Kas yra patepimas? 2 dalis

John Fenn, 2013 m. kovo 2 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę, aš dalinausi iš Luko 5:17, kuomet Jėšua (Jėzus) mokė „Viešpaties jėga buvo gydyti“. Aš taip pat pasidalinau, kad Tėvas yra jėga, o Jėšua yra valdžia, kuri atpalaiduoja Jo jėgą.

Pateptas

Žodis, kuris naudojamas ne šventam patepimui apibūdinti yra „aleipho“, kaip matome Morkaus 16:1, kai moterys paėmė tepalų ir patepė (jos galvojo) mirusį Jėšua kūną. Tai taip pat panaudota Luko 7:38 apibūdinti moterį, plaunančią Jėšua kojas su savo plaukais ir kvepalais.

Bet žodis „Chrio“ reiškia šventą patepimą, iš kurio kyla žodis „Kristus“, ir yra naudojamas apibūdinti patepimui, kuris ateina iš Dievo Tėvo. Jėšua naudojo jį kalbėdamas apie save Luko 4:18:

„Viešpaties (Tėvo) Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo, siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti maloningųjų Viešpaties metų“.

Atkreipkime dėmesį: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti...

Visada yra tikslas, visada kartu su patepimu yra „nes“. Žinoma, kertinis akmuo yra Pateptasis, Kristus, kuris atėjo su tikslu į žemę numirti už mūsų nuodėmes.

Bet mūsų kasdieniniame pasišventime ir vaikščiojime su Juo, Jo patepimas atskleidžia Jo tikslą mūsų gyvenime, jei mes norime sužinoti tik apie šią vieną dieną. O susirinkime, ar tai būtų namų surinkimas ar auditorija, mūsų susirinkimai turi būti pažymėti troškimu turėti Jo patepimą, kuris atskleidžia Jo tikslą tame susirinkime.

Aš pradėjau nuo Luko 5:17 kuomet Jėšua mokė buvo jėga gydyti – tikslas atskleistas, bet tai buvo kita kryptimi, nei mokymas. Jėšua turėjo judėti su ta jėga, kuri buvo skirta gydyti.

Ėjimas kita kryptimi

Aš atėjau į trečiadienio vakarinį tarnavimą pavėlavęs, taigi atsisėdau gale. Beveik iš karto Tėvas atvėrė mano akis Savo sričiai. Aš pamačiau aukštą angelą, kuris stovėjo ant platformos už garbinimo lyderio, ir Tėvas pasakė, kad Jis nori gydyti ir išlaisvinti žmones, taigi aš žinojau, kad angelas turi suvaidinti tame vaidmenį, bet nežinojau kaip ir kokį.

Aš buvau sužavėtas, nes angelas turėjo nuostabius sparnus ir buvo maždaug 3 metrų ūgio. Kai jis jais mosavo, Jo sparnai išsitiesdavo į šalis maždaug dar po metrą ar panašiai nuo nugaros vidurio. Aš buvau liečiamas tų angelo „skridimo plunksnų“. Taip mes pavadintume erelio arba vanago plunksnas – tai yra tos ilgiausios plunksnos sparnų galuose. Angelo „skridimo plunksnos“ buvo maždaug metro ilgio. Koks gražus reginys!

Viešpaties jėga buvo gydyti ir išlaisvinti, bet man buvo įdomu, ar garbinimo lyderis tai supras. Angelas stovėjo ramus vienos ar dviejų giesmių metu, tada garbinimo lyderis įsiterpė į garbinimą ir pasakė: „Viešpaties jėga šį vakarą yra čia tam, kad gydytų ir išlaisvintų žmones, taigi jeigu jums to reikia – garbinkime iš viso širdies…”

Oi tie sparnai!

Su šitais žodžiais angelas pradėjo lėtai judinti tuos milžiniškus sparnus, tada aukštyn ir žemyn lėtai ir galingai, spausdamas orą virš kongregacijos taip lyg jie būtų natūralūs. Aš pamačiau Viešpaties šlovės debesį tokį, kaip dažnai matau: kiekviena dalelė yra skirtingos spalvos kaip rūke, ir kiekvienas vaivorykštės spalvų lašelis teka virš minios šimtais atspalvių.

Tada ir vėl, tie masyvūs sparnai judėjo pirmyn ir atgal su vis didesne jėga ir greičiu, ir kitas dar greičiau, ir su kiekvienu plasnojimu šis daugiaspalvis šlovės debesis prausė kongregaciją – tai vyko tol, kol žmonės iš tiesų garbino (truko maždaug šiek tiek ilgiau nei minutę), ir kai tai pasibaigė, angelo mosavimas sulėtėjo ir baigėsi, ir tada jis pradingo iš akių, kai mes stovėjome šventoje tyloje, pasinėrę Tėvo buvime. Vėliau pastorius pakvietė liudyti tuos, kurie tą vakarą buvo išgydyti, ir kalbančių buvo apie 20.

Jėga gydyti judėjo visiškai kita kryptimi nei planavo garbinimo lyderis – ar mes esame pakankamai drąsūs įžengti į nežinomybę ir pasitikėti mūsų gebėjimu suvokti Jo patepimą (buvimą) ir eiti tos jėgos kryptimi?

Tarnavimas Viešpačiui

Apaštalų darbų 13:1-2 mes randame 5 vyrus susirinkusius kartu ieškoti Viešpaties:

„Kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Atskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kurį aš pašaukiau juos atlikti“.

Jie ieškojo Viešpaties krypties... bet ką reiškia tarnavimas Viešpačiui? Ir ar galime mes kiekvieną dieną savo pasišventime atsistoti tokioje pozicijoje?

