Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. kovo 21 d., trečiadienis

Kareivis, atletas ir žemdirbys. 3 dalis


John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 24 d.,

Sveiki visi,
Tuo metu, kai aš buvau Biblijos mokyklos, tarnaujančios kitai, ne JAV, šaliai, direktorius, į mane kreipėsi keli pastoriai. Jie kreipėsi dėl vieno tarnautojo, kurio tarnystės populiarumas vis augo, o jis pats, dėl savo tatuiruočių ir gatvės stiliaus aprangos, nebuvo panašus nei į vieną iš jų. Be abejo jie vertino stebuklus, kurie, kaip buvo tvirtinama, vykdavo jo susirinkimų metu, ir juos neramino ne didėjantis jo populiarumas, ir ne grubi jo išvaizda. Juos neramino kai kurios, jo asmeninio gyvenimo detalės.

Kadangi jis vis ragino juos kviestis jį į savąsias bažnyčias, tai dėl susidariusios dilemos jie ir kreipėsi į mane. Vieną vertus, jis tvirtino, kad per jį Viešpats daro didelius stebuklus, ypač susirinkimuose užsienyje – vyksta išgydymai, žmonės pakyla iš neįgaliųjų vežimėlių ir panašiai, tačiau iš kitos pusės - visi tvirtino, kad jis buvo neištikimas savo žmonai, turėjo problemų su narkotikais ir alkoholiu, taip pat buvo kalbama apie pasipiktinimą ir apkaltą piktnaudžiavimu. Kitaip tariant, jo asmeninis gyvenimas nesiderino su Kristaus charakteriu, kurio kiekvienas tikisi iš tarnautojo ir lyderio.

Po ilgų diskusijų visi sutiko, kad kažkada, kaip Viešpaties nustatyta, jeigu jis neatgailaus dėl savo nuodėmės, jo nuodėmė bus iškelta į viešumą. Kol kas, kiekvienas pastorius turėjo nuspręsti pats, pakviesti jį į savo bažnyčią ar ne. Kiek aš žinau, nei vienas iš jų to nepadarė. Neilgai trukus, minimas tarnautojas turėjo trauktis į kitą šalį – ten kur jo nepažinojo.

Kęsk sunkumus kaip karys, mąstyk kaip besitreniruojantis atletas ir būk kaip... žemdirbys?
Aš jau dalinausi 2 Timotiejui 2:1-6. Ten Paulius pataria Timotiejui, kaip elgtis trijuose srityse, idealiai atitinkančiose tris žmogaus dalis: kūną, sielą ir dvasią.

Apie sunkumus Paulius Timotiejui sakė – ištverti juos kaip kariui. Ne tai, kad jis būtų karys, tačiau ištverti fizinius sunkumus, kaip tai daro kariai. Tai galėtų reikšti suėmimą, kankinimą ar net mirtį. Mat tais laikais keliaujama buvo pėsčiomis ir/arba laivu, įvairiausiomis oro sąlygomis bei kultūromis. Po to jis pereina prie sielos, pataria jam treniruotis ir varžytis pagal taisykles. Ištverti emocinius sunkumus: būti išrengtam Viešpaties akivaizdoje, bet padengtam Dvasios aliejumi, padarančiu jį slidžiu priešui.

Tada Paulius pereina prie dvasinio aspekto. Šeštoje eilutėje sako Timotiejui:Žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių.“
Ištraukus šią eilutę iš konteksto, graikų kalboje ji skambėtų: „Sunkiai dirbantis žemdirbys...“. Taigi čia kalbama apie stropumą ir sunkų rankų darbą, atliekamą žemdirbio gyvenime. Visa tai yra dvasinių sunkumų pavyzdys.

Sunkus žemdirbio gyvenimas yra prilyginamas dvasiniams žmogaus sunkumams. Kaip ir žemdirbys, jis turi būti uolus, kad žinotų visus aspektus ir sėkmingai „išaugintų derlių“. Be to, jis turi turėti norą dirbti bet kokiomis sąlygomis. Atėjus tinkamam metui, kai sėkla arba laukas, arba derlius rodo, kad jau metas yra tinkamas – jis negali laukti saulėtos, šiltos dienos. Taip pat ir dvasinėje srityje, turime būti uolūs, nesikeičiantys pagal aplinkybes, bet susitelkę į derlių – į rankų darbą. Dvasinė stiprybė – gebėjimas viską palikti, kai Dievas pakviečia dvasiškai, nes tam dvasiniam reikalui, taip pat kaip ir laukui/derliui, būtent dabar reikia mūsų dėmesio.

Tai galėtų reikšti, kad jeigu esate paraginamas melstis už kažkuriuos, jūs paliekate tai, ką tuo metu darėte, ir einate melstis už juos. Tai reiškia, kad jeigu esate nusiteikę atlikti kažkokį tai darbą, o jums paskambina brolis ar sesuo ir paprašo pagalbos, jūs pakeičiate savo kryptį. Nes dvasiniai dalykai yra pirmaeiliai. Širdies ir dvasios dalykai yra išaukštinti, kad taptų svarbiausiais dalykais mūsų gyvenime.

Čia kalba eina ne tik apie pasėlių priežiūrą ir derliaus sodinimą, bet apie viską, kas susiję su ūkininkavimu: dirvos paruošimą, sodinimą, ravėjimą, teisingo laiko derliaus nuėmimui nustatymą, darbininkų priežiūrą, derliaus surinkimą ir paruošimą naudojimui, ir apie jo pardavimą, ir apie paskaičiavimą kiek sėklos palikti kitų metų derliui, ir dar daug, daug daugiau. Tam reikia susitelkimo ir uolumo.

Dirva yra žmogaus širdis
Paulius sako, kad žemdirbys pirmas turi vartoti vaisius, kuriuos išaugina jo dirva. Ką tai galėtų reikšti?

Morkaus 4 skyriuje, Jėzus davė palyginimą apie sėjėją. 13-je eilutėje paaiškinama, kad jeigu tu nesupranti šio palyginimo, tu nesuprasi ir jokio kito Jo pasakyto palyginimo. Pastarasis teiginys šį palyginimą padaro vieninteliu ir svarbiausiu palyginimu. Kiti Naujojo Testamento autoriai taip pat savo mintis dėstė remdamiesi šituo užrašytu pavydžiu. Štai šios minties linijos pavyzdys:

Palyginime, sėjėjas sėja Žodį į dirvą – dirva yra žmogaus širdis – ten kur Sėkla auga ir, priklausomai koks yra dirvos/širdies būvis, atitinkamai sėkla/Žodis užauga.


Paulius sekdamas šiuo Viešpaties pavyzdžiu, taip pat panaudoja žemdirbio, kuris sėja sėklas, įvaizdį. Taigi, mes jau suprantame, kad sėkla yra sėjama į žemę/į žmogaus širdį ir iš ten auga derlius. Paulius išplėtoja, kad žemdirbys turi pirmas vartoti derlių, užaugusį jo paties širdyje. Jeigu širdis yra dirva, derlius augantis iš širdies yra Dvasios vaisius – t. p. ir (žmogaus) dvasios vaisius, apie kurį, Galatams 5:22-23, Paulius rašo, kad jis auga iš atgimusio asmens širdies (dvasios).

Tam, kad sėkla galėtų augti ir vystytis, reikia sunkaus darbo ir uolumo. Žemdirbys (jūs ir aš) turi prižiūrėti Žodžio sėklą savo širdyje ir ugdyti ją, teikti jai pirmenybę. Jūs juk žinote, kaip vystosi sėkla: prasikalusi virš dirvos (širdies) ji yra trapi, reikalaujanti teisingų auginimo sąlygų – vandens, šviesos, medžiagų iš dirvos – o sodininkas arba žemdirbys pirmiausiai dar turi pasirūpinti atranka.

Jis arba ji kasdien ją stebi, rūpinasi, surenka bet kokius kenkėjus, kurie galėtų ją sunaikinti. Taip pat ir Paulius sako Timotiejui, saugoti ir maitinti savo dvasinį žmogų. Neleiskite, kad jums grėstų dalykai, galintys sugriauti Gyvenimą jūsų dvasioje. Surinkite kenkėjus vabalus (demoniškas ir kitokias jėgas), kurios gali bandyti sunaikinti augalą. Skaitydami Morkaus 4:11-19, pamatysite, kad kartais pasaulio rūpesčiai, turtų apgaulė ir sukilę geismai kitiems dalykams, „įeina“ ir nusmelkia Žodį.

Paulius statydina per šį Jėzaus palyginimą. Sako niekam neleisti nusmelkti Žodžio savo gyvenime. Daryti viską, kas nuo jūsų priklauso, kad galėtumėte pamaitinti savo dvasinį gyvenimą. Sudaryti jam saugią ir ugdančią aplinką. Nepuoselėkite dalykų, kurie neprisideda prie sveiko augimo.

Graikiškas žodis, kurį Paulius panaudoja sakydamas, kad žemdirbys pirmasis turi paragauti derliaus, reiškia: „dalyvauti, valgyti, priimti, paimti“. Čia yra būtent tai, apie ką sakoma – turite praktiškai daryti tai, ką skelbiate. Negalite būti kaip aukščiau minėtas tarnautojas, kuris skelbia vienus dalykus, o sugrįžęs namo gyvena kitais.

JEIGU jūs galite pakelti fizinius nepatogumus arba skausmą kaip karys, JEIGU norite, kad emocinė disciplina taptų jūsų gyvenimo dalimi ir norite sugrįžti pas savo Trenerį, kad šis, po kiekvienos kovos užteptų daugiau „aliejaus“, tada supraskite, kad jūs pirmasis turite vartoti savo širdies derliaus vaisius. Jūs turite vaikščioti savo turimame apreiškime, savo turimoje šviesoje. Jūs privalote nustatyti prioritetus ir ribas, kurios apimtų visus tris elementus, apie kuriuos čia moko Paulius. Mūsų gyvenimai turi būti nuoseklūs – iš dvasios į sielą iki išorės, iki mūsų kūno/gyvenimų.

Tai nereiškia, kad mes esame atskaitingi tobulumui, tačiau mes esame atskaitingi augimui. Būti Jėzaus mokiniu yra rimtas pasižadėjimas. Tai nuolatinis apsisprendimas, diena iš dienos leisti Jam mus keisti iš vidaus į išorę. Jis panaudoja kiekvieną aplinkybę, kiekvienas užvertas duris, kiekvieną sunkumą, kaip galimybę mūsų augimui. Jis nesudaro sąlygų sunkumams, mes patys jas sau sudarome arba mus gundo ir bando priešas, tačiau Tėvas yra Meistras, kuris paima tai, kas buvo skirta mūsų sunaikinimui, ir pakeičia tai į mūsų auginimą. Kad taptumėm labiau panašūs į Kristų.

Kaip pasakyta Morkaus 4:33, Jėzus kalbėjo žmonėms taip, kaip jie sugebėjo tai priimti. Ar gali priimti daugiau? Būk atsargus, kadangi jeigu pasakysi taip, būsi nuolat atskaitingas dėl to, ką Jis tau duos. Vaikščiok šioje šviesoje ir tu norėsi ištverti sunkumus kaip karys, psichinius besitreniruojančio atleto pakilimus ir nuosmukius, bei dvasinį uolumą. Tavo tikslas Nr.1, kad tavo gyvenime būtų panašumas į Jėzų, nesvarbu ką gyvenimas tau numes. Ir vis dėl to, šnekant dvasine ir vidine prasme – tai turtingas gyvenimas. Kiti ne visada supras, bet tai yra dalis tos kainos, kurią reikia sumokėti už buvimą panašiu į Kristų. Tai jūsų pašaukimas.

Kitą savaitę – kita tema, kol kas palaiminimai

John Fenn


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą