John Fenn, 2011 m. kovo mėn. 19 d.,
Įsivaizduokime
Mes matėme, kad Dangaus Karalystė yra kaip augalas augantis žmogaus širdies dirvoje, kaip mielės tešloje, augant žmogui iki pilnos brandos. Visų pirma, tai prasideda, kai mes atgimstame iš dvasios, po to – kai mes atnaujiname mūsų mintis, kad mąstytume taip, kaip Dievas mąsto ir gyventume pagal Jo kelius, ir tada, mes išoriškai pertvarkome mūsų kūnus, fizinį pasaulį ir mūsų gyvenimą, pagal Karalystės pasikeitimus, kurie vyksta mūsų viduje.
Jis yra mūsų viduje ir auga, siekdamas užimti tą teritoriją, kuri buvo laikoma ir valdoma šėtono minčių ir kelių mūsų prote ir kūne. Dangaus Karalystė mumyse auga nugalėdama mūsų senas mintis - iššūkius, dabartinį savęs vertinimą, samprotavimus, teologiją, įpročius ir gyvenimo stilių, kaip vaikas, kuris išauga iš savo senų kelnių ir batų, ir staiga pastebi, kad jie jam jau ankšti. Taigi seni dalykai turi būti palikti, kad vaiko vystimasis nesulėtėtų ir nesustotų.
Ar tai Dievas, ar velnias?
Paulius rašė apie tai laiško Galatams 5 skyriuje, kai aiškino kaip „kūno darbai” (19-21) kovoja su „Dvasios vaisiais” (22-25). Tie vaisiai yra valgomi, matomi ir malonaus skonio. Tai nėra tiesiogiai Šventosios Dvasios vaisiai, bet ir žmogaus dvasios vaisiai. Kontekstas yra toks: vyksta kova tarp MŪSŲ kūno ir MŪSŲ dvasios. Jėzus sakė, kad Dangaus Karalystė yra kaip mūsų širdies dirvoje augantis augalas. Kūniškumas nori sustabdyti šito augalo augimą, nes leisdamas jam augti, bus jo nustelbtas.
Atkreipkite dėmesį, ką Paulius vadino „kūno darbais“, nes moderni krikščionybė juos vadina velniškais ar demoniškais dalykais. Bet tiesa tokia, kad tai kūniškumas, kuris kovoja su mūsų viduje augančiais Karalystės vaisiais.
„Kūno darbai yra aiškūs:
paleistuvavimas, ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, žmogžudystės, girtavimai, orgijos ir panašūs dalykai...“
Tu nusprendi: Tu buvai mokomas populiarios bažnyčios kultūros, kad tai yra demonai? Biblija sako, kad tai kūno darbai. Kuo dabar tikėsi - savo Biblija, ar pamokslininku? Galėtum paklausti, kodėl Paulius parašė, kad burtininkavimas/ raganavimas yra kūno darbai - tai todėl, kad burtininkavimo šaknis yra manipuliacija. Paulius paklausė Gal 3:1: „kas jus apkerėjo?“, manipuliuodamas Raštu savo naudai, iškreipdamas Žodį, kad pajungtų kitus savo kontrolei. Štai kodėl burtininkavimas yra kūniškumas, o tai yra manipuliacijos išraiška.
Ar gali kartu su kūniškumu veikti demonas - be abejo! Bet mano požiūriu, mes negalime būti taip susitelkę į velnią, kad užmirštume, jog problema yra mumyse, o ne jame. Kartą demonas, kurį bandžiau išvaryti man pasakė: „Tu negali manęs išvaryti! Jis nori, kad aš čia būčiau!”. Ir tas demonas buvo teisus.
Aš turėjau įsakyti tai dvasiai užsičiaupti, o pats padėjau vaikinui atlikti tikrą atgailą, išpažinti, kad jis atsisako ir nuodėmės, ir demono, ir tuomet demonas tyliai ir greitai paspruko. Kai mes stovėsime prieš Dievą paskutinę dieną, šalia nebus demoniuko, kad galėtume pasakyti, jog jis yra mūsų nuodėmių priežastis, todėl mes esame nekalti. Ne. Tai buvo mūsų kūniškumas, arba mūsų dvasios ir Dievo Dvasios vaisius...
Neužmirškite tų 5 dalykų, kuriuos Jėzus sako, jog šėtonas naudoja tam, kad atakuotų jus (Karalystė 5 dalis, kovo 5 d.). Šėtonas naudoja mūsų nepakankamą įsišaknijimą besąlygiškoje meilėje ir nori, kad mes sukluptume, kai sutinkame gyvenimo sunkumus, ar kitų žmonių pasipriešinimą. Ir jis nustelbia Žodį mūsų širdyse, naudodamas pasaulio piktžoles, kurios auga kartu su tuo Žodžiu, kad nustelbtų Dievo Karalystę mumyse.
Apibendrinkime: Šėtonui reikia prieš tai išvardintų kūno darbų, kad jis galėtų veikti per tuos penkis Jėzaus paminėtus dalykus, kurie yra vieninteliai keliai, kuriais jis mus atakuoja. Jeigu tu neturi savyje šaknų - tai suklupsi. Jis visada naudos pykčio protrūkius (tavo, ar nukreiptus į tave), savanaudiškus siekimus kieno nors atžvilgiu ir t.t. Jis naudojasi kūniškumu, kad atpalaiduotų tau spaudimą ir tu sukluptum.
Jeigu tu leidi pasaulio rūpesčių piktžolėms, turtų apgaulei, daiktų geismui augti kartu su Žodžiu savo širdyje, jis dar naudoja ir kitus dalykus - sekso ir pasaulio dalykų geismą, stabmeldystę (kai kažkas atsistoja tarp tavęs ir Dievo, ir tu jį garbini), savanaudiškumą ir t.t.
Obuolys yra natūralus obels produktas. Persikas yra natūralus persikų medžio produktas. Taip pat migdolas, ar alyvuogė, datulė, kviečiai - visi augalai subrandina vaisius pagal savo prigimtį. Dievo/Žodžio Karalystė jūsų viduje natūraliai subrandina vaisių, kai Jam leidžiama augti. Jis auga tik tiek, kiek išstumia kūno darbus, kai mes tikrai norime pakeisti savo mintis, daryti Karalystės darbus ir vykdyti Jo Žodį. Kai mes vykdome Žodį, leidžiame Karalystės augalui augti mūsų viduje, taip mes įtvirtiname JO mintis , JO kelius, JO gyvenimo stilių.
Šitos savybės yra natūralus vidinio augimo rezultatas. Neužmirškime, kad vaisius veda subrendęs medis, ir jie skirti tam, kad būtų suvartoti kitų žmonių:
„Bet Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Ir kurie yra Kristaus, tie nukryžiavo kūną su aistromis ir geismais. Jei mes vaikštome dvasioje, mes nevykdysime kūno darbų“ (vertimas iš anglų k.)
Petras
Jėzus mokė apie šitą procesą savo palyginimuose, ir gyvas pavyzdys yra tai, ką Jis pasakė Petrui: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė persijoti jus tarsi kviečius. Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“ (Lk 22:31-32).
Pritaikykime tai, ką žinome šitam atvejui. Petras tris kartus išsigynė Viešpaties, kai žmonės apkaltino jį buvus kartu su Jėzumi. Jėzaus palyginime apie sėjėją - tai persekiojimas/ aplinkybių spaudimas. Petrui trūko įsišaknijimo besąlygiškoje meilėje, todėl jis suklupo savo kelyje.
Bet Jėzus meldėsi už jį, kad jo tikėjimas nepalūžtų. Ar buvo atsakyta šita malda? Taip. Tai reiškė, kad Viešpaties išsigynimas nebuvo visiškas Petro tikėjimo sužlugimas, bet daugiau - tai širdies būklė, nes jis tebeturėjo tikėjimą, tik suklupo sutikęs spaudimą ir prieš jį nukreiptas nuomones.
Jeigu jūs šiandieną būtumėte Petro vietoje, jūs taip pat būtumėte suklupę, kaip tai nutiko Petrui (ir daugelis iš jūsų bažnyčios ir bažnyčios kultūros jus pasmerktų). Velnias privertė jį taip pasielgti, todėl mums reikia: a) sudrausti dvasią, b) Petrui reikia vidinio išgydymo, nors anksčiau jis buvo drąsiai išpažinęs savo tikėjimą, bet vėliau savo veiksmais jo išsigynė, c) jeigu nori patirti prasilaužimą apsilankyk konferencijoje „Niekada daugiau neišsižadėsiu Viešpaties prie laužo, kur einu pasišildyti“, d) labai populiarus toks patarimas: „reikia paaukoti pinigų, kad būtų atpalaiduotas Dievo veikimas ir apsauga nugalėti baimei“.
Tačiau realybė buvo tokia: Petro širdis buvo tiriama ir bandoma, ar kūno darbai bus jo gyvenimo stilius, ar jis atgailaus ir pradės leisti Karalystei augti ir skverbtis pro pasaulio dalykus? (Jis atgailavo)
Karalystės kultūra
Karalystės kultūra savo prigimtimi yra orientuota į santykius, ir auklėjimą. Kiekvienas asmuo savo viduje turi augantį švelnų Karalystės augalą. Jų dvasios vaisius - tai rezultatas Šventosios Dvasios ir jų dvasios sąjungos bei bendravimo. Jis laukia kada galės pasireikšti, kad būtų matomas, ir suvartotas kitų!
Kai ant jūsų kažkas kūniškumo vedamas šaukia, o jūs pademonstruojate meilės, ramybės ir džiaugsmo vaisių, tuo metu žmonės susinervina ir supyksta, nes jūs nenorite prie jų prisijungti! Kūno darbai neturi jėgos prieš dvasios vaisius!
Mes gyvename kultūroje, kuri mano, kad mokymasis ir mokyklos, konferencijos ir seminarai padės augti, bet galutiniame rezultate, tik Žodžio vykdymas, leidžia augti ir prasiveržti Kristuje Dievo Žodžiui ir Karalystei jumyse. Dangaus Karalystė yra kaip žmogus, kuris sodina sėklą į dirvą…
Kitą savaitę- nauja tema.
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.