Savo pačių sąskaita

Žodis „tarnavo“ čia yra „leitourgeo“, iš jo kilo „liturgija“. Jo reikšmė pirmame amžiuje yra raktas supratimui, nes tai ne tik apie pasikartojantį ritualą vadinamam „Liturgija“ Romos katalikų ir Anglikonų šiandienos tarnavimuose.

Pauliaus laikais tai reiškė: „vykdyti viešą tarnavimą savo sąskaita; viešą tarnavimą savo paties sąskaita“.

Senovės Graikijoje miesto tarybos nariams nemokėjo algos, jie patys sau mokėjo algą, už privilegiją tarnauti žmonėms. Todėl panaudojimas šito žodžio kaip „tarnavimas Viešpačiui“ reiškė, kad 5 vyrai 100% buvo susitelkę į Jį, visiškai atsidavę ir pasišventę (tai rodė ir jų pasninkas). TODĖL Šventosios Dvasios buvimas atėjo ant jų ir davė jiems kryptį.

Karta „Man“

Jie garbino Tėvą ir Viešpatį savo sąskaita – turima galvoje be maldų „atverk akis“, ir be „patrauk mane arčiau prie savęs“, jokių maldos poreikių dėl savęs ar šeimos, jokių „man“, iš viso jokios „man“ krypties – jie atidavė save Jam, susitelkę 100% į Jį ir tik į Jį vieną.

Tai tas pats Dovydo principas 2 Samuelio 24:24, kai Arauna pasiūlė karaliui savo žemę dykai, bet Dovydas atsakė: „Aš neaukosiu Viešpačiui tai, kas man nieko nekainuoja“.

Šis principas vadovauja mūsų gyvenimams, ar turėtų vadovauti. Pavyzdžiui, dešimtinės, paaukojimai, turi jums kažką reikšti. Štai kodėl našlės 2 skatikai buvo didesnis paaukojimas, nei turtingųjų, kurie davė iš savo pertekliaus. Štai kodėl Jėšua sakė, kad jei mes mylime tuos, kurie mus myli, tai nieko nereiškia, bet jei mylime tuos, kurie mūsų nekenčia ar kalba blogai apie mus, taip daro Tėvas ir tokia Jo meilė.

Mūsų gyvenimas Viešpatyje yra manoma, kad mums kažką kainuos. Todėl proto atnaujinimas ir buvimas mokiniu reiškia pakloti mūsų gyvenimus, laikyti save mirusiu mūsų buvusiai nuodėmei, ir atiduoti viską, kad būtume tokie kaip Jis.

Bet šioje „man“ kartoje nestebina giesmės, kurias vadiname „garbinimu“, bet jos dažniausiai yra sutelktos į tą „man“. Tie vyrai nebuvo susitelkę į „man“ - jie tarnavo Viešpačiui – jie atidavė save Jam.

Kaip garbinti ir pažinti Jo buvimą, Jo patepimą

Kaip jie tarnavo Viešpačiui? Biblija aiškina Bibliją, taigi pažiūrėkime į tikrą garbinimą aplink sostą danguje. Iš Apreiškimo 4:8, 11 prieš Tėvo sostą (Tėvas matomas visame 4 skyriuje).

„Šventas, šventas, šventas, Viešpats, Visagalis Dievas, kuris buvo, kuris yra ir kuris ateina! Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę, pagarbą ir jėgą, nes Tu visa sutvėrei – Tavo valia visa yra ir buvo sutverta“.

Toliau seka Apreiškimo 5:9-10 garbinimas Avinėlio, Kristaus, kuris atėjo pas Sėdintį soste, kad paimtų knygą iš Jo dešinės rankos ir atidarytų antspaudus:

„Ir jie giedojo naują giesmę, skelbdami: „Vertas esi paimti knygą ir atverti jos antspaudus, nes buvai užmuštas ir atpirkai Dievui savo krauju mus iš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių. Ir iš mūsų padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus, ir mes viešpatausime žemėje“ ir 13 eilutėje „Sėdinčiajam soste ir Avinėliui tebūnie palaiminimas, ir pagarba, ir šlovė, ir valdžia per amžių amžius!“

Jei tu nori garbinimo pavyzdžio su modernia muzika paklausyk Michael W. Smith „Agnus Dei“ iš jo garbinimo albumo. Nekreipk dėmesio į minią poroje vietų, ir nekreipk dėmesio į plojimą pabaigoje (Plojimas nėra garbinimas, o džiaugsmo išreiškimas dėkojant, bet tai nėra garbinimas, Jis nėra Elvis, Jis yra Dievas ir turi būti garbinamas, bet ne plojimais).

Amy Grant savo Kalėdiniame albume taip pat turi gražų „Agnus Dei“ variantą. Taip pat pasižiūrėk įvairius variantus „Revelation Song“ („Apreiškimo giesmė“) - Kari Jobe, Maranatha Music, Philips, Craig & Dean arba „Women of Faith Worship Team“ („Tikėjimo moterų garbinimo komanda“).

Man nerūpi, kad aš galėčiau... peršokti sieną, ar būčiau palaimintas, kad būčiau palaiminimu. Aš taip myliu Tėvą ir Viešpatį, kad man nerūpi jei mano akys atveriamos ar, kad Jis priartina mane prie savęs – mano širdis šaukia „Šventas, šventas, šventas esi tu Viešpatie... ir ten yra Jo buvimas, ten yra tikras garbinimas, tikras patepimo pasireiškimas... ir Jame nėra JOKIO trūkumo... taigi garbinkime Jį, įženkime į Jo buvimą, ir daugiau kitą savaitę.

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu