Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Sumaištis dėl malonės. 3 dalis


John Fenn, 2010 m. spalio mėn. 16 d.,

Praėjusią savaitę pabaigiau mintimi, kad malonę ir tikslą mes visada matome kartu, ir šitie du dalykai niekada negali būti atskirti.

„(Tėvas) <...> kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu (tikslu) bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“ (2 Tim 1:9).

Šioje eilutėje galima pastebėti kelis dalykus. Panagrinėkime juos atskirai, po to pažiūrėsime kelis pavyzdžius iš Rašto ir iš mūsų gyvenimo.


1. Malonė visiškai priklauso nuo malonės davėjo
Tėvas prieš amžinuosius laikus nustatė mums savo tikslus ir malonę. Tai reiškia, kad malonė nepriklauso nuo mūsų, ji kyla tik iš Tėvo širdies ir motyvų.

Prisimenu, kai pirmą kartą patyriau tai, ką vadinu „mokymo aplankymais“, kuriuos turėjau iš Viešpaties. Tai buvo 1986 metais, kai Jėzus man pasirodė mažame Meksikos kaimelyje. Jis šypsojosi, ir tada aš supratau, kad Jis šypsojosi ne todėl, kad aš kažką savo gyvenime padariau, ar nepadariau, bet todėl, kad Jis sukūrė mane ir buvo patenkintas manimi kaip savo kūriniu.

Jo pasimėgimas manimi nepriklausė nuo manęs. Prisimenu, kad tada mano mintys sukosi apie mano jauną šeimą, kurią palikau Kolorade su 20$ savaitei. Aš prašiau Jo pasirūpinti Barbara ir vaikais. Mąsčiau apie tai, kad Viešpaties pasirodymas paaiškina tai, kodėl man reikėjo vykti į tą kelionę ir, kad galiu būti tikras, jog Jis kontroliuos visą situaciją, kol grįšiu. Taip pat mąsčiau, kodėl Jis toks patenkintas manimi, jeigu aš pats esu nepatenkintas savimi ir t.t.

Prisimenu, kaip vienas iš mano brolių pakliuvo į bėdą nusižengdamas įstatymams. Jis pavogė iš mamos ir pardavė papuošalą, kuris jai buvo labai brangus, nes mama jį buvo paveldėjusi iš savo mamos. Mamai teko skolintis pinigų iš kaimyno, kad išpirktų tą papuošalą. Taigi, galite įsivaizduoti, koks tai buvo skausmingas įvykis.

Mama man pasakė: „Jis mano sūnus ir aš vis tiek jį myliu, nesvarbu, kad ir ką jis padarytų“. Aš manau, kad ši malonė motinos širdyje sūnui kilo iš Tėvo ir mūsų Viešpaties širdies: „Ar gali motina užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs. Aš įrašiau (įrėžiau) tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse“ (Iz 49:15-16).

Iš tiesų, Jėzus įrėžė mus savo rankų delnuose! Kiek mes žinome, Jėzus bus vienintelis amžinybėje turintis pašlovintą kūną, kuriame yra įrėžti randai.

Malonė visiškai priklauso nuo širdies to, kuris teikia tą malonę. Jos negalima užsidirbti ar kaip nors paveikti savo veiksmais ar kitu būdu.

2. Malonė visados turi tikslą
Malonė širdyje niekada nebūna viena. Kai mama išreiškė savo nesikeičiančią meilę įstatymui nusikaltusiam mano broliui, ši meilė buvo kartu su viltimi, kad jis pasitaisys. Jos meilė širdyje turėjo tikslą, viltį, regėjimą, kokia gali būti jo ateitis, jei jis pasuks teisumo keliu. Štai taip Viešpats mąsto apie mus:

„Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų,– sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi. Tada jūs šauksitės manęs ir melsitės, ir Aš jus išklausysiu“ (Jer 29:11-12).

„Kuris išgelbėjo ir pašaukė mus šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet pagal savo tikslą ir malonę, kuri buvo duota mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“ (2 Tim 1:9, vertimas iš anglų kalbos).

Žodis „tikslas“ pirmutinėje eilutėje yra „prophesis“, sudarytas iš „pro“ (prieš) ir „thesis“ (padėti). Pažodžiui būtų taip: pagal save „padėjo mus prieš“ arba „įtvirtino mus prieš“ ir suteikė malonę Kristuje prieš amžinuosius laikus.

Šis žodis Evangelijoje pagal Luką 6:4 yra pavartotas „padėtinei duonai“, kur Jėzus pamini Dovydą valgius padėtinę duoną, arba pažodžiui – „pateiktą“. Duona buvo padėta prieš Viešpatį Šventų Švenčiausioje su tam tikru tikslu. Šitie kepalai, taip kaip ir mes, rado malonę pas Viešpatį, kad būtų pateikti Šventų Švenčiausioje, ir jie turėjo specialią paskirtį.

Kiekvienas mūsų turi unikalų tikslą, unikalią vietą gyvenime, kurią Tėvas numatė prieš amžinuosius laikus. Niekada nebuvo ir nebus kito tokio kaip tu. Mes esame labai arogantiški, kai vertindami savo kasdienį gyvenimą galvojame, kad nedarome nieko ypatingo dėl Viešpaties, nes nesuprantame, kad mes patinkame jam tiesiog tokie, kokie esame, dalyvaudami visuomenės, šeimos bei bendruomenės gyvenime. Niekada neužmirškime tiesos, kad Jis patenkintas tuo, ką sukūrė, ir po to sumokėjo kainą, kad mes galėtume gyventi su Juo amžinai.

Šitaip galvoti yra išdidumas: „Aš nieko ypatingo dėl Dievo nedarau, ne taip, kaip tas x pamokslininkas, arba x verslininkas. Aš tiesiog dirbu ir viskas...“ Tai yra išdidumas, klaidingas nuolankumas, priešinimasis malonei, kurią Tėvas suteikė mums Kristuje prieš pasaulio sukūrimą – kai gyveni Kristuje, tokio dalyko, kaip „nieko ypatingo“ nėra. Jėzus tapo vienu iš mūsų, ir mirė už mus, taigi apsigaubti melagingu nuolankumu ir sakyti, kad nesu ypatingas, reikštų įžeidimą Tam, kuris taip mus myli, jog sumokėjo didžiulę kainą tam, kad galėtų gyventi su mumis kartu.

3. Malonė yra apreiškimo procesas
Kai Tėvas suteikė mums malonę ir tikslą savo širdyje prieš amžinuosius laikus, ta malonė ir tikslas, niekas nežino kaip ilgai, jau buvo Jo širdyje. Laiške Timotiejui (2 Tim 1:9-10) parašyta, kad Jis išgelbėjo, pašaukė ir apdovanojo mus malone prieš amžinuosius laikus, „kuri (malonė) dabar apreikšta, pasirodžius mūsų Gelbėtojui Jėzui Kristui, kuris sunaikino mirtį ir nušvietė gyvenimą ir nemirtingumą savo Evangelijoje“.

Malonė yra laikoma malonės davėjo širdyje tam, kad malonės turtai būtų apreikšti tinkamu laiku. Tėvas ir Viešpats Jėzus turėjo tikslą ir malonę savyje visą amžinybę tol, kol mes kiekvienas individualiai, savo laiku, priėmėme mums paruoštą išgelbėjimą.

Tuo metu Tėvas pradėjo atskleisti tai, kas visus tuos metus buvo laikoma Jo širdies slaptumoje, būtent: jūsų gyvenimo tikslą. Atskleisdamas pamažu Jis diena iš dienos mums apreiškia Savo tikslą ir malonę.

Bet ir vėl, ne arogantiškai, tačiau nesuprasdami žmonės sako: „Tačiau aš nežinau, koks mano gyvenimo tikslas“, nors tai, ką dabar daro ir yra dalis to tikslo. Malonė atsiskleidžia pamažu, kaip rožė, kuri atskleidžia žiedlapį po žiedlapio iki pilno žydėjimo.

Kai gimsta kūdikis, jis yra mylimas jį supančios šeimos ir draugų. Kūdikis nesupranta, kad jis yra mylimas, nes jis tik ką gimė. Šeima bei draugai išreiškia meilę ir malonę iš savo širdies, tačiau tai nėra suprasta, turi praeiti nemažai metų, kol tai įvyks. Netgi tada Jo meilė bei tikslas yra apreiškiami ir pademonstruojami, kai žmogus eina per įvairius savo gyvenimo laikotarpius.

Tėvas turėjo meilę ir tikslą jūsų gyvenimui dar prieš tai, kai buvo sukurtas purvas po jūsų kojomis, bet jūs nežinojote apie tai net nugyvenę daugelį metų. Ir net dabar Jo meilė bei tikslas yra apreiškiami ne iš karto, bet palaipsniui įvairiais mūsų gyvenimo laikotarpiais.

Mes esame dalis didesnės Dievo šeimos neribotame laike ir turime neribotą Dievą. Tai reiškia, kad mes turime neribotą laiką mokytis, atrasti ir augti. Efeziečiams 2:6 taip apibūdinta mūsų vieta, kurią paruošė mums Tėvas Kristuje: „Kartu prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje“, bet savo prote Jis atliko šitą darbą tam: „Kad ateinančiais amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje Jėzuje“ (Ef 2:7).

Tikslas, kurį Jis turėjo Savo širdyje kiekvienam mūsų, yra toks didelis, kad jis egzistavo jau prieš amžinuosius laikus praeityje ir vis dar bus apreiškiamas ateinančiais amžiais. Štai koks tu esi ypatingas.

Nenuostabu, kad Dovydas rašė: „Brangios man yra Tavo mintys, Dieve, nesuskaitoma jų gausybė! Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs aš tebesu su Tavimi“ (Ps 139:17-18).

4. Malonės gavėjas kai ką patiki jos davėjui
Tai mes pratęsime kitą kartą...

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.