Kareivis, atletas ir žemdirbys. 3 dalis

John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 24 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Tuo metu, kai aš buvau Biblijos mokyklos, tarnaujančios kitai, ne JAV, šaliai, direktorius, į mane kreipėsi keli pastoriai. Jie kreipėsi dėl vieno tarnautojo, kurio tarnystės populiarumas vis augo, o jis pats, dėl savo tatuiruočių ir gatvės stiliaus aprangos, nebuvo panašus nei į vieną iš jų. Be abejo jie vertino stebuklus, kurie, kaip buvo tvirtinama, vykdavo jo susirinkimų metu, ir juos neramino ne didėjantis jo populiarumas, ir ne grubi jo išvaizda. Juos neramino kai kurios, jo asmeninio gyvenimo detalės.

Kadangi jis vis ragino juos kviestis jį į savąsias bažnyčias, tai dėl susidariusios dilemos jie ir kreipėsi į mane. Vieną vertus, jis tvirtino, kad per jį Viešpats daro didelius stebuklus, ypač susirinkimuose užsienyje – vyksta išgydymai, žmonės pakyla iš neįgaliųjų vežimėlių ir panašiai, tačiau iš kitos pusės - visi tvirtino, kad jis buvo neištikimas savo žmonai, turėjo problemų su narkotikais ir alkoholiu, taip pat buvo kalbama apie pasipiktinimą ir apkaltą piktnaudžiavimu. Kitaip tariant, jo asmeninis gyvenimas nesiderino su Kristaus charakteriu, kurio kiekvienas tikisi iš tarnautojo ir lyderio.

Po ilgų diskusijų visi sutiko, kad kažkada, kaip Viešpaties nustatyta, jeigu jis neatgailaus dėl savo nuodėmės, jo nuodėmė bus iškelta į viešumą. Kol kas, kiekvienas pastorius turėjo nuspręsti pats, pakviesti jį į savo bažnyčią ar ne. Kiek aš žinau, nei vienas iš jų to nepadarė. Neilgai trukus, minimas tarnautojas turėjo trauktis į kitą šalį – ten kur jo nepažinojo.

Kęsk sunkumus kaip karys, mąstyk kaip besitreniruojantis atletas ir būk kaip... žemdirbys?

Aš jau dalinausi 2 Timotiejui 2:1-6. Ten Paulius pataria Timotiejui, kaip elgtis trijuose srityse, idealiai atitinkančiose tris žmogaus dalis: kūną, sielą ir dvasią.

Apie sunkumus Paulius Timotiejui sakė – ištverti juos kaip kariui. Ne tai, kad jis būtų karys, tačiau ištverti fizinius sunkumus, kaip tai daro kariai. Tai galėtų reikšti suėmimą, kankinimą ar net mirtį. Mat tais laikais keliaujama buvo pėsčiomis ir/arba laivu, įvairiausiomis oro sąlygomis bei kultūromis. Po to jis pereina prie sielos, pataria jam treniruotis ir varžytis pagal taisykles. Ištverti emocinius sunkumus: būti išrengtam Viešpaties akivaizdoje, bet padengtam Dvasios aliejumi, padarančiu jį slidžiu priešui.

Tada Paulius pereina prie dvasinio aspekto. Šeštoje eilutėje sako Timotiejui: „Žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių.“

Ištraukus šią eilutę iš konteksto, graikų kalboje ji skambėtų: „Sunkiai dirbantis žemdirbys...“. Taigi čia kalbama apie stropumą ir sunkų rankų darbą, atliekamą žemdirbio gyvenime. Visa tai yra dvasinių sunkumų pavyzdys.

Sunkus žemdirbio gyvenimas yra prilyginamas dvasiniams žmogaus sunkumams. Kaip ir žemdirbys, jis turi būti uolus, kad žinotų visus aspektus ir sėkmingai „išaugintų derlių“. Be to, jis turi turėti norą dirbti bet kokiomis sąlygomis. Atėjus tinkamam metui, kai sėkla arba laukas, arba derlius rodo, kad jau metas yra tinkamas – jis negali laukti saulėtos, šiltos dienos. Taip pat ir dvasinėje srityje, turime būti uolūs, nesikeičiantys pagal aplinkybes, bet susitelkę į derlių – į rankų darbą. Dvasinė stiprybė – gebėjimas viską palikti, kai Dievas pakviečia dvasiškai, nes tam dvasiniam reikalui, taip pat kaip ir laukui/derliui, būtent dabar reikia mūsų dėmesio.

Tai galėtų reikšti, kad jeigu esate paraginamas melstis už kažkuriuos, jūs paliekate tai, ką tuo metu darėte, ir einate melstis už juos. Tai reiškia, kad jeigu esate nusiteikę atlikti kažkokį tai darbą, o jums paskambina brolis ar sesuo ir paprašo pagalbos, jūs pakeičiate savo kryptį. Nes dvasiniai dalykai yra pirmaeiliai. Širdies ir dvasios dalykai yra išaukštinti, kad taptų svarbiausiais dalykais mūsų gyvenime.

Čia kalba eina ne tik apie pasėlių priežiūrą ir derliaus sodinimą, bet apie viską, kas susiję su ūkininkavimu: dirvos paruošimą, sodinimą, ravėjimą, teisingo laiko derliaus nuėmimui nustatymą, darbininkų priežiūrą, derliaus surinkimą ir paruošimą naudojimui, ir apie jo pardavimą, ir apie paskaičiavimą kiek sėklos palikti kitų metų derliui, ir dar daug, daug daugiau. Tam reikia susitelkimo ir uolumo.

Dirva yra žmogaus širdis

Paulius sako, kad žemdirbys pirmas turi vartoti vaisius, kuriuos išaugina jo dirva. Ką tai galėtų reikšti?

Morkaus 4 skyriuje, Jėzus davė palyginimą apie sėjėją. 13-je eilutėje paaiškinama, kad jeigu tu nesupranti šio palyginimo, tu nesuprasi ir jokio kito Jo pasakyto palyginimo. Pastarasis teiginys šį palyginimą padaro vieninteliu ir svarbiausiu palyginimu. Kiti Naujojo Testamento autoriai taip pat savo mintis dėstė remdamiesi šituo užrašytu pavydžiu. Štai šios minties linijos pavyzdys:

Palyginime, sėjėjas sėja Žodį į dirvą – dirva yra žmogaus širdis – ten kur Sėkla auga ir, priklausomai koks yra dirvos/širdies būvis, atitinkamai sėkla/Žodis užauga.

Paulius sekdamas šiuo Viešpaties pavyzdžiu, taip pat panaudoja žemdirbio, kuris sėja sėklas, įvaizdį. Taigi, mes jau suprantame, kad sėkla yra sėjama į žemę/į žmogaus širdį ir iš ten auga derlius. Paulius išplėtoja, kad žemdirbys turi pirmas vartoti derlių, užaugusį jo paties širdyje. Jeigu širdis yra dirva, derlius augantis iš širdies yra Dvasios vaisius – t. p. ir (žmogaus) dvasios vaisius, apie kurį, Galatams 5:22-23, Paulius rašo, kad jis auga iš atgimusio asmens širdies (dvasios).

Tam, kad sėkla galėtų augti ir vystytis, reikia sunkaus darbo ir uolumo. Žemdirbys (jūs ir aš) turi prižiūrėti Žodžio sėklą savo širdyje ir ugdyti ją, teikti jai pirmenybę. Jūs juk žinote, kaip vystosi sėkla: prasikalusi virš dirvos (širdies) ji yra trapi, reikalaujanti teisingų auginimo sąlygų – vandens, šviesos, medžiagų iš dirvos – o sodininkas arba žemdirbys pirmiausiai dar turi pasirūpinti atranka.

Jis arba ji kasdien ją stebi, rūpinasi, surenka bet kokius kenkėjus, kurie galėtų ją sunaikinti. Taip pat ir Paulius sako Timotiejui, saugoti ir maitinti savo dvasinį žmogų. Neleiskite, kad jums grėstų dalykai, galintys sugriauti Gyvenimą jūsų dvasioje. Surinkite kenkėjus vabalus (demoniškas ir kitokias jėgas), kurios gali bandyti sunaikinti augalą. Skaitydami Morkaus 4:11-19, pamatysite, kad kartais pasaulio rūpesčiai, turtų apgaulė ir sukilę geismai kitiems dalykams, „įeina“ ir nusmelkia Žodį.

Paulius statydina per šį Jėzaus palyginimą. Sako niekam neleisti nusmelkti Žodžio savo gyvenime. Daryti viską, kas nuo jūsų priklauso, kad galėtumėte pamaitinti savo dvasinį gyvenimą. Sudaryti jam saugią ir ugdančią aplinką. Nepuoselėkite dalykų, kurie neprisideda prie sveiko augimo.

Graikiškas žodis, kurį Paulius panaudoja sakydamas, kad žemdirbys pirmasis turi paragauti derliaus, reiškia: „dalyvauti, valgyti, priimti, paimti“. Čia yra būtent tai, apie ką sakoma – turite praktiškai daryti tai, ką skelbiate. Negalite būti kaip aukščiau minėtas tarnautojas, kuris skelbia vienus dalykus, o sugrįžęs namo gyvena kitais.

JEIGU jūs galite pakelti fizinius nepatogumus arba skausmą kaip karys, JEIGU norite, kad emocinė disciplina taptų jūsų gyvenimo dalimi ir norite sugrįžti pas savo Trenerį, kad šis, po kiekvienos kovos užteptų daugiau „aliejaus“, tada supraskite, kad jūs pirmasis turite vartoti savo širdies derliaus vaisius. Jūs turite vaikščioti savo turimame apreiškime, savo turimoje šviesoje. Jūs privalote nustatyti prioritetus ir ribas, kurios apimtų visus tris elementus, apie kuriuos čia moko Paulius. Mūsų gyvenimai turi būti nuoseklūs – iš dvasios į sielą iki išorės, iki mūsų kūno/gyvenimų.

Tai nereiškia, kad mes esame atskaitingi tobulumui, tačiau mes esame atskaitingi augimui. Būti Jėzaus mokiniu yra rimtas pasižadėjimas. Tai nuolatinis apsisprendimas, diena iš dienos leisti Jam mus keisti iš vidaus į išorę. Jis panaudoja kiekvieną aplinkybę, kiekvienas užvertas duris, kiekvieną sunkumą, kaip galimybę mūsų augimui. Jis nesudaro sąlygų sunkumams, mes patys jas sau sudarome arba mus gundo ir bando priešas, tačiau Tėvas yra Meistras, kuris paima tai, kas buvo skirta mūsų sunaikinimui, ir pakeičia tai į mūsų auginimą. Kad taptumėm labiau panašūs į Kristų.

Kaip pasakyta Morkaus 4:33, Jėzus kalbėjo žmonėms taip, kaip jie sugebėjo tai priimti. Ar gali priimti daugiau? Būk atsargus, kadangi jeigu pasakysi taip, būsi nuolat atskaitingas dėl to, ką Jis tau duos. Vaikščiok šioje šviesoje ir tu norėsi ištverti sunkumus kaip karys, psichinius besitreniruojančio atleto pakilimus ir nuosmukius, bei dvasinį uolumą. Tavo tikslas Nr.1, kad tavo gyvenime būtų panašumas į Jėzų, nesvarbu ką gyvenimas tau numes. Ir vis dėl to, šnekant dvasine ir vidine prasme – tai turtingas gyvenimas. Kiti ne visada supras, bet tai yra dalis tos kainos, kurią reikia sumokėti už buvimą panašiu į Kristų. Tai jūsų pašaukimas.

Kitą savaitę – kita tema, kol kas palaiminimai

John Fenn

www.cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com

Kareivis, atletas ir žemdirbys. 2 dalis

John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 17 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Prieš daug metų, man paskambino vienas pastorius ir pakvietė apsvarstyti galimybę prisijungti prie jo tinklinio marketingo komandos. Tinklinio marketingo įmonė – tai tokia įmonė, kuri veikia piramidės principu. Tu susisieki su visais esančiai po tavimi, o jie susisiekia su esančiais po jais ir taip toliau. Kiekvienas iš esančių po juo gauna komisinius. Kadangi dalis nuo visų pardavimų po juo, tenka aukščiau esančiajam, didžiausius komisinius gauna piramidės viršuje esantis žmogus.

Tuo metu aš, kaip ir jis, buvau mažo miestelio pastorius. Pas mus, kaip ir pas jį, sekmadienio rytais lankydavosi apie 60 suaugusių žmonių. Tačiau, pagal šių dienų atitikmenis, jis surinkdavo 225.000$, o mes gyvenome ta diena. Jis dalyvavo įmonės, pardavinėjančios asmeninės higienos prekes – muilus, šampūnus ir panašiai, veikloje. Jis sakė, kad į tą veiklą yra įtraukęs beveik visą bendruomenę, nes nori, kad ir jie uždirbtų gerus pinigus.

Todėl jie jau išsimokėjo įmokas už savo bažnyčios pastatą, turėjo pinigų banke ir puikiai gyveno. Aš gyvenau nuo paaukojimo iki paaukojimo ir mes nieko neturėjome banke. Buvau dėkingas, kad gyvename ūkininkų bendruomenėje, kadangi kai kurie bažnyčios nariai mus palaimindavo šviežiu pienu, mėsa ir daržovėmis. Visa tai papildydavo mano darbo užmokestį.

Aš pasibaisėjau tuo, ką jis man pasakė, pasakiau jam, kad jo laimėjimas ilgai nesitęs ir, kad jis negerbia savo pašaukimo, naudojasi savo padėtimi, žmones naudoja kituose, nei augimas Kristuje, dalykuose, ir nutraukiau su juo pokalbį. Jeigu jis verslą darytų kaip verslininkas, jo veiksmai būtų tinkami, bet dabar jis naudojosi dvasine padėtimi ir dėl savo asmeninio pelno manipuliavo žmonėmis. (Jo bažnyčia, kaip ir jo įplaukos, išnyko kelių mėnesių laikotarpy).

Žaisti pagal taisykles nereiškia to, ką galvojate...

Pauliaus žodžiai pasakyti Timotiejui, ištverti sunkumus kaip kareiviui, sutilpo į vienintelę eilutę: „Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles.“ (2 Timotiejui 2:5)

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Paulius duoda Timotiejui nurodymus būti moraliu. Kadangi sportiniai dalykai vyksta pagal taisykles, tai ir žodžiai „Žaisti pagal taisykles“, atrodytų reiškia – nesinaudoti arba nemanipuliuoti žmonėmis. Nors tai ir yra tiesa, bet yra gilesnė prasmė.

Varžymasis pagal taisykles taip pat apima ir treniruočių taisykles, ir režimą. Pamąstykite kaip mūsų dienomis atletai tiriami dėl narkotinių medžiagų naudojimo treniruočių metu. Jie ir treniruočių, ir varžybų metu turi varžytis pagal taisykles ir tik tada bus rasta, kad jie verti varžytis. Ir Pauliaus, ir mūsų dienomis vyksta tie patys dalykai. Treniruočių ir varžybų taisyklės yra tos pačios - atletas turi treniruotis ir varžytis pagal griežtai nustatytas taisykles.

Mūsų gyvenimas Kristuje turi būti daugiau, nei tik tai, ką žmonės mato išorėje. Taisyklės yra taikomos ir mūsų asmeniniame gyvenime. Mes negalime užsidėti „bažnyčios veido“ ir tapti saldžiais kaip medus, o sugrįžę namo būti kaip demonai. Taisyklės taikomos visam mūsų gyvenimui.

Kokiomis taisyklėmis Pauliaus dienomis vadovavosi atletas? Kaip jie treniravosi?

Atleto ir kareivio palyginimą Paulius naudoja norėdamas perteikti dvasinius dalykus. Jis sakė Timotiejui apmąstyti šiuos žodžius ir Viešpats duos supratimą. Taigi apmąstykime ir supraskime.

Pauliaus dienomis atletai treniravosi ir varžėsi nuogi. Iš savo namų į gimnazijos aikštę atėjęs vyras, nusirengdavo visus savo drabužius. Čia simboliška yra tai, kad Kristuje mes nieko vertingo Jam neatnešame. Taip pat niekas iš mūsų pastangų ir darbų negali būti panaudota Jame. Mes apnuoginame tai kas esame. Visiškai atviri ir nuogi, kaip pasakyta Hebrajams 4:12-13, kalbant apie tai, kaip Žodis perveria mūsų sielą ir dvasią: „...visa yra nuoga ir atidengta akims To, kuriam turėsime duoti apyskaitą.“ Kitaip tariant, gyvasis Žodis mato mūsų širdį ir sielą, nieko nėra paslėpta nuo Jo. Visada – 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę, esame nuogi prieš Viešpatį, pridengti tik Jo teisumo rūbu.

Tada, nuogam atletui, duodama alyvuogių aliejaus, kad juo išsitrintų. Treneris masažuoja jį nuo galvos iki kojų pirštų galiukų. Mūsų Treneris – Viešpats Jėzus, ant mūsų išlieja Šventosios Dvasios aliejų, apdengia mūsų nuogumą, atpalaiduoja mūsų dvasinius raumenis ir paruošia mus ateities dalykams. Jo akivaizdoje esame atsipalaidavę ir apdengti Tėvo Dvasios, kuri uždengia mūsų nuogumą.

Kai užtepamas pirmasis aliejaus sluoksnis, atletas eina į sauną. Karštis mūsų palyginime vaizduoja gyvenimo sunkumus. Tačiau mes nesame, kaip galima pamanyti, nuogi, mes apdengti ir uždengti Šventosios Dvasios. Karštyje esame susiejami drauge su Ja. Šiame procese Ji keliauja su mumis. Saunoje turime likti tol, kol karštis atliks savo darbą mumyse. Tegul aliejus veikia karštyje, tegul mūsų dvasiniai raumenys atsipalaiduoja ir sugeria Dvasios aliejų. Išeiti iš karščio kol darbas dar neįvykęs, reiškia, kad vieną dieną turėsite ten sugrįžti, kol galiausiai leisite Dvasiai įsigerti į jūsų dvasines poras.

Kai atletas išeina iš karščio, jis vėl masažuojamas ir įtrinamas su dar daugiau aliejaus. Po užgriuvusių išbandymų, suteikdama mums laiko atsigauti po saunos karščio, Šventoji Dvasia ateina ir mus atgaivina, atnaujina ir padrąsina.

Priklausomai nuo atleto ir jo poreikių, gali būti ir kitas užėjimas į įkaitintą sauną, su nauju masažu ir aliejumi. Pauliaus dienomis būdavo įvairiai, taip pat ir dvasine prasme mūsų atveju. Tačiau po 2-jo ar 3-jo ciklo, atletas atsistodavo, o treneris jį ištepdavo tirštu aliejumi. Buvo naudojamas kitokių sudedamųjų dalių, suteikiančių jam tirštumo, panašumo į pastą, aliejus.

Dėl to atletą būdavo sunku sugriebti, jis būdavo slidus. Po to atletas išeidavo į areną susitikti su savo varžovu. Dvasiškai kalbant, ypatingas Dvasios patepimas mus įgalina dvasiniai kovai. Tai patepimas, kuris nužengia ant mūsų dėl užtarimo maldos. Tai malonė, kuri mus neša per sunkias aplinkybes. Tas dangalas mus padaro slidžiais priešui, jis negali mūsų sugriebti, nes ant mūsų storas Šventosios Dvasios buvimo apsiaustas. Priešas bando mus išlaikyti, tačiau gauna tik saujelę Dvasios. Ši danga, ant mūsų įprastos aliejaus dangos, skirta kovai, kad pereitumėme per sunkius laikus, kad mus puolant, bet kokioms aplinkybėms veržtumėmės pergalės link.

Ir kai varžybos pasibaigia, atletas sugrįžta pas trenerį, kaip ir mes pas mūsų Viešpatį. Tada tas storasis aliejaus sluoksnis, naudotas varžyboms, nugramdomas ir nuvalomas, ir paruošiamas naudojimui kitose varžybose. Taip pat ir mes galime jausti ypatingą papildomą patepimą, pernešusį mus per kažkokias situacijas. Jis pasitraukia, tačiau žinome, kad Jis ir vėl bus čia, paruoštas mums. Toks pat tirštas, ateities kovoms.

Taip Timotiejau, mes nugalime gyvendami pagal taisykles. Mes turime norėti nusimesti savo kasdienius gatvės drabužius ir tapti nuogais prieš Viešpatį. Apsidengę vien tik Šventąja Dvasia. Mes turime ištverti saunos karštį ir kiekvieną kartą būti iš naujo padengti. Turime sutikti, kad mūsų Treneris mus masažuotų, giliai įsismelkdamas į mūsų esmę. Tuo pat metu tai atrodo ir atpalaiduojančiai, ir truputį skausmingai, tačiau Jis rengia mus tam storam Dvasios sluoksniui, kurio reikia ateinančiam įvykiui. Kai mes būsime pasiruošę, mūsų Treneris bus čia, lauks mūsų, guos mus, iš naujo mus masažuos, patarnaus mums taip, kaip Jis tai vienintelis gali.

Taip Timotiejau, būk kaip tas atletas, tačiau treniruokis ir varžykis pagal taisykles. Paklusk savo Treneriui ir laimėk! Kitą savaitę – žemdirbys. Iki kitos savaitės. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Kareivis, atletas ir žemdirbys. 1 dalis

John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Moteris sėdėjo mano biure, o jos skruostais tekėjo ašaros. Nuleidusi galvą, grąžydama ant kelių sudėtas rankas, ji paaiškino apie didįjį savo liūdesį.

Ji buvo bažnyčioje ir klausėsi kaip žmonės atsistodami pasakodavo savo liudijimus - kaip jie atėjo pas Viešpatį, užaugo Jame ir ką jie norėjo dėl Jo padaryti. Su kiekviena istorija ji grimzdo į vis gilesnį nusiminimą. Ji nejautė, kad gali ką nors pasiūlyti Viešpačiui. Mat ji buvo kilusi iš visai kitokios aplinkos nei jie. Ji nemokėjo nei dainuoti, nei groti kokiu nors instrumentu. Be to ją apimdavo siaubas, jei reikėtų stoti priešais klausytojus. Ji jautėsi visiškai viena, nors ir buvo apsupta daugybės žmonių.

Jos vaikystės aplinka buvo grubi. Jos motinos gyvenime buvo daug vyrų, kuriuos ši nuolat parsivesdavo iš barų namo. Dauguma jų ją mušdavo. Jie gyveno neturtingai. Mokykloje vaikai tyčiodavosi dėl jos motinos reputacijos, dėl apdriskusių jos rūbų ir jų gyvenamos vietos. Ji tik stovėdavo nuleidusi galvą. Ji, jos broliai ir seserys, visi turėjo skirtingus tėvus. Jos motina naudojosi socialinio aprūpinimo sistema, gaudavo pašalpas, nemokamo maisto ir nemokamas komunalines paslaugas. Jie gyveno vargšams skirtuose namuose.

Jos motina neketino palikti sistemos ar keisti savo gyvenimo būdo. Augdama ši moteris prisiekė, kad niekada nebus tokia kaip jos motina. Tačiau tapusi paaugle ir savarankiška dvidešimtmete, ji tapo tokia pat, kaip jos motina. Ji manė, kad jos gyvenime atsiradęs vyras turėtų ištraukti ją iš ankstesnio gyvenimo, o po to gimęs vaikas, turėtų padėti tą vyrą pasilaikyti. Tačiau ji kartojo išmoktąjį modelį. Visi jos vaikinai ją mušė. Jeigu kuris ją palikdavo, ji susirasdavo kitą. Ji suvokė, kad tapo tokia pat kaip jos motina. Tokia, kokios ji taip nekentė ir buvo prisiekusi, kad niekada tokia nebūsianti.

Kai vieną dieną ji nuėjo į naują bažnyčią - ne į savo, bet nepriklausomą, charizmatinę bažnyčią, kuri išgyveno prabudimą - ji atidavė savo širdį Viešpačiui. Pirmą kartą nuo to laiko, kai ji buvo maža mergaitė, ji pasijuto švari ir pilnavertė! Žinoma ne iš karto jos dvasios atgimimas paveikė jos protą. Taigi ji vis dar manė, kad vyro meilė savajai moteriai yra perteikiama ją skriaudžiant ir išnaudojant. Jai reikėjo daug ko išmokti. Kai ji, po trijų savaičių pažinties, ištekėjo už gero ir mylinčio krikščionio, jai teko visko mokytis iš naujo. Teko mokytis mylėti, bendrauti!

Tą dieną aš su ja pasidalinau kareivio istorija iš 2 Timotiejaus 2:3-4. Tai amžiams pakeitė jos mąstymo, apie save, būdą. Taip prasidėjo jos kelionė pilnatvės link.

Paulius buvo išsiuntęs Timotiejų į Efezą, kad jis padėtų koordinuoti daugybę, šeimų pagrindu atsiradusių bažnyčių, besirenkančių namuose ir rašė jam laiškus. Mačiau skaičius, kad iš 250.000 Efezo gyventojų, daugiau nei 10%, arba 25.000, galėjo būti krikščionys. Pagal tai ką matome savo tinkle iš viso pasaulio, galime spręsti apie dalykus vykusius praeityje. Namuose besirenkančių bažnyčių dydis svyruoja nuo kelių žmonių iki 20 ar panašiai. Tai reiškia, kad žmonių skaičius keičiasi. Keičiasi ir susirinkimus vedančiųjų pozicijos. Taigi, didelėje Efezo miesto dalyje, buvo šimtai, jei ne tūkstančiai namų, kuriuose jie rinkdavosi. Jaunasis Timotiejus buvo siųstas ten, kad pagelbėtų visuose tuose reikaluose – darbas pilnu etatu!

Nors šiuo metu įlanka yra apsitraukusi dumblu, o pats miestas nuo jūros nutolęs 5 mylių (8 km) atstumu, Efezas tomis dienomis buvo uostas. Miestas, kaip bet kuris miestas mūsų dienomis, buvo pilnas įvairių tautybių žmonių. Ten buvo dirbami įvairūs darbai, pradedant nuo jūreivių ir dokų darbininkų, baigiant laivų, įplaukiančių ir išplaukiančių iš uosto, savininkais. Esu vaikščiojęs po Efezą, net ir sugriuvęs jis gražus. Jo balti marmuriniai šaligatviai inkrustuoti nuostabiomis augalų ir gyvūnų freskomis. Tie šaligatviai netgi turi uždangas, apsaugančias žmones nuo intensyvios saulės!

Kadangi žmogaus prigimtis nepasikeitė, tai ir ten gyvenančių krikščionių tarpe turėjo būti žmonių kaip ta moteris, sėdinti mano biure. Jie nauji Viešpačiui, tačiau su tuo naujumu Jame, ateina ir stipri Jo šviesa, nušviečianti buvusios nuodėmės gelmes. Atmenate, kad tai vyko Efeze, kuriame, kaip sako Apaštalų darbų 19 skryriuje, kasdien, tarp 11 ir 16 valandos, mokykloje kalbėjo Paulius - tada daugybė atsivertė į Viešpatį, jie sukrovė milžinišką laužą iš savo senų magijos ir burtų knygų! (Apaštalų 19:19)

Tie žmonės buvo atėję iš grubios magijos, pagonybės ir kas ten žino dar iš kokios aplinkos. Dėl tų praėjusių dienų prisiminimų, be jokios abejonės, kai kurie iš jų jautėsi kaip ta minima moteris - nieko neverti, nieko nesugebantys, kad juos Viešpats galėtų naudoti kokiam nors geram darbui Jame. Kai kurie galbūt irgi nieko nesuprato apie judaizmą, krikščionybę ir apie tą Vieną Tikrąjį Dievą, apie kurį du metus kasdien aiškino Paulius, mokydamas mokykloje. (Apaštalų darbų 19 skyrius)

Įveskite kareivį. Įveskite Publius Flavius Vegetius Renatus

Antrame laiške Timotiejui, Paulius rašė Timotiejui į Efezą, drąsindamas ne tik jį, bet ir skaitytojus iki mūsų dienų:

„Iškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys. Nė vienas kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus, norėdamas patikti jį pašaukusiam. Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. Sunkiai dirbantis žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių. Suprask, ką sakau; Viešpats teduoda tau išmanymo...“

Paulius sakė Timotiejui suprasti ir Viešpats teduoda išmanymo – taigi štai čia yra šiek tiek išmanymo:

300-ųjų metų pabaigoje, Vegetius, jis yra žinomas tokiu vardu, rašė kariuomenės vadovėlį. Savo pirmoje knygoje palygino ankstyvąją (Pauliaus laikų) Romos kariuomenę su savųjų laikų kariuomene. Praėjus tiems 300 metų, jo patarimas buvo, grąžinti kariuomenę prie senųjų laikų tvarkos. Kaip jis pastebėjo, jo dienomis į kariuomenę kariai ateidavo iš pasiturinčių šeimų. Tai buvo miestuose, su tarnais augusiems sūnums kariuomenė buvo kelias karjeros link. Jų tėvai jiems nupirkdavo karininko įgaliojimus. Palyginus su ankstyvąja, Pauliaus laikų Romos kariuomene, Jie buvo gležni.

Tačiau Pauliaus dienomis kariai ateidavo iš kaimietiškų šeimų. Iš ūkių ir rančų atėję sūnūs buvo pratę prie sunkaus, fizinio darbo. Jie buvo įpratę keltis anksti ryte ir dirbti bet kokiu oru. Dėl grubios gyvenimo patirties jie tapo geriausiais kariais visame pasaulyje. Jie išplėtė Romos viešpatavimą Europoje, Vidurio Rytuose ir šiaurės Afrikoje.

Naujai iškeptas kareivis irgi galėtų galvoti, kad jo grubus auklėjimas ir praeitis daro jį netinkamu tarnauti Imperatoriui, tačiau iš tiesų, tas grubus gyvenimas ir yra pagrindinis dalykas, dėl kurio jis tinka tarnauti Karaliui!

Jūsų nuodėminga praeitis nėra tai, kas padaro jus netinkamu, tai pagrindinis dalykas, darantis jus tinkamu!

Timotiejui Paulius sakė iškęsti sunkumus kaip kareiviui. Jis nesakė, kad turi būti kareiviu Kristuje, kadangi mes esame ne tokie. Jis sakė iškęsti sunkumus, kaip tai daro kareivis. Mes esame Karaliaus vaikai - karališkos šeimos namiškiai. Mes nesame Jėzaus kariai. Tačiau iš mūsų tikimasi, kad mūsų praeities grubi patirtis pasitarnaus mums kelionėje Kristaus brandos link, kadangi mes sugebame iškęsti bet kokius sunkumus, kaip kokie kareiviai.

Toms dienoms tai buvo labai tikslus palyginimas. Tie vaikinai iš kaimo - vyrai pripratę dirbti bet kokiu oru, turėjo įvertinti savo grubią praeitį, padėsiančią iškęsti dabarties sunkumus. Štai taip elgtis Paulius ir prašo Timotiejaus bei visų skaitytojų – pakęsti sunkumus, kaip tai daro kariai. Įvertinti tą charakterio stiprybę, kurios dėka perėjote per visas tas nuodėmes ir atėjote pas Jėzų! Tos slegiančios patirtys padeda jums prasiveržti iki brandos Kristuje!

Paulius jam pasakė, kad joks kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus. Žodžiai įsivelti ir gyvenimo reikalai graikiškai yra pragmateiais iš kur kilęs žodis ‚pragmatiškas‘, reiškiantis, kad kareivis nesuaudžia savo gyvenimo drauge su civiliniu gyvenimu pasaulyje – kad patiktų jį atrinkusiam į kariuomenės gretas!

Kaip ir Pauliaus dienomis, ir pas mus yra šauktiniai. O štai mus pašaukė Žmogus vardu Jėzus - būti Jame. Tačiau yra dar geresnė žinia. Kai Paulius sako, kad mes turime patikti mus pašaukusiajam – tas graikiškas žodis reiškia „pašaukusiam jį būti kareiviu“. Taigi čia Paulius panaudojo žodį stratologeo. Pažvelkime į graikų kalbos žodžius iš kurių sudarytas šis žodis: strato – kai mes imamės strategijos, ir logeo – kai imamės logikos. Juos kartu sudėjus reiškia, kad „esate pasirinktas jus pašaukusio Karininko su strategija, logika ir turint planą galvoje“.

Dabar sudėkime visa tai į viena...

Paulius Timotiejui sakė iškęsti sunkumus, kaip tai daro kariai. Tie gyvenimo sunkumai iš praeities, yra pagrindinis dalykas kuris padaro mus tinkamais būti Kristuje. Prisiminkime, kad neturime suausti savo gyvenimo su dalykais atrodančiais normaliais pasauliui. Lygtai jie būtų pirmos būtinybės dalykai. Mes turime patikti Tam, kuris pasirinko mus su platesne strategija, planu ir tikslu. Kad tarnautume Karaliui.

O dabar eisime prie atleto, tačiau tai kitai savaitei. Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

CWOWI Naujienlaiškis. Vasaris 2018

John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 19 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Prieš porą savaičių man darė naują CT širdies tyrimą, kurį jie palygins su lapkričio CT, kad pamatytų, kiek per du mėnesius sumažėjo kraujo krešulys. Su kardiologu susitiksiu kovo 7 dieną aptarti rezultatų. Kol viskas nebus aišku, keliauju nedaug. Kovo 10-11 dienomis aš būsiu Osavatomie, Kanzase, o gegužę konferencijoje Olandijoje, tai tiek, kol paaiškės daugiau apie tą krešulį, - ačiū už maldas.

Priminimas apie konferenciją Olandijoje - gegužės 10-13 d. Jos tikslas - santykiai su tais, kurie susirenka kaip namų surinkimas (bažnyčia), - mes kartu leidžiame laiką, kartu valgome, kartu garbiname ir meldžiamės. Tai investavimas į santykius su tais, kurie tame pačiame „dvasiniame lygmenyje“, bet ne išlaidavimas, tai skirta tiems, kuriems svarbūs šie santykiai. Jei jūs esate dalimi CWOWI, dalyvaujate arba domitės namų surinkimu, raginu atvykti. Jei namų surinkimas nėra jūsų širdyje, vadinasi, tai ne jums.

Mintys... Aš vis mąstau apie tai, kiek pasaulietiškas yra šių dienų krikščionis. Mano dienomis, kai mes buvome išgelbėti, mes visą save atiduodavome Jėzui sakydami: „imk mane visą“, be jokių priedų, be jokių pagražinimų - tik paimk mane, Viešpatie, aš toks dėkingas, kad turiu Tave! Nuo tada mes ir gyvename būtent taip. Šiandien aš matau daugelį, kurie tik mėgina pridėti Jėzų prie savo gyvenimo rutinos ir vadina tai krikščionybe. Jis priimtinas tol, kol nebando per daug priartėti, ar padaryti jų pernelyg „religingais“. Jie geriau paprasčiausiai įterps Jį į savo kasdieninį gyvenimą, kad padėtų sunkiu laiku ar užpildytų dvasinę tuštumą jų viduje.

Štai kodėl aš matau tokius turtus šeimos pagrindu sukurtuose namų surinkimuose. Jūs matote tikrą, veikiantį tikėjimą namuose susitikdami ir pažindami žmones. Jūs kartu įveikiate gyvenimo metamus iššūkius, meldžiatės vienas už kitą. Tai gyvas tikėjimas, kuris diena iš dienos daro regimą skirtumą kiekvieno gyvenime. Sveika tai matyti vienas kitame, taip žinome, jog Jėzus yra įaustas į mūsų gyvenimo audinį, o ne paprasčiausias ornamentas, puošiantis mūsų užimtą gyvenimą. Jis nėra tik įterptas į mūsų gyvenimą, Jis YRA mūsų gyvenimas.

Ką reiškia „tikėjimas“

Rytietiškame mąstyme, o Biblija yra rytietiška knyga, nėra atskyrimo tarp idėjos ir jos išpildymo.

Graikų mąstymo būdas kitoks: idėja yra atskirta ir turi būti išnagrinėta, apie ją reikia mąstyti, ją reikia apsvarstyti ir tik tada galima nuspręsti, patvirtinti ir sekti ta mintimi, arba ją atmesti.

Tokioje situacijoje atsidūrė Paulius Marso Kalvoje Atėnuose, kaip matome Apaštalų darbų 17 skyriuje. Vyrai klausėsi Pauliaus idėjų tol, kol jis ėmė pasakoti apie Jėzaus prisikėlimą iš numirusių, tada kai kurie pradėjo juoktis, o kai kurie sakė, jog ateis paklausyti kitą dieną - jie atskyrė idėją nuo pritarimo tai idėjai.

Biblijos laikais tikėti Jėzumi reiškė, kad tu esi Jo mokinys, vienas iš Jo pasekėjų, ir praktikuoji tai, ką Jis sakė. Tikėjimas Naujojo Testamento puslapiuose reiškia, jog tu protu sutinki su Jėzaus teiginiais, ir tada gyventi pagal juos.

Dabar vakaruose yra kitaip. Dabar kas nors gali sakyti, kad tiki Jėzumi, ir tai reiškia, jog jis protu pripažįsta, jog Jėzus yra Viešpats, tačiau savo širdyje nė neketina būti Jo mokiniu. Jie neketina savo gyvenimo pavesti panašėjimo į Jėzų procesui.

Gnosticizmas

Dvasia, su kuria kovojo Naujojo Testamento autoriai, buvo gnosticizmas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „(protiškai) žinoti“. Jie tikėjo, kad žemės dalykai yra blogi, o dvasiniai dalykai ir Dvasia yra geri. Todėl, kadangi kūnas blogas, krikščionis gali gyventi taip kaip nori, nes savo dvasioje jis turi Kristų.

Taigi jie tikėjo, kad nėra nuodėmės, nėra dėl ko atgailauti, nėra atsiskaitomybės Dievui ar dar kam nors žemėje, nes jų kūnas blogas, o Kristus juose yra geras. Taigi, kol tu „tiki“ Jėzumi, tol tu eini į dangų. Šiandien ši dvasia vadinama „supermalone“, tačiau iš tiesų tai yra tik žmonės, atskyrę žodžio „tikėjimas“ reikšmę nuo tikėjimo Jėzumi vykdymo ir reiškiantis tik idėją žmonių protuose.

Daug rašto vietų patvirtina, kad Paulius ir Naujasis Testamentas neatskyrė protinio sutikimo, kad Jėzus yra Viešpats, nuo paklusnumo Jėzaus mokymui.

„Kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius laikus“ 2 Timotiejui 1:9.

„Malonė ir ramybė tepadaugėja jums Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu. Jo dieviška jėga padovanojo mums viską, ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus šlove ir dorybe. Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus, kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais...“ 2 Petro 1:3-4

Šitos ir daugelis kitų rašto eilučių sako mums tikėti Jėzumi, bet tai nėra vien tik pakviesti Jį į savo gyvenimą, kad gyvenimas taptų geresnis, tai reiškia, jog mes atiduosime Jam save 100%, ir nuolatos sieksime panašėti į Jį, augsime Jame.

Aš raginu jus surasti bent vieną asmenį tame pačiame dvasiniame lygmenyje, kuris taip pat ieško tikrų dalykų, susitikti su juo išgerti kavos ar arbatos, pakviesti jį pietų - investuokite į tuos, kurie yra „tikri“ jūsų aplinkoje!

Dėkoju už besitęsiančią draugystę, paramą bei maldas. Pradėjus transliuoti savaitinius vazido įrašus per Facebook ir Youtube, pagausėjo žmonių, pradedančių namų surinkimus, mes esame labai užsiėmę; daug darbo su kompiuteriu, Skype, ir pan. Ačiū jums, visus laiminu!

Gausių palaiminimų,

Džonas ir Barbara                    

www.cwowi.org

Kiek žydiškas turėtų būti krikščionis? 5 dalis. Papildomos mintys

John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 3 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Atsiliepimai apie seriją „Kiek žydiškas turi būti krikščionis“ buvo labai geri, bet aš jaučiau, kad reikia skirti dar vieną savaitę ir detaliau paaiškinti Jėzaus žodžius pasakytus Mato 5:17-18, ir šį kartą kitu požiūriu:

„Nemanykite, jog Aš atėjau panaikinti Įstatymo ar Pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti. Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys. (raidelė ir brūkšnelis, smulkiausi ženklai Hebrajų gramatikoje)

Dilema

Daugeliui Mesijinių Krikščionių ši eilutė yra ir pagrindas, ir pamatas, ir pateisinimas praktikuoti dalį Senojo Testamento Įstatymo, nes jie supranta šias eilutes taip:

„Aš neatėjau panaikinti Įstatymo, todėl jis ir toliau jus riša.“ Jie supranta išpildymą, kaip tęstinį ir nepabaigtą veiksmą iki Jėzaus grįžimo, nes Hebrajams 10:16 yra parašyta:

„Štai Sandora, kurią su jais sudarysiu, praslinkus anoms dienoms, – sako Viešpats: – Aš įdėsiu savo įstatymus į jų širdis ir juos įrašysiu jų mintyse.“

Abu teiginiai (vert. be konteksto) teisingi ir kartu neteisingi. Mes labiau sutinkame negu nesutinkame, nors daugelio širdyse kyla sumaištis šiuo klausimu. Daugelis mūsų visiškai sutinka su Hebrajams 10:16, nes mes taip pat pripažįstame, kad Dievo įstatymas yra įrašytas mūsų širdyse. Todėl sutinkame su Pauliaus teiginiu Romiečiams 13:8-10, kad mylėti Dievą visa širdimi ir mylėti artimą kaip patį save, tai – Mozės įstatymo išpildymas.

Kai kurie negerbia, to, ką Paulius rašo laiškuose Romiečiams ir Galatams, galvodami, kad Dievo Įstatymas yra įrašytas mūsų širdyse, todėl iki šiai dienai šitie įstatymai geriausiai išpildomi išoriniu paklusnumu Mozės Įstatymui, arba daliai jo.

Jie gali įterpti šiek tiek žydiškų dalykų, tokių kaip kreiptis į Jėzų Jahvė, ar vadinti Bibliją Tora, arba susitelkti į Senąjį Testamentą. Daugelis pradeda lankyti šeštadienio Mesijinius susirinkimus, kuriuose nuolat vyksta procesinis vaikščiojimas su Toros ritiniais, maldos hebrajų kalba, ir panašiai, galvodami, kad Dievas yra labiau patenkintas jais, negu jų charizmatiškais ar ne charizmatiškais draugais. Žinoma, ne visi yra tokie, kiti tik nori pažinti žydiškas tikėjimo šaknis gera ir tyra širdimi. Taigi leiskite man trumpai pakomentuoti.

Tai, ką jie daro, jie daro Viešpačiui, ir Jis priima juos, taigi ir aš juos priimu. Bet mano tikslas yra mokyti Tėvo kelių ir kaip nenukrypti į kraštutinumus, todėl ir panagrinėsime šį klausimą.

Jeigu jie tiki, kad turi gyventi pagal amžiną Mozės Įstatymą, tai reiškia jie atsiduria keblioje situacijoje, ir turi spręsti dilemą. Jokūbas, Viešpaties brolis ir lyderis, kuris Apaštalų darbų 15 skyriuje nusprendė, kad Dievas nereikalauja iš pagonių paklusti Mozės Įstatymui, (taip pat kaip vėliau teigė ir kiti Naujojo Testamento autoriai), sako: „Mat, kas laikosi viso įstatymo, bet nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų „(Jokūbo 2:10)

Todėl tuos, kurie tiki, kad Jėzaus Įstatymo išpildymas reiškia, jog amžinasis Įstatymas ir toliau nepraranda savo veiksmingumo, tampa veidmainiais, nes jie privalo paklusti visiems 613 Mozės įsakymų, arba kai ką išsirinkti ir nuspręsti, kiek jie nori būti po Įstatymo valdžia. Sulaužydami tą Įstatymą jie tariasi, kad jį išpildo, bet tai yra veidmainystė.

Pavyzdžiu gali būti, kad Mozės Įstatymas sako, jog jų rūbai negali būti iš sumaišytų audinių, o tai reiškia ne audiniams iš medvilnes ir polisterolo ir jokių mišrių audinių su vilna. Sulaužyti šį įstatymą prilyginama žmogžudystei, nes po įstatymu nuodėmė yra nuodėmė, nesvarbu kaip ji įvykdyta. Būti kaltam pagal vieną punktą, reiškia nusižengti visiems, kaip sako Jokūbas.

Jūs negalite turėti to dviem būdais

Jėzus atėjo išpildyti visas tris Mozės Įstatymo dalis: aukojimas/moralinė, sanitarinė/dieta, arba nei vienos. Jei kryžius buvo galutinė auka, tada ta auka padengė viską – jei ne, Jėzaus auka ant kryžiaus buvo nepakankama.

Leiskite mums suderinti, kaip įstatymas gali būti mūsų širdyse, tačiau mes neturime paklusti Mozės įstatymams

Jei Jėzus išpildė Įstatymą, tada kodėl Dievo įstatymai įrašyti mūsų širdyse?

Savo teiginyje, Jėzus priešpastato žodį „panaikinti“ žodžiui „įvykdyti“. Panaikinimas reiškia smurtinį sunaikinimą. Jis sako, kad nesiekia smurto būdu sunaikinti Įstatymą, bet Jį įvykdyti. Gramatiškai tai reiškia, kad jis atėjo ne tam, kad sutrukdytų įstatymo įvykdymą, bet, kad įvykdytų ir išpildytų įstatymą. Jo gyvenimo tikslas buvo įvykdyti Įstatymą.

Luko 24:44 Jėzus pasakė išsigandusiems mokiniams prisikėlimo dieną, kad Jis įvykdė tai: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis: turi išsipildyti visa, kas parašyta apie mane Mozės Įstatyme, Pranašuose ir Psalmėse“.

Jėzus išpildė virš 300 pranašysčių apie Mesiją, kurias randame Psalmėse ir Pranašų knygose. Jis išpildė Įstatymo tikslą, kuris pagal Galatams 3:24-25 buvo atvesti mus pas Kristų. Jis išpildė Įstatymo reikalavimus tobulam paklusniam nenuodėmingam gyvenimui (Jokūbo 2:10) jei jūs sulaužote 1, jūs sulaužote visus.

Virsmo taškas

Luko 16:16 Jėzus pasakė: „Įstatymas ir Pranašai, kurie buvo iki Jono (Krikštytojo).“ Jie buvo IKI Jono, nes Jonas skelbė atgailą ir ruošė žmonių širdis Jėzui Įstatymo ir Pranašų išsipildymui.

Jame; Jis mumyse, mes Jame- atsakymai, kaip Mozės Įstatymas tebegalioja ir šiandien

Jėzus išpildė Įstatymą, tada mirė, pasiimdamas tą išpildymą kartu su savimi į kapą. Tada jis buvo prikeltas, kas pagal Hebrajams 9:16-26 ir tai reiškia, kad Jis tapo savo nuosavybės vykdytoju. Išpildydamas paskutinę Valią ir Senąjį Testamentą, Jis dabar yra Naujojo Testamento vykdytojas. Jis įsigijo Senąjį ir Pakeitė jį į Naują.

Tuo būdu, ta prasme, Jėzaus Mozės įstatymo išpildymas yra nuolatinis išpildymas, nes Jis yra gyvas. Jis dabar yra nepakaltinamas Įstatymo prakeikimo, ir visi Jame esame nepakaltinami Įstatymo prakeikimui taip pat. Jame mes esame apsaugoti.“ Kristus atpirko mus nuo Įstatymo prakeikimo, tapdamas prakeikimu už mus...Galatams 3:13

Mes dabar turime Dievo Įstatymą įrašytą mūsų širdyse, reiškia, kad Kristus mumyse, Savo nuosavybės vykdytojas, ir Jis veikia iš vidaus į išorę, nukreipia mus gyventi Jo asmeniniame besitęsiančiame Įstatymo vykdyme. Mes TURIME Kristų mumyse, kuris įtikina mus, kai pasiduodame geiduliams dėl vieno ar kito dalyko. Mes turime Kristų mumyse, kad įtikintų mus, kai mes meluojame, vagiame, negerbiame Dievo ir t.t.

Kadangi Jėzus išpildė Įstatymą, ir Jis yra mumyse, Jo išpildymas yra besitęsiantis mūsų gyvenime, vedantis mus į brandą Jame. Todėl Paulius galėjo pasakyti, kad Mylėti Dievą visa širdimi ir savo kaimyną kaip save patį išpildo Įstatymą, nes Kristus jumyse daro tai ir nukreipia šia kryptimi.

Tai reiškia, kad mes PRIVALOME vaikščioti su Juo savo gyvenime, kad Jis galėtų mus nukreipti. Tai reiškia, kad priklausomybė nuo išorinių taisyklių ir normų pašalina mus nuo intymaus bendravimo su Kristumi kiekvieną akimirką mūsų kasdienybėje. Jis išpildė Įstatymo reikalavimus, ir tada perkėlė savo išpildytą gyvenimą į mūsų vidų, kad mes galėtume vaikščioti tame pačiame išpildyme: Nr.1. Mylėk Dievą , ir savo artimą kaip save ir tu išpildysi Įstatymą.

Aš viliuosi, kad tai jums svarbu... pasitikiu Tėvu, kuris duoda išminties ir apreiškimo Dvasią, kad mūsų supratimo akys būtų apšviestos. Laiminu jus, kitą savaitę iš tiesų tema!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

CWOWI Naujienlaiškis. Sausis 2018

John Fenn, 2018 m. sausio mėn. 8 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Jei jūs galite, prisiminkite mane maldoje sausio 24 dieną, nes tada man bus daromas širdies tyrimas norint nustatyti, ar kamštis kraujagyslėje, kurį minėjau praeitą mėnesį išsiskirstė – būsiu už tai dėkingas. To testo metu būsiu trumpam užmigdytas ir tada per gerklę bus atliktas ultra garso bandymas gilyn mano gerkle ir tuomet jie apžiūrės mano širdį į šonus ir atgal... kai žinos rezultatą, bus nuspręsta, ką daryti toliau. Taip pat bus atliekamas CT, tiriamas kraujas ir t.t Ačiū už maldas.

Kenijos vandens šulinys

Mes pervedėme paaukojimą į Keniją, kad būtų pradėtas statyti bokštas, ir jis bus pastatytas per savaitę ar pan. Visų pirma bus kasama ir dedami pamatai bokštui, po to bus statomas pats bokštas. Buvo pasiūlytas A 5.000 litrų (1320 JAV galonų) vandens konteineris, ir atrasta gera vieta už prieinamą kainą. Bokšte bus saulės baterijos, kad vanduo būtų pumpuojamas į bokštą ir cisterną... bet viskas turi vykti paeiliui. Gera matyti, kad vyksta progresas!

Konferencija Olandijoje gegužės 10-13

Šiais metais mes būsime naujai pastatytame konferencijų centro sparne, turėsime kitą virėją ir naują meniu. Konferencija prasidės ketvirtadienį, o darbotvarkėje bus daug įvairių temų.

Jei skrisite iš Amerikos, jūs galite išvykti trečiadienį gegužės 9-ąją ir grįžti trečiadienį gegužės 16 dieną. Konferencijos metu jūs susipažinsite su žmonėmis iš kelių šalių, susidraugausite bei pasidairysite tą savaitę po Nyderlandus! Jei atvyksite iš Europos Sąjungos, ar kitur distancijos trumpesnės, ir jūs galėsite sutilpti į vieną ilgą savaitgalį! Daugiau informacijos galite gauti elektroniniu paštu: cwowi@solcon.nl, arba rašykite man cwowi@aol.com.

Dvasiškai ir emociškai sveiki

Priartėjus Naujiems Metams mes matėme daug reklamų skatinančių juos pradėti teisingai. Kai kuriems tai gali reikšti numesti svorį, kitiems galbūt sulaužyti ydingus įpročius, pradėti sportuoti, kelti kvalifikaciją ar mokytis. Visur matome reklamas, kurios skatina pagerinti savo gyvenimą.

Tačiau aš nematau nei vienos reklamos skatinančios žmonės tapti dvasine prasme sveikesniais. Mes sukurti kaip trejybė, dvasia, siela, kūnas, ir daugeliui dvasinė sveikata reiškia leisti Gyvenimui mūsų dvasioje plaukti iš vidaus į išorę, į sielą ir iš ten į mūsų veiksmus ir kūną.

Jūs pastebėjote, kad anksčiau buvo pasiūlytas DVD apie tai, kaip Viešpats gydo emocijas. Aš pradėjau teigdamas, kad evangelijose mes turime daug pavyzdžių, kaip Jėzus gydė įvairias ligas ir negalias pradedant nuo aklumo ir kurtumo, iki raupsų ir žmonių prikėlimo iš mirties. Bet ar jūs galite atversti skyrių ir eilutę, kuri sako, kad Jėzus išgydė asmenį emociškai? Ne, jūs turite pasigilinti į bendravimą tarp Viešpaties ir žmonių ir pamatysite, kaip Jis nukreipdavo juos į situaciją, kad jie būtų išgydyti, apie tai yra mano DVD.

Mano rūpestis nėra pareklamuoti DVD, bet emocinė ir dvasinė sveikata, kuri yra labai subtilus dalykas ir ji nėra lengvai pastebima, todėl dažnai ignoruojama. Asmuo gali šypsotis ir eiti dirbti ar priešpiečiauti su draugais, nors viduje jis gali jausti depresiją ir beviltiškumą, arba kentėti nuo emocinio susižeidimo, kuris buvo padarytas anksčiau. Jam reikia būti kartu su emociškai ir dvasiškai sveikais žmonėmis ir bendrauti su jais. Būti su sveikais žmonėmis, tai raktas pasveikti.

Vienas dalykų, kuriuos man Viešpats sakė apie 2018-uosius buvo tai, kad Jis veikia šiose srityse, kad išgydytų dvasiškai ir emociškai Savo kūną. Bet Jis priminė man apie būdą, kaip Jis veikia šiose srityse, tai nėra taip pat, kaip Jis veikia kai asmeniui reikia fizinio išgydymo.

Ar tai Dievas, velnias, ar aš pats?

Kai Petras pasiūlė Jėzui neiti ant kryžiaus, Jėzus pripažino, kad tai buvo iš šėtono sakydamas Petrui: „Eik šalin šėtone, nes tu nevertini Dievo dalykų, bet tik žmogaus.“ (Mato 16:23) Tai keista, ir toks staigus įvykių pasikeitimas Petrui, kuris buvo Viešpaties pagirtas šešiomis eilutėmis anksčiau, kad gavo apreiškimą iš Tėvo, jog Jis yra Dievo Sūnus, ir tada staiga buvo sudraustas už tai, kad siūlė Jėzui neiti ant kryžiaus.

Normalu, kad apreiškimą seka konfliktas, ir tame yra tikslas. Petras gavo apreiškimą iš Tėvo, kad Jėzus yra Jo Sūnus, ir tas apreiškimas pažadino velnio įkvėptas mintis jame, kurios iškilo į paviršių, tai sukūrė konfliktą santykiuose. Tai buvo Petro dvasinis nesveikumas, kuris glūdėjo giliai jame ir iškilo į paviršių, nes atėjo aukštesnis apreiškimas iš Tėvo. Tokie dalykai vyksta ir mums, Viešpats stengiasi, kad bedieviški ir nesveiki dalykai iškiltų tam, kad jis galėtų susitvarkyti su jais.

Po to, kai Jėzus sugrįžo „Dvasios jėgoje“ kad pradėtų Savo tarnavimą, Luko 4 skyriuje yra užrašyta pati pirma Jo tarnavimo žinia, kuri buvo pasakyta Jo gimtajame mieste. Jėzus pareiškė, kad išsipildė Rašto eilutė, o galvose, tų, kurie klausė įvyko konfliktas ir jie norėjo Jį nustumti nuo uolos ir užmušti.

Apreiškimas, tada konfliktas

Galėčiau pateikti ir daugiau pavyzdžių. Prisiminkime didžią Sekminių dieną aprašytą Apaštalų darbų 2 skyriuje, po to Petras ir Jonas bei kiti apaštalai buvo suimti ir nuvesti pas žydų vyresniuosius. Prisiminkime Dovydo patepimą karaliumi ir 1 Samuelio 16:13, kur skaitome apie konfrontaciją su Galiotu. Pirma eina apreiškimas ir tada konfliktas viena ar kita forma.

Kodėl taip nutinka? Todėl, kad Dievas veikia. Apreiškimas nėra skirtas, kad liktų paslėptas širdyje, bet kad pagal jį būtų pasielgta, kad jis būtų patvirtintas kieno nors gyvenime, o šviesa atskleidžia tamsą. Taigi jeigu jūs turite šiek tiek daugiau šviesos savyje, daugiau nei turėjote vakar, ta šviesa apšvies „tamsą“ jumyse, kad jūs galėtumėte tai pamatyti, susitvarkyti, ir pabaigti su tuo.

Šiais metais Jėzus paskatins dvasinį ir emocinį išgydymą tiems, kurie atpažins, kad Dievas naudoja praeities susižeidimus tam, kad atneštų išgydymą.

Dažnai Jis iškels senus ir skausmingus prisiminimus, kad galėtų juos išgydyti. Aš prisimenu, kai pirmą kartą meldžiausi emocinio išgydymo, ir ta moteris sakė, kad ji staiga ėmė matyti skausmingų prisiminimų blyksnius, kurie plaukė prieš užmerktas akis scena po scenos. Tai vyko trumpai – tik tiek, kad ji galėtų prisiminti, bet nepakankamai ilgai kad galėtų pasilikti tame.

Aš buvau paragintas jai pasakyti, kad kai Viešpats iškelia prisiminimą, ji turi pasakyti „aš atleidžiu“ – ir ji tai padarė – scena po scenos ir visa, ką girdėjau, tai buvo tik jos „Aš atleidžiu, atleidžiu, atleidžiu, aš atleidžiu...“ Atrodo, kad tai materializavosi, o po to išnykdavo iš atminties akių. Staiga ji buvo pripildyta ramybe bei džiaugsmu ir pasakė, kad nežino, ką dar galima padaryti. Tai viskas. Daugiau nieko nėra.“ Ji plačiai nusišypsojo, ir šypsena ilgai nedingo nuo jos veido...ji turėjo ramybę.

Buvo laikas, kai Viešpats leido Savo žmonėms klaidžiojo be pusiausvyros ir būti įsitraukus į nenaudingus ir net žalingus dalykus, bet tas laikas pasibaigė Dvasioje. Jis dirba, kad Kristaus Kūnas būtų sveikas, su tais, kurie to nori. Tai bus tie žmonės, kurie nebus greitai sudrebinami, kai pasaulis yra drebinamas, nes jie visuose dalykuose stiprūs ir užtikrinti, nes jie tikrai jau nugalėjo – tai sveikumas.

Apsupk save dvasiškai ir emociškai sveikais žmonėmis. Namų surinkimas turėtų būti sveikas, kad sužeisti žmonės, kurie ten lankosi galėtų gauti apreiškimą ir paramą, kad darytų teisingus sprendimus, kurių tas apreiškimas reikalauja. Žmogaus prigimtis tokia, kad mes dažnai galvojame, jog apreiškimas yra skirtas tam, kad mus palaimintų, bet iš tiesų, Tėvas turi aukštesnių tikslų – sveikumą prote. Taigi sprendimas būti dvasiškai ir emociškai sveiku šiais metais yra teisingas, kad judėtum kartu su Dvasia – dirbk kartu su Juo, ir leisk, kad išgydymas pakiltų iš vidaus.

Yra daugybė kitų dalykų, kuriuos galima būtų nuveikti šiais metais, bet aš visada visų pirma žiūriu ir klausiu Jo, ką Jis daro. Aš prisipažįstu, kad tik tai man rūpi. Aš suprantu tai, nes matau – Jis sugrįžta nuotakos be dėmės ir raukšlės, taigi Jis duoda mums „išplautus“ teisumo rūbus, bet tai labai asmeniškas ir vidinis Dvasios judėjimas. Bendradarbiaukime su Juo, judėkime link sveikumo iš esmės, apsupk save sveikais žmonėmis, kad būtum stiprus tarnauti tiems, kuriems reikia išgydymo.

Aš parašysiu daugiau kitose „Savaitės Minčių“ serijose, o dabar dėkoju už maldas, paramą, ir draugystę!

Gausių palaiminimų,

Džonas ir Barbara

www.cwowi.org ir rašykite man e-laiškus

Kiek žydiškas turėtų būti krikščionis? 4 dalis

John Fenn, 2018 m. sausio mėn. 26 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Praeitą savaitę mes išsiaiškinome pamatinį apaštalų nutarimą neužkrauti tikintiesiems iš pagonių reikalavimo laikytis Mozės įstatymo. Paulius ir apaštalai šventė Sekmines laisvu apsisprendimu, o ne verčiami pareigos vykdyti įstatymą.

Tačiau šiandien yra daug geranoriškų, nuoširdžių tikinčiųjų iš pagonių, kurie tyrinėdami žydiškas tikėjimo šaknis nutolo nuo Pauliaus ir apaštalų pavyzdžio vykdyti kai kuriuos Mozės įstatymo punktus laisvu apsisprendimu, o ne kaip reikalavimą įtikti Dievui. Bet juk niekas nenori nuvilti Viešpaties. Būtent toks yra daugelio tų krikščionių motyvas. Jų manymu, Dievas nori, kad būtų vykdomi tam tikri dalykai, bet iš tiesų jie klysta. Čia pateikiamos pačios dažniausios klaidos.

Garbinimas šeštadienį

Daugelis mesijinių krikščionių pasakys jums, kad pagal Dievo nustatytą tvarką reikia garbinti būtent šeštadienį ir, kad šeštadienis yra laikas, kai reikia švęsti Šabatą. Tiesa yra visiškai kitokia. Išėjimo 20:11 užrašytas Šabato įstatymas, kuris teigia, jog nei žmonės, nei darbininkai (tarnai), nei gyvuliai tą dieną nedirbs. Tą dieną Dievas ilsėjosi po kūrimo, ir jie turi daryti tą patį. Kunigų 23:3 dar parašyta, kad tai šventas šeimos susirinkimas, ir pabrėžiama, kad Šabato metu neturi būti dirbama. Laikykite Šabatą šventu šeimos laiku.

Vienintelis įsakymas apie garbinimą, kurį Dievas davė Mozei buvo tai, kad 3-kartus per metus jie turi eiti į šventyklą, kuri bus Jeruzalėje. (Iš 23;14, 17 – Neraugintos duonos šventė, Sekminės, Palapinių šventė).

Praktika garbinti šeštadienį prasidėjo Jono Hyrcanus (164-104 pr.Kr.) valdymo metu. 300 ir 200 pr.Kr. graikai ne tik nukariavo Izraelį, bet taip pat krašte įdiegė graikų kultūrą. Jų kultūra turėjo dalykų, kurie buvo žydams nauji; tai gimnazijos, sportas, atletika, dėmesys išvaizdai ir kūnui, madų kaita, teatras, menai, ir pan. Greitai graikų kultūra persunkė žydų kultūrą ir gyventojai prarado Dievo pažinimą.

Šventumo judėjimo tikslas buvo „atskirti“ žydus nuo graikų, ir jo lyderiai suvokė, kad reikia reguliarių savaitinių „susirinkimų“, kad išmokytų žmones, nes šventyklos lankymas tik 3-kartus per metus to nepadarydavo. Tuomet dar nebuvo jokios nacionalinės švietimo sistemos nei politikos. Taigi tie „atsiskyrėliai“ nusprendė savo savaitinius „susirinkimus“ daryti šeštadienį, vienintelę laisvą dieną namuose, ir per kraštą buvo pasiųstos Mozės įstatymo kopijos, kad žmonės jas skaitytų. Jie nusprendė, kad kiekviena grupė iš 10 šeimų (suaugę vyrai) susirinks namuose švęsti Šabato. Žodis „susirinkimas“ iš hebrajų kalbos išvertus yra sinagoga, o „atsiskyrėliai“ - fariziejai.

Fariziejai pradėjo šventumo judėjimą, kuriame gimė garbinimas būtent per šabatą. Jėzaus metu šventumo judėjimas jau buvo susiformavęs. Tada buvo sukurtos taisyklės ir nuostatos, kurios pakilo aukščiau to, ką sakė Dievas. Dievas davė Mozei 613 įsakymų, rabinai pridėjo prie jų dar 800, ir greitai šie pastarieji tapo svarbesni, nei Dievo originalūs įstatymai. Būtent dėl to tarp jų ir Jėzaus įvyko konfliktas. Taigi garbinti būtent šeštadienį buvo žmogaus, o ne Dievo idėja. Kristus yra mumyse ir kiekviena diena mums yra Šabatas. Bet ne visi turi tokį supratimą, arba jei žino tai, nesutinka su pasekmėmis.

Bet Jėzus sakė...

Dažnai kažkas, kas nori pateisinti savo mesijinį tikėjimą cituoja Mt 5:18; „Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys“, kaip argumentas, kad Senasis Testamentas tebėra mums būtinas ir šiandien.

Mūsų dienomis prarasta išsipildymo koncepcija, tačiau galiu pasakyti pavyzdį, kuris paaiškina Jėzaus požiūrį. Kai žmogus perka ką nors išsimokėtinai, sakykime namą, jis paima paskolą ir pardavėjas nustato mėnesinį mokestį, jie turi užstatą, kuris ir yra tas kontraktas. Tas kontraktas yra įstatymas. Jame yra palaiminimai, bet taip pat ir prakeikimai bei bausmės. Jei elgiesi pagal kontrakto nuostatas, tai esi palaimintas, bet jeigu nesilaikai bent dalies jo, tada tas pats įstatymas gali tave sužlugdyti.

Kai už namą išsimokėta savininkas tampa kontrakto, arba to įstatymo turėtoju. Jis daugiau nėra priklausomas nuo kontrakto taisyklių, nes jis dabar iš tiesų jau yra savo namo savininkas. Jis turi kontraktą. Kaip savininkas jis gali daryti su savo namu ir kontraktu, ką nori, ir jis daugiau nėra kontrakto įpareigotas naudotis namu pagal įstatymo numatytus standartus.

Kai Jėzus ištarė ant kryžiaus „pabaigta“, Jis išpildė paskutinį to įstatymo kontrakto mokėjimą. Graikiškas žodis „pabaigta“ –„tetelestai“ (tuth-tll-uh-stye), reiškia „išpildyti, pabaigti, įvykdyti“. To meto generolai sakydavo tą žodį, kai laimėdavo mūšį ir likdavo tik pasidalinti grobį. Paulius apeliuoja į tai Kolosiečiams 2:15, sakydamas, kad Jėzus nuginklavo kunigaikštystes ir valdžias“ – Jėzus atėmė grobį iš jų, kaip karys nugalėtojas pasiima karo grobį.

Tame kontrakte Jėzus buvo paskutinė įmoka. Hebrajams 9:13-28 sako, kad jaučių ir ožių kraujas nebuvo nuolatinis problemos sprendimas, jie buvo lyg mėnesiniai mokėjimai, kuriuos nustatė kontraktas. Turėjo būti atliktas vienas galutinis mokėjimas, ir tai buvo Jėzaus auka. Paulius rašė Kolosiečiams 2:14-15: „Jis (Jėzus) ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus. Jis nuginklavo kunigaikštystes bei valdžias ...“

Kodėl malonė iš tiesų daug sunkesnė nei įstatymas...

Kai Kristus persikėlė gyventi į dvasią, mes tapome įstatymo savininkais. Tai reiškia, kad dabar mes turime prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Mes daugiau nebeturime viską apimančių taisyklių ir reikalavimų, sakančių mums, ko Dievas nori ir ko nenori. Jis persikėlė į mūsų vidų, kad vaikščiotų su mumis ir asmeniškai nukreiptų mūsų gyvenimą. Paulius laiške Galatams 3:24-26 įstatymą pavadino mokytoju, auklėtoju, kuris turi mus nuvesti pas Kristų. Jis sako, kad mes daugiau nesame mokiniai, bet tapome aukščiausiojo Dievo vaikais. Mes baigėme įstatymo mokyklą ir tapdami sūnumis įsijungėme karališką šeimą.

Mes turime Kristų mumyse, taigi kokia taisyklė, nuostata, ar laikymasis gali dar ką nors pridėti prie to, ką Jėzus padarė dėl mūsų? Toks buvo Pauliau požiūris Galatams 3:21, kai jis pasakė, jog jei Dievas būtų galėjęs suteikti amžinąjį gyvenimą įstatymu, tai gyvenimas būtų atėjęs per įstatymą, bet įstatymas to negalėjo padaryti. Dievas nutarė panaudoti įstatymą, kad parodytų mums, jog esame nusidėjėliai, kad mums reikia Jo, ir kad žinotume, jog įstatymas negali duoti gyvenimo. Jis nusprendė perkurti iš naujo mūsų dvasią Šventąja Dvasia ir davė mums Savo Sūnų, kuris yra daug aukščiau bet kokio Mozės įstatymo.

Kaltas pagal visą įstatymą

Jokūbas, tas pats kuris kalbėjo visiems Naujojo Testamento autoriams Apaštalų darbų 15 skyriuje, Jėzaus brolis, vėliau savo laiške 2:10 pasakė, kad jei asmuo gyvena pagal įstatymą ir sulaužo nors vieną jo punktą (vieną iš 613 Mozės įstatymų) tada jis kaltas pagal visą įstatymą. Sulaužyti vieną punktą reiškia sulaužyti visą įstatymą. Toks buvo jo požiūris. Tu negali vaikščioti su Dievu šitokiu būdu, kaip Petras pasakė, tai buvo jungas, kurio nei jų tėvai, nei jie negalėjo panešti.

Kristus dabar reikalauja, kad mes prisiimtume atsakomybę už savo gyvenimą ir gyventume išeinant iš to, kad Kristus yra mumyse. Mes daugiau negalime kaltinti amžinojo įstatymo dėl mūsų įžadų ir amžinojo Dievo, kuris gyvena kažkur išorėje. Jis nėra „Žmogus laiptų viršuje“, Jis gyvena mumyse. Todėl mes turime prisiimti atsakomybę. Mes turime vaikščioti meilėje, kuri plaukia iš vidaus į išorę, ne todėl, kad Dievas iš išorės įsako atleisti. Jis bendrauja su mumis viduje, kad mes galėtume vaikščioti su Juo ir gyventi iš vidaus į išorę.

Tai reiškia, kad Jam patinka procesas ir patinka vaikščioti su mumis kiekvieną dieną, ir tai priklauso nuo mūsų daromų sprendimų. Malonė yra tame, kai mes prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir sprendimus, bei kenčiame pasekmes. Tai yra sunkiau, nei turėti išorinį įstatymą. Nes gyvenant pagal įstatymą, jeigu mes jį sulaužome, turime eiti į šventyklą, aukoti auką ir po to vėl galime toliau eiti savo keliu. Dabar viduje mes turime augti ir bręsti kaip žmonės ir Kristuje.

Ta laisvė augti, tai kažkas, ko kai kurie žmonės nemėgsta, nes jiems svarbiau taisyklės ir nuostatos, nes jos siūlo stabilumą ir saugumą. Jie mato netikusį kai kurių krikščionių elgesį, todėl bėga pas ortodoksus ar priimti sakramentus, arba į bažnyčią, kur yra sistema, numatytas tarnavimo grafikas ir elgesio normos. Kai jie patiria tragediją arba beveik tragediją, ir dar dėl daugelio priežasčių, kurių negali paaiškinti jų bažnyčios doktrina, jie ieško atsakymų ir išsprendimo Senojo Testamento įstatyme.

Kiti, vos pažinę žydiškas savo tikėjimo šaknis pakliūva į baimės spąstus: „oi aš galiu įžeisti Dievą, ko Jis iš tiesų nori?“ Tai tikėjimas, kuris įtvirtina juos senoviniuose ritualuose. Aš nematau klaidos, jeigu motyvacija yra pažinti žydiškas mūsų tikėjimo šaknis, bet randu klaidą, kai matau jog asmuo pakliūva į vergovę, tikėdamas klaida. Jei kas nors nori švęsti šventes ir pasninkauti, Paschos Sederą, Purimą ar Hanuką pasirinktinai, ir mokytis apie tikėjimo šaknis, pritariu jiems – amen! Tik darykite tai, kaip Paulius ir tikintieji iš pagonių darė, pasirinktinai, nepriversti, ar dėl kaltės, ar klaidingo mąstymo, jog Dievas labiau bus patenkintas tavimi, jeigu tu tai darysi.

Kristus mumyse. Nieko tu negali padaryti, duoti, aukoti, ar pasakyti, kad tai būtų pagerinta. Ir didelė ramybė tiems, kurie gyvena pagal šią taisyklę, kaip Paulius pasakė, baigdamas savo laišką Galatams 6:15-16: „Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet naujas kūrinys. Visiems, kurie laikysis šios taisyklės, teateinie ramybė ir pasigailėjimas; taip pat ir Dievo Izraeliui!“

Naujas kūrinys Kristuje – štai kas yra svarbu. Nieko nėra didingesnio už žmogaus dvasios atkūrimą Dievo Dvasia - Kristus tavyje. Ko dar tau reikia? Ar gali tavo pastangos ką nors pridėti prie šito?

Kitą savaitę nauja tema, iki tada. Laiminu jus visus!

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com