John Fenn, 2018 m. vasario mėn.
19 d.,
Sveiki,
Prieš porą savaičių man darė naują CT širdies
tyrimą, kurį jie palygins su lapkričio CT, kad pamatytų, kiek per du mėnesius
sumažėjo kraujo krešulys. Su kardiologu susitiksiu kovo 7 dieną aptarti
rezultatų. Kol viskas nebus aišku, keliauju nedaug. Kovo 10-11 dienomis aš
būsiu Osavatomie, Kanzase, o gegužę konferencijoje Olandijoje, tai tiek, kol
paaiškės daugiau apie tą krešulį, - ačiū už maldas.
Priminimas
apie konferenciją Olandijoje - gegužės 10-13 d. Jos tikslas - santykiai su
tais, kurie susirenka kaip namų surinkimas (bažnyčia), - mes kartu leidžiame
laiką, kartu valgome, kartu garbiname ir meldžiamės. Tai investavimas į
santykius su tais, kurie tame pačiame „dvasiniame lygmenyje“, bet ne
išlaidavimas, tai skirta tiems, kuriems svarbūs šie santykiai. Jei jūs esate
dalimi CWOWI, dalyvaujate arba domitės namų surinkimu, raginu atvykti. Jei namų
surinkimas nėra jūsų širdyje, vadinasi, tai ne jums.
Mintys...
Aš vis mąstau apie tai, kiek pasaulietiškas yra šių dienų krikščionis. Mano
dienomis, kai mes buvome išgelbėti, mes visą save atiduodavome Jėzui sakydami:
„imk mane visą“, be jokių priedų, be jokių pagražinimų - tik paimk mane,
Viešpatie, aš toks dėkingas, kad turiu Tave! Nuo tada mes ir gyvename būtent
taip. Šiandien aš matau daugelį, kurie tik mėgina pridėti Jėzų prie savo
gyvenimo rutinos ir vadina tai krikščionybe. Jis priimtinas tol, kol nebando
per daug priartėti, ar padaryti jų pernelyg „religingais“. Jie geriau
paprasčiausiai įterps Jį į savo kasdieninį gyvenimą, kad padėtų sunkiu laiku ar
užpildytų dvasinę tuštumą jų viduje.
Štai kodėl aš matau tokius turtus šeimos pagrindu
sukurtuose namų surinkimuose. Jūs matote tikrą, veikiantį tikėjimą namuose
susitikdami ir pažindami žmones. Jūs kartu įveikiate gyvenimo metamus iššūkius,
meldžiatės vienas už kitą. Tai gyvas tikėjimas, kuris diena iš dienos daro
regimą skirtumą kiekvieno gyvenime. Sveika tai matyti vienas kitame, taip
žinome, jog Jėzus yra įaustas į mūsų gyvenimo audinį, o ne paprasčiausias
ornamentas, puošiantis mūsų užimtą gyvenimą. Jis nėra tik įterptas į mūsų
gyvenimą, Jis YRA mūsų gyvenimas.
Ką
reiškia „tikėjimas“
Rytietiškame mąstyme, o Biblija yra rytietiška
knyga, nėra atskyrimo tarp idėjos ir jos išpildymo.
Graikų mąstymo būdas kitoks: idėja yra atskirta
ir turi būti išnagrinėta, apie ją reikia mąstyti, ją reikia apsvarstyti ir tik
tada galima nuspręsti, patvirtinti ir sekti ta mintimi, arba ją atmesti.
Tokioje situacijoje atsidūrė Paulius Marso
Kalvoje Atėnuose, kaip matome Apaštalų darbų 17 skyriuje. Vyrai klausėsi
Pauliaus idėjų tol, kol jis ėmė pasakoti apie Jėzaus prisikėlimą iš numirusių,
tada kai kurie pradėjo juoktis, o kai kurie sakė, jog ateis paklausyti kitą
dieną - jie atskyrė idėją nuo pritarimo tai idėjai.
Biblijos laikais tikėti Jėzumi reiškė, kad tu esi
Jo mokinys, vienas iš Jo pasekėjų, ir praktikuoji tai, ką Jis sakė. Tikėjimas
Naujojo Testamento puslapiuose reiškia, jog tu protu sutinki su Jėzaus
teiginiais, ir tada gyventi pagal juos.
Dabar vakaruose yra kitaip. Dabar kas nors gali
sakyti, kad tiki Jėzumi, ir tai reiškia, jog jis protu pripažįsta, jog Jėzus
yra Viešpats, tačiau savo širdyje nė neketina būti Jo mokiniu. Jie neketina
savo gyvenimo pavesti panašėjimo į Jėzų procesui.
Gnosticizmas
Dvasia, su kuria kovojo Naujojo Testamento
autoriai, buvo gnosticizmas, kilęs iš graikų kalbos žodžio „(protiškai)
žinoti“. Jie tikėjo, kad žemės dalykai yra blogi, o dvasiniai dalykai ir Dvasia
yra geri. Todėl, kadangi kūnas blogas, krikščionis gali gyventi taip kaip nori,
nes savo dvasioje jis turi Kristų.
Taigi jie tikėjo, kad nėra nuodėmės, nėra dėl ko
atgailauti, nėra atsiskaitomybės Dievui ar dar kam nors žemėje, nes jų kūnas
blogas, o Kristus juose yra geras. Taigi, kol tu „tiki“ Jėzumi, tol tu eini į
dangų. Šiandien ši dvasia vadinama „supermalone“, tačiau iš tiesų tai yra tik
žmonės, atskyrę žodžio „tikėjimas“ reikšmę nuo tikėjimo Jėzumi vykdymo ir
reiškiantis tik idėją žmonių protuose.
Daug rašto vietų patvirtina, kad Paulius ir
Naujasis Testamentas neatskyrė protinio sutikimo, kad Jėzus yra Viešpats, nuo
paklusnumo Jėzaus mokymui.
„Kuris išgelbėjo mus
bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties
nutarimu bei malone, kuri buvo suteikta mums Kristuje Jėzuje prieš amžinuosius
laikus“ 2 Timotiejui 1:9.
„Malonė ir ramybė tepadaugėja jums
Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus pažinimu. Jo dieviška jėga padovanojo mums viską,
ko reikia gyvenimui ir dievotumui, per pažinimą To, kuris pašaukė mus
šlove ir dorybe. Drauge Jis davė mums be galo didžius bei brangius pažadus,
kad per juos taptume dieviškosios prigimties dalininkais...“ 2 Petro 1:3-4
Šitos ir daugelis kitų rašto eilučių
sako mums tikėti Jėzumi, bet tai nėra vien tik pakviesti Jį į savo gyvenimą,
kad gyvenimas taptų geresnis, tai reiškia, jog mes atiduosime Jam save 100%, ir
nuolatos sieksime panašėti į Jį, augsime Jame.
Aš raginu jus surasti bent vieną
asmenį tame pačiame dvasiniame lygmenyje, kuris taip pat ieško tikrų dalykų,
susitikti su juo išgerti kavos ar arbatos, pakviesti jį pietų - investuokite į
tuos, kurie yra „tikri“ jūsų aplinkoje!
Dėkoju už besitęsiančią draugystę,
paramą bei maldas. Pradėjus transliuoti savaitinius vazido įrašus per Facebook
ir Youtube, pagausėjo žmonių, pradedančių namų surinkimus, mes esame labai
užsiėmę; daug darbo su kompiuteriu, Skype, ir pan. Ačiū jums, visus laiminu!
Gausių
palaiminimų,
Džonas
ir Barbara
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.