Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Sumaištis dėl malonės. 4 dalis

John Fenn, 2010 m. spalio mėn. 23 d.,

Daugiau malonės nei akis mato
Praėjusią savaitę mes pamatėme, kad malonė ir tikslas negali būti atskirti. Laiške Timotiejui rašoma: „Jo <…> malonė ir tikslas, kuris buvo duotas mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“ (2 Tim 1:9; vertimas iš anglų k.). Su malone ir tikslu visada ateina ir aprūpinimas.


Pradžios knygoje pasakyta (Pr 6:8), kad Nojus rado malonę. Tačiau po to ten sakoma, kad tuomet Nojui buvo liepta pastatyti laivą ir jam buvo duotas planas, kaip tai padaryti – tai yra tikslas ir malonė su įgalinimu. Jis gavo terminą, planą ir išteklius. Pradžios knygoje parašyta (Pr 6:20), jog Viešpats padarė taip, kad gyvūnai galėtų ateiti į arką po du ir išliktų gyvi. Malonė visada ateina kartu su aprūpinimu!

Abraomas gavo malonę tapti tautų tėvu. Malonė apreiškė tikslą, suteikė aprūpinimą ir įgalino tai padaryti (pvz.: Izaoko gimimas). Visa tai telpa į vieną žodį – malonė.

Mozė gavo malonę išlaisvinti Izraelį. Tai buvo malonė ir tikslas. Padaryti stebuklai – tai aprūpinimas ir įgalinimas. Malonė ir tikslas visada yra susiję, su jais visada kartu suteikiamas ir aprūpinimas.

Galima išvardinti eilę tokių pavyzdžių: Jozuė įveikė Jerichą, Samsonas gavo jėgą nugalėti filistinus, Dovydas kovėsi su Galijotu, Estera rado malonę karaliaus akyse ir tai pakeitė net jos tautos likimą, Danielius išliko gyvas liūtų duobėje, ir atrastume dar daug kitų tikėjimo didvyrių. Visi jie gavo malonę ir tikslą, įgalinimą ir aprūpinimą savo gyvenime reikiamu metu – visa tai yra malonė!

O kaip Marija, kuri buvo nėščia Dievo Sūnumi? Dievas saugojo ją ir prieš pat brangiai kainavusią kelionę į Egiptą gavo vertingas dovanas iš išminčių. Dovanos dieviškam kūdikiui, be abejonės, padėjo apmokėti kelionės išlaidas.

Pasaugok tai savo namuose
Tu ir aš taip pat galime patyrinėti savo gyvenimą ir pamatysime, kad visur, kur mes gavome malonę, kartu su ja buvo ir tikslas. Mes gyvenome toje malonėje aprūpinti. Kai 1978 m. rugpjūtį man Tėvas pasakė, kad Jis nori, jog aš mokyčiausi Remos studijų centre, kitais metais (malonė ir tikslas), Jis tai pasakė ir mano mamai. Vieną dieną ji valgė priešpiečius kartu su drauge, kuriai Viešpats pasakė: „Maždaug po pusantrų metų Aš pasiųsiu John‘ą į Remą ir noriu, kad tu apmokėtum jo studijas (įgalinimas ir aprūpinimas)“.

Kai mūsų vyriausias sūnus persikėlė gyventi į grupės namus apie 100 mylių nuo mūsų namų, mums nepatiko, kad jis taip toli ir mes norėjome persikelti arčiau jo. Tačiau mes neturėjome pinigų. 2008 meų rugpjūtį prekyba išsimokėtinai buvo sustabdyta, tačiau širdyje turėjau norą nuvykti į vieną vietą ieškoti namo. Nuėjau tiesiai pas tą žmogų, kuris norėjo paduoti namą ir paaiškėjo, kad tai Pietų Baptistų pastorius, norėjęs parduoti savo namus kokiam nors bažnyčios tarnautojui. Tame rajone penkių bankų savininkas buvo jo diakonas ir jis turėjo savo pastoriaus nekilnojamo turto įkeitimo dokumentus. Sukirtom rankom ir namas buvo mūsų. Malonė, įgalinimas, aprūpinimas.

Aprūpinimas yra susijęs su Dvasios vaisiumi ir Kristaus charakterio augimu žmogaus gyvenime. Aprūpinimas kartais padeda išvengti kūno bei kitokių pagundų arba susijęs su vidine disciplina ir apsisprendimu daryti teisingus veiksmus bei kitokiais Šventosios Dvasios įgaliojimais, kurie padeda gyventi dvasia. Kartu su šitais dalykais auga ir aprūpinimas.

Patikėjimas arba pavedimas
Malonėje yra dar vienas elementas, apie kurį, kiek žinau, niekas nemoko. Tačiau jis yra gyvybiškai būtinas ir aš dažnai apie tai galvoju. Laiške Timotiejui (1 Tim 1:9-12) Paulius rašo apie tai, kad mes gavome malonę ir tikslą Kristuje. Malonėje yra aprūpinimas – tai Dievo dalis.

Tačiau po to Paulius sako: „Nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau“ (12 eil.).

Visuose pavyzdžiuose apie neužpelnytą malonę žmogaus gyvenime atrasime tikslą, įgalinimą ir aprūpinimą, kas yra Dievo veiksmai žmogaus atžvilgiu, tačiau iš kitos pusės atrasime ir tai, kad žmogus taip pat paveda kai ką Viešpaties valiai. Malonėje yra ne tik aprūpinimas, įgalinimas ir palankumas, bet ir mūsų atsakas, pavedimas savęs Viešpačiui.

Nojus patikėjo, kad jo šeima bus išgelbėta arkoje. Abraomas pavedė savo gyvenimą naujoje žemėje Viešpačiui. Mozė patikėjo, kad nebus nužudytas ir kad išėjimas iš Egipto pasiseks. Marija patikėjo, kad kūdikis, kurį ji nešioja, bus aprūpintas ir, kad jos neužmėtys akmenimis tarsi svetimautojos.

Aš? Mes pavedėme savo sūnų grupės namų priežiūrai. Mes patikėjome, kad mūsų kelionė į Remos studijų centrą bei studijų mokestis bus sumokėti ir, kad mes turėsime, kur gyventi. Jūs galite parašyti čia savo istoriją. Su kiekvienu Dievo palankumo žingsniu, su kiekvienu malonės apreiškimo ir aprūpinimo žingsniu, jūsų dalis buvo pavesti Dievui savo širdį, savo gyvenimą ir gyvenimą tų, kuriuos mylite!

Įsitikinęs?
Žodį „patikėti, pavesti“ graikų kalboje atitinka žodis, kuris vartojamas tokioje situacijoje: kai žmogus išvykdamas į ilgą kelionę palieka savo nuosavybę saugoti pačiam patikimiausiam draugui, kuris jam sugrįžus tai grąžins. „<...> Nes žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau“ (1 Tim 1:9-12).

Paulius gyvenimo pabaigoje rašė, jog patikėjo Viešpačiui tai, kas svarbiausia – savo gyvenimą, širdį, sielą, savo mylimuosius.

Malonė reikalauja pasitikėti. Aš čia nekalbu apie iniciatyvų tikėjimą, bet apie pasyvų pasitikėjimą. Kai mes gyvename pagal mums teikiamą malonę ir aprūpinimą, reiškia, kad mes pavedame Jam savo gyvenimą.

Paulius pasakė, kad kaip mes patikime kam nors saugoti savo indėlį, lygiai taip pat mes atiduodame savo gyvenimą į savo geriausio draugo rankas ir išvykstame į ilgą kelionę šioje žemėje, pasitikėdami, kad prie dangaus vartų išvysime tai, ką pavedėme saugoti.

Šiame gyvenime mūsų triūsas Jame, teisingi sprendimai kainuoja mums draugus, šeimą, finansus, meilę Jo žmonėms, su kuriais drauge kentėjome, tuos, kurie jau išėjo į dangų prieš mus ir mes tikimės juos ten pamatyti… tu ir Jis žino, kokį indėlį įnešei tu, nes tai labai asmeniška ir privatu.

Kai Tėvas apreiškia savo malonę ir mes gyvename su tuo tikslu ir aprūpinimu, kuris ateina kartu su ja, mūsų dalį nesunku atlikti, nes iniciatyva plaukia iš Jo į mus. Tačiau patikėti giliausius savo sielos dalykus, kaip atsakymą į malonę, tai jau – kova. Štai čia priešas mėgsta sakyti, kaip ir Adomui su Ievai sode: „Argi Dievas pasakė..?“ Šėtonas stengiasi palaipsniui, pamažu sunaikinti mūsų pasitikėjimą Viešpačiu ir pakeisti jį baime, melu bei sumaištimi.

Baimės išsklaidymas
Paulius laiške Timotiejui rašė: „Aš žinau, ką įtikėjau, <...> ir aš esu įsitikinęs“ (2 Tim 1:12; vertimas iš anglų k.).

Mūsų žodį „žinoti“ atitinka du graikų kalbos žodžiai. Vienas jų – „ginosko“, reiškia augančias žinias apie asmenį ar daiktą. Kitas žodis, kurį čia vartoja Paulius, yra „oida“, kas reiškia pažinimo pilnatvę, visas žinias. Paulius sako, kad visiškai pažįsta „Tą, kurį įtikėjo“.

Natūraliai, jei kas nors pasakoja jums siaubingą istoriją apie žmogų, kurį jūs tikrai pažįstate, ir jei jūs jį „iš tiesų“ pažįstate, jūs tiesiog netikite tuo pasakojimu, ir sakote, kad gerai pažįstate tą asmenį. Jūs matėte tą asmenį daugybėje situacijų ir žinote, kaip jis elgiasi, kaip reaguoja. Jūs praleidote kartu su juo nemažai laiko, todėl pažįstate jo širdį ir motyvus. Tas pats yra ir su Viešpačiu. Aš esu įsitikinęs, nes pažįstu Jį, taigi aš netikėsiu baime, susirūpinimu ir abejonėmis, kurios atakuoja mano protą.

„Įtikinti“ – graikų kalboje yra aktyvi veiksmažodžio forma – „Aš esu įtikintas“, tai gyvas ir vykstantis procesas, tai reiškia „taikyti įsitikinimą, imti viršų virš ko nors, nugalėti“. Aš nugaliu per Jį, nes gerai jį pažįstu.

Būk įsitikinęs, nes tu Jį pažįsti. Susitelk ne į tai, kiek daug tu dar nežinai, bet į tai, ką tu jau žinai. Prisimink daugybę situacijų, kur matei Jo ištikimybę tau. Prisimink kiekvieną kartą, kai patyrei iš Jo mažą ar didelę malonę tam tikru metu – ir suprasi, kad Jis saugo tave. Tai padės tau suvokti, kaip gerai tu Jį jau pažįsti.

Malonė ir tikslas, įgalinimas ir aprūpinimas yra susiję, ir tai yra Jo dalis. Mūsų dalis yra patikėti, pavesti savo gyvenimą, savo mylimuosius, savo vidinį žmogų Jam, kad Jis tai išsaugotų. Tai mes darome visiškai Jį pažindami ir būdami įsitikinę, kad tai, ką mes patikėjome (mūsų indėlis) bus saugiai laikoma.

Šią studiją apie malonę aš pradėjau konfrontuodamas teiginį, kad malonė yra laisvė daryti tai, ką norime, nes viskas yra atleista. Atsakydami į mums suteiktą malonę, ir pakankamai gerai Jį pažindami, mes turime pavesti Jam tai, kas yra brangiausia mums, kad tai būtų patikimai saugoma, ir gyventi trokšdami atrasti savo indėlį prie dangaus vartų.

Kitą savaitę – nauja tema.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.