Savo emocijų suvaldymas. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. rugpjūčio mėn. 12 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Praeitą savaitę pradėjau straipsnių seriją, paruošdamas dirvą pirmai užrašytai išsamiai ištraukai, pateikiančiai informaciją apie žmogaus mąstymo ir emocijų derinį bei apie Dievo elgesį su mumis panašiais atvejais. Mes pradėjome nuo Kaino, kuris pyko ant Dievo, nes Jis nepriėmė Kaino aukos – daržovių iš žemės prakeiktos.

Emocijos išsiveržia iš kontrolės ribų

Pradžios 4:5 sakoma, jog Kainas supyko ant Dievo, kam nepriėmė jo aukos, jo veidas buvo paniuręs – jis buvo piktas, liūdnas, nusivylęs. Vietoj to, kad pripažintų Dievo teisumą, jis renkasi būti užsiraukusiu ir laikytis savo žemės, atkakliai reikalaudamas galimybės ateiti pas Dievą savo jėgomis, be to jis dar turėjo įžūlumo pykti ant Dievo, kad nepriima jo pastangų.

Tai TAIP žmogiška, ar ne? Mes pasninkaujame ištisomis dienomis, tikėdamiesi, kad bus atsakyta į maldas, tada stebimės, kodėl Dievas nieko nedaro? Bandydami padaryti Jam įspūdį, mes atsisakome maisto, kad galėtume manipuliuoti Dievu. Taip elgdamiesi mes viliamės, kad Viešpats kažką mums padarys, o tuomet kai dangus mums neatsako, mes tampame tokie kaip Kainas, nes kaip ir jis supykstame. Pasninkavimas mus padaro jautresniais, nes mažėjant mūsų susidomėjimui maistu, galime labiau susitelkti į dvasinius dalykus, tačiau tai nepriverčia Dievo veikti.

Mes aukojame savo laiką ir pinigus, galvodami: „pažvelk į gėrį, kurį darau, Tėve, ar dabar negrąžinsi skolos ir neatsakysi į šią maldą, į kurią labai noriu, kad būtų atsakyta“ – dar kartą tampame Kainu, artindamiesi prie Dievo, remdamiesi į dalykus, kuriuos padarėme, bandydami manipuliuoti Juo, kad Jis padarytų kažką dėl mūsų.

Abelis paprasčiausiai ėjo su Dievu ir nuolankiai darė, ko Dievas iš jo tikėjosi ir norėjo – ir Dievas priėmė jį.

Dievo kišimosi į mūsų emocinę kontrolę modelis

Kas nutiko po to, kai Dievas atmetė Kaino pastangas ateiti pas Jį savomis sąlygomis? Tuomet susiformavo modelis, kaip Tėvas dirba su mūsų emocijomis, ir šis modelis veikia iki dabar. Mes matome tą patį modelį, tuos pačius metodus, tuos pačius Jo bandymus mus pasiekti dar prieš emocijoms mus užvaldant. Jis užduoda Kainui 3 klausimus, tačiau Kainas neatsako nė į vieną: „Kodėl tu pyksti?“, „Kodėl esi prislėgtas?“, „Darydamas gera, argi nebūsi priimtas?” (Pradžios 4:6-7)

Tai mes perskaitome akimirksniu, dažnai taip ir nesuvokdami, jog tai buvo pokalbis, ir Dievas, kaip bet kuris kitas, tikėjosi atsakymo į kiekvieną klausimą.

Kodėl tu pyksti? Štai čia – šiame taške Dievas Tėvas ir šiandien mus pasiekia – Kodėl tu pyksti? Ištirk savo širdį, ištirk savo motyvus, ištirk savo situaciją prieš leisdamas savo emocijoms perimti kontrolę ir įgyti persvarą šioje situacijoje. Kodėl tu pyksti? Pažvelk į savo vidų ir ištirk situaciją, apmąstyk tai. Kodėl pyksti?

Jėzus vėliau pasakys, kad jeigu žmogus supyksta ant savo (dvasinio) brolio be priežasties, jis save stato į pavojų įvairiuose disciplinos ir pasekmių lygiuose (Mato 5:22). Pateisinamas pyktis nėra nuodėmė. Nuodėmė yra pyktis be priežasties. Iš mūsų tikimasi, kad mes nuramintume savo emocijas ir būtume sąžiningi ir patikimi su savimi ir Dievu bei darytume, kas mūsų manymu yra teisu, atrasdami savo pykčio priežastis. Savo širdyje pastebėję nuodėmę, atgailaujame, pripažindami, jog mūsų pyktis nėra pateisinamas. Jeigu jis pateisinamas, mes nenusidedame.

Pirmasis bandymas kontroliuoti emocijas: Ištirk situaciją, apmąstyk tai – kontroliuok savo jausmus

Kainas pirmiausiai supyko ant Dievo, po to ant savo brolio. Jis neatsakė į pirmąjį Dievo klausimą: Kodėl tu pyksti? Taip Viešpats bandė priversti jį intelektualiai ištirti savo širdį, kad jo emocijos paklustų logikai. Ai – kažkokia mintis – kai kurie žmonės niekada neišsiugdė šio įgūdžio. Kai kurie žmonės beveik kiekvieną kartą ir kiekvienoje situacijoje leidžia savo emocijoms staiga užsiliepsnoti ir sprogti virš ko nors neperfiltruotoms, be jokio apmąstymo, jeigu jie pasiduoda pykčiui. Tai dvasiniai kūdikiai ir iš tikrųjų, kaip žmonės – emociniai kūdikiai, arba bent jau emociniai vaikai.

Pažįstu daug vyrų ir moterų, kurie nors ir būdami suaugę, bet emociškai yra 10 metų. Jie patempia lūpą ir reikalauja, kad būtų daroma pagal juos bei nori parodyti pasauliui savo nevaldomą charakterį ir kad jie yra prislėgti. Kaip mažamečiai... nevaldomas charakteris, taigi, suaugę, besielgiantys kaip vaikai – emocionaliai besubrendę, jie gali susilaukti tik ribotos sėkmės gyvenime, santykiuose, profesijoje, Dieve, nes jie pasirinko niekada nevaldyti savo emocijų. Esu tikras, jog skaitytojas pažįsta keletą suaugusių, kurie emocionaliai yra mažamečiai, emocionaliai 8 metų, emocionaliai 10 metų, emocionaliai 12 metų – įvairaus amžiaus žmonės įstringa emociniame augime. Tie, kurie leidžia savo emociniam gyvenimui bręsti kartu su fizine branda, pasiekia aukščiausią tašką ir gali vaikščioti su Dievu bei matyti sėkmę gyvenime.

Kai Viešpats paklausė Kaino: kodėl jis pyksta, - negavęs atsakymo, Viešpats bando jį pasiekti kitu būdu. Kainas viską gerai žinojo, kaip ir Adomas, Ieva bei Abelis, jų nuodėmių uždengimo krauju reikšmę, tačiau jis nepanoro būti sąžiningu, todėl Viešpats bando prie jo prieiti kitu būdu, šį kartą kreipdamasis tiesiai į jo emocijas: „Kodėl tu nusiminęs?“

Dievo lūkesčių ir mūsų sugebėjimų šaknis

Hebrajiškai tiesiog sakoma: „Kodėl tavo veidas paniuro?“ Žodžio „paniuro“ šaknis yra „panah“, kas reiškia „pasukti“. Kitaip tariant, Viešpats matė Kaino veido išraiškos pasikeitimą, kai jo paties prakaito aukos Dievas nepriėmė, kai tuo tarpu Abelio kraujo auka buvo priimta. Kaino veide atsispindėjo jo emocijos. Jis nieko neslėpė. Pirmas klausimas buvo skirtas Kaino intelektui. Kitas – jo emocijoms – kodėl tu rodai tokį liūdesį savo veide ir emocijose, Kainai?

Ir vėl, Kainas atsisako ištirti savo emocijas. Tai parodo mums, kad žmogus GALI suvaldyti savo jausmus, savo emocijas. Tai mums parodo, kad žmogus GALI ištirti savo jausmus intelektualiai ir nuspręsti, ar tai ką jis jaučia yra pateisinama, ir ar tai, ką jis jaučia yra „tikra“ toje situacijoje. Taip, jo pykčio ir nusiminimo jausmai buvo tikri jausmų prasme, tačiau netikri pateisinimo prasme – nors iš jo Dievas tikėjosi, kad jis sukontroliuos savo emocijas mintimis, atsižvelgdamas į tai, ar tai, ką jis jaučia yra teisinga ar ne toje situacijoje.

Kai Kainas neatsako į klausimus: „Kodėl tu pyksti?“ ir „Kodėl tavo veidas paniuro“ – Kainas atsisako ištirti save intelektualiai ar emocionaliai, trečią kartą Viešpats eina tiesiai prie reikalo esmės, vėl kreipdamasis į logiką: „Darydamas gera, argi nebūsi priimtas?“

Pastebėkite būdą, kaip Dievas tikisi, kad mes artinsimės prie gyvenimiškų situacijų – logiškai, intelektualiai, darydami kas teisinga, nes tai teisinga, ir ištirdami savo emocijas ir kontroliuodami jas savo minčių procesais – bent jau teisingo ir neteisingo prasme. Jeigu verkiate liūdno filmo pabaigoje – kalbu ne apie tai. Tačiau atsidūrę situacijose, kur jūsų emocijos užsiliepsnoja, iš mūsų, kaip ir iš Kaino, yra tikimasi pirmiausia ištirti save ir savo motyvus teisingu mąstymu, kad atrastumėm, ar mūsų emocijos šioje situacijoje yra teisios emocijos. Jeigu ne, turime suvaldyti jas, apmąstydami ir apgalvodami situaciją teisingu būdu, Dievo būdu.

Mūsų gyvenimai svyruoja tarp teisingo ir klaidingo, apimdami motyvus ir veiksmus, bet tik ne jausmus. Kainas nesijautė laimingas, tačiau jis turėjo suvaldyti savo jausmus, pasirinkdamas daryti tai, kas yra teisinga. Jeigu jis būtų padaręs teisingai, jo emocijos būtų pasikeitusios į teigiamas. Kaino nesuvaldytos emocijos atneša mirtį į Rojų, kaip ir dauguma šių dienų žmonių per savo nepažabotas emocijas atnešė mirtį į savo draugystę ir darbą, santuokas ir santykius su šeimos nariais.

Apie tai pratęsime kitą savaitę. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Savo emocijų suvaldymas. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. rugpjūčio mėn. 5 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Kartais yra sunku patikėti, tačiau emocijos yra Dievo dovana ir dalis to, kas mus padaro pagal Jo panašumą. Tačiau akivaizdu, kad jos gali kelti problemų!

Netgi emocijų apibrėžimai kiekviename žodyne skiriasi, nurodydami mums žmonių pastangas suprasti, kas jos yra. Apibrėžimai iš įvairių šaltinių teigia: „Proto būsena, kylanti dėl atitinkamų aplinkybių“, „Sąmonės būsena, kai patiriamas džiaugsmas, liūdesys, baimė, neapykanta ir panašūs jausmai“, „Emocija yra sudėtinė reakcija į mus supančias situacijas“. Tikrai... sudėtinė reakcija į situacijas?...

Mes žinome, kas yra emocijos, tačiau nerandame galutinio apibūdinimo, su kuriuo galėtumėm sutikti! Tai mane siutina! Pala... tai mane juokina...pala... tai mane erzina... pala... ech, emocijos. Dievo duotos, tačiau dažnai velnio naudojamos, kad mūsų gyvenimus padarytų apgailėtinus dėl įgūdžių, kurie kartais mus priverčia jaustis tarytum marionetėmis ant jo siūlo.

Emocijos gali būti paveiktos hormonų, aplinkybių, cukraus kiekio kraujyje, filmo, kurį žiūrime ar puikaus vakarėlio su draugais. Nuo laidotuvių iki gimimo, nuo santuokos iki Viešpaties prisilietimų, tai kyla iš mūsų dvasios į išorę, užlieja mūsų emocijas ir dar daugiau. Galima sakyti, daug kur bažnyčios kultūroje emocijos buvo pakeistos patepimu, dėl ko krikščionys neatskiria Dievo balso nuo savo minčių ir emocijų.

Patepimą apibūdinu kaip Dievo buvimą, kurį patiriame savo dvasioje. Daug krikščionių veikia iš emocijų (ar net) baimės dvasios, vadindami tai tikėjimu.

Kodėl Tėvas duoda mums emocijas?

Iš Dievo, sukūrusio žmones, perspektyvos tam, kad pilnai padarytų mus laisvos valios būtybėmis, Jis turėjo mums suteikti sugebėjimą mąstyti (protą) ir sugebėjimą jausti (emocijas) tam, kad tinkamai suprastume Jį ir Jo kūriniją ir, kad gerai funkcionuotume abiejose srityse – dvasinėje ir natūralioje. Mes esame emocionalūs, kadangi mūsų Kūrėjas yra emocionalus, ką parodysiu vėliau.

Intelektualiai mes suprantame meną, tačiau savo emocijomis jaučiame, ką menas perteikia. Intelektualiai suprantame, kad saulės nusileidimas horizonte reiškia, kad jos šviesa skverbiasi per dulkių sluoksnius, tačiau mes tai paliekame nuošalyje dėl ooo ir ak, kai viską palikę stebime trumpalaikį saulėlydžio grožį. Kūdikis sugeba patį protingiausią vyrą ar moterį paversti veblenančiu idiotu, perkreipiančiu savo veidą ir leidžiančiu visokius keistus garsus, kuomet jis bando kalbėti su vaiku.

Mums reikia emocijų, kad mūsų minčių procesai įgytų pusiausvyrą. Be emocijų mes tampame robotais, logiškesniais už Spoką iš Žvaigždžių Kelio serijų. Per daug protingais, kad jaustumėm emocijas, taip pat per daug nejautriais, kad jaustumėm Dievo buvimą savo dvasioje, kad jaustumėm aistringą meilę, per daug nejausmingais, kad emocionaliai palaikytumėm sutuoktinį. Tačiau jei būtume vien tik emociniai, priimtume sprendimus, pradedant finansais, baigiant santykiais, bei esančius tarp jų, nemąstydami, kas privestų prie širdies skausmo ir skurdo. Pusiausvyra tarp emocijų suvaldymo ir mąstymo apie dalykus, mums leidžia įrodyti Dievo valią savo gyvenime, su iš to kylančiais palaiminimais ir ramybe.

Vienoje „Jewel“ atliekamos dainos „I do“ eilutėje yra sakoma: „Gyvenimas gali užtrukti, jeigu pasirinksi klaidingai“. Ir tai yra tikra tiesa. Kai Paulius, Galatams 5:19-23 vardina „kūniškus darbus“ ir „dvasios/Dvasios vaisius“, dauguma iš jų yra emocijos, arba bent jau pasireiškia per emocijas:

„...paleistuvavimas (ką Mato 5:28 Jėzus apibūdina kaip emocinę fantaziją apie seksą su kuo nors kitu nei tavo sutuoktinis, sanguliavimas, pagal Jėzų, yra fizinis veiksmas, pasitelkiant vaizduotę), priešiškumai, nesantaikos, pavyduliavimai, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, susivaldymas...“

Mus domina šis emocijų ir dvasinio srauto kokteilis. Kaip suvaldome savo emocijas, kaip galvojame apie sprendimus ir atrandame Dievo valią, išlaikydami pusiausvyrą tarp emocijų ir logikos? Kokia yra mūsų dalis ir kokia Dievo dalis? Kiek Jis tikisi, kad panaudosime savo sveiką protą, ir kai patiriame baimę dėl to, kas gali atsitikti arba nepasisekti, kaip atrasti Jo patvirtinimą savo emocijose (arba dvasioje), kad Jis neleistų blogiausio dalyko, įsisiūbuoti vaizduotei mūsų emocijose?

Pusiausvyra tarp intelekto ir jausmų

Pradžios 3:21 sakoma, kad Viešpats Pats nužudė gyvūnus tam, kad iš jų odos padarytų drabužius Adomui ir Ievai, pirmame tiesioginiame nurodyme ir pranašystėje apie būsimą auką, uždengsiančią mūsų nuodėmę, netgi nuodėmę, kuri įėjo į pasaulį. Todėl drabužiai skirti šlovinti Dievą ir priminti mums, kad drabužiai yra Jo apdangalo žmonijai ir Jo aukos už mūsų nuodėmę atvaizdas. Labai blogai, kad tiek daug mados industrijos buvo iškreipta, ir gamina seksualius drabužius, kurie šlovina Jo kūriniją, o ne Kūrėją.

Tačiau Adomas ir Ieva buvo pamokyti apie gyvūnų aukojimo atvaizdus ir panašumus, kas leido pridengti jų nuodėmę, ir jie tą pažinimą perdavė savo vaikams, iš kurių buvo Kainas ir Abelis. Abelis aukojo kraujo auką, paklusdamas Dievo teisumui.

Pagarbos trūkumas – pirmas emocijų konfliktas

Kainas vis dėl to pasipriešino kraujo aukos modeliui, kuris yra paaukojimas ir pripažinimas, kad Dievas uždengia jų nuodėmes, ir vietoj to aukojo daržoves, užaugintas savo paties pastangomis, savo jėgomis, nustatydamas sektiną modelį visoms klaidingoms religijoms. Visos religijos ar visos pastangos, net gi ir krikščionybės viduje, siekiančios priartėti prie Dievo per tai, ką esame padarę, yra tokios pat dvasios, kaip Kaino religinės pastangos prieiti prie Dievo pagal savo sukurtas taisykles.

Nesvarbu, ar tos religijos reikalauja nešioti tam tikrus drabužius, nusiplauti ypatingoje upėje, dovanoti dovanas mirusiems giminaičiams, eiti nuo durų prie durų, ieškant kas galėtų atsiversti, kalbėti nustatytas maldas nustatytu laiku, ar dar kokių nors žmonių sukurtų formulių, jie visi yra atmestini, nes tai yra tarytum Kaino auka, atliekama savo pačių pastangomis.

Štai kodėl Senajame Testamente, kai jie gamindavo aukurą, kad paaukotų gyvūną Dievui, Jo nurodymas buvo nebandyti apdirbti akmenų jokiu būdu, bet naudoti juos tokius, kokius rado žemėje – niekas, susijusio su išganymu, negali vykti žmogaus pastangų dėka. Štai kodėl Dievas Senajame Testamente nurodė žmonėms Jo akivaizdoje nusiauti batus, nes batai yra žmogaus rankų darbo, o niekas neateina prie Dievo savo paties pastangomis – Dievas reikalauja, kad jie ateitų basomis, kaip ir buvo sukurti.

Susikirtimas tarp minčių, emocijų ir Dievo

Kai Kaino daržovės nebuvo priimtos, jis supyko, nuliūdo ir užsirūstino ant Dievo. Netrukus savo pyktį jis nukreipė į savo brolį, nors Viešpats ir pabandė kelis kartus Kainui pasiūlyti susitarti su savo mintimis ir emocijomis, prieš imantis veiksmų – tačiau Kainas, kaip dauguma mūsų, tiesiog praleido pro ausis Dievo pastangas nukreipti mąstymą į teisingas mintis ir jausmus, ir nužudė savo brolį. Šis procesas – tai šių dienų kelionės žemėlapis, nes Dievas nepakeitė savo bendravimo su mumis būdo, kai susikerta mūsų mintys ir verpetuojančios emocijos.

Štai nuo čia mes ir pratęsime kitą savaitę. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 6 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 29 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Man buvo 17, kai viena mamos draugė paprašė pasimelsti dėl ją aplankančių košmarų. Buvo 1975-ieji, charizminio atsinaujinimo metai, kai Šventoji Dvasia buvo patiriama denominacinėse bažnyčiose, tačiau dar nebuvo nepriklausomų charizmatinių bažnyčių. Dėl tos priežasties buvo susikūrę daug „maldos ir garbinimo“ grupelių ir Biblijos studijos vyko namuose, kur galėjo dalyvauti bet kas, gavęs Šventosios Dvasios krikštą arba kam tik buvo įdomu, kadangi paprasti žmonės šiuo momentu apie Šventąją Dvasią žinojo daugiau nei jų kunigai ir pastoriai.

Štai kodėl mamos 45-metė draugė nesidrovėjo paprašyti manęs paauglio pasimelsti dėl jos košmarų. Man tik uždėjus rankas jai ant galvos ir pradėjus melstis, pamačiau tai, ką galėčiau pavadinti „uždaru regėjimu“, nes užsimerkęs, galėjau matyti regėjimą, bet kai atsimerkdavau – negalėjau. Atviras regėjimas yra tada, kai esi atsimerkęs ir esi „Dvasioje“, kaip Jonas tai aprašo Apreiškimo 1:10 ir 4:2. Tuomet viskas dingsta, o tu atsiduri Viešpaties srityje, arba kai esi atsimerkęs ir matai natūralų pasaulį IR dvasinį pasaulį vienu metu, lyg kokius gulinčius vienas ant kito sluoksnius (tai labiausiai paplitęs būdas, kurį išgyvenau).

Tačiau tai nebuvo taip. Kai užsimerkdavau, matydavau veiksmą priešais save. Kai atsimerkdavau, atsidurdavau normalioje tikrovėje. Regėjimas buvo apie įvykį, kuris atsitiko, kai jai buvo maždaug 7 metai, kurį ji su ašaromis atpažino, kai papasakojau, ką matau. Tada pasimeldžiau už ją, Viešpats ją palietė ir visiškai išgydė jos prisiminimus apie šį įvykį, ir po kelių savaičių ji pranešė, kad po to karto, kai už ją pasimeldžiau, ji nebesapnuoja košmarų.

Pusiausvyra

Dauguma tarnavimų, besiskelbiančių „vidinio išgydymo“ tarnavimais, vienu ar kitu laipsniu sutelkia dėmesį į antgamtinį Viešpaties prisilietimą, kad būtų pašalintas praeityje išgyventas skausmas, kaip buvo aprašyta prieš tai. Jeigu ne, tai tada būna išlaisvinimas iš piktųjų dvasių, sutelkiant dėmesį arba į prakeiksmą, kylantį iš praeitų kartų, dėl ko tas žmogus yra varginamas problemos x arba prisiminimų.

Tai, ką matome Rašte, yra išėjimo iš savęs žingsniai, kuriuos žengia žmogus, kad atstatytų emocinę ar psichinę sveikatą po Viešpaties prisilietimo arba apreiškimo. Pradėjau kalbėti apie Mesijo apreiškimą Izaijo 42:1-4, kur iš dalies sakoma, jog Mesijas nenulauš įlūžusios nendrės, kad Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą jų gyvenimuose – štai ką matome Rašte.

Kartais Viešpats suteiks pažinimo žodį apie įvykį praeityje ir palies žmogų dėl to įvykio, tačiau net gi kai tai atsitinka, žmogus turi „atbaigti savo išgelbėjimą“, kad pamatytų Jo teisumą savo gyvenime, tai reiškia, kad jis turi atstatyti savo emocijas ir mintis sveiku (Dievo) būdu. Žmogus, kuriuo vaikystėje pasinaudojo jo tėvas, gali būti Viešpaties paliestas dėl to ypatingo skaudaus jam įvykio, tačiau matydamas savo tėvą kiekvieną savaitę, jis vis dėlto turi naudoti tą Viešpaties prisilietimą savo santykiuose su juo, kad matytų Dievo teisumą šiuose santykiuose bei savo paties emocijose ir mintyse.

Tikriausiai moteris prie šulinio priėmė Viešpaties prisilietimą, kai Jis jai pasakė „viską, ką esu padariusi“, tačiau po to jai vis dėl to reikėjo sugrįžti į tą patį miestą ir gyventi savo gyvenimą. Žmogui, iš kurio buvo išvarytas Legionas, kuris norėjo pabėgti su Viešpačiu su savo nauju gyvenimu Kristuje, Viešpats pasakė eiti į savo namus ir pas savo draugus bei papasakoti jiems kokių nuostabių dalykų padarė jam Viešpats. Svetimavusiai moteriai buvo pasakyta daugiau nebenusidėti bei eiti ir atstatyti savo gyvenimą. Jie turėjo atbaigti tą iš Viešpaties gautą prisilietimą.

Ar viščiukas perėjo kelią ar kelias pasislinko po viščiuko kojomis?

Žmonės, kuriuos sutikome šioje serijoje, turėjo žinomų problemų – pasikartojančius sudėtingus santykius, demonus ir panašiai. Tačiau yra vienas emocinis išgydymo aspektas, kurio nesutikome – tai žmogus, nežinantis, kad jam reikalingas emocinis išgydymas. Tokie žmonės galvoja, kad su jais viskas gerai, tačiau jie nesuvokia prioritetų savo gyvenime ir yra įstikinę, kad jų gyvenimas sustyguostas su Dievu, bet taip nėra.

Turtingo jauno valdytojo atvejis. Kai emocinio išgydymo poreikis nėra akivaizdus, - kaip su moterimi, pagauta svetimaujant arba vyru, turėjusiu daugybę demonų, arba moterimi, pergyvenusia daugybę santuokų, santykių ir seksualinių partnerių, - kaip Viešpats galėtų tokiam žmogui suteikti emocinę sveikatą?

Dar kartą matome, kaip Viešpats atveda žmogų prie ribos, kuomet jis turi apsispręsti už sveikatą ir savo gyvenimo pertvarkymą. Mato 19:16-22 Turtingas Jaunas Valdytojas ateina pas Jėzų sakydamas: „Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“

Jėzus iš karto jį sustabdo ir klausia: „Kodėl vadini mane geru?“ Mes skaitome eilutę nesustodami, užmiršdami, jog tai buvo tikras pokalbis, pilnas pauzių, mąstymo bei gilių minčių prieš kiekvieną atsakymą. Žmogus tik pavadino Jėzų „geru“, į ką Jėzus atsakė: „Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas, tai kodėl vadini mane geru?“

Kitais žodžiais tariant: „jaunuoli, vadindamas mane „Geruoju Mokytoju“ ir žinodamas, jog nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas, ar tu mane vadini Dievu?“ Tokiu klausimu Jėzus jam atsakė. Didelis klausimas atsakantis į jo klausimą: ką jam reikia daryti, kad turėtų amžinąjį gyvenimą? Mes tai žinome, tikėdami Jėzumi, tačiau jaunas vyras galbūt tik bandė būti mandagus, vadindamas Jį „geruoju mokytoju“ – Jėzus suvedė tą momentą iki nulio, kad paklaustų: Ar tu tiki, kad Aš esu Dievas?

Štai čia kelias pasislinko po jo kojomis

Vyro emocinio pertvarkymo poreikis nebuvo pastebimas. Pagal šių dienų standartus, panašiai kaip „Klestėjimo judėjimas“ prieš 2 dešimtmečius, jis prilygino finansinį palaiminimą su Dievo pritarimu jam ir jo gyvenimo būdui. Klaidinga. Jis buvo palaimintas ne dėl to, kad Dievas jį palaimino, nes jis buvo rastas teisus. Dievas jį palaimino, kad jis pamatytų, jog ne jo paties teisumas atnešė jam palaiminimą turtais – Dievas tai padarė, nes Jis negalėjo jo pasiekti jokiu kitu būdu. Dievas bandė paliesti jį per jo pinigų ir užimamos padėties stabą, tačiau tai nebuvo pritarimas jo dvasiniam gyvenimui.

(Tą patį matome Laodikėjos bažnyčioje Apreiškimo 3:14-22, kuri manė, kad yra turtinga ir jai nieko dvasinio nestinga, tačiau Viešpats sakė, kad Jo akyse ji yra nuoga (neteisi – neapsirengusi teisumo drabužiu) ir akla, ir neturtinga, ir apgailėtina, ir vargšė.)

Nėra atsakymo – klaidingas atsakymas, taigi Jėzus pabando prieiti kitaip

Negavęs sąžiningo atsakymo, kurio tikėjosi, Jėzus atsitraukia ir kitu būdu priartėja prie to paties klausimo, kas to vyro manymu yra Jėzus, kalbėdamas apie Įsakymus ir jeigu jis nori amžinojo gyvenimo, turi parduoti visa, ką turi, ir tapti Jėzaus mokiniu. Vyras pasišalina liūdnas. Pokalbis iškėlė jo kovą tarp pinigų ir užimamos padėties, bei jo amžinojo gyvenimo troškimo. Pamatęs savo širdies bjaurumą, jis pasišalino, vietoj to, kad pasirinktų pereiti per savo nuodėmės bjaurumą ir emocinį skurdą, pasilikdamas prie amžinojo gyvenimo.

Taip pat yra su šių dienų žmonėmis – eina kalba apie mūsų širdies arba mūsų praeityje priimtų sprendimų, kurie mus nuvedė ten, kur esame šiandien, atskleidimą ir tada teisingo sprendimo priėmimą. Gal tai vienur, tai kitur kelionėje bus Dievo prisilietimų, tačiau dažniausia Jis paprasčiausiai duos mums apreiškimą apie mūsų širdį, nušvies savo tiesa mūsų praeities klaidas, ir tada suteiks galimybę žengti nauja kryptimi.

Ta kryptis yra emocinės sveikatos link, tačiau ne dažnai tai būna lengvas pasirinkimas. Paprastai tai sunkesnis sprendimas, kaip matėme moters prie šulinio atveju, kuriai reikėjo gyventi tame mieste, svetimavusios moters atveju, kuri turėjo eiti ir daugiau nebedaryti nuodėmių bei atstatyti savo gyvenimą, vyro, turėjusio Legioną atveju, kuriam reikėjo sugrįžti į savo namus, pas savo draugus.

Sunkus sprendimas labai dažnai yra toks sprendimas, kurį Viešpats nori, kad padarytumėm, tačiau tai tikėjimo aktas, įžengimas į kažką naujo – emocinę sveikatą. Sveikos mintys, sveiki jausmai, sveiki santykiai – štai kas atnaujina protą ir atstato gyvenimus. Net jeigu kelionėje Dievas ir prisiliestų galingu būdu, jūs vis tiek turite priimti teisingus sprendimus, ugdyti savo teisingą mąstymą ir jausmus – tai vienintelis būdas į emocinę sveikatą. Žodžio vykdytojai, o ne tik klausytojai, turi palaimintą gyvenimą.

Kitą savaitę bus šiek tiek susijusi nauja tema: „Savo emocijų suvaldymas“. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 5 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 22 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Šiandien mes pažvelgsime į moterį iš Jono 8:3-11, kuri buvo sugauta svetimaujant.

Ši moteris buvo sugauta tiesiogine prasme lovoje su kitu vyru ir ištempta į gatvę, kad būtų įvykdyta skubi mirties bausmė. Įvairios versijos sako, kad rašto aiškintojai ir fariziejai „pastatė ją viduryje“.

Ironiška tai, kad Kunigų 20:10 sako, jog abu, vyras ir moteris, sugauti svetimaujant, turi būti nubausti mirtimi, tačiau religiniai žmonės randa būdų, kaip redaguoti Žodį, kad jis atitiktų jų įsitikinimus, o ne leistųsi Žodžiui pakeisti tai, kuo jie tiki, todėl matome tik moterį, stovinčią mirties bausmės akivaizdoje. Senovės Izraelyje bet kokio iš 10 Įstatymų sulaužymas užtraukdavo mirties bausmę, kai tuo tarpu kiti 603 Mozės įstatymai užtraukdavo įvairaus lygio bausmes, apimančias paprastas baudas už baudžiamąjį nusižengimą.

Pavyzdžiu gali pasitarnauti Juozapas, kuris aptikęs, jog Marija laukiasi, būtų galėjęs ją nubausti mirtimi, tačiau neieškojo, kaip ją apkaltinti, o galvojo apie skyrybas, kaip sakoma Mato 1:19. Noriu pasakyti, jog buvo galimas laisvas pasirinkimas netgi Didžiųjų nusižengimų atveju, ką Jėzus ir pasiūlė moteriai, pagautai svetimaujant. Jis nesulaužė Mozės Įstatymo, Jis tik priėmė lengvesnį nuosprendį – įskaitant laisvę, kaip tai ir atsitiko. Ir tada buvo parengtas kelias jos emociniam išgydymui.

Diena po šventės

Jono 7:37 sakoma, jog paskutinę Palapinių Šventės dieną (kai jie savaitę gyveno palapinėse, švęsdami Dievą gyvenantį su žmogumi, konkrečiai, dykumos patirtį po išėjimo iš Egipto), Jėzus skelbė, kad kas Juo tiki, iš jų tekės Šventoji Dvasia, lyg gyvojo vandens upės. Jis tai pasakė, kadangi Šventė taip pat dar vadinama Gyvojo vandens Švente, ir Jono 8 sakoma, jog moteris buvo sugauta svetimaujant kitą rytą arba 8-tą šventės dieną.

Diena po šventės, vadinama „Shemini Atzeret“ yra atskira perėjimo šventė. Žmonės pereidinėja iš palapinių atgal į savo namus, ir Jėzus šiai moteriai siūlo perėjimą. Ši diena, kaip senais laikais pakartojimas, apmąstymų laikas – nes tik po 6 mėnesių tauta vėl susirinks švęsti Paschos.

Jos reikalai palyginti čia su 8-os dienos turiniu, kas buvo lyg palapinė, laikina pastogė, tačiau dabar 8-tą dieną, naujos pradžios dieną, Shemini Atzeret, tą dieną ji galėjo sugrįžti atgal į savo namus, savo gyvenimą, savo normalų nenuodėmingą gyvenimą. Tai štai ką jai siūlė Gyvojo Vandens Versmė.

Situacija yra svarbi, nes sakoma, jog Jėzus rašė ant žemės, kas paskatino moters baudėjus, „teisiamus savo paties sąžinės“‚ palikti juos vienus, ir pradedant nuo vyresniųjų iki jauniausiųjų, pasitraukti, kol liko tik Jėzus ir moteris. Aš turiu audio mokymo serijas „Žydų akimis“, kur paaiškinu, ką Jėzus rašė ir kodėl tai tarp daugelio kitų papročių mes klaidingai suprantame arba visai nesuprantame, tačiau ši informacija yra labai svarbi.

Visą Palapinių/Gyvojo Vandens savaitę kiekvieną dieną buvo skaitoma konkreti eilutė, būtent: Jeremijo 17:13: „Viešpatie, Izraelio viltie! Visi, kurie palieka Tave, bus sugėdinti. Kurie nutolsta nuo Tavęs, (jų vardai) bus įrašyti į žemės dulkes, nes jie paliko Viešpatį, gyvojo vandens versmę.“

Taip smukiai bandau paaiškinti, kodėl Jėzus rašė jų vardus žemės dulkėse, kadangi iš tikrųjų Jis yra Gyvojo Vandens Versmė, kurią jie paliko, ir Jis ruošiasi padovanoti tai moteriai Gyvojo Vandens – kiekvienas turėjo tai suprasti – taigi, ji tikėjosi, kad Jis padovanos jai malonę, šiek tiek Gyvojo Vandens.

Dar kartą pastebėkime jos emocinio išgydymo modelį

Žinomas faktas, kad ji buvo sugauta lovoje su savo mylimuoju. Kai bausmės vykdytojai pasitraukė, Jėzus jos paklausė: „Moterie, kur tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?“, jos atsakymas yra akivaizdus, kadangi jie buvo likę dviese, tačiau Jo klausimas turėjo aukštesnį tikslą – supratimą, kur ji yra būtent šiuo momentu. „Niekas, Viešpatie.“

Taip kaip su moterimi prie šulinio, kaip su vyru, turėjusiu Legioną, Jėzus paskatina ją suprasti, kur ji yra būtent dabar. Ir vėl, Jis nesiūlo jokios nuomonės, jokio pasmerkimo, tik tašką dabartyje, kai abu – Viešpats ir Jo sukurtas asmuo, susitinka viename laiko taške, kad suprastų, kur jie yra. Kiekvienu atveju, tai atskaitos taškas, kurio atžvilgiu keičiasi jų gyvenimas ir išryškėja nauja ateitis. Tai posūkio taškas, pradžios taškas – tačiau nei vienas iš trijų tais momentais to nesuvokė.

Klausimai apie tai, kaip ji pateko į tokią situaciją, klausimai apie dvigubus standartus, nes kodėl jie neišvedė ir jos meilužio, klausimai apie tai, ką jos širdyje reiškė surizikuoti, nors ir žinojo, kad jeigu bus sugauta, jai grės mirtis – nuo dabar visi jie atidėti, ir gal būt vieną dieną bus atsakyti danguje.

Štai ir ateina...

„Nei aš tavęs nepasmerksiu. Eik ir daugiau nebenusidėk.“ Jono 8:11

Ką tas „Eik“, jai reiškė? „Eik“ reiškė atleidimo nuo mirties nuosprendį. Tai reiškė laisvę iš naujo pradėti savo gyvenimą. Jėzus visada įgalina žmones paimti savo gyvenimą į rankas. Pagalvokite apie ten dalyvavusius jausmus. Jos slaptas reikalas dabar tapo plačiai žinomas. Jos reputacija buvo sugriauta. Jos emocijos išskido, lyg būtų per daug sūrio įdėta į patiekalą, kadangi jos gyvenimo patiekalas iš tikrųjų dabar pasikeitė. Jai reikės atstatyti savo reputaciją, galbūt susirasti darbą, greičiausiai kelias artimiausias savaites būti apkalbėtai... tačiau pereiti per tai ir atsitiesti! Užsiauginti stuburą, kadangi tavo širdis nusiteikusi žvelgti į teisingumą ir teisumą savo gyvenime.

„Daugiau nenusidėk.“ Ką Jėzus jai sakė? Nutrauk santykius. Eik, tačiau ne atgal prie seno, greičiausiai, nutrauk santykius ir atstatyk savo gyvenimą.

Galbūt vyras sugriovė savo santuoką. Galbūt ji sugriovė savo. Gal ji buvo ištekėjusi, o jis vienišas. Gal jis buvo vedęs, o ji buvo jo meilužė, vyras jai suteikdavo butą, galbūt gyvenimo išlaikymą, galbūt sumokėdavo už tą prašmatnią karietą, stovinčią jos namų kieme. Kokie emociniai ryšiai siejo ją su tuo vyru? Ji jausdavosi jo mylima, pilnatvėje, reikalinga, vertinama, norima. Nesvarbu: „Daugiau nebenusidėk.“ Ne pasiūlymas, o įsakymas.

Ar stipriai nori pilno, ramaus, teisinga kryptimi einančio gyvenimo? Tada nutrauk santykius. Tegul tave pagauna tas „Eik“, nes tai Paties Viešpaties įgaliojimas. Tai tu prisiimi atsakomybę už savo gyvenimą, tu esi atsakingas visiškoje laisvėje - Eik! Tu laisvas, nėra jokio pasmerkimo - Eik!

Šiandien yra populiari krikščioniška emocijų psichologija

Jeigu ta moteris būtų gyvenusi šiandien, ji būtų galėjusi lankyti seminarus kaip nutraukti sielinius saitus. Galbūt ji būtų užsirašiusi į vidinio išgydymo paskaitas, kur jos būtų paprašę įsivaizduoti Jėzų esantį visuose savo reikaluose ir įžeidimuose, kuriuos ji kentėjo metų metus, su mintimi išsigydyti savo emocijas. Jeigu ji gyventų šiandien, kas nors galėtų ir suabejoti, ar tik ji nebuvo pasileidėlė, nes ji turėjo geidulio dvasią ir kitokių demonų, kuriuos reikėtų išvaryti. O jeigu ji tikrai norėtų patekti į branduolį, kas nors jai pasiūlytų apsilankyti išlaisvinimo ir vidinio išgydymo tarnystėje, kur ji galėtų atsižadėti savo protėvių iki 10-os kartos padarytų nuodėmių.

Dėkui Dievui Jėzus tada nežinojo nei vieno iš šių metodų, įsivaizduojate, Jis paprasčiausiai pasakė užsiauginti stiprią valią teisumui ir teisingumui ir daryti tai kas teisinga, nuslopink emocijas šiam vyrukui ir nutrauk su juo – ir ne tik su juo, nesiartink ir prie kitų vyrų lovos – Nebenusidėk. Eik...tačiau nebenusidėk.

Jėzus – Gyvojo Vandens Versmė

Kelias į gyvenimą dažnai yra aptemdytas dėl nesuderinamų emocijų ir sunkių pasirinkimų... tačiau jeigu turi tokį apreiškimą ir nori, kad tavo gyvenime įsitvirtintų teisingumas, pirmiausia tai turi įvykti tavo širdyje, ir turi niekada nepamiršti, kad tavo likimas tiesiogiai susijęs su kunkuliuojančiomis emocijomis. Tavo likimas tiesiogiai susijęs su sunkiais apsisprendimais. Kiekvienu atveju Jėzus įgalindavo žmones ir tada jau leisdavo jiems atstatyti savo gyvenimus.

Nebeliko daugiau vietos, mes užbaigsime tai kitą savaitę. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 4 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 15 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Dabar paliksime moters prie šulinio pavyzdį, kuris pailiustravo Jėzaus naudojamus metodus, suteikiančius žmonėms emocinį išgydymą. Tie patys principai pastebimi ir evangelijose:

Pripažink kur esi be teisimo ar nuomonės – pripažink tai, būk dabartyje. Dievo apreiškimo šviesoje atstatyk supratimą apie savo istoriją, ir patikėk Jam savo neatsakytus klausimus, kol nueisi į dangų. Papasakok kitiems apie apreiškimą, kurį gavai, ir kaip jis tave pakeitė. Apsispręsk atsiskirti nuo betvarkės, kurioje esi įklimpęs. Nors jautiesi vienas, tačiau Dievas nepadarys šio sprendimo už tave. Ką moteris prie šulinio padarė su vyru Nr.6? Jėzaus nebuvo ten, kad už ją priimtų sprendimą – ji pati turėjo įvertinti savo gyvenimą ir priimti išmintingus sprendimus.

Vyras su demonų legionu

Jėzaus laikų legionas Romoje sudarė 2,000 kareivių, o tai reiškia, kad Morkaus 5:1-20 ir Luko 8:26-39 vyras buvo sunkioje nuodėmėje. Morkaus 5:2 sako, jog jis turėjo „netyrąją dvasią“. Tai galėjo būti pasakyta bendrąja prasme apie žmogų, turintį demoną, bet žvelgiant į kontekstą, čia kalbama apie ypatingos rūšies dvasią. Tuo pat būdu Biblijoje naudojamas žodis „broliai“, kas atitinka tikintį vyrą arba moterį, ar net vaiką, kitu atveju, tai gali reikšti vyrų grupę.

Šiuo atveju „netyroji dvasia“ atitinka seksualiai netyrą dvasią, kas paaiškina vyro nuogumą, savęs žalojimą. Galbūt bandymas jį surakinti grandinėmis pradžioje buvo susijęs su ypatingo pobūdžio seksualiniu iškrypimu. Nežinome nieko daugiau, tik kad pirminė vyro nuodėmė buvo seksualinio pobūdžio, ir tai privedė prie 2,000 demonų apsigyvenimo jame.

Toks atviras vertinimas svarbus šiai studijai apie tai, kaip Jėzus gydo emocijas, kadangi šis vyras be abejonės turėjo įvairiausių emocinių sužeidimų bagažą.

Pripažink kur esi būtent dabar

Tačiau žmogus vis dar buvo išlaikęs šiek tiek kontrolės, nes Morkaus 5:6 pasakyta: „Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį“. 15 eilutėje pasakyta, kai Legionas ir jo pavaldiniai buvo išvaryti lauk, o žmogus buvo: „apsirengęs ir sveiko proto, sėdintis prie Jėzaus kojų“.

Jėzaus pagarbinimas šiam vyrui buvo lygus pripažinimui, kad jis turi demoną, nors vyriausias demonas ir ėmė kalbėti Jėzui – Jėzus viską matė: jis buvo nuogas, kraujavo dėl žaizdų, kurias pasidarė akmenimis, matėsi užsilikę randai dėl sužeidimų, grandinių likučiai vilkosi iš paskos – tai toks pat momentas, kurį išgyveno moteris prie šulinio. Pažodžiui galėtume tai pavadinti akimirka, kuomet žmogus pripažįsta, kur jis yra prieš Dievą ir kitus žmones.

Apreiškimas atitaisantis jūsų istoriją

Ir vėl nepastebime jokios nuomonės apie tą vyrą bei jo demonišką ir nuodėmės problemą ar istoriją. Jėzus su jo istorija susitinka kitaip, nei tai padarė su moterimi prie šulinio – šiuo atveju Jis išveja lauk demonus – moteriai prie šulinio Jis apsireiškė tik pažinimo žodžiais, Jis žinojo visa, ką ji yra padariusi. Abu atvejai apima Dievo galios pasireiškimą; pažinimo žodžiai vienu atveju, demonų išvarymas – kitu.

Noriu, kad pastebėtumėm atsipalaidavimą, kurį vyras pajuto su Jėzumi. Apsirengęs, sėdintis prie Jėzaus kojų (Luko 8:35), sveiko proto. Apreiškimas, kad Jėzus yra Dievas ir Jis nesmerkia nuodėmių, dėl kurių žmogus buvo tapęs 2,000 demonų namais, leidžia žmogui sėdėti atsipalaidavus prie Jėzaus kojų. Ką manote jis veikė sėdėdamas prie Jėzaus kojų? Jis mokėsi. Jis klausėsi mokymo, kuris pakeitė jo mintis apie savo gyvenimą, savo istoriją, ir pertvarkė jo mintis apie savo gyvenimą.

Papasakok kažkam apie apreiškimą ir širdies bei proto pasikeitimą, kurį priėmei

Morkaus 5:18-20 ir Luko 8:38-39 sakoma, jog Jėzui ir mokiniams lipant į valtį, kad plauktų į kitą ežero krantą, jis prašė Jėzaus, kad leistų vykti su Juo.

Gadariečių kraštas yra žinomas, kaip Dekapolis – 10 Graikijos miestų kraštas (deca - dešimt, polis - miestas), dabartinė Jordanija. Kraštas nepriklausė žydams ir tuo laikotarpiu turėti graiką mokinį skelbiantį izraelitams apie jų Mesiją, buvo nepriimtina. Todėl Jėzus pasakė ‚Ne‘.

Pagalvokite kokius jausmus tai iššaukė šiam žmogui: „Jėzau, noriu sekti tave!” „Ne”. Dar kartą, kaip ir su moterimi prie šulinio, Jėzus paliko vyrą, kad šis priimtų sprendimą. Yra tokių sprendimų, kuriuos gali padaryti tik jis pats, Jėzus to nepadarys už jį.

„Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių didžių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo“. Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam padarė, ir visi stebėjosi.“ Morkaus 5:19-20

Pamąstyk apie šio vyro istoriją ir jausmus, nes Viešpats tą patį daro ir šiandien su mumis

Jėzus žmogui pasakė pirmiausia eiti namo, o tada pas draugus. 1 Petro 4:10 parašyta: „Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.“

Žmogus turėjo priimti sprendimus, kurie buvo susiję su jo grįžimu namo pas šeimą ir draugus, bei su jo gyvenimo atstatymu. Moteris prie šulinio nepaliko savo bendruomenės, nes ji turėjo priimti sunkų sprendimą dėl šeštojo vyro – jie susituoks ar išsiskirs? Iš Legiono išlaisvintam vyrui Viešpats neleido išvykti ten, kur niekas jo nepažįsta. Kaip ir moters prie šulinio atveju, Viešpats privertė jį prisipažinti ir pasimokyti iš to, bei atstatyti savo gyvenimą teisingai apsisprendžiant ten, kur jis gyveno.

Abejais atvejais iki šiol mes matėme, kad Viešpats suteikia emocinį išgydymą žmonėms, naudodamas tuos pačius metodus – Jis toks pat vakar, šiandien ir visados. Jis nepasikeitė. TIEK daug krikščionių meluoja, sakydami „Dievas mane veda“. Tai ne Dievas, tai kalba jų silpnas stuburas, jų nenoras patiems priimti sunkius sprendimus. Jie slepiasi už dvasinių banalybių ir emocinio mąstymo, kuris yra pusiau tiesa, vedanti į apsimestinę pažangą, tačiau kuri po kelių mėnesių pasirodys esanti ne ką daugiau kaip butaforija jų gyvenimuose.

Romiečiams 12:2 išblaško teiginius, kaip pakeisti savo gyvenimą – kaip pergyventi graikišką metamorfozę – „atnaujinti protą“, aukojant savo kūnus kaip gyvą auką Dievui. Laiko tarpsnis. Turite pakeisti savo mintis, kad pakeistumėte savo protą. Tai reiškia, kad turite pakeisti savo jausmus. Dievas ir jūs pripažįstate, kur esate, susilaikote nuo pasmerkimo, žengiate tikėjimo žingsnį, priimdami, kad kai kurie dalykai ir liks neatsakyti, kol pateksite į dangų, atstatykite savo supratimą apie savo paties istoriją, pasimokydami iš Jo perspektyvos, dalintis tuo, ką Dievas daro, ir tada atstatyti iš naujo savo emocijas ir gyvenimą.

Pirmoje šios serijos dalyje aš minėjau Izaijo 42:2-4, kur sakoma, kad Viešpats nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą (jūsų) žemėje. Štai kaip Jis atlieka tuos teisingumo nustatymus – Jis pasiunčia mus tiesiai ten, kur esame, ką jau pripažinome, tačiau su nauju gyvenimu – ir tada palieka mus su savo apsisprendimais, Pats stebėdamas. JEIGU mes priimame išmintingus sprendimus Jame, Jis gali įgyvendinti teisingumą mūsų gyvenime – pusiausvyrą, teisumą, pamaldumą - teisingumą. Jeigu priimame klaidingus sprendimus, Jis ir vėl pakartos bandymą įvykdyti išgydymo procesą mūsų emocijose... kai kurie žmonės vis eina aplink tą kalną ir niekada nepasimoko. Kiti, kaip šie du pavyzdžiai, pasimoko.

Kitas pavyzdys, kitą savaitę... Ar jau pradėjote pastebėti modelį savo pačių gyvenime? Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 8 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Pirmose dviejose šios serijos dalyse aš sakiau, kad Jėzus pirmiausia ir visada patvirtina, kur asmuo tuo metu yra, ir tai daro neišreikšdamas nuomonės ir neteisdamas.

Su moterimi prie šulinio viskas buvo labai aišku:

„Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.

Šį šabloną dažnai sutiksime Evangelijose, kaip jau sakiau Jėzus gydo emocijas, pirmas žingsnis; Pripažink, kur tu esi dabar.

Kalbant visai ne ironiškai, tai būdinga ir kiekvienai ne-dvasinei programai, padedančiai susitvarkyti su emocinėmis problemomis, pradedant nuo priklausomybių, baigiant depresija, pradedant nuo finansinio žlugimo, baigiant sugriuvusių santykių, kuriuos žmonės prisiėmė sau, atstatymo. Visos šios ne-dvasinės programos ir metodai netyčia pasekė būdu, kuriuo Viešpats pradeda emocijų išgydymo procesą: Pripažink, kur dabar esi.

Šiuolaikiniais žodžiais tariant galėtumėm sakyti „prisiimti atsakomybę“ už savo gyvenimą. Atvirai prisipažink, kur tu dabar esi – jokio pasmerkimo – tik atviras prisipažinimas. Tai labai skiriasi nuo gerai besijaučiančios prie tikinčiųjų prisiderinančios, bekonfrontacinės, kietų apsisprendimų evangelijos, dabar pateikiamos, lyg tai būtų kokia kraštutinė charizmatinė (netgi Tikėjimo Žodžio) bažnyčia. Daug socialinių evangelijų sako, kad užtenka pakviesti Jėzų į savo gyvenimą, o Jis ten viską padarys geriau. Tačiau Jėzaus metodai yra visiškai aiškūs: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kur tu dabar esi. Prisipažinti.

Antras žingsnis...

Leisti Viešpačiui pertvarkyti idėjas apie savo istoriją. Ši moteris perėjo per 5 santuokas ir tai sukėlė daug prisiminimų ir emocijų, kurios suformavo jos nuomonę apie save pačią ir savo gyvenimą. Šis momentas, kai Jėzus „pasakė man visa, ką esu padariusi“, - pertvarkė jos pačios supratimą apie savo istoriją. Ji leido tai padaryti. Ji leido sau net paklausti tokių dalykų, kaip „Jeigu tu visa tai žinojai ir visa tai matei, ir stebėjai, kaip aš einu per gyvenimą, tai kodėl neįsikišai? Kur tu buvai?“

Antras žingsnis, dalis A

JEIGU ji ir turėjo panašių klausimų, Jis nepateikė paaiškinimo. Emociškai palūžęs žmogus turi suvokti, jog negaus visų atsakymų šiapus. Emociškai ir dvasiškai sveikas žmogus gali perlipti per tokius klausimus „kaip“ ir „kodėl“ ir eiti toliau, sutikdamas su tuo, kad atsakymai ateis danguje, kai tuo tarpu palūžęs stiebas negali – jie lieka ties „kaip“ ir „kodėl“.

Jėzus nei šiai moteriai, nei kitiems žmonėms, nepateikė jokio paaiškinimo pavyzdžiais, nes Evangelijose nesimato jokio paaiškinimo – kažkas turės palaukti dangaus, kol bus atsakyta į šiuos klausimus. Tam, kad žmogus būtų emociškai sveikas, jis turi padėti į šalį neatsakytus klausimus, taip žengdamas tikėjimo ir pasitikėjimo žingsnį.

Paulius 2 Timotiejui 1:12 rašo: „Žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.“ Patikėk Jam šiuos klausimus.

Nuo tos „Jėzaus akimirkos“, ji pajudėjo iš savo praeities ir susitelkė į čia ir dabar – į dabar vykstantį pokalbį. Jis neleido jai atsinešti savo praeities, klausinėti apie tai, vis žvilgčioti per petį, išraudoti greta jos stovinčiam Dievui kūne skirtus klausimus – Jis buvo dabartyje.

Tai man primena, ką Jis man kartą pasakė, ir tai gražiai skamba angliškai: „AŠ ESU visada esantis. Norėdamas būti su manimi, turi būti dabartyje.“ (I AM, which is always present. So to be in my presence you must be in the present.)

Kai esate čia ir dabar, su Juo dabartyje, nelieka minčių apie praeityje buvusius „kaip“ ir „kodėl“. Jis nepaklausė, kodėl ji buvo ištekėjusi 5 kartus, Jis paprasčiausiai pripažino tai ir leido jai tai pripažinti. O tada Jis pasitraukė.

Trečias žingsnis emocinio išgydymo link...

Kai Jono 4:26 Jis pasakė, kad yra Mesijas, ji „paliko savo ąsotį“ ir nuėjo į miestą, ir dėl šios priežasties Jėzus buvo pakviestas ten pasilikti dar 2 dienas. Ji papasakojo kitiems apie šį apreiškimą. Dievas ją priėmė tokią, kokia ji yra, su savo praeitimi, bei pakeitė jos nuomonę apie savo istoriją. Dabar ji pasakojo kitiems, kaip ji pasikeitė.

Savo istorijos at-statymo pripažinimas yra kitas gyvybiškai svarbus elementas, kurį matome, jog vis iš naujo naudoja Jėzus. Pripažinimas, kur tu esi, leidžia Dievui įnešti apreiškimą į savo praeities supratimą, kuris atstato tavo mąstymą, o tada papasakoji kitiems, kaip per tai perėjai, o to pagrindas yra apreiškimas iš Dievo.

Ketvirtas žingsnis emocinio išgydymo link...

Kadangi turiu tiek daug pavyzdžių, kaip Evangelijose Jėzus gydo emocijas, neskirsiu daug laiko kiekvienam principui, norėdamas jums parodyti žmonių įvairovę ir kaip tie patys elementai buvo jiems pritaikyti – tačiau galiausiai, paskutinis dalykas apie moterį prie šulinio.

Jono 4:41-43 sakoma, kad Jėzus su jais pasiliko 2 dienas, o tada išvyko. Jis paliko moterį prie šulinio su nauju gyvenimu, bei su apsisprendimo galimybe.

Tai svarbus Viešpaties metodas – Jis paliko jai priimti sprendimą, Jis tai daro ir šiandien:

Konkrečiai, ką ji darys su šeštuoju vyru, su kuriuo dabar gyvena?

Mes nežinome, kokias emocines traumas ji išgyveno savo pirmosiose 5 santuokose, tačiau žinome, kad būtent dėl to gyveno tik susidėjusi su šeštuoju vyru. Šiuolaikiškai kalbant, kadangi šiandien žmonės yra tokie pat, kaip ir anksčiau, gal ji kažko tai bijojo – nenorėjo palaidoti dar vieno vyro, nenorėjo vėl patirti, kaip jis palieka ją dėl jaunesnės draugės – arba daugybė kitų priežasčių, kaip kad šiais laikais.

Jėzus ją paliko, dėl to ji galėjo apsispręsti

Yra daug pavyzdžių, rodančių, kad dažnai Viešpats vaidina Stebėtojo vaidmenį, kuris stebi, kad pamatytų, ką mes darysime. Jeigu jūs etate, tokie kaip aš, tai daug kartų patyrėte, jog Viešpats stebi, laukia, likdamas užnugaryje, kad pamatytų, kokį padarysite sprendimą.

„Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą...“ Pradžios 29:31

„Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa, kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.“ (Patarlių 24:17-18)

„Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą.“ (Luko 22:60-61)

Taip atsitiko, kad Jėzus paliko moterį prie šulinio su prieš jos akis kabančiu apsisprendimu: Kaip ji susitvarkys savo gyvenimą? Jis, Dievas, stebės ją atsitraukęs. Man patiktų toks pasakymas: „Dažnai Dievo nėra įvykyje; Jis yra mūsų atsakyme į įvykį.“ Jis leis jums priimti sprendimą, visiškai jums nedarydamas įtakos – jūs turite pakankamai žinių, kad priimtumėte pamaldų sprendimą – o Jis bus teisingame sprendime.

Norintiems, kad Dievas priimtų sprendimą už juos

Aš dažnai pastebiu šią „tegul Dievas nuspendžia už mane“ giesmelę iš krikščionių, nenorinčių pasijudinti dėl dvasiškai gerai skambančios priežasties: „nenoriu prasilenkti su Dievu“, tačiau iš tikrųjų tai reiškia: „Aš bijau“. „Bijau pasikeitimų“. „Bijau finansinių ir emocinių sunkumų.“ „Bijau, nes tai man nauja, o tai ką turiu ir kur esu, nors tai vargana, suteikia tam tikrą komfortą, nes tai pažįstama.“ Jėzus paliko šią moterį, kad ji pati priimtų sprendimą apie savo gyvenimo būdą. Emociškai sužalotas žmogus paprasčiausiai jaučiasi vienas, net nesuvokdamas, kad jis yra vienas tik dėl to, jog Viešpats atsitraukia, juk sprendimas yra čia pat. Dievas YRA čia, tačiau Jis lieka nepastebimas užnugaryje.

Aš išeikvojau vietos limitą – atsiprašau, kad tenka nutraukti mintį – mes sugrįšime čia kitą savaitę su kitu emocinio išgydymo Evangelijose pavyzdžiu... Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Kaip Jėzus gydo emocijas. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 1 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Aš iškėliau klausimą, kaip čia yra, kad Evangelijose mes nematome Jėzaus ant ko nors uždedančio rankas, kad išgydytų emocijas, nors aišku, kad emocijų išgydymas yra kryžiaus darbo sudedamoji dalis. Tai kur Jėzaus tarnystėje randame emocinį išgydymą?

Pamatinė Rašto vieta suteikia raktą

Izaijo 42:1-4 – pranašystės apie Mesiją 3-4 eilutėse sakoma: „Jis nenulauš įlūžusios nendrės ir neužgesins gruzdančio dagčio; Jis įvykdys teisingumą iki galo. Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą žemėje, ir visi kraštai lauks jo įstatymo...“

Mes nustatėme, jog asmuo, kuriam reikia emocinio išgydymo, čia palyginamas su įlūžusiu augalo stiebu ir vos degančia aliejine lempa, tačiau noriu, kad pamatytumėt, iš kokio taško žvelgia Viešpats, nes tai mums suteiks supratimą, koks yra Viešpaties tikslas, kai Jis suteikia emocinį išgydymą.

Pirmiausia supraskite: „Jis nepails ir nenusivils“

Šis teiginys, kad Viešpats nenusivils mumis, yra toks milžiniškas ir TOKS maloningas, kad Viešpats įtraukė jį į pranašystę apie Mesiją. Taip yra todėl, kad emociškai palūžęs žmogus, tai žmogus, kuris vos palaiko savo šviesą, jaučiasi nusivylęs, beviltiškas ir mano, jog greičiausiai bus nuvylęs ir Viešpatį.

Pasakyta, kad Jis nenusivils, kol „...įgyvendins teisingumą žemėje“. Tai reiškia, jog Jis juda teisingumo atnešimo jums kryptimi – Jis ĮGYVENDINS teisingumą jūsų gyvenime, emocijose, teisingo ir klaidingo patirtyje bei gyvenimo sąžiningume. Jis nenusivils ir tikrai įvykdys teisingumą.

Sakoma, kad Jis tai padarys „iki galo“ („ištikimybėje“). Jis bus tau ištikimas, kaip nei vienas kitas. Jis įvykdys teisingumą tavo gyvenime, kai nei vienas to nenorės arba negalės padaryti.

Jis jūsų nebelauš, neužgesins jūsų vos degančios šviesos, tačiau tikrai išgydys jus, atnešdamas teisingumą į jūsų žemę, į jūsų gyvenimą... kaip Jis tai padarys?

Turite tai prisiminti...

Aš negaliu to akcentuoti daugiau – viskas, ką matome Evangelijose, kaip Jėzus atneša teisingumą į emociškai palūžusio žmogaus gyvenimą, gali būti susieta su viršutine eilute. Tai svarbu, nes natūralus būdas, kaip žmogus mato teisingumą, reiškia, tave sužeidęs asmuo galiausiai atsiims savo. Jei kas jums suteikė emocinio skausmo, turės sumokėti už savo nuodėmę. Tai pirmiausiai aplanko natūralų žmogų, kai jis perskaito: „Jis įvykdys teisingumą iki galo.“

Kas jeigu Dievo perspektyva apie teisingumą jūsų gyvenime skiriasi nuo tos, jūsų įsivaizduojamos? Žinoma, kad tie, kurie nusidėjo jums, stos prieš Viešpatį duoti apyskaitą, tačiau tai bus ateityje. O kaip čia ir dabar? Ką Jis darys, kad padėtų jums išgyti iš sužeidimų? Kas jeigu Jo teisingumo įvykdymo tavo gyvenime supratimas apima ne tik užtikrintumą, kad tave sužalojęs asmuo vieną dieną atsistos Jo akivaizdoje, bet taip pat, pagalbą išsiaiškinant, kas nutiko su tavimi ir krypties parūpinimą?

Pavyzdys #1: Moteris prie šulinio

Jono 4 skyriuje Jėzus yra prie šulinio ir vietinės moters prašo vandens. Ji yra „ramybės žmogus“ Jo atžvilgiu, dar nesuvokianti, su kuo kalba, tik susidomėjusi pokalbiu su vyru. 16 eilutėje Jėzus paprašo, kad ji pašauktų savo vyrą, o ji atsako, kad neturi vyro. Po tokių žodžių, Jėzus apreiškia, kad Jis žino (dėl to mes tai vadiname pažinimo žodžiu), jog ji turėjo 5 vyrus ir dabar gyvena su 6-uoju.

Dabar turime šiek tiek paspėlioti. Pagalvokite apie savo pažįstamus žmones, kodėl ši moteris buvo ištekėjusi 5 kartus ir gyveno su 6-uoju, nes tada žmonės buvo tokie pat, kaip ir dabar. Kodėl ji nenorėjo ištekėti už to vyro? Ar šeštasis norėjo susituokti, o ji ne? O gal ji norėjo ištekėti, o #6 nenorėjo?

Ar ji palaidojo 3 vyrus ir išsiskyrė su 2? O gal ji palaidojo visus penkis? Ar ji išsiskyrė su visais 5 ar jie visi išsiskyrė su ja? O gal ji palaidojo 2 ir išsiskyrė su 3?

Matote, jeigu tikime, kaip teigia Izaijas 53 skyriuje, kad mūsų emocines negalias, sielvartus ir skausmus Jėzus pasiėmė sau, tuo pačiu „esame išgydyti Jo žaizdomis“, tai reiškia, kad su kiekvienu fiziniu išgydymu įvyksta ir emocinis išgydymas. Taip pat ir atvirkščiai: jeigu įvyksta emocinis išgydymas, tai įvyks išgydymas ir natūraliame pasaulyje, arba tiesiogiai fizinis, o gal aplinkybių, santykių, o gal bendrai – gyvenimo išgydymas. Negalima jų atskirti, nes tai pateikta kaip vienas Mesijo aukos darbas.

Jai nereikėjo fizinio išgydymo, tačiau emocinis išgydymas atnešė išgydymą į jos natūralų gyvenimą

Nesvarbu, dėl ko ji buvo ištekėjusi 5 kartus ir gyveno su šeštuoju vyru, tačiau tai, kad buvo ištekėjusi 5 kartus, o dabar yra vieniša, atskleidžia, jog ji turėjo emocinį bagažą. Štai dėl ko, tais laikais ir toje kultūroje, ji ir šeštasis vyras gyveno kartu.

Vėliau savo kaimynams 29 eilutėje ji sakys: „Eikite pažiūrėti žmogaus, kuris pasakė man viską, ką esu padariusi.“

Tai mums atskleidžia, kad tarp jos ir Jėzaus įvyko platesnis pokalbis, nei Jonui buvo leista užrašyti ir kas tapo Jono 4 skyriumi – akivaizdu, kad Jėzus pasidalino kažkuo daugiau, ką Jis žinojo apie jos gyvenimą, ne tik tuo, ką sako Jonas 4 skyriuje – Jis jai pasakė viską, ką ji buvo padariusi.

Išgydymo metodas #1 – Pripažinti, kur tu esi dabar

Pastebėkite, kad Viešpats paprasčiausiai pasakė: „Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes esi turėjusi 5 vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei.“ (18 eilutė) Jokio teisimo, jokio pasmerkimo, jokio nuomonės išsakymo – Jis tik pripažįsta, kur ji yra dabar, šiuo momentu. Tai pirmas žingsnis, būti žiaurioje tiesoje su savimi ir Dievu apie tai, kur esi šiuo metu. Tai ne nuomonė ar emocijos – Jėzus paprasčiausiai konstatavo tiesą ir paskatino ją taip pat padaryti. Evangelijose matysime šį modelį daug kartų – pirmas žingsnis, Jis ir jie pripažįsta, kur jie yra dabar, jokios maskuotės, jokio aiškinimo, kodėl, - vien tik tiesa.

Išgydymo metodas #2 – Atstatyti istoriją Šventosios Dvasios dėka

Ši moteris perėjo per savo 5 santuokas ir gyveno su šeštuoju vyru, aiškiai šiame savo gyvenimo taške nesirūpindama tuo, ką mano Dievas apie jos gyvenimo būdą. Mes galime padaryti išvadą, kad ji jautėsi greičiau vieniša, praradusi mirties arba skyrybų atveju savo 1-5 vyrus, gal būt savęs klausdama, kur buvo Dievas, kai ji ėjo nuo vienų santykių prie kitų vien tam, kad jie baigtųsi. Ji pergyveno 5 vyrus ir pradėjo santykius su šeštuoju greičiausiai nesirūpindama Dievu, ir tai buvo jos perspektyva.

Tai buvo jos tikrovė. Dievo nebuvo rasta tuose pirmuose 5 santykiuose. Visa ko jai reikėjo, tai būti žmona ir mama, taip vyras po vyro, santuoka po santuokos... Jai reikėjo stabilumo, ramybės, ir jai kildavo klausimai – tiek daug, kad kai Jėzus atskleidė, jog žino apie jos 5 santuokas, ji pakeitė temą į dvasinę. Ji buvo giliai dvasinga, tačiau pasimetusi, ir Jėzus pasakė jai tiesmukiškai, kad „jūs garbinate, ko nepažįstate“. (22 eilutė)

Jos supratimas apie savo gyvenimą buvo toks, kad ji nugyveno jį pati. Ji buvo kieta. Viduje ji buvo stipri. Ji stūmėsi pirmyn nepaisydama to, ką gyvenimas jai numesdavo. Kur buvo Dievas? Kam rūpi, man patinka šeštasis vyras, taigi ir susimesiu su juo. Dievas pademonstravo, kad Jam nerūpi mano gyvenimas.

Atstatyti – Jėzus matė viską, Jėzus ten buvo

Jėzus davė jai apreiškimą, kuris atstatė jos supratimą apie jos istoriją: Jis žinojo, per ką ji eina. Jis ten buvo. Jis tai įrodė, pasakydamas apie jos 5 santuokas ir apie visa, ką ji buvo padariusi. Jis privedė ją prie šio taško dėl tam tikros priežasties. Ji turėjo pakeisti mintis apie savo gyvenimą, savo įsitikinimą, jog Dievo ten nebuvo. Sužeistas asmuo turi patirti Viešpatį, kaip Šventąją Dvasią, kad Jam leistų atstatyti idėją apie savo istoriją. Istoriją, kuri galiausiai parodo, jog Jis ten buvo.

Mes pamatysime šį modelį Evangelijose – emociškai sužeistiems asmenims Jėzus apreiškia faktus, kurie atstato jų pačių istorijos idėjas. O šiandien daugiau nebeliko vietos, taigi, kitą savaitę pratęsime nuo čia. Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com