Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2012 m. sausio 14 d., šeštadienis

Jėšua stebuklas. 4 dalis

John Fenn, 2012 m. sausio mėn. 7 d.,

Vieną nuostabią pavasario dieną Kolorade, aš važiavau į šiaurę per Denverį (1-25): kelio kairėje pusėje bolavo snieguotos kalnų viršūnės, sniegas tirpo ir kalnų papėdės žaliavo, aplink mane driekėsi miestas - mano automobilio stogas ir langai buvo atviri, ir aš dėkojau Tėvui, kad Jis yra ištikimas ir atleidžia man visas nuodėmes.

Aš citavau 1 Jn 1:9 , kur pasakyta: „Jei mes išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, Jis atleidžia mūsų nuodėmes ir apvalo mus (padaro tyrus) nuo visokių nedorybių (neteisumo)”.

Aš mąsčiau, kokia nuostabi yra ši tiesa - jei aš išpažįstu tai ką  žinau, Jis atleidžia visas nuodėmes, net tas, kurių aš nežinau, apvalydamas mane nuo visokio neteisumo – kaip gerai!

Kai aš mąsčiau apie žodžius „Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų…“, aš pasakiau: „Ačiū Tėve, kad esi man ištikimas, ačiū, kad esi ištikimas ir teisingas su manimi, kad atleidi nuodėmes, ačiū, kad esi ištikimas ir teisingas, ir apvalai mane nuo visokio neteisumo...“, Jis staiga nutraukė mane viduryje sakinio:

„Aš nesu ištikimas tau. Aš esu ištikimas tam, ką mano Sūnus atliko ant kryžiaus!“

Dangiška valiuta?
Staiga aš supratau, kad Jis buvo teisus, nes žodžiai „ištikimas ir teisingas“ – „tik“ nurodo į tai, ką Jėšua padarė ant kryžiaus, sumokėdamas už pasaulio nuodėmę, bet aš niekada nepagalvojau apie tai iki šio momento, kai gavau aiškumą iš dangaus. Aš sustingau nuščiuvęs romiame susižavėjime, kol mano protas dirbo, kad pakeistų savo teologiją. Aš mintyse atgailavau pelenuose ir su ašutine, kad neteisingai supratau šituos dalykus.

Visą šitą laiką, aš mąsčiau, kad Jis man buvo „ištikimas ir teisingas”, niekada nemąsčiau, kad tai ne dėl manęs, jaučiausi tarsi būčiau įsižeidęs. Staiga buvo apšviesta mano dvasinė arogancija ir išdidumas dar ryškiau nei sniego kepurės ant kalnų ryškiame dangaus mėlynumo fone - kaip arogantiška buvo mąstyti, kad atleisdamas Tėvas buvo ištikimas man.

Jis buvo ištikimas Jėšua aukai ant kryžiaus atliktai prieš 2.000 metų, ne mano mažam gyvenimui. Iki šio momento, aš galvojau, kad Tėvas ir Sūnus danguje diskutuodavo tarpusavyje, kai išgirsdavo mane prašant atleidimo: „Ar mes atleisim jam, ar šį kartą šiek tiek nubausim?”

Aš galvojau, kad danguje turėtų būti kažkoks kiekis valiutos dėl mano nuodėmių, ir kiek kartų aš padarydavau tą nuodėmę, jie spręsdavo, ar man atleisti nedelsiant, ar man leisti kurį laiką pagyventi savigraužoje ir savęs smerkime, kol patirsiu apvalančią srovę iš dangaus.

Ištikimas Sūnui
Bet greitai aš pakeičiau savo mintis: kryžius buvo prieš 2.000 metų, darbas atliktas, todėl daugiau apie tai nediskutuojama. Tai reiškia, kad mano nuodėmės už ateinančius metus jau atleistos - už rytojaus dieną, ateinančią savaitę, ateinantį mėnesį, ateinančius dešimt metų... visos nuodėmės jau yra legaliai atleistos. Visų žmonių pasaulyje nuodėmės jau legaliai atleistos. Kai mes tikime Jėšua, mes gauname tą legalų atlikto darbo rezultatą, kai žemėje aš atrišu Jam savo širdį, tada dangus atrištas atsakyti atleidimu ir išgelbėjimu.

Viskas, ką aš turiu padaryti - tai nusižeminus išpažinti, pažodžiui - „sutikti“, arba pripažinti - „aš nusidėjau“ ir aš priimu atleidimą, tada mano bendravimas atstatomas. Faktas, kad aš atgailauju yra suprantamas taip: žodis „atgailauk“ reiškia pakeisti protą, ir bet kuris, kuris pripažįsta ir išpažįsta savo nuodėmę Dievui, nukreipia savo protą nuo nuodėmės į teisumą.

(Aš nenustoju būti Dievo vaiku, kai nusidedu, bet toje nuodėmės srityje mano bendravimas laikinai sustabdomas tol, kol aš pripažinsiu savo nuodėmę. Lygiai taip, kai aš būdamas vaikas užgavau savo mažą broliuką ir buvau pasiųstas į savo kambarį – aš niekada nenustojau būti savo tėvo vaiku, bet mano bendravimas buvo sustabdytas tol, kol aš prisipažinau savo tėčiui ir broliui, kad esu neteisus, tada bendravimas buvo atstatytas ir man buvo atleista).

Danguje nėra valiutos yra tik Tėvas, kuris ištikimas tam, ką Sūnus atliko ant kryžiaus. Wow.

Tėvas myli Sūnų, Sūnus myli Tėvą
Nors Tėvas gerbia tai, ką atliko Jo Sūnus ant kryžiaus ir netgi davė Jam vardą virš visų kitų vardų, netgi kai Jis nedelsiant atleidžia mums dėl to, ką Jo Sūnus padarė prieš daug metų, Sūnaus širdis trokšta grąžinti visą šlovę Tėvui.

„Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas. Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis. Nes „Jis visa paklojo Jam po kojų“. Bet kai Jis sako, kad visa paklota, tai savaime suprantama, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo. Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame kame“ (1 Kor 15:24-28).

Tėvas gerbia Sūnų, bet Sūnus vieną dieną viską atiduos Tėvui. Jėšua stebuklas tai, kad Jis nėra savanaudis, bet visada nori padėti mums ir grąžinti šlovę Tėvui. Jis tikrai romus, nusižeminęs ir nuolankus, ir Jis liepė mus: „Mokykitės iš manęs, nes Aš esu romus ir nuolankios širdies“ (Mt 11:29).

Kai aš matau krikščionių elgesį, kuris yra 180 laipsnių priešingas romiai, tarnaujančiai prigimčiai, romiam ir nusižeminusiam Viešpaties charakteriui, aš atšoku siaube ir pasibjaurėjime. Jie iš tiesų Jo nepažįsta. Aš nesakau, kad jie nėra atgimę, bet jie tikrai Jo NEPAŽĮSTA, nes jei pažintų, taip nesielgtų.

Filipiečiams 3:10 atskleidžia tai, kas apaštalui Pauliui buvo pagrindinė vertybė ir prieš kokius 38 metus tapo mano pagrindine vertybe:

Aš užsibrėžiau tikslą pažinti Jį ir kasdien vis giliau žengti į Jo artumą, kasdien vis aiškiau suvokdamas, atpažindamas ir suprasdamas Jo Asmenybės stebuklą tam, kad pažinčiau Jo galybę sklindančią iš prisikėlimo, kuri apima visus tikinčiuosius, ir tam, kad dalinčiausi jo kentėjimais ir dvasioje galutinai būčiau perkeistas į Jo panašumą, suaugčiau su Jo mirtimi“ (Fil 3:10, išplėstinis vertimas).

Kiekvienas sprendimas, kurį aš padarau yra atsakymas į klausimą: „Ar tai padeda man geriau Jį pažinti?“ Nesvarbu koks sunkus bus apsisprendimas. Mano žmona ir aš taip gyvename jau daug metų. Koks yra teisingas sprendimas, ar tai padės mums geriau Jį pažinti? (Paprastai - tai būna daug sunkesnis kelias)

Yra kaina, kurią reikia sumokėti, kai tavo širdis pažįsta Jį – tu turi patvirtinti savo troškimą veiksmu.

Daugelis sunkiai suvokia, bet kuomet ateina situacijos, kurios reikalauja iš mūsų meilės, džiaugsmo, ramybės, kantrybės, švelnumo, pastovumo, susivaldymo, malonumo, gerumo, didesnio tobulumo ir dievotumo, tuomet vyksta šitų savybių augimas mumyse ir būtent tai yra Jo prigimtis, kuris yra romus ir nuolankios širdies. Jo pažinimas eina per nuoseklų ir atkaklų augimą šių savybių iki tol, kol jos tampa tuo, kuo mes esame.

Jo pažinimas neateina per dvasinius šiurpuliukus, angelų pasirodymus, paėmimą į dangų, demonų išvarinėjimą, praturtėjimą, ar per kitą kurį dalyką. Jo pažinimas ateina per Jo charakterio ugdymą viduje, kai mes einame su Juo per gyvenimo sunkumus.
Tai, kad mes galime pažinti Jį, kad mums leidžiama pažinti JĮ, tai YRA Jėšua stebuklas. Mūsų Kūrėjas nori ir trokšta bendrauti su mumis, būti su mumis visą amžinybę. Nuostabi malonė!

Kitą savaitę nauja tema. Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.