langai buvo atviri, ir aš dėkojau Tėvui, kad Jis yra ištikimas ir atleidžia man visas nuodėmes.

Aš citavau 1 Jn 1:9 , kur pasakyta: „Jei mes išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, Jis atleidžia mūsų nuodėmes ir apvalo mus (padaro tyrus) nuo visokių nedorybių (neteisumo)”.

Aš mąsčiau, kokia nuostabi yra ši tiesa - jei aš išpažįstu tai ką  žinau, Jis atleidžia visas nuodėmes, net tas, kurių aš nežinau, apvalydamas mane nuo visokio neteisumo – kaip gerai!

Kai aš mąsčiau apie žodžius „Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų…“, aš pasakiau: „Ačiū Tėve, kad esi man ištikimas, ačiū, kad esi ištikimas ir teisingas su manimi, kad atleidi nuodėmes, ačiū, kad esi ištikimas ir teisingas, ir apvalai mane nuo visokio neteisumo...“, Jis staiga nutraukė mane viduryje sakinio:

„Aš nesu ištikimas tau. Aš esu ištikimas tam, ką mano Sūnus atliko ant kryžiaus!“

Dangiška valiuta?

Staiga aš supratau, kad Jis buvo teisus, nes žodžiai „ištikimas ir teisingas“ – „tik“ nurodo į tai, ką Jėšua padarė ant kryžiaus, sumokėdamas už pasaulio nuodėmę, bet aš niekada nepagalvojau apie tai iki šio momento, kai gavau aiškumą iš dangaus. Aš sustingau nuščiuvęs romiame susižavėjime, kol mano protas dirbo, kad pakeistų savo teologiją. Aš mintyse atgailavau pelenuose ir su ašutine, kad neteisingai supratau šituos dalykus.

Visą šitą laiką, aš mąsčiau, kad Jis man buvo „ištikimas ir teisingas”, niekada nemąsčiau, kad tai ne dėl manęs, jaučiausi tarsi būčiau įsižeidęs. Staiga buvo apšviesta mano dvasinė arogancija ir išdidumas dar ryškiau nei sniego kepurės ant kalnų ryškiame dangaus mėlynumo fone - kaip arogantiška buvo mąstyti, kad atleisdamas Tėvas buvo ištikimas man.

Jis buvo ištikimas Jėšua aukai ant kryžiaus atliktai prieš 2.000 metų, ne mano mažam gyvenimui. Iki šio momento, aš galvojau, kad Tėvas ir Sūnus danguje diskutuodavo tarpusavyje, kai išgirsdavo mane prašant atleidimo: „Ar mes atleisim jam, ar šį kartą šiek tiek nubausim?”

Aš galvojau, kad danguje turėtų būti kažkoks kiekis valiutos dėl mano nuodėmių, ir kiek kartų aš padarydavau tą nuodėmę, jie spręsdavo, ar man atleisti nedelsiant, ar man leisti kurį laiką pagyventi savigraužoje ir savęs smerkime, kol patirsiu apvalančią srovę iš dangaus.

Ištikimas Sūnui

Bet greitai aš pakeičiau savo mintis: kryžius buvo prieš 2.000 metų, darbas atliktas, todėl daugiau apie tai nediskutuojama. Tai reiškia, kad mano nuodėmės už ateinančius metus jau atleistos - už rytojaus dieną, ateinančią savaitę, ateinantį mėnesį, ateinančius dešimt metų... visos nuodėmės jau yra legaliai atleistos. Visų žmonių pasaulyje nuodėmės jau legaliai atleistos. Kai mes tikime Jėšua, mes gauname tą legalų atlikto darbo rezultatą, kai žemėje aš atrišu Jam savo širdį, tada dangus atrištas atsakyti atleidimu ir išgelbėjimu.

Viskas, ką aš turiu padaryti - tai nusižeminus išpažinti, pažodžiui - „sutikti“, arba pripažinti - „aš nusidėjau“ ir aš priimu atleidimą, tada mano bendravimas atstatomas. Faktas, kad aš atgailauju yra suprantamas taip: žodis „atgailauk“ reiškia pakeisti protą, ir bet kuris, kuris pripažįsta ir išpažįsta savo nuodėmę Dievui, nukreipia savo protą nuo nuodėmės į teisumą.

(Aš nenustoju būti Dievo vaiku, kai nusidedu, bet toje nuodėmės srityje mano bendravimas laikinai sustabdomas tol, kol aš pripažinsiu savo nuodėmę. Lygiai taip, kai aš būdamas vaikas užgavau savo mažą broliuką ir buvau pasiųstas į savo kambarį – aš niekada nenustojau būti savo tėvo vaiku, bet mano bendravimas buvo sustabdytas tol, kol aš prisipažinau savo tėčiui ir broliui, kad esu neteisus, tada bendravimas buvo atstatytas ir man buvo atleista).

Danguje nėra valiutos yra tik Tėvas, kuris ištikimas tam, ką Sūnus atliko ant kryžiaus. Wow.

Tėvas myli Sūnų, Sūnus myli Tėvą

Nors Tėvas gerbia tai, ką atliko Jo Sūnus ant kryžiaus ir netgi davė Jam vardą virš visų kitų vardų, netgi kai Jis nedelsiant atleidžia mums dėl to, ką Jo Sūnus padarė prieš daug metų, Sūnaus širdis trokšta grąžinti visą šlovę Tėvui.

„Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas. Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. Nes „Jis visa paklojo Jam po kojų“. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo. Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15:24-28).

Tėvas gerbia Sūnų, bet Sūnus vieną dieną viską atiduos Tėvui. Jėšua stebuklas tai, kad Jis nėra savanaudis, bet visada nori padėti mums ir grąžinti šlovę Tėvui. Jis tikrai romus, nusižeminęs ir nuolankus, ir Jis liepė mus: „Mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:29).

Kai aš matau krikščionių elgesį, kuris yra 180 laipsnių priešingas romiai, tarnaujančiai prigimčiai, romiam ir nusižeminusiam Viešpaties charakteriui, aš atšoku siaube ir pasibjaurėjime. Jie iš tiesų Jo nepažįsta. Aš nesakau, kad jie nėra atgimę, bet jie tikrai Jo NEPAŽĮSTA, nes jei pažintų, taip nesielgtų.

Filipiečiams 3:10 atskleidžia tai, kas apaštalui Pauliui buvo pagrindinė vertybė ir prieš kokius 38 metus tapo mano pagrindine vertybe:

„Aš užsibrėžiau tikslą pažinti Jį ir kasdien vis giliau žengti į Jo artumą, kasdien vis aiškiau suvokdamas, atpažindamas ir suprasdamas Jo Asmenybės stebuklą tam, kad pažinčiau Jo galybę sklindančią iš prisikėlimo, kuri apima visus tikinčiuosius, ir tam, kad dalinčiausi jo kentėjimais ir dvasioje galutinai būčiau perkeistas į Jo panašumą, suaugčiau su Jo mirtimi“ (Fil 3:10, išplėstinis vertimas).

Kiekvienas sprendimas, kurį aš padarau yra atsakymas į klausimą: „Ar tai padeda man geriau Jį pažinti?“ Nesvarbu koks sunkus bus apsisprendimas. Mano žmona ir aš taip gyvename jau daug metų. Koks yra teisingas sprendimas, ar tai padės mums geriau Jį pažinti? (Paprastai - tai būna daug sunkesnis kelias)

Yra kaina, kurią reikia sumokėti, kai tavo širdis pažįsta Jį – tu turi patvirtinti savo troškimą veiksmu.

Daugelis sunkiai suvokia, bet kuomet ateina situacijos, kurios reikalauja iš mūsų meilės, džiaugsmo, ramybės, kantrybės, švelnumo, pastovumo, susivaldymo, malonumo, gerumo, didesnio tobulumo ir dievotumo, tuomet vyksta šitų savybių augimas mumyse ir būtent tai yra Jo prigimtis, kuris yra romus ir nuolankios širdies. Jo pažinimas eina per nuoseklų ir atkaklų augimą šių savybių iki tol, kol jos tampa tuo, kuo mes esame.

Jo pažinimas neateina per dvasinius šiurpuliukus, angelų pasirodymus, paėmimą į dangų, demonų išvarinėjimą, praturtėjimą, ar per kitą kurį dalyką. Jo pažinimas ateina per Jo charakterio ugdymą viduje, kai mes einame su Juo per gyvenimo sunkumus.

Tai, kad mes galime pažinti Jį, kad mums leidžiama pažinti JĮ, tai YRA Jėšua stebuklas. Mūsų Kūrėjas nori ir trokšta bendrauti su mumis, būti su mumis visą amžinybę. Nuostabi malonė!

Kitą savaitę nauja tema. Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Jėšua stebuklas. 3 dalis

John Fenn, 2011 m. gruodžio mėn. 31 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Jėšua stebuklas

Aš dalinausi iš Izaijo 9:6 apie Sūnų duotą ir vaiką gimusį, Jėšua (Jėzų) Kristų, Kristus reiškia Jo amžinąjį egzistavimą, o Jėšua – Jo žmogiškumą.

Jėšua stebuklas yra tai, kad Jis paliko šlovę, kurią turėjo pas Savo Tėvą „prieš pasaulio sukūrimą“, ir dar daugiau nei paliko, kaip mes matysime vėliau, Jis visiškai amžiams pakeitė Savo santykį su Tėvu (Jono 17:5).

Buvo rastas

Šitas paskutines pora savaičių mes nagrinėjome frazę iš Filipiečiams 2:5-8: „tapo tarnu ir panašus į žmones“.

Jis nusižemino visų pirma, kad būtų užmegztas ir po to, kad būtų Marijos įsčiose pilną laiką, o po to gimtų kaip kiekvienas kitas kūdikis – visa tai rezultatas to, kad Jis ištuštino Save danguje, paliko viską, ką tenai turėjo. Jis pasiliko Dievu, nes Jis neatsižadėjo Savo sūnystės, bet visa kita Jis paliko ir tapo panašiu į žmones.

Mokymasis kūne

Tai reiškia, kad Jis turėjo mokytis taip, kaip kiekvienas kitas kūdikis, vaikas, paauglys, kaip kiekvienas kitas sūnus. Nes pirmą kartą amžinybėje Jis egzistavo žmogaus kūno ribose.

Daugiau nebuvo keliavimo tarp dangaus ir žemės be fizinių apribojimų – jeigu Jis būtų buvęs per arti ugnies, kuomet Marija gamino valgyti – Jis būtų užsidegęs, visai priešingai nei ugnies krosnyje tuomet, kai Jis apgynė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą - Jis atidavė šitą jėgą, kad taptų žmogumi. Jis buvo vis dar Dievas kūne, bet pats Save apribojęs.

Nes pirmą kartą amžinybėje Jis asmeniškai patyrė tai, ką patiria žmogaus kūnas. Jis patyrė alkį, troškulį, poreikį miegoti ir, ką reiškia išmokti naujus dalykus. Tai buvo vaikščiojimas, kalbėjimas, mokymasis skaityti, naudojimasis vonia ir netgi tualetu!

Taip daug yra šituose žodžiuose „nusižemino ir tapo panašiu į žmones...“ (Fil 2:8)!

Kūrėjas tapo vienu iš savo kūrinių!

„Nors būdamas Sūnus, Jis per savo kentėjimus išmoko paklusnumo ir ištobulintas tapo amžinojo išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta“ (Žyd 5:8-9).

„Bet matome Tą, trumpam laikui padarytą žemesnį už angelus – Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą šlove ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną Jis paragautų mirties. Nes Tam, dėl kurio ir iš kurio yra viskas, priderėjo, vedant daugybę vaikų į garbę, kentėjimais ištobulinti jų išgelbėjimo Vadovą“ (Žyd 2: 9-10).

„Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi“(Žyd 2:17-18).

Romus ir nuolankios širdies

Kai Jėšua pasakė: „mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:29) – tai nebuvo, kad Jis staiga tapo romiu ir nuolankiu tai sakydamas, bet Jis visada buvo romus ir nuolankios širdies netgi danguje, kai Jis dalinosi šlove su Tėvu.

Tai buvo tas pats romumas ir nusižeminimas širdyje, kuris sąlygojo tai, kad Jis save ištuštino ir visų pirma tapo vienu iš mūsų! Išdidumas taip nemąsto. Kristus „leido nesilaikyti Savo lygybės su Dievu, bet apiplėšti pačiam Save ir esybe tapti tarnu ir panašiu į žmones“. Štai koks nuolankus Jis buvo.

Pakeistas amžiams

Nuo Izaijo 9:6 iki Jono 3:16, Kristus yra vadinamas Dievo viengimiu Sūnumi. Jis buvo ir yra Dievo Sūnus. Bet Apaštalų darbų 13:33-34 pasakojama mums, kad po Kristaus prisikėlimo Tėvo ir Sūnaus santykis pasikeitė visam laikui.

„Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!“

Jeigu Jis buvo per amžius Dievo viengimis Sūnus, kodėl tada Tėvas sako prisikėlimo dieną: „šiandien Aš tapau tavo Tėvu?“

Priežastis ta, kad kai Kristus paliko dangų ir priėmė žmogaus kūną, Jis amžiams dabar turi tą žmogaus kūną. Jis buvo prikeltas fiziškai iš mirties žmogaus kūne. Rom 6:4 sako, kad Tėvo šlovė Jį vėl prikėlė ir vėl Jo kūną padarė gyvu – šį kartą padarytu iš dangiškos medžiagos – tai mes vadiname „pašlovintu kūnu”, bet vis dėl to tai yra žmogaus kūnas.

Dabar pakilęs į dangų, Jis apribojo Save buvimu Dvasios srityje iki Savo sugrįžimo, kai Jis įtvirtins Savo žemišką karalystę. Kai žmonės mato Jį po pakilimo į dangų – tai įvyksta per Šventąją Dvasią.

Kai Jis kelis kartus pasirodė Pauliui, ir kai pasirodė Ananijui ir liepė jam eiti ir surasti Saulių iš Tarso, ir Jonui Apreiškimo knygoje, ir šiandien man ar tau – tai įvyksta per Šventąją Dvasią (Apd 9:10,17; 18:9; 22:17-18; Apr1:10).

Tai vadinama regėjimu arba buvimu ,‚Dvasioje“, bet tai yra Šventosios Dvasios veikimas, techniškai priskiriamas prie dvasių skyrimo ir apima visus regėjimus bei dvasinius sapnus.

Jis nėra kaip holografinis ženklas, kuris projektuoja save šimtams žmonių tuo pačiu metu visoje žemėje – ne – kai žmonės Apaštalų darbų knygos laikais ar šiandien matė, ar mato Jėšua – tai reiškia, kad matė Jį patį. Jų akys buvo atvertos Dvasios sričiai, kaip buvo paminėta anksčiau, ir tai iš tiesų buvo Jis, o ne pristatymas, ir ne pakaitalas.

Mano požiūris...

...Jis daugiau nėra VIENGIMIS Dievo Sūnus. Tėvas dabar, pirmą kartą per amžinybę, turi Sūnų pašlovintu žmogaus kūnu. „ŠIANDIEN Aš tapau tavo Tėvu“. Nuo prisikėlimo dienos Jėšua yra vadinamas „pirmas atgimdytas iš mirties“ („pirmagimis iš mirusiųjų“) arba „pirmagimis tarp daugelio brolių“.

„...kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių“ (Rom 8:29)

„… Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę...“ (Kol 1:18)

„Bet jūs prisiartinote... prie šventiško susirinkimo, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios...“ (Žyd 12:23)

„ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, Pirmagimio iš mirusiųjų...“ (Apr 1:5)

Jis yra pirmagimis iš mirusiųjų. Naujasis Testamentas pateikia daug įrodymų apie teisiųjų prisikėlimą - aš nežinau, koks jūsų ar mano eilės numeris, bet mes esame sąraše!

Jėšua stebuklas, To, Kuris yra toks romus ir nusižeminęs, jog nesilaikė pavydžiai pasiglemžęs Savo lygybės su Dievu, bet paliko visa tai, kad Jo kuklūs kūriniai galėtų turėti namus kartu su Juo danguje. Tai kelia žodžiais neišreiškiamą pagarbią baimę. Nuostabi malonė!

Tokios mano mintys. Pabaigsiu šitą seriją kitą savaitę. Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Jėšua stebuklas. 2 dalis

John Fenn, 2011 m. gruodžio mėn. 24 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Praeitą savaitę aš dalinausi pagarbią baimę keliančiomis tiesomis apie tai, kaip Kristus paliko dangų, kad būtų užmegztu Marijos įsčiose ir angelo Gabrieliaus nurodymu pavadintas Jėšua. Kristus yra duotas Sūnus, Jėšua yra kūdikis gimęs mums!

Panagrinėkime atidžiau Fil 2:7-8 žodžius: „…bet apiplėšė Save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“.

Graikų kalbos žodis „apiplėšė pats Save“ yra „ekenosen“, tiesiogine prasme „Jis ištuštino pats Save“.

Nuo ko Jis ištuštino Save? Ne nuo Savo dieviškos prigimties, bet Jis atidavė šlovę, kurią turėjo su Tėvu „prieš pasaulio sukūrimą“ (Jn 17:5).

Jis savanaudiškai nepasinaudojo Dievo Sūnaus pozicija, bet Savo noru atsisakė visų Sūnaus teisių ir privilegijų, kad taptų pagimdytu kūdikiu ir galėtų per auką nuvesti mus pas Tėvą. Nuostabi malonė!

Ar galime mes būti tokie pat romūs ir nusižeminę (kuklūs)

Ankstesnėje eilutė Paulius nurodo mums: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus, kuris, esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs savo lygybės su Dievu, bet ištuštino Save“. Paulius ragina mus nepasinaudoti savo pozicija Kristuje, kurią mes turime pilnai ir tik iš Jo malonės, bet vietoj to, atmesti tokį mąstymą ir tapti tokiais pat tarnais, koks buvo Jis.

Graikų kalbos žodis „ tapo“(kaip „esybe tapo tarnu“) yra „morphe“, iš čia kyla – „metamorfozė“. Kristus patyrė transformaciją, ištuštino Save nuo visų teisių ir privilegijų danguje, kad būtų padarytas panašiu į žmones. Šitas „morphe“ yra nematomas, dvasinis įvykis tam, kad galėtų palikti dangų ir būti užmegztu Marijos įsčiose.

„... ir panašiu į žmones“, „panašiu“ kalba apie Jo išorinę išvaizdą. Bet tai nebuvo vaidyba. Jis nepasirodė tik tam, kad būtų tarnu Kristaus kūne, Jis buvo tiksliai tuo, kuo buvo. Jis turėjo patirti metamorfozę ir gyveno tarp žmonių, kaip gyvas tikras žmogus. Nuostabu!

O dabar šiek tiek istorijos

Sritis apie Betliejų, pažodžiui jūs galite pasakyti: „duonos namai“, buvo turtinga laukais ir ganyklomis.

Kai naujos tautos, Izraelio, žmonės pasklido žemėje, viso 48 miestuose, jų priemiesčiai buvo atiduoti gyventi levitams, ir jų kaimenėms. O jau Teisėjų 17 skyriuje mes matome, kad ten gyveno kunigai... (Joz 21:2, 41-42; Teis 17: 7,9,19:2).

Jūs taip pat prisiminsite, kad Karalius Dovydas buvo iš Betliejaus, ir 1 Samuelio knygoje 17:15 mums pasakojama, kad Dovydas, palikęs karalių Saulių, išvyko „ganyti savo tėvo avių Betliejuje”. Taigi ta vieta nuo seniai buvo skirta avidėms ir bandoms.

Gyventojų išplitimas

Nauja tauta augo ir valdant karaliui Dovydui, buvo daugiau levitų, negu reikėjo atlikti pareigas šventykloje, todėl karalius Dovydas išplėtė levitų pareigas virš tų, kurias jie turėjo prie Mozės, Aarono ir jų šeimų.

Dovydas paskyrė juos tarnautojais, teisėjais, vartų sargais, kunigų asistentais, teismų prižiūrėtojais ir dirbti valgyklose, kur buvo patiekimas maistas aukojimams, kur buvo sveriamos ir matuojamos įvairios aukos ir sandėliuojamos nemaistinės aukos, ir netgi sargais.

Levitai muzikantai buvo suskirstyti į 24 būrius, panašiai ir kunigai, kurie tarnaudavo pakeisdami vieni kitus (1 Kr 23, 25-26; 2 Kr 35:3-5, 10).

Atgal į Betliejų

Per amžius nuo Dovydo laikų, maždaug nuo 1.000 metų prieš Kristų ir 1.000 metų vėliau, Jėšua dienomis, išplėstas levitų vaidmuo visuomenėje toliau augo.

Gyventojų skaičius augo ir miestų centrai išsiplėtė. Tai reiškė, kad vis rečiau ir rečiau žmonės augino savo gyvulius, pasėlius, bet vis daugiau priklausė nuo žemdirbių ir avių augintojų, kurie pristatydavo savo produkciją į miestų turgus.

Bet Viešpaties įstatymai Senajame Testamente buvo tvirti. Būti žydu – tai reiškė aukoti gyvulius, bet mažėjant gyventojų kaime, nebūtų iš kur gauti tų gyvulių.

Taigi taip nutiko, kad einant metams, levitai, kurie negalėjo tarnauti šventykloje išplėtė savo pareigas ir tapo piemenimis ir ūkininkais bei paukščių augintojais ir pinigų keitėjais, kad žmonės galėtų nusipirkti tuos gyvulius ir išsikeisti valiutą šventykloje ir paaukoti Dievui (Štai dėl ko ir ant ko Jėšua supyko, kai Jis išvartė prekystalius ir pinigų keitėjų stalus šventykloje).

Ach, tai štai kodėl!...

Betliejaus apylinkėse buvo ta pagrindinė sritis, kur levitai augino gyvulius šventyklos aukoms.

„Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą. Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats Kristus...“ (Lk 2:8-11).

Jūs matote, laikomasi dieviškos tvarkos, Tėvas pasiuntė angelus pas levitų piemenis, kunigus pranešti: „JUMS gimė šią dieną“.

„Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“

NE AŠ tau turiu gerą valią, bet tu man

Pirma pastaba – tai dangaus armija - štai ką reiškia „dangaus kareivija“. Žodis „kareivija“ Karaliaus Jokūbo vertime reiškia armiją. Tėvas pasiuntė armiją pasakyti piemenims, kad gimė Didysis Ganytojas.

Kodėl armija? Nes Tėvas skelbė taikos sutartį tarp Jo ir žmonijos „Tai Dievas Kristuje sutaikino su Savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį“ (2 Kor 5:19).

Angelai sakė piemenims – Dievas sako: „Taika žemei (Aš turiu) gerą valią žmogui!“. Šis pasakymas labiau nei bet kuris kitas buvo šiuo metų laiku iškreiptas ir nutolęs nuo originalios jo reikšmės.

Tėvas nesako: „jūs visi dabar susitaikėte, nes mano Sūnus gimė“. Jis sako „Aš iškviečiau dangaus armiją, Aš turiu taiką ir gerą valią žmogui, nes yra pagimdytas mano Sūnus, kuris sutaikė visus dalykus su Manimi!”

Wow... Tėvas yra taikoje su jumis. Įrodymas yra Kristaus apsisprendimas būti plano dalimi sutaikant žemę ir dangų. Tėve, tegul Tavo valia būna įvykdyta kaip žemėje, taip ir danguje, nes Tu esi taikoje su mumis, ir mes su Tavimi, dėl Tavo nuostabios malonės!

Daugiau apie Jėšua stebuklą kitą savaitę. Merry Christmas!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Jėšua stebuklas. 1 dalis

John Fenn, 2011 m. gruodžio mėn. 17 d.,
www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Šios dvi naujos serijos apie įsižeidimą ir priešiškumą yra tikrai geros ir reikalingos Kristaus Kūnui. Įsižeidimas yra vidinis, o priešiškumas yra išorinis to pasireiškimas, taigi šitos dvi studijos yra susiję ir aš rekomenduoju abi, kaip dvi tos pačios monetos puses.

Kaip nugalėti įsižeidimą; kelias į naują Dievo laiką

Šitose serijose mokoma apie dvasines ir emocines įsižeidimo šaknis. Kodėl mes įsižeidžiame? Kodėl žmonės įsižeidžia dėl mūsų ir ką galime dėl to padaryti? Serijos parodo, kaip demonai randa kelią įsižeidimo metu, ką Dievas bando padaryti įsižeidusiojo gyvenime, kaip žmogus gali išsilaisvinti iš to įsižeidimo ir dar daugiau!

Kaip nugalėti priešiškumą; išvengti priešo pinklių

Šita serija nurodo skyrių ir eilutę, kurios apibūdina priešiškai nusiteikusį asmenį, ir kaip priešiškumas atveria duris tapti priešo įrankiu. Taip pat čia rasite paaiškinimą, ką daryti, kad turėtum ramybę, kaip nugalėti priešiškumą savyje, kaip melstis tokiose situacijose, ir pavyzdžiai iš asmeninio John gyvenimo, kaip išsilaisvinti iš šitų šėtono spąstų.

Jėšua stebuklas. 1 dalis

Pats nuostabiausias dalykas Jėšua istorijoje man yra būdas, kaip Jis atėjo iš amžinybės, kad taptų viena su Savo kūriniais. Yra gera ir teisinga švęsti Jo gimtadienį, bet mano mintys grįžta atgal, kas vyko prieš devynis mėnesius Betliejuje, apie paauglę žydų mergaitę Nazareto miestelyje, ir mūsų Viešpatį danguje.

Supraskite, kai Izaijas pranašavo: „nes mums gimė vaikas, Sūnus duotas mums“ jis kalbėjo apie Viešpaties priešistorę. Sūnus visų pirma turėjo būti duotas iš dangaus tam, kad Jis gimtų kūdikiu. Terminas „Kristus“ - „Pateptasis“ kalba apie dieviškumą, kad Jis yra mums duotas Sūnus. Kristus buvo pradėtas Marijoje ir jam buvo duotas vardas „Jėšua“, kuris kalba apie Jo žmogiškumą (Iz 9:6, Lk 1:31).

Kaip tai atsitiko?

Mes žinome, kad Kristus pasirodydavo Senajame Testamente daugeliu pavidalų. Jis pasirodydavo ir vėl išnykdavo, neapribotas laiku ir atstumais. Jis buvo tas, kuris pasirodė Abraomui Pradžios 18 skyriuje ir leido jam užtarti Sodomą ir Gomorą. Jis pasirodė Mozei degančiame krūme, pavadindamas save „AŠ ESU“. Jis pasirodė Jozuei kaip Viešpaties armijos kapitonas, ir Jozuė garbino Jį prieš vykdamas į Jerichą, ir Jis buvo ketvirtas žmogus ugnies krosnyje išgelbėjęs Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, bei dar daug kitų kartų.

Bet Jis pasirodydavo tais Senojo Testameto laikais laikinu žmogišku pavidalu, aš kartoju – laikinu.

(Jeigu jūs norite pastudijuoti Kristaus pasirodymus Senąjame Testamente, aš rekomenduoju savo cd/mp3 serijas: „Aš Esu; Kas yra Jėšua ir iš kur Jis atėjo“).

Bet atėjus laikui, laikui skirtam Sūnui, Kristui, būti duotam kartą ir visiems laikams, priimti amžiams žmogaus kūną, žinomam, kaip Jėšua, ir būti pagimdytam, kaip vienam iš Jo kūrinių, kad Jis vėliau galėtų mirti už žmoniją.

Prašau, štai čia

Šis nuostabus perėjimas iš buvimo danguje į žemę, per užmezgimą Marijos įsčiose yra paminėtas laiške Žydams 10:5-7:

„Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis (Kristus) sako: „Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną. Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes. Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime (Senojo Testamento knygoje) apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’ “

„Jis... apiplėšė save ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“ (Fil 2:7-8).

„Iš tiesų Jam rūpėjo ne angelai, o Abraomo palikuonys“ (Žyd 2:16).

„Angelas jai atsakė, tardamas: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo (Tėvo) Jėga (Kristus) apgaubs tave; todėl ir gimęs iš tavęs bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1:35).

Mane stulbina būtent Žyd 10:5-7 „Ateidamas į šį pasaulį Jis pasakė...“ Dabar aišku, kad naujagimis Jėšua pirmą kartą įkvėpdamas nepažiūrėjo į Mariją ir neištarė: „Aukų ir atnašų tu nenorėjai...“

Ne, laiške žydams mums užrašytas paskutinis pokalbis danguje tarp Tėvo ir Sūnaus prieš tai, kuomet Sūnus turėjo būti užmegztas Marijos įsčiose – „Kai Jis atėjo į šį pasaulį“ – Aukščiausiojo jėga apiplėšė (angliškai ištuštino) pati save – tai reiškia palikimas ir atsisakymas visų privilegijų ir teisių danguje, kaip Tėvo Sūnaus tam, kad būtų užmegztas Marijos įsčiose, Jis pasakė Tėvui: „Aukų ir atnašų Tu nenorėjai... bet paruošei man kūną... ateinu vykdyti Tavo valios, o Dieve!“

Nuostabu!

Lytinis auklėjimas 101

Tėvui reikėjo kiaušinėlio, kad galėtų paruošti Sūnui kūną. Sperma užmezgimo metu perduoda kraujo liniją, ne kiaušinėlis, o nuodėmė atėjo į pasaulį per Adomą, todėl nuodėmė paplito visoje žmonijoje ir pasidaugino žemėje.

Bet jei Gyvybė iš dangaus apvaisintų Marijos kiaušinėlį, kraujo linija plaukianti per kūdikio kūną nebūtų suteršta nuodėmės.

Žmogus nusidėjo, taigi žmogus turėjo sumokėti už tą nuodėmę. Bet visi žmonės pradedant Adomu buvo susitepę nuodėme, nuodėmė perėjo iš kraujo linijos į kraujo liniją, taigi nei vieno nebuvo verto mirti už visus, nes visi buvo kalti!

Tėvas turėjo surasti būdą, kaip žmogui sumokėti už kaltę, bet tik žmogus, kurio kraujas nebuvo užterštas nuodėmės galėjo būti auka už kitus. Žmogus turėtų norėti pasiaukoti, nors Jis nekaltas ir nieko blogo nepadaręs, tada dangaus teismas priimtų Jo veiksmus, kai Jis galiausiai aukotųsi už žmogaus nuodėmę.

Tėvo jėga, kuri yra Kristus, apvaisino jos kiaušinėlį, o tai reiškė, kad kraujas užmezgimo metu buvo ne žmogaus, kuris buvo susitepęs nuodėme, bet tasai kraujas buvo nesuteptas ir tyras. Štai kodėl Jis buvo vertas ir galėjo numirti už žmogaus nuodėmę.

Jis įėjo legaliu būdu

Jono 10 skyriuje yra trys palyginimai, kuriuos jeigu jūs sujungsite bus sunku suprasti, ką Jėšua nori pasakyti kiekviename iš jų. Antrame palyginime 7-8 eilutėse pasakyta, kad Jis yra durys avims. 11-18 eilutėse palyginimas pasikeičia ir Jis sako, kad Jis yra Gerasis Ganytojas.

Bet šiandien mus domina pirmas palyginimas, ir jis paruošia dirvą kitiems dviems. Jono 10:1-2:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas“.

Avidė yra aptvaras, vieta, kur laikomos avys. Šiame palyginime, žemė yra avidė. Jėšua pasakė, kad Jis atėjo į tą avidę teisingu būdu, per duris. Durys yra žmogaus gimimas. Jis atėjo teisingu būdu, Jis buvo pagimdytas. Tas, kuris įeina kitu keliu yra vagis ir plėšikas – šėtonas. Jis įėjo į avidę melu ir apgaule, ne per žmogaus gimimą.

Tai suprasdami paskaitykime  tai dar kartą: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas“.

Šitas supratimas iš tiesų įtvirtina mūsų supratimą – tai ką Jis sako 10 eilutėje „Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“.

Wow!

Mes žinome, kad Jėšua iš tiesų gimė pavasarį arba rudenį, mes žinome pagoniškas šaknis, iš kurių kilo krikščioniška tradicija švęsti Jėšua gimimą gruodžio 25 dieną. Bet ne tai yra svarbu, svarbu tai, kad Jis GIMĖ, kad Jis atėjo į žemę legaliai, prieš tai apiplėšęs pats save, atsisakęs visų teisių ir privilegijų, kurias Jis turėjo danguje kaip Kristus, buvo užmegztas Marijos įsčiose, tapo romiu, nusižeminusiu kūdikiu Jėšua, kuris gimė ėdžiose. Ir būtent tai mes pagerbiame šiuo metu.

Kitą savaitę – daugiau detalių apie Jo gimimą, kodėl piemenys yra svarbūs, ir dar daugiau.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com