Kas yra patepimas? 2 dalis

John Fenn, 2013 m. kovo 2 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę, aš dalinausi iš Luko 5:17, kuomet Jėšua (Jėzus) mokė „Viešpaties jėga buvo gydyti“. Aš taip pat pasidalinau, kad Tėvas yra jėga, o Jėšua yra valdžia, kuri atpalaiduoja Jo jėgą.

Pateptas

Žodis, kuris naudojamas ne šventam patepimui apibūdinti yra „aleipho“, kaip matome Morkaus 16:1, kai moterys paėmė tepalų ir patepė (jos galvojo) mirusį Jėšua kūną. Tai taip pat panaudota Luko 7:38 apibūdinti moterį, plaunančią Jėšua kojas su savo plaukais ir kvepalais.

Bet žodis „Chrio“ reiškia šventą patepimą, iš kurio kyla žodis „Kristus“, ir yra naudojamas apibūdinti patepimui, kuris ateina iš Dievo Tėvo. Jėšua naudojo jį kalbėdamas apie save Luko 4:18:

„Viešpaties (Tėvo) Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“.

Atkreipkime dėmesį: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti...

Visada yra tikslas, visada kartu su patepimu yra „nes“. Žinoma, kertinis akmuo yra Pateptasis, Kristus, kuris atėjo su tikslu į žemę numirti už mūsų nuodėmes.

Bet mūsų kasdieniniame pasišventime ir vaikščiojime su Juo, Jo patepimas atskleidžia Jo tikslą mūsų gyvenime, jei mes norime sužinoti tik apie šią vieną dieną. O susirinkime, ar tai būtų namų surinkimas ar auditorija, mūsų susirinkimai turi būti pažymėti troškimu turėti Jo patepimą, kuris atskleidžia Jo tikslą tame susirinkime.

Aš pradėjau nuo Luko 5:17 kuomet Jėšua mokė buvo jėga gydyti – tikslas atskleistas, bet tai buvo kita kryptimi, nei mokymas. Jėšua turėjo judėti su ta jėga, kuri buvo skirta gydyti.

Ėjimas kita kryptimi

Aš atėjau į trečiadienio vakarinį tarnavimą pavėlavęs, taigi atsisėdau gale. Beveik iš karto Tėvas atvėrė mano akis Savo sričiai. Aš pamačiau aukštą angelą, kuris stovėjo ant platformos už garbinimo lyderio, ir Tėvas pasakė, kad Jis nori gydyti ir išlaisvinti žmones, taigi aš žinojau, kad angelas turi suvaidinti tame vaidmenį, bet nežinojau kaip ir kokį.

Aš buvau sužavėtas, nes angelas turėjo nuostabius sparnus ir buvo maždaug 3 metrų ūgio. Kai jis jais mosavo, Jo sparnai išsitiesdavo į šalis maždaug dar po metrą ar panašiai nuo nugaros vidurio. Aš buvau liečiamas tų angelo „skridimo plunksnų“. Taip mes pavadintume erelio arba vanago plunksnas – tai yra tos ilgiausios plunksnos sparnų galuose. Angelo „skridimo plunksnos“ buvo maždaug metro ilgio. Koks gražus reginys!

Viešpaties jėga buvo gydyti ir išlaisvinti, bet man buvo įdomu, ar garbinimo lyderis tai supras. Angelas stovėjo ramus vienos ar dviejų giesmių metu, tada garbinimo lyderis įsiterpė į garbinimą ir pasakė: „Viešpaties jėga šį vakarą yra čia tam, kad gydytų ir išlaisvintų žmones, taigi jeigu jums to reikia – garbinkime iš viso širdies…”

Oi tie sparnai!

Su šitais žodžiais angelas pradėjo lėtai judinti tuos milžiniškus sparnus, tada aukštyn ir žemyn lėtai ir galingai, spausdamas orą virš kongregacijos taip lyg jie būtų natūralūs. Aš pamačiau Viešpaties šlovės debesį tokį, kaip dažnai matau: kiekviena dalelė yra skirtingos spalvos kaip rūke, ir kiekvienas vaivorykštės spalvų lašelis teka virš minios šimtais atspalvių.

Tada ir vėl, tie masyvūs sparnai judėjo pirmyn ir atgal su vis didesne jėga ir greičiu, ir kitas dar greičiau, ir su kiekvienu plasnojimu šis daugiaspalvis šlovės debesis prausė kongregaciją – tai vyko tol, kol žmonės iš tiesų garbino (truko maždaug šiek tiek ilgiau nei minutę), ir kai tai pasibaigė, angelo mosavimas sulėtėjo ir baigėsi, ir tada jis pradingo iš akių, kai mes stovėjome šventoje tyloje, pasinėrę Tėvo buvime. Vėliau pastorius pakvietė liudyti tuos, kurie tą vakarą buvo išgydyti, ir kalbančių buvo apie 20.

Jėga gydyti judėjo visiškai kita kryptimi nei planavo garbinimo lyderis – ar mes esame pakankamai drąsūs įžengti į nežinomybę ir pasitikėti mūsų gebėjimu suvokti Jo patepimą (buvimą) ir eiti tos jėgos kryptimi?

Tarnavimas Viešpačiui

Apaštalų darbų 13:1-2 mes randame 5 vyrus susirinkusius kartu ieškoti Viešpaties:

„Kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Atskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kurį aš pašaukiau juos atlikti“.

Jie ieškojo Viešpaties krypties... bet ką reiškia tarnavimas Viešpačiui? Ir ar galime mes kiekvieną dieną savo pasišventime atsistoti tokioje pozicijoje?

Savo pačių sąskaita

Žodis „tarnavo“ čia yra „leitourgeo“, iš jo kilo „liturgija“. Jo reikšmė pirmame amžiuje yra raktas supratimui, nes tai ne tik apie pasikartojantį ritualą vadinamam „Liturgija“ Romos katalikų ir Anglikonų šiandienos tarnavimuose.

Pauliaus laikais tai reiškė: „vykdyti viešą tarnavimą savo sąskaita; viešą tarnavimą savo paties sąskaita“.

Senovės Graikijoje miesto tarybos nariams nemokėjo algos, jie patys sau mokėjo algą, už privilegiją tarnauti žmonėms. Todėl panaudojimas šito žodžio kaip „tarnavimas Viešpačiui“ reiškė, kad 5 vyrai 100% buvo susitelkę į Jį, visiškai atsidavę ir pasišventę (tai rodė ir jų pasninkas). TODĖL Šventosios Dvasios buvimas atėjo ant jų ir davė jiems kryptį.

Karta „Man“

Jie garbino Tėvą ir Viešpatį savo sąskaita – turima galvoje be maldų „atverk akis“, ir be „patrauk mane arčiau prie savęs“, jokių maldos poreikių dėl savęs ar šeimos, jokių „man“, iš viso jokios „man“ krypties – jie atidavė save Jam, susitelkę 100% į Jį ir tik į Jį vieną.

Tai tas pats Dovydo principas 2 Samuelio 24:24, kai Arauna pasiūlė karaliui savo žemę dykai, bet Dovydas atsakė: „Aš neaukosiu Viešpačiui tai, kas man nieko nekainuoja“.

Šis principas vadovauja mūsų gyvenimams, ar turėtų vadovauti. Pavyzdžiui, dešimtinės, paaukojimai, turi jums kažką reikšti. Štai kodėl našlės 2 skatikai buvo didesnis paaukojimas, nei turtingųjų, kurie davė iš savo pertekliaus. Štai kodėl Jėšua sakė, kad jei mes mylime tuos, kurie mus myli, tai nieko nereiškia, bet jei mylime tuos, kurie mūsų nekenčia ar kalba blogai apie mus, taip daro Tėvas ir tokia Jo meilė.

Mūsų gyvenimas Viešpatyje yra manoma, kad mums kažką kainuos. Todėl proto atnaujinimas ir buvimas mokiniu reiškia pakloti mūsų gyvenimus, laikyti save mirusiu mūsų buvusiai nuodėmei, ir atiduoti viską, kad būtume tokie kaip Jis.

Bet šioje „man“ kartoje nestebina giesmės, kurias vadiname „garbinimu“, bet jos dažniausiai yra sutelktos į tą „man“. Tie vyrai nebuvo susitelkę į „man“ - jie tarnavo Viešpačiui – jie atidavė save Jam.

Kaip garbinti ir pažinti Jo buvimą, Jo patepimą

Kaip jie tarnavo Viešpačiui? Biblija aiškina Bibliją, taigi pažiūrėkime į tikrą garbinimą aplink sostą danguje. Iš Apreiškimo 4:8, 11 prieš Tėvo sostą (Tėvas matomas visame 4 skyriuje).

„Šventas, šventas, šventas, Viešpats, Visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina! Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę, pagarbą ir jėgą, nes Tu visa sutvėrei – Tavo valia visa yra ir buvo sutverta“.

Toliau seka Apreiškimo 5:9-10 garbinimas Avinėlio, Kristaus, kuris atėjo pas Sėdintį soste, kad paimtų knygą iš Jo dešinės rankos ir atidarytų antspaudus:

„Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: „Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje“ ir 13 eilutėje „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“

Jei tu nori garbinimo pavyzdžio su modernia muzika paklausyk Michael W. Smith „Agnus Dei“ iš jo garbinimo albumo. Nekreipk dėmesio į minią poroje vietų, ir nekreipk dėmesio į plojimą pabaigoje (Plojimas nėra garbinimas, o džiaugsmo išreiškimas dėkojant, bet tai nėra garbinimas, Jis nėra Elvis, Jis yra Dievas ir turi būti garbinamas, bet ne plojimais).

Amy Grant savo Kalėdiniame albume taip pat turi gražų „Agnus Dei“ variantą. Taip pat pasižiūrėk įvairius variantus „Revelation Song“ („Apreiškimo giesmė“) - Kari Jobe, Maranatha Music, Philips, Craig & Dean arba „Women of Faith Worship Team“ („Tikėjimo moterų garbinimo komanda“).

Man nerūpi, kad aš galėčiau... peršokti sieną, ar būčiau palaimintas, kad būčiau palaiminimu. Aš taip myliu Tėvą ir Viešpatį, kad man nerūpi jei mano akys atveriamos ar, kad Jis priartina mane prie savęs – mano širdis šaukia „Šventas, šventas, šventas esi tu Viešpatie... ir ten yra Jo buvimas, ten yra tikras garbinimas, tikras patepimo pasireiškimas... ir Jame nėra JOKIO trūkumo... taigi garbinkime Jį, įženkime į Jo buvimą, ir daugiau kitą savaitę.

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Kas yra patepimas? 1 dalis

John Fenn, 2013 m. vasario mėn. 23 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Pragyvenau pakankamai metų, kad prisiminčiau laiką, kuomet pirmą kartą prekyboje pasirodė mikrobangų krosnelės, ir pamenu pirmą kartą, kai pamačiau kaip viena iš jų veikia. Kai tik pasirodė, jos buvo labai brangios ir vieninteliai mūsų pažįstami žmonės, kurie turėjo šią naują technologiją, buvo pasiturintys draugai, kurie po to, kai tėtis mus paliko, tapo mums labai artimi. Jie buvo tokie artimi, kad mes vaikai vadinome juos „dėde Del ir teta Betsy“.

Jie turėjo 5 vaikus, kurie buvo panašaus amžiaus kaip mes keturiese. Vyriausias jų sūnus vardu Trip, buvo maždaug vienmetis su manimi ir mano geras draugas. Trip nėra jo tikrasis vardas, bet jie davė jam jo senelio ir tėtės vardą, taigi jis buvo trečias, taigi „trigubas“, todėl tapo „Trip“. Jeigu jūs žinotumėte jo tikrą vardą, jūs suprastumėte, kodėl jis mieliau vadinasi „Trip“.

Jie turėjo didelį namą su laiptais namo galuose vedančiais į rūsį, kur mes paprastai žaisdavome, o vieni laiptai buvo nutiesti tiesiog iš virtuvės. Aš niekados nepamiršiu, kuomet vieną dieną buvau ten ir teta Betsy nusprendė pagaminti BLT sumuštinius priešpiečiams (kumpis, salotos, pomidorai) ir mikrobangų krosnelėje iškepti kumpį. Aš kelis kartus atsiprašiau ir pasitraukiau nuo žaidimo, nes norėjau stebėti tą procesą.

Aš negalėjau patikėti, ji padėjo kumpį ant popierinės lėkštės, uždengė jį su popierine servetėle, paspaudė mygtuką, ir po poros minučių išėmė „iškeptą“ kumpį. Ji tai aiškino man iš naujo ir iš naujo, nes aš tikrai maniau, kad kažko nepastebėjau – juk negali būti TAIP paprasta! Aš stovėjau ir stebėjau kelis kartus kepimą nuo pat pradžių tik tam, kad įsitikinčiau, jog teta Betsy nejuokauja.

Malda ir Buvimas arba formulė?

Iki šios dienos aš nežinau, kaip veikia mikrobangų krosnelė, bet reguliariai ja naudojuosi. Barbara ja nesinaudoja, nes greitas kepimas suardo maistingas medžiagas, taigi ji troškina, šildo ir kepa ant viryklės arba kepimo krosnelėje. Bet aš juk vaikinas, tai argi man rūpi, kad kepant žus šiek tiek vitaminų!

Jei kažkas galėtų keliauti laike ir sugrįžti į 1910 metus bei paaiškinti namų šeimininkei, kad vieną dieną ant virtuvės lentynos bus maža dėžutė, ir žmonėms paspaudus mygtuką, nematomi spinduliai iškeps maistą per kelias sekundes, ji būtų pagalvojusi, kad jie turbūt iš Marso!

Protu aš žinojau, kaip vyksta kepimas: šviesos bangų ilgis yra už mūsų regėjimo ribų, todėl mes negalime pamatyti kaip mikrobangos sušildo vandens molekules maiste. Bet realiai viskas ką aš žinojau – tai kaip paspausti mygtuką ir po 2 minučių mano popkornas išsipučia. Tai nėra svarbu, ar aš žinau, kaip tai veikia, nes tai tiesiog veikia.

Taip iš tiesų vyksta ir su malda. Aš ne visada suprantu mechanizmą, kaip tai veikia, bet tai veikia. Kai kurie žmonės su malda elgiasi kaip technikai su mikrobangų krosnele, bandydami ją reguliuoti, technologiškai maldą skirstyti dalimis ir bandyti suprasti kaip ji veikia, galvodami, kad užtenka atrasti kažkokią dalį ir tuomet viskas kas mūsų gyvenime yra bloga – pasitrauks.

Jeigu Dievas Tėvas būtų robotas, tai būtų teisinga, bet pagal faktą Jis yra gyva būtybė ir visų Teisėjas, taigi daug kas, ką Jis daro ir nusprendžia, priklauso tik nuo Jo vieno. Kaip parašyta Pakartoto Įstatymo 29:29: „Paslėpti dalykai priklauso Viešpačiui Dievui; bet tai, kas apreikšta, priklauso mums ir mūsų vaikams per amžius, kad mes galėtume vykdyti visus Jo įstatymo žodžius.

Kas yra patepimas?

Ši serija nėra apie tai kaip tu ir aš tyrinėjame mikrobangų krosnelę, kad suprastume, kaip visa tai veikia, bet daugiau apie tai, kaip džiaugtis mikrobangų krosnelės buvimu mūsų gyvenime. Tai nėra mokymas apie bandymą surasti būdą, kaip Dievas atsako į maldą, bet daugiau supratimas, kad Jo buvime nėra tamsos, baimės, nepritekliaus, silpnumo, negalios, taigi jeigu mes įeisime į Jo buvimą, tuomet Jis pateiks mechanizmą, kad tavo malda būtų atsakyta ir tas poreikis mūsų gyvenime būtų patenkintas.

Jo buvime nėra trūkumo, todėl Jo buvimas yra mūsų siekinys. (Gyvenime ir mūsų susirinkimuose).

Jėga ir valdžia

Luko 5:17 religiniai lyderiai iš visos šalies atėjo pasiklausyti Jėšua (Jėzaus) mokymo, ir tekstas sako: „Ir ten buvo [dabartis] Viešpaties jėga, kad juos išgydytų (Išplėstinis vertimas). Priežastis kodėl Išplėstinis vertimas (ir kiti) įdėjo „dabartis“ į laužtinius skliaustus, ir „juos“ pažymėjo italics šriftu, nes tai graikų kalboje yra numanoma, bet neparašyta. Pažodžiui tekstas sako: „Ir Viešpaties jėga buvo gydyti“. Žodžiai „dabartis“ ir „juos“ buvo įterpti, kad perteiktų mintį, ir jie nėra neteisingi, tik mano manymu, nebūtini.

Jie tik susilpnina sakinio įtaigą, nes Lukas rašė: „Viešpaties jėga buvo gydyti“.

Sakydamas „Viešpaties jėga buvo gydyti“, Lukas asmenybę stato prieš jėgą, nes jėga turi valią gydyti. Ir tai visiškai teisinga. Jėga yra Tėvas, ir Jėšua turi valdžią (autoritetą) naudoti tą jėgą. Kitas vertimas sako: „Ir Jehovos jėga buvo gydyti“.

Įstatymo vardu sustok

Žodis „jėga“ čia yra „dunamis“. Tai dažnai naudojama sąryšyje su valdžia, arba „exousia“ graikų kalboje. Svarbu žinoti skirtumą. „Dinamitas“ kilo iš „dunamis“, taip mes suprantame jėgą.

Žodis valdžia (autoritetas) arba „exousia“ kilo iš „exesti“, kuris reiškia „tai teisėta“, taigi, kai naudojame Jėzaus vardą, dvasine prasme įstatymiškai yra teisinga turėti Tėvo jėgą, kuri stovi už to. Kuomet Jo vardas naudojamas kaip keiksmažodis, už to nestovi jokia jėga. Ispanų kalboje berniukams duoda vardą „Jėzus“ (hey-soos), bet tame nėra jėgos.

Jei Jėzaus vardas naudojamas bet kokiu būdu, o ne taip, kaip Tėvas numatė naudoti (jėga), nėra jokio rezultato. Nieko neįvyks, nesvarbu kiek mes skanduosime ar šauksime religines maldas ir įsakymus – Jėzaus (Jėšua) vardas turi būti naudojamas tik sąryšyje su Tėvo jėga.

Kai policijos pareigūnas pakelia savo ranką sankryžoje ir eismas sustoja, tai exousia, valdžia, kuri sustabdo automobilius. Jei automobilis bandys pabėgti nuo to pareigūno, ignoruodamas tą valdžią, pareigūnas gali iš už diržo išsitraukti savo tarnybinį ginklą ir pradėti šaudyti į automobilį – ginklas yra jėga, arba dunamis.

Valdžia nereikšminga, jei neturi jėgos įvykdyti ją. Tėvai gali praktikuoti savo valdžią vaikams, liepdami jiems kažko nedaryti, bet jeigu tas vaikas nepagerbs tėvų valdžios, mama ir tėtis turi jėgos tą valdžią įvykdyti.

Jėšua yra valdžia, bet Tėvas yra jėga. Štai kodėl viena mano mėgstamiausių eilučių, Hebrajams 1:1-3 sako:

„Dievas (Tėvas), kuis daug kartų ir įvairiais būdais praeityje kalbėjo tėvams per pranašus, šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Savo Sūnų, kurį Jis (Tėvas) paskyrė visa ko paveldėtoju, ir per kurį Jis (Tėvas) padarė pasaulius;

Kuris būdamas Jo (Tėvo) šlovės atspindys bei tikslus Jo (Tėvo) asmens atvaizdas ir viską laikantis Savo (Tėvo) jėgos Žodžiu, savimi nuvalęs mūsų nuodėmės, atsisėdo Didenybės dešinėje aukštybėse.

Jėga stovinti už valdžios

Jėšua (Jėzus) yra Jėgos Žodis. Štai kodėl Jėšua pasakė Jono 5:19 ir 30, kad Jis daro ir kalba tik tai, ką mato ir girdi iš Tėvo. Tėvas yra jėga, Jėšua yra valdžia (autoritetas), tos jėgos Žodis. Tėvas – jėga – inicijuoja visus veiksmus, todėl Jo valia turi būti nustatyta prieš naudojant Vardą.

Daugelis krikščionių galvoja, kad Jėšua yra jėgos šaltinis, taigi jie kartoja Jo vardą po 50 kartų ilgose ištęstose maldose, paprastai jų maldos dalinai nukreiptos į Dievą, ir dalinai į velnią, jie taria Jėzaus vardą, suriša velnią, skelbia kraują, įsako angelams, ir iš esmės parodo, kad yra lyg vaikai užrištomis akimis, bandantys pataikyti į taikinį, neužtikrinti, kur jis yra, bet žinodami, kad jeigu jie pataikys, gaus dvasinį saldainiuką.

Nedaryk veiksmo, nesakyk žodžio, kol...

Jėzaus vardas yra galingiausias vardas visatoje KAI Tėvo jėga yra panaudojama kartu su juo. Jei jūs kalbate vardą, bet Aukščiausiojo jėga nestovi už jo, nieko neįvyksta. Mes turime valdžią naudoti šitą vardą, bet kaip ir Jėzaus laikais bei Apaštalų darbų knygoje, jėga ir vardas turi būti kartu, nes kitaip nieko neįvyks.

Taigi, jūs galite pamatyti, kur aš krypstu – patepimas yra Buvimo pasireiškimas ir todėl Tėvo jėga. Kai Jo Buvimas pasireiškia, tai jaučiama, suvokiama, tai galima atskirti, tuomet Jėšua vardo panaudojimas paleidžia Tėvo jėgą, kad būtų pasiektas Tėvo norimas rezultatas.

Tai štai kodėl (kaip sakiau prieš tai) man nerūpi „maldos eilė“, nes man reikia sustoti prie kiekvieno asmens, surasti, kur yra Jo jėga (valia / patepimas), ir tada daryti / melstis pagal tai. Daug efektyviau mokyti žmones, kaip pajusti Jo patepimą – Jo buvimą ir jėgą – ir priimti tai patiems.

Taigi, štai kodėl aš nekalbu apie mikrobangų krosnelę narstydamas ją dalimis, bet daugiau apibūdindamas, aiškindamas ir vesdamas jus į tai „kaip pažinti patepimą“, nes tame Buvime yra džiaugsmo pilnatvė ir kiekvienas poreikis yra atsakomas. Iki kitos savaitės.

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

CWOWI Naujienlaiškis. Vasaris 2013

John Fenn, 2013 m. vasario mėn. 12 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Brangūs draugai,

Atsibudau šį rytą mąstydamas apie tai, kaip prieš kelis mėnesius Tėvas liepė man melstis dėl kovo mėnesio ir pavasario, nes jei įvykiai vyks taip kaip dabar ir niekas nepasikeis, tuomet bus sąmyšio, pasimetimo, riaušių laikas ir pan. Tuo aš šiek tiek dalinausi Savaitės Mintyse.

Be to, mes su Barbara neseniai kalbėjomės apie tai, ką Tėvas sakė man 2005 metais, kad aš neatpažinsiu krašto iki 2015 metų, ir ką tai galėtų reikšti.

Kada aš pabudau šį rytą (pirmadienis/ vasario 10 d.) ir sužinojau naujienas apie popiežiaus atsistatydinimą, ir iki kovo mėnesio pabaigos naujo išrinkimą – tai paskatino mane susimąstyti apie šv. Malachijo iš Airijos pranašystę, kuris pranašavo maždaug 1139 metais po Kristaus, kad 112 popiežius bus paskutinis, ir tada ateis pabaiga.

Kovo mėnesį išrinktas naujas popiežius bus 112

Pranašystė vadina jį Romos Petru... „kuris ganys avis daugybės suspaudimų metu; kai jie pasibaigs, septynių kalvų miestas bus sugriautas ir žmones teis nedoras jų teisėjas“.

Pridėkime įvykius JAV, kurių galim tikėtis (automatiškas biudžeto mažinimas), nuolatinis dolerio nuvertėjimas (kiekybinis susilpnėjimas, mėnesinė pinigų spausdinimo politika, kad padengtų deficitą), tarptautinės naujienos Turkijoje, Irane, Izraelyje ir Sirijoje, o aš toliau stebiu ir meldžiuosi dėl šitų dalykų, kurie yra tik aisbergo viršūnė.

Kai aš kalbėjau su Tėvu dėl visų šitų neramumų, aš supratau, kad turiu parašyti naujienlaiškį šį rytą. Aš klausiau, ar Jis turi žodį mano partneriams. Staiga Viešpats (ne Tėvas ) pasakė:

„Tu turi, kaip ir Aš susitelkti ir neleisti, kad tie dalykai tave nukreiptų šalin lygiai taip, kaip Aš nukreipiau savo veidą kaip titnagą, eidamas į Jeruzalę, kad įgyvendinčiau savo dienas. Prisimink taip pat, ką Paulius pasakė, kad „nei vienas iš tų dalykų nejaudina manęs“. Štai ką tu turi pasakyti jiems. Štai koks tu turi būti“.

„Kaip titnagas“ šitą citatą aš žinojau iš Izaijo 50:7 pranašystės apie Viešpatį: „Viešpats Dievas padės man, todėl aš nebūsiu sugėdintas. Aš padariau savo veidą kietą kaip titnagas ir žinau, kad nebūsiu pažemintas“. Nurodymas Jam „nukreipti savo veidą į Jeruzalę“ buvo pradžia Jo paskutinio tarnavimo etapo prieš kryžių, apie tai randame Luko 9:53, ir Paulius pasakė „nei vienas iš tų dalykų manęs nejaudina“ (Apd 20:24) tik Šventoji Dvasia liudijo, kad Jeruzalėje jo laukia areštas ir vargai – tai galiausiai jį vedė į kankinio mirtį.

Kadangi šį rytą Viešpats man pacitavo šitas eilutes ir jos visos apie kelio vedančio į kulminacinį momentą pradžią, aš suprantu, kad įvykiai šį pavasarį yra dar vienas paskutinių laikų dėlionės elementas. Kokiu įdomiu laiku mes gyvename! Nors man ir CWOWI, Jis sako tik apie mokymo bei namų surinkimų plėtimąsi ir augimą.

Maži namų surinkimai, kurie yra susijungę į tinklą, kad geriau pažintų vienas kitą, mes esame resursai vieni kitiems, užstodami vieni kitų nugaras, taip lygiai kaip Apaštalų darbuose ir Naujajame Testamente. Kokia ramybė tuomet kai žinai, kad mes visi esame Šventosios Dvasios sujungti vieni su kitais!

Ačiū jums, kad esate dalimi mūsų gyvenimo, meldžiatės už mus ir remiate mus finansais. Mes negalėtume to padaryti be jūsų.

Daug meilės,

John ir Barbara

www.supernaturalhousechurch.org

Pažinti Šventąją Dvasią. 6 dalis

John Fenn, 2013 m. vasario mėn. 16 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi, kad visų pirma ieškau ne balso, bet daugiau Tėvo jausmo, pojūčio ir nuotaikos.

Bendravimas ir žodis skirtas mums

Graikiškas žodis „logos“ naudojamas, kai kalbama apie visą Dievo žodį. Logos yra viskas nuo Pradžios iki Apreiškimo knygos. Populiarioje surinkimo kultūroje nauji atsivertusieji yra mokomi skaityti Žodį, galbūt du skyrus per dieną, plius kasdieninės eilutės skirtos skaitymui ir apmąstymui, ir tai yra logos.

Nors yra gerai ir tinkama žinoti logos, turėti didelį pažinimą apie skyrius ir eilutes, tikėjimas nekyla iš logos. Logos žinojimas nei vieno neišgelbsti ir neveda į išgelbėjimą, nesvarbu, kad daugelis pagonių ir tiek daug teologų žino, kas parašyta Biblijoje, bet jie nėra atgimę iš aukšto - vien tik žinojimas Jono 3:16 nenuves tavęs į dangų.

Kuo tu gyveni?

Iš logos kyla specifinis žodis pasakytas arba pasidalintas su asmeniu. Šis žodis graikų kalboje yra „rhema“ ir reiškia specifinį žodį pasakytą asmeniui. Rhema kyla iš logos, specifinis iš bendro. Jūs gimstate iš aukšto atsakydami į rhemą. Tas atsakymas į rhemą pakvietimą išgelbėjimui yra tikėjimas.

Mato 4:4 cituoja Pakartoto įstatymo 8:3 ir čia yra naudojama rhema, o ne logos: „Žmogus bus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu Žodžiu (rhema), kuris išeina iš Dievo burnos“.

Čia mes matome, kad mūsų dvasinis maistas nėra logos – visi Dievo nutarimai nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo, bet specifinis Žodis skirtas mums – toks konkretus, kaip mūsų pusryčiai, priešpiečiai ir pietūs, tai skirta mums, o ne minioms. Mes gyvename dėl ir dėka to specifinio, būtent mums duoto Dievo Žodžio.

Ši eilutė taip pat mums parodo, kad mes turime padaryti tą specifinį Žodį iš Dievo tokiu svarbiu mūsų širdyse, kaip kasdien valgomą maistą. Ir vėl – nedarome logos, dviejų skyrių per dieną, kasdieninės eilutės, kurią mokomės mintinai lygia mūsų maistui, bet gyvename specifiniu Žodžiu skirtu mums nuo Dievo, štai kas mums turi tokią pat svarbą, kaip kasdieninė duona.

Kaip ateina tikėjimas?

Romiečiams 10:17 Paulius sako: „Tikėjimas ateina iš klausymo, o klausymas – iš Dievo Žodžio“. Šiame teiginyje „tikėjimas kyla iš klausymo“ panaudotas ne logos, bet rhema. Kitais žodžiais tariant, tikėjimas neateina tik iš Dievo Žodžio žinojimo, bet tikėjimas ateina girdint jums skirtą specifinį Žodį iš Dievo – štai kas gimdo tikėjimą.

Prisiminkite, kad Jėšua ir Naujasis Testamentas moko, jog Šventoji Dvasia vadina šituos perteikiamus „rhema žodžius“ įvairiai - „įvedimu į tiesą, parodymu dalykų, kurie ateis, liudijimu mūsų dvasiai, dvasiniu skyrimu“ – jie nėra vien tik sakiniai, kuriuos jūs girdite savo dvasioje – taip kaip aš dalinausi praeitą savaitę, kad aš visų pirma ieškau jausmo, liudijimo, nuotaikos, nes specifinė rhema kyla iš bendro Dievo buvimo (logos).

Jėšua yra Dievo logos – visi Dievo nutarimai ir Dievo pilnatvė kūne. Bet kaip logos, Jis taip pat kai kurių laikomas mažų mažiausiai istorine asmenybe. Musulmonai Jį laiko pranašu, kai kuriems tai keiksmažodis. Bet tiems, kas tiki, Jis daugiau nei logos, Jis tapo rhema mums, specifiniu žodžiu, kuris vedė mus į išgelbėjimą. Rhema kyla iš logos.

Modernios evangelinės krikščionybės kultūros klaida yra ta, kad sakoma asmeniui, jog logos žinių dauginimas ves į didesnį tikėjimą, atsakytas maldas, į brandų krikščionio gyvenimą. Netiesa.

Sužlugdyti krikščionys

Ir vėl, yra gerai turėti teisingų rašto (logos) žinių, nesupraskite manęs blogai. Bet rhema, o ne logos gimdo tikėjimą, ir būtent TO mums reikia gyvenime. TOKIO rhema svarbą mes prilyginame mūsų kasdieniniam maistui.

Deja, krikščionys išauklėti galvoti: „jei aš tik žinosiu daugiau Žodžio“ (patys užpildykite tarpe) aš būsiu išgydytas, mano vaikas bus išgelbėtas, mano maldos bus atsakytos, aš įeisiu į savo tarnavimą... ir jie turi galvoje logos.

Prisiminkime, kad Nojus vaikščiojo su Dievu, bet būtent rhema pasakė jam, kad reikia statyti arką. Jo atsakymas į rhemą yra vadinamas didžiu tikėjimu Hebrajams 11 skyriaus „tikėjimo galerijoje“. Mozė vaikščiojo su Dievu, su logos, bet jo atsakymas į rhemą buvo grįžti atgal į Egiptą ir tai padarė jį didžiu lyderiu. Abraomas vaikščiojo su Dievu, logos, bet dėl jo atsakymo į rhemą apie pažado žemę, apie pažado sūnų, štai kodėl jis gavo pažadą.

Todėl tikėjimas yra mūsų atsakymas į rhema, o ne logos žinojimas (Daugiau apie tai aš siūlau mano mokymų serijose: „Kaip būti vedamam Dvasios“ ir „Balansas tarp malonės ir tikėjimo“).

Daugelis krikščionių sužlugdomi dėl klaidos, kad logos pažinimas gimdo tikėjimą. Jie nesupranta, kodėl jie studijuoja bei skaito ir vis dar neturi didelio tikėjimo. Atsakymas paprastas; jie vietoj rhemos savo kasdienine duona padarė logos. Galvodami, kad jie daro tai, ką Dievas liepė, faktiškai jie yra nepaklusnūs ir daro klaidą, klausydami žymių tarnautojų, kurie nesupranta patys, ką jie moko (aš niekada nekreipiau dėmesio, ką sako kiti, juokinga).

Kodėl daugelis neišgyja

Todėl, kad tikėjimas nekyla iš logos, bet iš rhema – Žodžio, kuris yra tiesiai iš Dievo ir skirtas būtent mums. Tai reiškia – kai žmogui reikia išgydymo, arba bet kokio kito stebuklo, pirmiausia reikia atsiskirti su Dievu ir praleisti laiką su logos, mąstyti apie eilutes, kurios tinka tai situacijai, ir laukti kol iš logos kils jums skirta rhema. Man laikas su logos reiškia garbinimą ir maldą bei buvimą su Juo prieš tai, kai atsiverčiu Raštą. Praleisk laiką pasilikdamas ir medituodamas Jo artume, ir tada apie eilutes, kurios tau aktualios, ir nieko nedaryk, kol negausi iš Jo rhema.

Populiari surinkimo kultūra sako pasirink skyrių ir eilutę iš logos, atsistok ant jos ir tikėkis Dievo prisilietimo. Tai nėra tikėjimas tol, kol mes negauname rhemos savo situacijai, ir TADA tikėjimas yra rezultatas, nes mes žinome, kad žinome, kad žinome, nes girdėjome iš Dievo.

Tikėjimas nekyla iš logos, bet iš rhema. Taigi, kokia bebūtų tavo situacija, atmesk kultūrą, kuri sako pasiimti skyrių ir eilutę, ir vietoj to praleisk laiką garbindamas, medituodamas, studijuodamas logos, leisk Dievui kalbėti tau rhema iš logos. Štai kaip veikai tikėjimas.

Prašyk, ko nori

„Jei pasiliksite Manyje, ir Mano Žodžiai pasiliks jumyse, jūs parašysite, ko tik norėsite, ir bus jums padaryta“.

Būtent Jono 15:7 daugelį krikščionių paskatino studijuoti logos, galvoti, kad vieną dieną jie „pasieks“ tai, kad eilutė jiems taps tiesa ir jie bus taip susiderinę su Dievu, jog ko tik prašys, bus jiems padaryta, nes jie savyje turi tiek daug Žodžio. Klaida.

Jėzus sako NE TAI: Jėzus naudojo rhema: „Jei pasiliksite Manyje, ir Žodžiai, kuriuos būtent jums kalbėjau pasiliks jumyse, tada jūs galėsite prašyti, ko tik norite pagal tuos jums skirtus žodžius/ rhema, ir tai bus jums padaryta“.

Štai tai Jis sakė. Tai nėra tuščias čekis visoms atsakytoms maldoms visais laikais, bet specifinis teiginys atskleidžiantis tai, kad jeigu jūs gausite rhema ir ta rhema pasiliks jumyse, jūs galėsite prašyti pagal tą rhemą ir tai bus jums padaryta.

Kai Nojus gavo rhemą pastatyti laivą, jis tuomet galėjo prašyti bet ko, ko jam reikėjo statybai: „man reikia medienos, laiko, pagalbos, dervos, kad gyvūnai būtų surinkti pas mane“ – visko, kas susieta su ta rhema ir tai buvo jam duota.

Štai kodėl, kai tu gauni rhema – vedimas, ramybė, žodis, kryptis – tu prašai kažko tos rhemos ribose, ir tai tau įvyksta.

Pavyzdžiui, kai Barbara ir aš persikėlėme iš mūsų mažo buto Šarlotėje (Šiaurės Karolina) į Tulsą 1979, ir Tėvas pasakė man „Tu gali išsinuomoti namą Tulsoje“, mes nedelsiant ėmėme žiūrėti, ko mums reikia tame name, kad sutiktume mūsų pirmą sūnų, kuris gims mums ten apsigyvenus.

Mes sudarėme sąrašą: žemės atspalviai, plytinis židinys, virtuvės baldai ir apšvietimas, langas virš virtuvės kriauklės, 2 vonios kambariai, 3 miegamieji, prijungtas garažas, 25 minutės iki mano darbo ir mokyklos, ir ne daugiau kaip 400$ per mėnesį nuomos. Kai mes ieškojome išsinuomoti namo, mano dvasia pašoko manyje, kai mes pasukome už kampo ir mano akys užkliuvo už vieno namo – tada aš pamačiau lentelę „išnuomojama“. Ir ten buvo viskas, ko mes prašėme, ir ten mes apsigyvenome tais metais. Kodėl? Kadangi mes laukėme, kol Viešpats duos rhema, tada mes prašėme visko, ko mums reikėjo sutinkamai su ta rhema ir mums buvo padaryta.

Jūs turite pažinti Jį ir bendrauti, kad gautumėte rhema

Tam, kad žinotum logos nereikia pažinti ir bendrauti su Dievu. Tam, kad gautum rhema REIKIA bendrauti ir pažinti Dievą.

Kai aš studijuoju Žodį – aš skaitau logos, ieškau, kas „iššoks“ man ir patrauks mano dėmesį. Kartais aš skaitau tik dėl malonumo, bet paprastai aš „spininguoju“ rhema, kaip žvejys su meškere valtyje, kai ji plaukia lėtai pasroviui. Aš meldžiuosi, kad Jis atvertų mano supratimo akis, ir tada aš tarytum su blizge einu per Žodį, ir kuomet kažkas atkreipia mano dėmesį aš sustoju ir studijuoju tą Žodį, tą eilutę, tą temą kartais net visą savaitę arba mėnesį.

Kiekvienu momentu aš turiu 5 ar 6 rhema žodžius/ koncepcijas, apie kuriuos aš mąstau, studijuoju ir medituoju – ir štai todėl aš turiu tikėjimą. Štai kodėl tiek daug žinau – sąžiningai, aš tik laukiu kol gausiu kažką, apie ką Jis nori mane mokyti, tada aš studijuoju, kol įsisavinu visas dvasines kilo kalorijas valgydamas kasdieninę duoną iš dangaus.

Rhema gali ateiti iš labiausiai neįtikėtinų šaltinių, nes kai jūs pažįstate Jo buvimą savo viduje, jūs nuolatos nukreipiate dėmesį giliai į savo vidų. Taip kaip kartą peržiūrėdamas TV laidą ir sakydamas Tėvui, kad Jo gyvenimas turėtų būti nuobodus, nes man nusibodo šitas filmas, kurį aš mačiau jau tiek daug kartų, ir prisimenu visas detales, taigi paklausiau: „Kaip tu randi pasitenkinimą?“ (kai tu žinai pabaigą nuo pat pradžios) ir Jis atsakė: „Aš džiaugiuosi procesu“. Ta rhema metų metais VIS DAR man teikia dvasinį maistą iki šios dienos.

Tai bendravimas visą dieną, keliaujant savo mintimis tarp dvasinio ir fizinio pasaulio. Tai gyvenimo būdas, o ne formulė. Kaip kiekviena draugystė, ieško jausmų, niuansų, nuotaikų, žodžių, pirmyn ir atgal tarp vienas kito.

Mes privalome Jį pažinti... ir tos draugystės rezultatas yra rhema mūsų gyvenimuose... mūsų atsakymas į tas rhemas yra mūsų tikėjimas, ir mūsų ramybė Jame. Dar galima būtų tiek daug pasakyti šia tema, bet aš jaučiu, kad turiu judėti toliau, bet galbūt kažką susijusio su šia tema pasidalinsiu kitą savaitę,

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Pažinti Šventąją Dvasią. 5 dalis

John Fenn, 2013 m. vasario mėn. 9 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę aš dalinausi apie tai, kaip apaštalas Jonas pradeda savo pirmą laišką sakydamas, kad mes galime turėti bendravimą su Tėvu ir Sūnumi, ir skirtumo tarp šitų dviejų bendravimų suvokimas yra raktas, kad priimtume asmeninį žodį ir apreiškimą.

Žodis „bendravimas“ yra panaudotas vien tik 1 Jono laiško pirmame skyriuje net 4 kartus. Tai viso skyriaus ir laiško raktinis žodis. Graikiškas žodis „koininia“ yra „bendravimas“, jis kilo iš šaknies „bendras“, taip kaip „turėti kažką bendro“. Todėl svarbiausias dalykas bendravime yra turėjimas kažko, kas yra abiems pusėms bendra.

Štai koks yra bendravimas su Tėvu ir Sūnumi: mes turime kažką bendro, todėl jie nori praleisti laiką su mumis, ir mes su jais... nuostabu!

Neerzinkite mūsų!

Gimnazijoje aš tris metus mokiausi vokiečių, ir praleidau ten dvi savaites tą vasarą, kai man sukako 16. Mane trijų savaičių naujagimį atsivežė į miestą netoli Štutgarto, ir aš augau girdėdamas savo tėvus kalbant vokiečių kalba tuomet, kai jie nenorėjo, kad mes vaikai suprastume apie ką jie tarpusavyje kalbasi. Ir jeigu mano mama susimušdavo kojos pirštą ar susižeisdavo ranką, susijaudinimo šūksnis nuskambėdavo vokiškai.

Praėjo metai, Barbara ir aš susituokėme, mes turime tris berniukus, bet vis dar mylime vokiečių kalbą ir Vokietiją, ypač Bavariją ir Švabiją. Vieną dieną mes buvome parduotuvėje, galbūt daugiau pasivaikščioti, kad Krisas galėtų pavaikščioti su kojų įtvarais ir ant ratukų esančiu rėmu. O jam patiko bėgioti! Bandydamas jį sustabdyti ir priversti eiti kartu su mumis buvo iššūkis, bet visiems trims berniukams buvo leidžiama turėti energijos perteklių tuomet, kai aš ir Barbara norėdavome turėti ramų vakarą, nes jie pavargę po ekskursijos anksčiau nueidavo miegoti.

Tai buvo vienas iš tų kartų, kai mes trumpai kalbėjomės su ofiso tarnautoja, bet aš atkreipiau dėmesį į jos akcentą ir paklausiau: „Bist du Deutsch?“ (Ar jūs vokietė?). Ji atsakė „Ja“ (Taip) ir tučtuojau ėmiau klausinėti vokiečių kalba, iš kur ji kilus ir pasakoti, kad aš buvau Vokietijoje.

Tik tada, akies krašteliu ir daugiau nuojauta nei fiziškai išgirdau ir pamačiau Brian, mūsų jauniausią sūnų kuris baksnojo Barbarai į koją ir sakė skųsdamasis: „O ne, mama, tėtis ir vėl kalba vokiškai! Ar mes galime eiti? O Jason (būdamas šiek tiek vyresnis, taigi truputį drąsesnis) buvo panašus į susierzinusį šuns šeimininką, kuris bandė priversti savo šunį eiti: „Tėti! Tai erzina! Tėti, eikime!“

Aš iki šios dienos vis dar darau tokius dalykus, nors mano vokiečių kalba dabar tik tokia, kad galiu paklausti kelio į restoraną, tualetą, viešbutį (bet iš tiesų ko man reikia, ir kodėl aš tai darau? juokinga)

Kodėl man to reikia? Kadangi turiu kažką bendro su ta ofiso tarnautoja – aš buvau jos gimtajame krašte ir galiu pakankamai kalbėtis jos gimtąja kalba, kad susiorientuočiau situacijoje. Mes turime kažką bendra.

Ką jūs turite bendro su Tėvu ir Sūnumi?

Jėšua kalbėjo mokiniams Jono 16 skyriuje, duodamas jiems nurodymus, jog po to, kai Jis išeis jiems nereikės melstis Jam, kad gautų atsakymus, bet jie turės melstis tiesiai tik vienam Tėvui.

„Tą dieną jūs manęs nieko neklausinėsite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvą mano vardu, Jis jums duos... jūs prašysite mano vardu, ir Aš nesakau, kad Aš prašysiu Tėvą už jus, – juk pats Tėvas jus myli, nes jūs mane pamilote...“ 23-27 eil.

Tai pirmas dalykas, ką mes turime bendro su Tėvu - mes abu mylime Jėzų. Šitas faktas panaikina visus argumentus, kodėl asmuo negali bendrauti su Tėvu ir Sūnumi. Tokie pasakymai: „aš padariau tiek daug klaidų“ ir „aš esu toks nusidėjėlis“ atkrenta kaip nereikšmingi, nes Tėvas myli mus ir Jis myli Savo Sūnų. Mums tai bendra, taigi pagrindas bendravimui yra.

Jeigu mums, kaip žmonėms būna sunku kažką mylėti, bet mes su jais turime turi 1 gerą bendrą savybę, mes įsileidžiame juos į savo gyvenimą ir nekreipiame dėmesio į kitus dalykus. Tai tuo labiau Tėvas trokšta bendrauti su mumis, nes nepaisant viso kito, mes mylime Jo Sūnų!

Virš šito...

Ar atsitiko tau kada taip, kad apie tave primelavo? Ar tave kada nors išdavė? Ar tave kada nors neteisingai apkaltino? Ar kada nors tavo žodžiai buvo neteisingai suprasti ir/ar panaudoti prieš tave? Ar tave kada nors paliko tavo draugas (-ai)? Ar kada nors tave paliko žmonės todėl, kad jie įsižeidė, o tu laikėte juos savo draugais?

Visus šituos dalykus ir dar daugiau patyrė Jėšua. Tau ir Jam tai bendra. Užuot susitelkęs į savo negatyvias savybes, pradėk mąstyti apie tai, ką tu turi bendro su Tėvu ir Sūnumi. Jie investavo į tave amžinybei, Efeziečiams 2:7 atskleidžia, kad ateinančiais amžiais Tėvas toliau rodys savo didį gerumą mums – taigi pasiruošk, jie turi.

Taigi bendravimas diena iš dienos – kas tai?

Kai atsibundu aš tučtuojau nukreipiu dėmesį į savo vidų, ieškodamas Jo buvimo ir pradedu melstis kalbomis. Aš suprantu, kad tas buvimas tai Tėvas. Savo dvasioje aš nebandau nustatyti: „Ar tai Tu, Tėve, ar tai Tu, Jėzau?“ Tai Tėvas. Aš jaučiu Jo gyvybę, Jo energiją, Jo šilumą savo dvasioje. Aš pažįstu Jį.

Kaip pasakyta Romiečiams 8:15, mes gavome įsūnystės dvasią, taigi mes šaukiame: Abba, Tėve. Taigi, Jis yra giliai mumyse. Čia reikia pažymėti, kad pirmame amžiuje, žodis „abba“ buvo neformalus ir familiarus, panašus į šiandieninės kalbos „tėtį“, „tėvelį“ arba „papa“.

Abba ir Tėvas yra čia panaudoti todėl, kad jie reiškia ir formalius, ir neformalius santykius, o taip pat ir bendravimą. Kai aš buvau mažas berniukas, turėjau tokį supratimą: „mano tėtis gali nugalėti tavo tėtį!“ Dėl amžiaus mes turėjome ribotą supratimą – mano tėtis buvo visada teisus ir galėjo padaryti bet ką.

Kai paaugau, aš supratau, kad tėtis, yra taip pat ir tėvas. Tėvo supratimas augino mano supratimą, ką tai reiškia būti vyru, būti tėvu. Štai taip ir su mūsų dangiškuoju Tėvu. Jis yra ir mūsų tėvelis, ir mūsų Tėvas.

Nuo neaiškių dalykų prie specifinių

Kai aš nukreipiu savo dėmesį į savo dvasią, aš dažnai tai darau tuo pačiu metu klausdamas „Ką tu galvoji, Tėve?“

Aš iš tiesų nenukreipiu savo dėmesio tam, kad išgirsčiau žodžius, bet kad pajausčiau, ką jaučia Tėvas. Ką Jis jaučia mano viduje...

Aš nesiklausau visų pirma žodžių savo dvasioje, aš visų pirma ieškau to, ką galiu pavadinti, Jo jausmais ar nuomone dėl konkrečios situacijos. Kai aš paklausiu: „Ką Tu galvoji, Tėve?“ tai aš klausiu apie viską, pradedant nuo to, ar man reikia šiandien sudeginti paplūdimyje sausas šakas, iki to, ar man reikia šį mėnesį įrašyti mokymo serijas, ar įrašyti jas šiandien? Ar man reikia paskambinti kažkam per Skype, ar parašyti facebook žinučių, ar susitelkti studijuoti Žodį šį rytą?

Ir savo kasdieniniame gyvenime, kai kas nors išreiškia savo nuomonę asmeniškai, ar elektroniniu laišku, aš paklausiu: „Bet ką Tu galvoji, Tėve?“ „Ką nori, kad aš jiems pasakyčiau?“ „Ar aš turiu būti griežtas, ar Tu nori, kad būčiau su jais mandagus? Kokiame savo gyvenimo sezone jie dabar yra?“ ir taip toliau. Apie dalykų sąrašą, ką reikia padaryti, aš klausiu: „Ką Tu manai aš turiu daryti pirmiausia?“ - ir ieškau jausmo, paliudijimo, kažko kas yra paryškinta mano dvasioje, kas patraukia mano dėmesį daugiau nei kiti dalykai: „Eiti visų pirma į kompiuterių parduotuvę“, būtent tai jaučiu.

Tėvo emocijos

Kai prieš daug metų Tėvas mokė mane apie Save, Jis pasakė: „Aš išreiškiu Savo emocijas per Dvasios dovanų pasireiškimą“. Aš pasakiau Jam: „Man reikia skyriaus ir eilutės apie tai, Tėve“ ir Jis atsakė: „Pastudijuok apie užuojautą. Kiekvieną kartą, kai tu matai užuojautą evangelijose tu rasi Dvasios pasireiškimus“.

Aš greitai suvokiau, kad Jis buvo teisus. Parašyta, kad Jėšua pajuto užuojautą raupsuotajam, ir išgydė jį. Jis gailėjosi suvargusios minios ir maistas buvo padaugintas. Jis turėjo užuojautą, nes jie buvo kaip avys be piemens, taigi, Jis pasiuntė 12 gydyti ir padėti. (Mt 15:32; Mt 9:36-38,10:1; Mk 1:41). Netgi Jo palyginimuose užuojautos rezultatas buvo antgamtinis skolų dovanojimas! (Mt 18:21-35)

Taigi aš neieškau žodžio, bet Tėvo emocijų – užjaučia? Sielvartauja? Laimingas? Ir vėl prieš eilę metų, kai buvau tradicinio surinkimo pastoriumi, kai Jis mokė mane, aš pradėjau klausti Tėvo prieš tarnavimą: „Kaip Tu jautiesi dėl to?“ Turint galvoje, kad tradicinis tarnavimas sudarytas iš trijų dalių: garbinimas, Žodis, malda/tarnavimas. Aš pradėjau klausti kokios Jo emocijos dėl to tarnavimo.

Aš galėdavau jausti – negirdėti, bet jausti daugiau „svorio“ savo dvasioje dėl garbinimo, tai paaiškino kodėl Jis man nieko nedavė, kad galėčiau mokyti to tarnavimo metu – Jis nebuvo linkęs kažką kalbėti per mano mokymą, bet jaučiau, kad yra gerai susitelkti į garbinimą.

Garbinimo lyderis, Paulius, pirmus kelis kartus žvilgčiojo į mane, kaip elnias pagautas prožektorių šviesos - „Ką? Aš teturiu tik 4 giesmes“. Aš liepiau jam tiesiog pasiduoti bendrai srovei ir garbinti.... tas vakaras buvo 90 minučių garbinimo, tada tarnavimo laikas, ir visi mes pasinėrėme į Jo buvimą - visi, nes aš neieškojau „žodžio“, bet visų pirma ir svarbiausia, ieškojau to buvimo savo viduje, ir jau tada, kokios buvo mano Tėvo emocijos dėl to renginio.

Emocijos yra ta dalis, kuri mums, mūsų Tėvui ir mūsų Viešpačiui yra bendra. Užuojauta kitiems yra visų pirma Jame, taigi mokykimės ieškoti šito bendrumo mūsų santykiuose ir „jausti“ Jo artumą savo viduje. Bendrauk pagal tai, kas tave sieja (ką turi bendro), klausk Jo nuomonės apie dalykus, ir „pajausk“ Jo atsakymą.

Daugiau kitą savaitę, nes tada planuoju baigti šią seriją.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Namų Surinkimo Mintys, Susitikimas su tikslu, kitos naujienos.

John Fenn, 2013 m. sausio mėn. 26 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveikinu visus,

Jau pora mėnesių nerašiau apie namų surinkimų reikalus – tiesiog dėl daugelio priežasčių buvau pavargęs ir išsekęs. Dabar jaučiuosi atsigavęs ir nekantriai laukiu sekančio namų surinkimų lankymo sezono.

Vasario 22-24 dienomis Tulsoje mes turime priimti filialų lyderius iš Kolorado. Aš greičiausiai kažkurį vasario savaitgalį turėsiu vykti į Arkanzasą. Kovo 10 dieną mes būsime išvykę į Hays, Kanzaso valstijoje, kovo 11 dieną būsime Omahoje, kovo 12 dieną, antradienį, būsime Cedar Falls, Iowa valstijoje, kovo 13 ir 14 dienomis vyksime į Cannon Falls vietovę Mineapolyje, šeštadienį visą dieną būsime konferencijoje Wauseono mieste, Ohajaus valstijoje, sekmadienį, kovo 17 būsime Vašingtone, Indianos valstijoje, o tada – namo!

Susitikimas su tikslu

Namų surinkimo (bažnyčios) žmonės yra įsipareigoję vienas kitam, todėl reguliariai susirenka kartu turėdami vieną tikslą. Taigi, toks susirinkimas negali būti sulygintas maldos, Biblijos studijų ar šlovinimo susirinkimui draugų rate, kuris įvyksta tada, kada visiems patogu. Žmonės rinkdamiesi į namų surinkimą specialiai pertvarko savo dienotvarkę, kad galėtų būti drauge, nes šis laikas jiems labai svarbus.

321 metais imperatorius Konstantinas paskelbė sekmadienį oficialia garbinimui skirta diena, bet krikščionys jau seniai susirinkdavo Kristaus Prisikėlimo dieną. Tai matome Apaštalų darbuose 20:7: „Pirmą savaitės dieną, mokiniams susirinkus laužyti duonos, Paulius mokė juos...“

Tai vyko uostamiestyje Troadėje, dabartinėje Turkijoje. Tame pačiame mieste, kur Apaštalų darbuose 16:7-10 Pauliui pasirodė makedonietis, kuris maldavo: „Ateik čia ir padėk mums!“.

Aš neturiu tikslo išskirti specialios savaitės dienos, nes laiško Romiečiams 14 skyriuje tikinčiuosius, kurie išskiria vieną dieną iš kitų, Paulius vadina „silpno tikėjimo žmonėmis“. Tačiau vienas dalykas Apaštalų darbuose yra aiškus, jog ankstyvieji krikščionys paskirdavo laiką iš anksto, pritaikydami savo dienotvarkę taip, kad galėtų būti kartu su kitais tikėjimo namiškiais, kuriems jie buvo įsipareigoję. Taigi, nebuvo taip: „Aš ateisiu, jei nebūsiu po darbo labai pavargęs“, arba taip: „Pasistengsiu ateiti, jei suspėsiu apsipirkti ir pasidėti daiktus“. Jų širdyse šis susirinkimas užėmė labai svarbią vietą, kokią ir turėtų užimti.

Apaštalų darbuose 20:7 rašoma, kad jie rinkosi „laužyti duonos“.

Duonos laužymas Apaštalų darbuose paminėtas penkis kartus. Jis reiškia bendrą valgį arba gali reikšti Viešpaties vakarienę, kuri, kaip žinote, buvo dalis didesnio valgymo tuomet, kai Jėšua vakarieniavo kartu su Savo mokiniais. Visose Evangelijose ir Apaštalų darbuose, netgi 1 Korintiečiams 11 skyriuje duonos laužymas nebuvo atskirtas nuo pagrindinio valgio su atskiromis vienkartinėmis vynuogių sulčių taurelėmis ir mažais duonos gabalėliais patiekiamais kaip „bažnytinės ceremonijos“ dalis.

Viešpaties vakarienės komunija (vert. bendravimas, dalyvavimas ) apaštalų gyvenime buvo bendro valgymo dalis ir ji buvo atliekama valgio pabaigoje – kaip tai darė pats Jėšua (tie 5 kartai paminėti: Apd 2:42, 46; 20:7, 11; 27:35)

Aš visada dalyvauju Viešpaties vakarienėje, nesvarbu kada ir kaip ji švenčiama. Tikslas dalyvauti Viešpaties vakarienėje atspindi platesnį faktą, kad tikintieji rinkosi su tikslu ir tai darė reguliariai.

Jei įdėmiai pastudijuosite Apaštalų darbų 20:6-12, aiškiai pamatysite, kad tikintieji buvo pasišventę tiems susirinkimams.

7-oji eilutė sako, kad jie susirinko pirmą savaitės dieną laužyti duonos, o Paulius mokė juos ir, kad jis pamokslavo iki vidurnakčio. Būtent tuo metu Eutichas užmigo sėdėdamas ant palangės, iškrito pro langą ir užsimušė. Paulius nusileido iš trečio aukšto žemyn ir prikėlė jį iš numirusių. Tada 11-oje eilutėje rašoma:

„Vėl užlipęs aukštyn (į kambarį, kur jis pamokslavo prieš tai, kai nusileido žemyn prikelti Eutichą), jis laužė ir valgė duoną. Dar ilgai jis kalbėjo, lig pat aušros, ir tada iškeliavo“.

Aš nebandau pasakyti, kad mūsų susirinkimai turi prasidėti vakarais, atėjus vidurnakčiui turi būti kažkas prikeliamas iš mirusių (tuo metu būtų galima paskelbti trumpą pertraukėlę ir nubėgti pas nykštukus), ir toliau klausytis vieno žmogaus pamokslo iki paryčių. Tačiau norėčiau pabrėžti, jog niekas nesiskundė ir neklausinėjo, kodėl susirinkimas buvo toks ilgas. LOL.

Keletas praktinių patarimų:

Tie, kurie vedate susirinkimą nepamirškite jo tikslo. Jei pradedate 10 valandą ryte, tuomet suteikite 15-30 minučių žmonių suėjimui, pasisveikinimui ir trumpam pabendravimui, tačiau neleiskite, kad tai užsitęstų iki 45 ar 60 min. Gerbkite tai, kad visi čia susirinko su tikslu, todėl pradėkite susirinkimą per daug neatsilikdami nuo jam nustatyto laiko.

Pradėkite su malda – tai padeda visiems susikoncentruoti ir yra puikus laikas atiduoti savo poreikius Viešpačiui ir padėkoti už visus gerus dalykus, kurie buvo išsakyti bendraujant.

Jei esate vadovas, ar tiesiog tas, kuris pastebi jog kažkas visiškai nukrypsta nuo temos ir eina ne ten, kur veda Viešpats ar nuolat nepaliaujamai šneka ir dominuoja – nebijokite pertraukti ir nukreipti diskusiją tinkame linkme, pagal tą tikslą, kurį turite šiam susirinkimui.

Tai galite padaryti taktiškai: „Tai gera mintis, bet grįžkime ten nuo ko nukrypome“ arba „Ačiū, bet aš manau, kad pagrindinis dalykas, kurį Viešpats įdėjo man į širdį yra...“ Jūs galite nukreipti švelniai, o visi kiti, kurie yra jautrūs Šventajai Dvasiai bus jums dėkingi.

Nepamirškite, kad mūsų tikslas ne žmonių skaičius susirinkimuose, bet kad Dievas darytų jame tai, ką nori daryti. Čia bus daug aspektų. Visos susirinkimo dalys yra vertingos: bendravimas, maistas, Viešpaties vakarienė, garbinimas, malda ir mokymas – svarbiausia ne tai kiek mokoma, bet kiek išmokstama.

Tai tiek mano pamąstymų... susirinkite su tikslu, nebijokite vesti į tikslą, pradėkite laiku, leiskite Viešpačiui veikti... mūsų susirinkimai turi tapti prioritetu mūsų dienotvarkėse, nes ten kur mes susirenkame Jo vardu, ten ir Jis tarp mūsų.

Būkite palaiminti,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Pažinti Šventąją Dvasią. 4 dalis

John Fenn, 2013 m. vasario mėn. 2 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Kai aš buvau beveik keturiolikos, dėl priežasčių žinomų tik mano mamai, ji leido man gyvūnų parduotuvėje nusipirkti voverinę beždžionėlę. Voverinė beždžionėlė gyvena Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Ji maždaug 1 pėdos aukščio (0,3 metro), tuomet JAV žmonės galėdavo pirkti beždžionėles gyvūnų parduotuvėse.

Aš manau, kad mano mama tai padarė matydama sužeistą vyriausiąjį sūnų vis dar besiilgintį prieš 1,5 metų šeimą palikusio tėvo. Ji instinktyviai žinojo, kad tuomet, kai aš mylėsiu ir rūpinsiuosi ja, nuosavas gyvūnėlis padės man išgyti. Neprisimenu kodėl, bet aš pavadinau ją Tilly.

Tilly iš pradžių buvo labai drovi. Gyvūnų parduotuvėje ji buvo prisiglaudusi prie kitos voverinės beždžionėlės savo narvelyje. Galbūt tai buvo jos poreikis, kuris atsiliepė rezonansu mano žaizdai ir tai patraukė mane prie jos, bet kaip jaunas paauglys aš nesupratau šito potraukio savyje. Ji pateko į namus neužtikrinta dėl manęs, nepasitikinti mano ketinimais, visiškai nesaugi, nereaguodavo į mano balsą, ir netgi dvi pirmas dienas visai nevalgė.

Jos elgesys man primena kai kuriuos krikščionis, kai prasideda kalba apie bendravimą su Tėvu. Religija sukuria aplink žmones neužtikrintumo ir baimės narvą, įspraudžia juos į kampą, nervingai žvilgčiodama į Tėvą iš už apsauginių baimės grotų, nepasitikėdama Jo tikrais ketinimais žmonėms.

Bendravimas su Tėvu ir Sūnumi

Kai apaštalas Jonas pradeda savo pirmą laišką, jis sako štai ką: „...mes taip pat skelbiame jums, kad ir jūs suvoktumėte ir džiaugtumėtės bendravimu kaip partneriai ir dalininkai su mumis. O šitas bendravimas, kurį mes turime, skirtas visiems krikščionims, yra su Tėvu ir su Jo Sūnumi, Jėzumi Kristumi“ (Išplėstinis vertimas).

Jis aiškiai galėjo atskirti bendravimą su Tėvu ir Sūnumi savo dvasioje, ir tai yra kuo šiandien aš ir dalinuosi, ir kaip gauti asmeninį Žodį iš Tėvo arba Sūnaus.

Koks yra bendravimas su Tėvu?

Tėvas yra visko šaltinis iš didžiosios raidės. Naujajame Testamente, kai rašomas žodis „Dievas“, tai paprastai reiškia Tėvas. Pavyzdžiui „Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė Savo viengimį Sūnų“ iš Jono 3:16. Kaip matome 1 Kor 15:28, kad Jėšua vieną dieną atiduos Savo karalystę Tėvui: „Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas Tėvas būtų viskas visame kame“.

Mato 24:36 Jėšua pasakė, kad Jis nežino kada sugrįš, ir angelai nežino, tik Tėvas vienas žino. Kai apaštalai paklausė Viešpaties daugiau apie ateitį, Jėšua jiems pasakė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia“ (Apd 1:7). Tėvas yra visų dalykų Šaltinis ir yra pranašesnis už visus bei turi paslapčių netgi nuo Savo Sūnaus.

Dėl šitos priežasties Tėvui rūpi esminės jūsų širdies problemos. Jis tvarkosi su „esminiais dalykais“: kas jūs esate, kodėl jūs esate, kur jūs einate, koks planas jūsų gyvenimui. Štai kas Tėvui rūpi. Jis dalinasi šitais dalykais giliausioje dvasios dalyje, ir Jis visada daugiau iškilmingas, rimtas, blaivus, nors visada ramybėje. Yra svoris, masė, gylis Jo artumui mūsų dvasios viduje.

Susirinkimuose Tėvas dažnai yra sunkiame buvime, todėl visi nutyla. Jo artume, jūs jaučiatės taip, lyg pažeistumėte kažką švento, jei judėsite ar netgi kalbėsite, ir tai teisinga – jūs pažeisite Jo artumą, jei jūs kalbėsite ar vaikščiosite, ir taip nuliūdinsite Dvasią.

Praeitą pavasarį mūsų konferencijoje Olandijoje aš mačiau, kaip Tėvo šlovė įėjo į kambarį tarsi 1,2 metrų gylio banga, ir staiga aš negalėjau pajudėti – atrodė taip, lyg mano pėdos būtų įstrigę betone. Dar keli kiti žmonės patyrė tą patį. Pirmą kartą, kai tai atsitiko su manimi, aš pasijaučiau nejaukiai, Tėvas pasakė man: „Nebijok tylos“.

Po to, aš atsipalaidavau, leidau žmonėms daryti ką jie nori dėl daugumos, kuri yra pakankamai jautri, kad sėdėtų tyliame bendravime, kai Tėvas daro gilias operacijas jų dvasioje, arba sprendžia gilias vidines problemas. Jis yra Dvasia, ir dirba su žmogaus dvasios gelme, todėl dažnai asmens protas nesupranta, kas tuo metu vyksta, bet jie žino, kad KAŽKAS vyksta giliai viduje. Jie jaučia intensyvią šilumą, intensyvų buvimą savyje – tai Tėvas jų dvasioje – ir jūs nieko nenorite, tik pasilikti taip visada.

Koks yra bendravimas su Jėzumi?

Izaijo 42:1-4 apibūdina Kristaus asmenį ir tarnavimą, o 3-4 eilutės sako: „Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo. Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje (Ir visi pagonių kraštai lauks Jo įstatymo!)“

Apie Jėzų buvo pranašauta, kad Jis nenulauš palinkusios nendrės – jei jūs kada nors sulenkėte gėlės stiebą, arba sužeidėte švelnią šakelę, jūs žinote, kad jos neišgydysi, bet Jis nesulaužys jos visą likusį kelią, Jis įtvirtins teisingumą ir išgydymą sulaužytai nendrei! Tai kalba apie fizinį išgydymą!

Kai asmens gyvenimas yra kaip beveik užgesusi žvakė, Jis neužpūs jos, Jis iš naujo įžiebs liepsną! Jis nenusivils (dėl mūsų nesėkmių). Tai vaizduoja mūsų emocinį išgydymą ir sveikatą.

Todėl bendravimas su Jėšua yra „lengvesnis“ savo pobūdžiu nei su Tėvu. Jis ne toks sunkus, bet labai susietas su mūsų emocijomis, mūsų jausmais, trumpiau kalbant, mūsų siela. Tėvo buvimas nieko bendro neturi su mūsų emocijomis ir protu, kol žmonės nepripranta prie Jo buvimo per patyrimą, jų protas negali suvokti, kas vyksta giliai juose.

Daugybę kartų, kai mano akys buvo atvertos Viešpaties sričiai ir Jis ateidavo tarnauti žmonėms susirinkimuose, nebuvo tos sunkios „negaliu judėti ar kalbėti“ atmosferos, bet daugiau garbinimo, sielą liečiančio buvimo ir džiaugsmo. Tai buvo lengvas buvimas, atsipalaidavimas, laisvė garbinti, stovėti, klūpėti, išreikšti save, buvimas. Jėšua labai atsipalaidavęs šalia mūsų ir mes šalia Jo. Jis veikia mūsų emocijas ir mūsų fizinius poreikius mūsų gyvenime.

Prisiminkime, ką patyrėme savo gyvenime

Jei tu gali prisiminti laiką savo gyvenime, kuomet ieškojai krypties ir žinojai, kad esi sankirtoje skaudžių pasekmių dėl klaidingų pasirinkimų ir staiga giliai viduje supratai ką daryti – tai Tėvo apreiškimas ir buvimas. Jis tvarkosi su problemų „šaltiniu“.

Jei jūs kada nors buvote santykiuose (asmeniniuose, darbo, surinkimo, su kaimynais) ir suvokėte, kad jei pasiliksite – tai būsite sužlugdyti, arba sužeisti ir turėjote šitą suvokimą giliai savo viduje – tai buvo Tėvo sprendimas (elgesys) su problemos „šaltiniu“ giliai jūsų dvasioje: ką jūs darote, kodėl jūs tai darote, kur jūs einate?

Pavyzdys

Jėzus sprendžia emocines problemas – prisimenu tarnavau 200 žmonių Biblijos mokyklos grupei, kai staiga garbinimo viduryje, įėjo Jėšua, užlipo laipteliais ant platformos man iš dešinės, atsistojo prieš mane ir pasakė: „Man patinka tarnauti mano žmonėms“. Aš atsiklaupiau prieš Jį ir atsakiau: „Viešpatie, jie yra Tavo žmonės, prašau daryk, kaip Tu nori“. Tada Jis grįžo atgal, nulipo laipteliais ir ėmė vaikščioti po kambarį. Jis sustodavo prie kai kurių ir kalbėjo jiems, arba Jis uždėdavo savo ranką, arba abi rankas ant kai kurių ir tarnavo jiems.

Visoje salėje vyrai ir moterys paliesti Jo buvimo apsipylė ašaromis. Vėliau, kai aš juos mokiau apie tai, kas įvyko ir tai, kaip veikia Tėvas ir Viešpats, apie 10 žmonių pasakojo, kad arba matė, arba jautė Jį vaikščiojant ar stovint šalia jų tuo metu.

Jis sustojo prie vienos moters ir aš padariau kažką neįprasto, ko paprastai nedarau: slapta pasiklausiau. Jei tai būtų per daug asmeniška aš būčiau nusisukęs, bet taip nebuvo. Jis pasisuko į mane (Mulkis, pasakiau pats sau, nes aš supratau, kad Jis žinojo apie mano kovą, jog noriu klausyti, bet nenoriu šnipinėti ir būtent tuo metu Jis pasisuko ir pažiūrėjo į mane).

Patvirtinimas

Jis man paaiškino, kad kai ji buvo jauna, Jis pasakė jai, kad ji dirbs našlaičių prieglaudoje ir tarnaus kitose tautose, bet ji kentėjo nuo didelių abejonių dėl to, ar ji išgirdo teisingai, ir taip praėjo metų metai, kol ji išgirdo patvirtinimą. Jis pasakė, kad Jis patvirtina, jog ji išgirdo teisingai ir, kad tai išsipildys tiksliai taip, kaip jai buvo pasakyta ir parodyta.

Dalykai tokie kaip šitas vyko visame kambaryje, ir garbinimo lyderis, su kuriuo aš šauniai bendradarbiavau ir kuris buvo jautrus Dvasiai, toliau švelniai grojo klavišiniais, tai padėjo studentams susitelkti garbinimui.

Kai Viešpats pabaigė, Jis pakilo laipteliais, atsistojo prieš mane (aš atsistojau iš karto, kai Jis tik išėjo tarnauti jiems ir pasilikau stovėti prieš Jį) ir pasakė: „Ačiū, kad leidai tarnauti mano žmonėms“. Jis pradėjo nusigręžti nuo manęs, bet tada atsigręžė ir tęsė: „Daugelis mano tarnautojų man to neleidžia“. Po to Jis žengė savo įprastus 2½ žingsnio ir žengdamas trečią žingsnį išnyko.

Jis padarė tą patį dalyką 3 ar 4 kartus, visada prašydamas leidimo, kol pagaliau galbūt 4 ar 5 kartą aš pasakiau Jam, kad Jam nereikia daugiau prašyti leidimo, kol aš būsiu atsakingas už susirinkimą, Jis gali daryti, ką tik nori ir aš patvirtinsiu. Po to Jis staiga pasirodydavo ant auditorijos grindų žiūrėdamas į mane, ir kai tik aš pamatydavau Jį aš pasakydavau studentams ir garbinimo lyderiui garbinti tyliai ir laukti Viešpaties.

Visame kambaryje žmonės verkė, jų baimės dingdavo, pasitikėjimas buvo atstatomas, jie būdavo atgaivinti sieloje ir kūne – tai Jėzaus buvimas, ir jūs tokiu būdu galite bendrauti su Juo dvasioje.

Namuose arba namų surinkime, arba tradiciniame surinkime

Aš jau išeikvojau šiai savaitei skirtą straipsnio limitą. Aš drąsinu jus praleisti laiką garbinime, ir nukreipti savo dėmesį giliai į savo dvasios vidų, kad nustatytumėte, ar jūs jaučiate gilią „šaltinio problemą“ iškilmingą Tėvo buvimą, ar jūs jaučiate išgydymo balzamą To, Kuris tarnauja beveik užgesusiam dagčiui ir palaužtai nendrei – ir tai pradžia, kaip gauti asmeninį žodį iš Tėvo ar Sūnaus ten, kur jūs sėdite, esate atsiklaupę, ten kur jūs gyvenate. Narvo virbai yra sulaužomi, ir jūs galite išeiti su pasitikėjimu; dabar patyrę Dievą!

Jūs galite tame gyventi! Perkeldami savo dėmesį nuo natūralios sferos į dvasinę ir atgal, ir taip visą dieną, dabar jau galėdami atskirti dalykus savo dvasioje, jūs galite pasakyti ar tai Tėvas ar Sūnus bendrauja su jumis. Kitą savaitę tęsiu apie žodžius, kurie kyla iš šito bendravimo.

Gausių palaiminimų!

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu