Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. sausio 5 d., ketvirtadienis

Jėšua stebuklas. 3 dalis


John Fenn, 2011 m. gruodžio mėn. 31 d.,

Jėšua stebuklas
Aš dalinausi iš Izaijo 9:6 apie Sūnų duotą ir vaiką gimusį, Jėšua (Jėzų) Kristų, Kristus reiškia Jo amžinąjį egzistavimą, o Jėšua – Jo žmogiškumą.

Jėšua stebuklas yra tai, kad Jis paliko šlovę, kurią turėjo pas Savo Tėvą „prieš pasaulio sukūrimą“, ir dar daugiau nei paliko, kaip mes matysime vėliau, Jis visiškai amžiams pakeitė Savo santykį su Tėvu (Jono 17:5).

Buvo rastas
Šitas paskutines pora savaičių mes nagrinėjome frazę iš Filipiečiams 2:5-8: „tapo tarnu ir panašus į žmones“.

Jis nusižemino visų pirma, kad būtų užmegztas ir po to, kad būtų Marijos įsčiose pilną laiką, o po to gimtų kaip kiekvienas kitas kūdikis – visa tai rezultatas to, kad Jis ištuštino Save danguje, paliko viską, ką tenai turėjo. Jis pasiliko Dievu, nes Jis neatsižadėjo Savo sūnystės, bet visa kita Jis paliko ir tapo panašiu į žmones.

Mokymasis kūne
Tai reiškia, kad Jis turėjo mokytis taip, kaip kiekvienas kitas kūdikis, vaikas, paauglys, kaip kiekvienas kitas sūnus. Nes pirmą kartą amžinybėje Jis egzistavo žmogaus kūno ribose.

Daugiau nebuvo keliavimo tarp dangaus ir žemės be fizinių apribojimų – jeigu Jis būtų buvęs per arti ugnies, kuomet Marija gamino valgyti – Jis būtų užsidegęs, visai priešingai nei ugnies krosnyje tuomet, kai Jis apgynė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą - Jis atidavė šitą jėgą, kad taptų žmogumi. Jis buvo vis dar Dievas kūne, bet pats Save apribojęs.

Nes pirmą kartą amžinybėje Jis asmeniškai patyrė tai, ką patiria žmogaus kūnas. Jis patyrė alkį, troškulį, poreikį miegoti ir, ką reiškia išmokti naujus dalykus. Tai buvo vaikščiojimas, kalbėjimas, mokymasis skaityti, naudojimasis vonia ir netgi tualetu!

Taip daug yra šituose žodžiuose „nusižemino ir tapo panašiu į žmones...“ (Fil 2:8)!

Kūrėjas tapo vienu iš savo kūrinių!
Nors būdamas Sūnus, Jis per savo kentėjimus išmoko paklusnumo ir ištobulintas tapo amžinojo išgelbėjimo priežastimi visiems, kurie Jam paklūsta“ (Žyd 5:8-9).

„Bet matome Tą, trumpam laikui padarytą žemesnį už angelus – Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą šlove ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną Jis paragautų mirties. Nes Tam, dėl kurio ir iš kurio yra viskas, priderėjo, vedant daugybę vaikų į garbę, kentėjimais ištobulinti jų išgelbėjimo Vadovą“ (Žyd 2: 9-10).

Todėl Jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis Kunigas ir permaldautų už žmonių nuodėmes. Pats iškentęs gundymus, Jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi“(Žyd 2:17-18).

Romus ir nuolankios širdies
Kai Jėšua pasakė: „mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:29) – tai nebuvo, kad Jis staiga tapo romiu ir nuolankiu tai sakydamas, bet Jis visada buvo romus ir nuolankios širdies netgi danguje, kai Jis dalinosi šlove su Tėvu.

Tai buvo tas pats romumas ir nusižeminimas širdyje, kuris sąlygojo tai, kad Jis save ištuštino ir visų pirma tapo vienu iš mūsų! Išdidumas taip nemąsto. Kristus „leido nesilaikyti Savo lygybės su Dievu, bet apiplėšti pačiam Save ir esybe tapti tarnu ir panašiu į žmones“. Štai koks nuolankus Jis buvo.

Pakeistas amžiams
Nuo Izaijo 9:6 iki Jono 3:16, Kristus yra vadinamas Dievo viengimiu Sūnumi. Jis buvo ir yra Dievo Sūnus. Bet Apaštalų darbų 13:33-34 pasakojama mums, kad po Kristaus prisikėlimo Tėvo ir Sūnaus santykis pasikeitė visam laikui.

„Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: ‘Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš pagimdžiau Tave!“

Jeigu Jis buvo per amžius Dievo viengimis Sūnus, kodėl tada Tėvas sako prisikėlimo dieną: „šiandien Aš tapau tavo Tėvu?“

Priežastis ta, kad kai Kristus paliko dangų ir priėmė žmogaus kūną, Jis amžiams dabar turi tą žmogaus kūną. Jis buvo prikeltas fiziškai iš mirties žmogaus kūne. Rom 6:4 sako, kad Tėvo šlovė Jį vėl prikėlė ir vėl Jo kūną padarė gyvu – šį kartą padarytu iš dangiškos medžiagos – tai mes vadiname „pašlovintu kūnu”, bet vis dėl to tai yra žmogaus kūnas.

Dabar pakilęs į dangų, Jis apribojo Save buvimu Dvasios srityje iki Savo sugrįžimo, kai Jis įtvirtins Savo žemišką karalystę. Kai žmonės mato Jį po pakilimo į dangų – tai įvyksta per Šventąją Dvasią.

Kai Jis kelis kartus pasirodė Pauliui, ir kai pasirodė Ananijui ir liepė jam eiti ir surasti Saulių iš Tarso, ir Jonui Apreiškimo knygoje, ir šiandien man ar tau – tai įvyksta per Šventąją Dvasią (Apd 9:10,17; 18:9; 22:17-18; Apr1:10).

Tai vadinama regėjimu arba buvimu ,‚Dvasioje“, bet tai yra Šventosios Dvasios veikimas, techniškai priskiriamas prie dvasių skyrimo ir apima visus regėjimus bei dvasinius sapnus.

Jis nėra kaip holografinis ženklas, kuris projektuoja save šimtams žmonių tuo pačiu metu visoje žemėje – ne – kai žmonės Apaštalų darbų knygos laikais ar šiandien matė, ar mato Jėšua – tai reiškia, kad matė Jį patį. Jų akys buvo atvertos Dvasios sričiai, kaip buvo paminėta anksčiau, ir tai iš tiesų buvo Jis, o ne pristatymas, ir ne pakaitalas.

Mano požiūris...
...Jis daugiau nėra VIENGIMIS Dievo Sūnus. Tėvas dabar, pirmą kartą per amžinybę, turi Sūnų pašlovintu žmogaus kūnu. „ŠIANDIEN Aš tapau tavo Tėvu“. Nuo prisikėlimo dienos Jėšua yra vadinamas „pirmas atgimdytas iš mirties“ („pirmagimis iš mirusiųjų“) arba „pirmagimis tarp daugelio brolių“.

„...kad šis būtų pirmagimis tarp daugelio brolių“ (Rom 8:29)
„… Ir Jis yra kūno – bažnyčios galva. Jis – pradžia, pirmagimis iš mirusiųjų, kad visame kame turėtų pirmenybę...“ (Kol 1:18)
„Bet jūs prisiartinote... prie šventiško susirinkimo, prie danguje įrašytųjų pirmagimių bažnyčios...“ (Žyd 12:23)
ir nuo Jėzaus Kristaus, ištikimojo Liudytojo, Pirmagimio iš mirusiųjų...“ (Apr 1:5)

Jis yra pirmagimis iš mirusiųjų. Naujasis Testamentas pateikia daug įrodymų apie teisiųjų prisikėlimą - aš nežinau, koks jūsų ar mano eilės numeris, bet mes esame sąraše!

Jėšua stebuklas, To, Kuris yra toks romus ir nusižeminęs, jog nesilaikė pavydžiai pasiglemžęs Savo lygybės su Dievu, bet paliko visa tai, kad Jo kuklūs kūriniai galėtų turėti namus kartu su Juo danguje. Tai kelia žodžiais neišreiškiamą pagarbią baimę. Nuostabi malonė!

Tokios mano mintys. Pabaigsiu šitą seriją kitą savaitę. Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą