Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. kovo 31 d., ketvirtadienis

Sumaištis dėl malonės. 2 dalis


John Fenn, 2010 m. spalio mėn. 9 d.,

Priežastis - nesutarimas?
Praėjusią savaitę išvardijau kai kurias pastorių ir tarnautojų nuodėmes, paminėtas žurnalo „Charizma“ tinklapyje ir pasakiau, kad šiems atvejams tinka Judo laiške išsakyta mintis: „žmonės <...> pakeitė Dievo malonę leidimu ištvirkauti“ (vertimas iš anglų k.)


Kristaus Kūne pastebima vidinė įtampa dėl mokymo apie malonę. Pastaruoju metu manęs daug kas klausinėja: „Ką jūs manote apie malonę?“. Anksčiau man užduodavo klausimus apie tokius mokymus: „Įvardink tai ir pareikalauk“ (name it and claim it), „apaštalai ir pranašai“, „asmeninė pranašystė“. Dauguma dabartinių mokymų apie malonę yra atviras leidimas nuodėmiauti, laisvė nuo atsakomybės ir atsiskaitomybės.

Vienas asmuo parašė man klausdamas: „Jeigu mums atleistos mūsų nuodėmės, ar mūsų veiksmai iš viso ką nors reiškia?“ Keli žmonės neseniai išreiškė tą pačią mintį, teigdami, kad mums dabar netinka vadovautis 1 Jn 1:9 , nes nuodėmių išpažinimas reikštų Jėzaus aukos ant kryžiaus paneigimą, kai mūsų nuodėmės jau yra atleistos.

Įstatymas arba gyvenimas
Neužmirškime, kad Kristus gyvena mumyse, o ne pastatuose, ir turint tai omeny parašytas visas Naujasis Testamentas. Tai reiškia, kad visų pirma mes esame atsakingi ne kunigams, pastoriams, tarnautojams, tarnavimams ar krikščionims draugams, o Dievui, kuris gyvena mumyse. Jėzus gyvena mumyse ir mes visi turime stovėti prieš Jį – vienas prieš vieną – ir atsiskaityti už savo gyvenimą. Mes negalime būti tokiais kaip komedijinis Flip Wilson herojus Geraldine, kuris niekada neprisiimdavo atsakomybės už savo veiksmus, bet kartodavo: „Tai velnias mane sugundė taip pasielgti“.

Aš žinau, jūs girdėjote, kad malonė yra „neužtarnautas palankumas“, ir kai kurie apibūdina malonę kaip „Dievo turtus Jėzaus sąskaiton“, kas yra teisinga tuo požiūriu, kad Jėzus teisėtai laimėjo mūšį ant kryžiaus.

Bet malonė yra kur kas daugiau nei kryžius, Jėzus ten nesustojo. Jėzus prisikėlė iš mirties veikiant tai pačiai malonei, kuri padėjo iškęsti kryžių.

Todėl, jei mes sustotume prie kryžiaus ir sakytume: „Mano nuodėmės yra atleistos (todėl galiu daryti ką noriu)“, tai reikštų naudotis tik daline malone. Prisikėlęs Jėzus ne kartą pasirodė mokiniams per keturiasdešimt dienų, tuo įrodydamas, kad Jis nugalėjo priešą. Malonė įgalina mus daryti tą patį – ji ne tik išteisina mus, bet ir įgalina gyventi joje. Taip!

Malonė legaliai suteikė mums išgelbėjimą, ir malonė toliau įgalina mus gyventi teisiai.

Panagrinėkime pilietybės pavyzdį, norėdami pamatyti skirtumą tarp įstatymo ir praktikos. Pagal įstatymą jūs tampate tos šalies, kurioje gimėte, piliečiu. Praktinis pritaikymas šios įstatymiškos malonės yra tai, kad jūs turite atsakomybę tapti naudingu savo šalies piliečiu balsuodami, paklusdami įstatymams, dalyvaudami labdaroje, atsilygindami savo šaliai bei bendruomenei ir t.t.

Ta įstatymiška tiesa, ta malonė įgalina jus naudotis ja didelėje laivėje tos malonės ribose. Aš esu JAV pilietis ir turiu teisę bei malonę balsuoti, paklusti įstatymams, atsilyginti žmonėms įvairiose situacijose. Pilietybė leidžia man laisvai keliauti, pirkti ir parduoti, patirti laimę, laisvę ir gyventi šioje šalyje.

Malonės ribose mums suteikta didžiulė laisvė. Bet jeigu aš pabandyčiau balsuoti Kanadoje, Nyderlanduose ar Zambijoje, aš išeičiau už man suteiktos malonės ribų. Tai būtų perdėtas pasitikėjimas savimi – man suteikta malonė neveikia tuose kraštuose, nors ten gimę žmonės turi malonę būti tos šalies piliečiais.

Aš esu laimingai susituokęs jau daugiau kaip 32 metus. Tai įstatymiška malonė. Šios malonės ribose mes su žmona turime didelę laisvę. Tai reiškia ir teisę turėti vaikų (ir dabar jau penkis anūkus!) Praktiškai įstatymiška santuokos malonė suteikia didžiulę laisvę.

Stiprus malonėje
Kai Paulius rašė Timotiejui (2 Tim 2:1): „<...> būk stiprus malonėje, kuri yra Jėzuje Kristuje“, jis neliepė jam būti stipriu neužtarnautoje malonėje (legalus statusas), jis patarė jam būti stipriu praktiniame tos malonės pritaikyme – būti stipriu įgalinime, kuris kyla iš to, kad mes legaliai esame Karaliaus vaikai.

Nuostabus dalykas yra tai, kad Jėzus ne tik numirė ant kryžiaus, bet, kaip parašyta Laiške Žydams, Jo mirtis padarė testamentą galiojančiu: „Testamentas įgyja galią mirus jo sudarytojui, o jam tebesant gyvam, testamentas negalioja“ (Žyd 9:16-17). Po to Jėzus prisikėlė iš mirties ir tapo savo paties palikimo vykdytoju. Tai reiškia, kad malonė yra gyva, gyvas dalykas, nes Jėzus yra gyvas!

Štai kodėl mes esame įgalinti (mums suteikta galia) malonėje per Jėzų Kristų. Jėzus yra gyvas ir todėl ši malonė taip pat yra gyva.

Gyvosios malonės požymiai
Laiške Titui pasakyta: „Nes gelbstinti Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms ir moko mus, kad atsisakę bedievystės ir pasaulio geidulių, santūriai, teisiai ir pamaldžiai gyventume šiame amžiuje“ (Tit 2:11-12).

Malonė moko. Ši malonė. Ši malonė yra gyva! Ji moko mus atmesti bedievystę, geismus ir gyventi dėl Dievo šiame pasaulyje.

Graikų kalbos žodis „blaiviai“ (santūriai) – „sophronos“, reiškia „susivaldantis protas“ . Vine Naujojo Testamento terminų žodyne pasakyta: „savitvardos praktikavimas, skirtas suvaldyti aistroms ir troškimams, įgalina tikintįjį prisiderinti prie Kristaus proto“ (Soberminded, C, Adverb).

Graikų kalbos žodis „teisiai“ – „dikaios“, reiškia „teisus, teisingas“, gyvenimas be prietarų, šališkumo (silpnybių, palinkimų). Malonė moko mus, kad mes įgalinti (turime galią) gyventi dievobaimingai, susivaldydami, teisiai, be palinkimų (silpnybių, šališkumo) ir be prietarų.

Neteisingo malonės supratimo pavyzdžiai...
Tėvai davė savo paaugliui sūnui pinigų, automobilio raktus, leidimą vairuoti tą automobilį ir liepė nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti produktų. Tai galima palyginti su įstatymiška, legalia malone, skirta nuvykti į parduotuvę ir parvežti maisto. Bet jeigu vaikas panaudojo tą automobilį, kad pavėžintų savo draugus ir kartu su jais užkastų už tėvo duotus pinigus, užuot nuvažiavęs į parduotuvę – tai jau pavertimas tėvų suteiktos malonės leidimu nuodėmiauti.

Kompanija duoda darbuotojui pinigų, kuriuos jis gali išleisti klientų labui, tai legali įgalinanti malonė. Tačiau jeigu tarnautojas už tuos pinigus pasikviečia į restoraną draugus ir pameluoja apie savo susitikimo su jais tikslą, tai jau yra kompanijos suteiktos malonės pavertimas leidimu nuodėmei.

Dievas suteikia išgelbėjimą, įsūnydamas žmogų per Jėzų Kristų ir padarydamas jį Dievo vaiku. Tai yra legali malonė. Tačiau jeigu jie, žinodami kad yra Dievo vaikai, nuodėmiauja ir tenkina visus kūno geismus, tai reiškia, kad jie iškreipia Dievo malonę į palaidumą.

Mokymas apie tai, kad malonė yra neužtarnautas palankumas, yra dar nepilnas malonės apibūdinimas. Kai mokoma iš šitos perspektyvos ir nepaminima, jog malonė yra įgalinimas (suteikimas jėgos), bei nepaaiškinama, kam jis yra skirtas, veda į tai, kad riba tarp nuodėmės ir teisumo, pasaulio ir Dievo dalykų, išsitrina.

Tikslas ir malonė negali būti atskirti
Laiške Timotiejui yra mano labai mėgstamos eilutės: „Tas, kuris išgelbėjo mus (legali malonė) bei pašaukė šventu pašaukimu (įgalinanti malonė) ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje prieš amžinuosius laikus“ (2 Tim 1:9).

Atkreipkite dėmesį, kad mums buvo suteiktas išgelbėjimas ir šventas pašaukimas „pagal Jo tikslą ir malonę“. Malonė VISADA turi tikslą. Išgelbėjimo malonė - tai dar ne viskas. Jis ne tik mus išgelbėjo ir daugiau nieko. Jis turi mums dievišką tikslą. Jo tikslas neatskiriamas nuo Jo malonės.

Malonė negali būti atskirta nuo tikslo. Kur tik Rašte jūs sutinkate malonę, jūs matote, kad Dievas turi planą ir tikslą jai, ir tai įgalina žmogų (prisiminkime Nojų, kuris gavo malonę, ir tai įgalino jį pastatyti arką ir t.t.).

Jei jūs esate išgelbėtas, vadinasi turite tikslą, nes malonė negali būti atskiriama nuo dieviško tikslo. Jūsų gyvenimas turi dievišką tikslą, ir apie tai aš rašysiu kitą savaitę...

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą