Kareivis, atletas ir žemdirbys. 1 dalis

John Fenn, 2018 m. vasario mėn. 10 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Moteris sėdėjo mano biure, o jos skruostais tekėjo ašaros. Nuleidusi galvą, grąžydama ant kelių sudėtas rankas, ji paaiškino apie didįjį savo liūdesį.

Ji buvo bažnyčioje ir klausėsi kaip žmonės atsistodami pasakodavo savo liudijimus - kaip jie atėjo pas Viešpatį, užaugo Jame ir ką jie norėjo dėl Jo padaryti. Su kiekviena istorija ji grimzdo į vis gilesnį nusiminimą. Ji nejautė, kad gali ką nors pasiūlyti Viešpačiui. Mat ji buvo kilusi iš visai kitokios aplinkos nei jie. Ji nemokėjo nei dainuoti, nei groti kokiu nors instrumentu. Be to ją apimdavo siaubas, jei reikėtų stoti priešais klausytojus. Ji jautėsi visiškai viena, nors ir buvo apsupta daugybės žmonių.

Jos vaikystės aplinka buvo grubi. Jos motinos gyvenime buvo daug vyrų, kuriuos ši nuolat parsivesdavo iš barų namo. Dauguma jų ją mušdavo. Jie gyveno neturtingai. Mokykloje vaikai tyčiodavosi dėl jos motinos reputacijos, dėl apdriskusių jos rūbų ir jų gyvenamos vietos. Ji tik stovėdavo nuleidusi galvą. Ji, jos broliai ir seserys, visi turėjo skirtingus tėvus. Jos motina naudojosi socialinio aprūpinimo sistema, gaudavo pašalpas, nemokamo maisto ir nemokamas komunalines paslaugas. Jie gyveno vargšams skirtuose namuose.

Jos motina neketino palikti sistemos ar keisti savo gyvenimo būdo. Augdama ši moteris prisiekė, kad niekada nebus tokia kaip jos motina. Tačiau tapusi paaugle ir savarankiška dvidešimtmete, ji tapo tokia pat, kaip jos motina. Ji manė, kad jos gyvenime atsiradęs vyras turėtų ištraukti ją iš ankstesnio gyvenimo, o po to gimęs vaikas, turėtų padėti tą vyrą pasilaikyti. Tačiau ji kartojo išmoktąjį modelį. Visi jos vaikinai ją mušė. Jeigu kuris ją palikdavo, ji susirasdavo kitą. Ji suvokė, kad tapo tokia pat kaip jos motina. Tokia, kokios ji taip nekentė ir buvo prisiekusi, kad niekada tokia nebūsianti.

Kai vieną dieną ji nuėjo į naują bažnyčią - ne į savo, bet nepriklausomą, charizmatinę bažnyčią, kuri išgyveno prabudimą - ji atidavė savo širdį Viešpačiui. Pirmą kartą nuo to laiko, kai ji buvo maža mergaitė, ji pasijuto švari ir pilnavertė! Žinoma ne iš karto jos dvasios atgimimas paveikė jos protą. Taigi ji vis dar manė, kad vyro meilė savajai moteriai yra perteikiama ją skriaudžiant ir išnaudojant. Jai reikėjo daug ko išmokti. Kai ji, po trijų savaičių pažinties, ištekėjo už gero ir mylinčio krikščionio, jai teko visko mokytis iš naujo. Teko mokytis mylėti, bendrauti!

Tą dieną aš su ja pasidalinau kareivio istorija iš 2 Timotiejaus 2:3-4. Tai amžiams pakeitė jos mąstymo, apie save, būdą. Taip prasidėjo jos kelionė pilnatvės link.

Paulius buvo išsiuntęs Timotiejų į Efezą, kad jis padėtų koordinuoti daugybę, šeimų pagrindu atsiradusių bažnyčių, besirenkančių namuose ir rašė jam laiškus. Mačiau skaičius, kad iš 250.000 Efezo gyventojų, daugiau nei 10%, arba 25.000, galėjo būti krikščionys. Pagal tai ką matome savo tinkle iš viso pasaulio, galime spręsti apie dalykus vykusius praeityje. Namuose besirenkančių bažnyčių dydis svyruoja nuo kelių žmonių iki 20 ar panašiai. Tai reiškia, kad žmonių skaičius keičiasi. Keičiasi ir susirinkimus vedančiųjų pozicijos. Taigi, didelėje Efezo miesto dalyje, buvo šimtai, jei ne tūkstančiai namų, kuriuose jie rinkdavosi. Jaunasis Timotiejus buvo siųstas ten, kad pagelbėtų visuose tuose reikaluose – darbas pilnu etatu!

Nors šiuo metu įlanka yra apsitraukusi dumblu, o pats miestas nuo jūros nutolęs 5 mylių (8 km) atstumu, Efezas tomis dienomis buvo uostas. Miestas, kaip bet kuris miestas mūsų dienomis, buvo pilnas įvairių tautybių žmonių. Ten buvo dirbami įvairūs darbai, pradedant nuo jūreivių ir dokų darbininkų, baigiant laivų, įplaukiančių ir išplaukiančių iš uosto, savininkais. Esu vaikščiojęs po Efezą, net ir sugriuvęs jis gražus. Jo balti marmuriniai šaligatviai inkrustuoti nuostabiomis augalų ir gyvūnų freskomis. Tie šaligatviai netgi turi uždangas, apsaugančias žmones nuo intensyvios saulės!

Kadangi žmogaus prigimtis nepasikeitė, tai ir ten gyvenančių krikščionių tarpe turėjo būti žmonių kaip ta moteris, sėdinti mano biure. Jie nauji Viešpačiui, tačiau su tuo naujumu Jame, ateina ir stipri Jo šviesa, nušviečianti buvusios nuodėmės gelmes. Atmenate, kad tai vyko Efeze, kuriame, kaip sako Apaštalų darbų 19 skryriuje, kasdien, tarp 11 ir 16 valandos, mokykloje kalbėjo Paulius - tada daugybė atsivertė į Viešpatį, jie sukrovė milžinišką laužą iš savo senų magijos ir burtų knygų! (Apaštalų 19:19)

Tie žmonės buvo atėję iš grubios magijos, pagonybės ir kas ten žino dar iš kokios aplinkos. Dėl tų praėjusių dienų prisiminimų, be jokios abejonės, kai kurie iš jų jautėsi kaip ta minima moteris - nieko neverti, nieko nesugebantys, kad juos Viešpats galėtų naudoti kokiam nors geram darbui Jame. Kai kurie galbūt irgi nieko nesuprato apie judaizmą, krikščionybę ir apie tą Vieną Tikrąjį Dievą, apie kurį du metus kasdien aiškino Paulius, mokydamas mokykloje. (Apaštalų darbų 19 skyrius)

Įveskite kareivį. Įveskite Publius Flavius Vegetius Renatus

Antrame laiške Timotiejui, Paulius rašė Timotiejui į Efezą, drąsindamas ne tik jį, bet ir skaitytojus iki mūsų dienų:

„Iškęsk sunkumus kaip geras Kristaus Jėzaus karys. Nė vienas kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus, norėdamas patikti jį pašaukusiam. Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. Sunkiai dirbantis žemdirbys turi pirmas pasiimti vaisių. Suprask, ką sakau; Viešpats teduoda tau išmanymo...“

Paulius sakė Timotiejui suprasti ir Viešpats teduoda išmanymo – taigi štai čia yra šiek tiek išmanymo:

300-ųjų metų pabaigoje, Vegetius, jis yra žinomas tokiu vardu, rašė kariuomenės vadovėlį. Savo pirmoje knygoje palygino ankstyvąją (Pauliaus laikų) Romos kariuomenę su savųjų laikų kariuomene. Praėjus tiems 300 metų, jo patarimas buvo, grąžinti kariuomenę prie senųjų laikų tvarkos. Kaip jis pastebėjo, jo dienomis į kariuomenę kariai ateidavo iš pasiturinčių šeimų. Tai buvo miestuose, su tarnais augusiems sūnums kariuomenė buvo kelias karjeros link. Jų tėvai jiems nupirkdavo karininko įgaliojimus. Palyginus su ankstyvąja, Pauliaus laikų Romos kariuomene, Jie buvo gležni.

Tačiau Pauliaus dienomis kariai ateidavo iš kaimietiškų šeimų. Iš ūkių ir rančų atėję sūnūs buvo pratę prie sunkaus, fizinio darbo. Jie buvo įpratę keltis anksti ryte ir dirbti bet kokiu oru. Dėl grubios gyvenimo patirties jie tapo geriausiais kariais visame pasaulyje. Jie išplėtė Romos viešpatavimą Europoje, Vidurio Rytuose ir šiaurės Afrikoje.

Naujai iškeptas kareivis irgi galėtų galvoti, kad jo grubus auklėjimas ir praeitis daro jį netinkamu tarnauti Imperatoriui, tačiau iš tiesų, tas grubus gyvenimas ir yra pagrindinis dalykas, dėl kurio jis tinka tarnauti Karaliui!

Jūsų nuodėminga praeitis nėra tai, kas padaro jus netinkamu, tai pagrindinis dalykas, darantis jus tinkamu!

Timotiejui Paulius sakė iškęsti sunkumus kaip kareiviui. Jis nesakė, kad turi būti kareiviu Kristuje, kadangi mes esame ne tokie. Jis sakė iškęsti sunkumus, kaip tai daro kareivis. Mes esame Karaliaus vaikai - karališkos šeimos namiškiai. Mes nesame Jėzaus kariai. Tačiau iš mūsų tikimasi, kad mūsų praeities grubi patirtis pasitarnaus mums kelionėje Kristaus brandos link, kadangi mes sugebame iškęsti bet kokius sunkumus, kaip kokie kareiviai.

Toms dienoms tai buvo labai tikslus palyginimas. Tie vaikinai iš kaimo - vyrai pripratę dirbti bet kokiu oru, turėjo įvertinti savo grubią praeitį, padėsiančią iškęsti dabarties sunkumus. Štai taip elgtis Paulius ir prašo Timotiejaus bei visų skaitytojų – pakęsti sunkumus, kaip tai daro kariai. Įvertinti tą charakterio stiprybę, kurios dėka perėjote per visas tas nuodėmes ir atėjote pas Jėzų! Tos slegiančios patirtys padeda jums prasiveržti iki brandos Kristuje!

Paulius jam pasakė, kad joks kareivis neįsivelia į gyvenimo reikalus. Žodžiai įsivelti ir gyvenimo reikalai graikiškai yra pragmateiais iš kur kilęs žodis ‚pragmatiškas‘, reiškiantis, kad kareivis nesuaudžia savo gyvenimo drauge su civiliniu gyvenimu pasaulyje – kad patiktų jį atrinkusiam į kariuomenės gretas!

Kaip ir Pauliaus dienomis, ir pas mus yra šauktiniai. O štai mus pašaukė Žmogus vardu Jėzus - būti Jame. Tačiau yra dar geresnė žinia. Kai Paulius sako, kad mes turime patikti mus pašaukusiajam – tas graikiškas žodis reiškia „pašaukusiam jį būti kareiviu“. Taigi čia Paulius panaudojo žodį stratologeo. Pažvelkime į graikų kalbos žodžius iš kurių sudarytas šis žodis: strato – kai mes imamės strategijos, ir logeo – kai imamės logikos. Juos kartu sudėjus reiškia, kad „esate pasirinktas jus pašaukusio Karininko su strategija, logika ir turint planą galvoje“.

Dabar sudėkime visa tai į viena...

Paulius Timotiejui sakė iškęsti sunkumus, kaip tai daro kariai. Tie gyvenimo sunkumai iš praeities, yra pagrindinis dalykas kuris padaro mus tinkamais būti Kristuje. Prisiminkime, kad neturime suausti savo gyvenimo su dalykais atrodančiais normaliais pasauliui. Lygtai jie būtų pirmos būtinybės dalykai. Mes turime patikti Tam, kuris pasirinko mus su platesne strategija, planu ir tikslu. Kad tarnautume Karaliui.

O dabar eisime prie atleto, tačiau tai kitai savaitei. Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org