John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 29 d.,
Sveiki visi,
Man buvo 17,
kai viena mamos draugė paprašė pasimelsti dėl ją aplankančių košmarų. Buvo
1975-ieji, charizminio atsinaujinimo metai, kai Šventoji Dvasia buvo patiriama
denominacinėse bažnyčiose, tačiau dar nebuvo nepriklausomų charizmatinių
bažnyčių. Dėl tos priežasties buvo susikūrę daug „maldos ir garbinimo“ grupelių
ir Biblijos studijos vyko namuose, kur galėjo dalyvauti bet kas, gavęs
Šventosios Dvasios krikštą arba kam tik buvo įdomu, kadangi paprasti žmonės šiuo
momentu apie Šventąją Dvasią žinojo daugiau nei jų kunigai ir pastoriai.
Štai kodėl
mamos 45-metė draugė nesidrovėjo paprašyti manęs paauglio pasimelsti dėl jos
košmarų. Man tik uždėjus rankas jai ant galvos ir pradėjus melstis, pamačiau
tai, ką galėčiau pavadinti „uždaru regėjimu“, nes užsimerkęs, galėjau matyti
regėjimą, bet kai atsimerkdavau – negalėjau. Atviras regėjimas yra tada, kai
esi atsimerkęs ir esi „Dvasioje“, kaip Jonas tai aprašo Apreiškimo 1:10 ir 4:2.
Tuomet viskas dingsta, o tu atsiduri Viešpaties srityje, arba kai esi
atsimerkęs ir matai natūralų pasaulį IR dvasinį pasaulį vienu metu, lyg kokius
gulinčius vienas ant kito sluoksnius (tai labiausiai paplitęs būdas, kurį
išgyvenau).
Tačiau tai
nebuvo taip. Kai užsimerkdavau, matydavau veiksmą priešais save. Kai atsimerkdavau,
atsidurdavau normalioje tikrovėje. Regėjimas buvo apie įvykį, kuris atsitiko,
kai jai buvo maždaug 7 metai, kurį ji su ašaromis atpažino, kai papasakojau, ką
matau. Tada pasimeldžiau už ją, Viešpats ją palietė ir visiškai išgydė jos
prisiminimus apie šį įvykį, ir po kelių savaičių ji pranešė, kad po to karto,
kai už ją pasimeldžiau, ji nebesapnuoja košmarų.
Pusiausvyra
Dauguma
tarnavimų, besiskelbiančių „vidinio išgydymo“ tarnavimais, vienu ar kitu
laipsniu sutelkia dėmesį į antgamtinį Viešpaties prisilietimą, kad būtų
pašalintas praeityje išgyventas skausmas, kaip buvo aprašyta prieš tai. Jeigu
ne, tai tada būna išlaisvinimas iš piktųjų dvasių, sutelkiant dėmesį arba į
prakeiksmą, kylantį iš praeitų kartų, dėl ko tas žmogus yra varginamas
problemos x arba prisiminimų.
Tai, ką
matome Rašte, yra išėjimo iš savęs žingsniai, kuriuos žengia žmogus, kad
atstatytų emocinę ar psichinę sveikatą po Viešpaties prisilietimo arba
apreiškimo. Pradėjau kalbėti apie Mesijo apreiškimą Izaijo 42:1-4, kur iš
dalies sakoma, jog Mesijas nenulauš įlūžusios nendrės, kad Jis nepails ir
nenusivils, kol įgyvendins teisingumą jų gyvenimuose – štai ką matome Rašte.
Kartais
Viešpats suteiks pažinimo žodį apie įvykį praeityje ir palies žmogų dėl to
įvykio, tačiau net gi kai tai atsitinka, žmogus turi „atbaigti savo išgelbėjimą“,
kad pamatytų Jo teisumą savo gyvenime, tai reiškia, kad jis turi atstatyti savo
emocijas ir mintis sveiku (Dievo) būdu. Žmogus, kuriuo vaikystėje pasinaudojo
jo tėvas, gali būti Viešpaties paliestas dėl to ypatingo skaudaus jam įvykio,
tačiau matydamas savo tėvą kiekvieną savaitę, jis vis dėlto turi naudoti tą
Viešpaties prisilietimą savo santykiuose su juo, kad matytų Dievo teisumą
šiuose santykiuose bei savo paties emocijose ir mintyse.
Tikriausiai
moteris prie šulinio priėmė Viešpaties prisilietimą, kai Jis jai pasakė „viską,
ką esu padariusi“, tačiau po to jai vis dėl to reikėjo sugrįžti į tą patį
miestą ir gyventi savo gyvenimą. Žmogui, iš kurio buvo išvarytas Legionas,
kuris norėjo pabėgti su Viešpačiu su savo nauju gyvenimu Kristuje, Viešpats
pasakė eiti į savo namus ir pas savo draugus bei papasakoti jiems kokių
nuostabių dalykų padarė jam Viešpats. Svetimavusiai moteriai buvo pasakyta
daugiau nebenusidėti bei eiti ir atstatyti savo gyvenimą. Jie turėjo atbaigti
tą iš Viešpaties gautą prisilietimą.
Ar viščiukas perėjo kelią ar kelias
pasislinko po viščiuko kojomis?
Žmonės,
kuriuos sutikome šioje serijoje, turėjo žinomų problemų – pasikartojančius
sudėtingus santykius, demonus ir panašiai. Tačiau yra vienas emocinis išgydymo
aspektas, kurio nesutikome – tai žmogus, nežinantis, kad jam reikalingas
emocinis išgydymas. Tokie žmonės galvoja, kad su jais viskas gerai, tačiau jie nesuvokia
prioritetų savo gyvenime ir yra įstikinę, kad jų gyvenimas sustyguostas su
Dievu, bet taip nėra.
Turtingo jauno
valdytojo atvejis. Kai emocinio išgydymo poreikis nėra akivaizdus, - kaip su
moterimi, pagauta svetimaujant arba vyru, turėjusiu daugybę demonų, arba
moterimi, pergyvenusia daugybę santuokų, santykių ir seksualinių partnerių, - kaip
Viešpats galėtų tokiam žmogui suteikti emocinę sveikatą?
Dar kartą
matome, kaip Viešpats atveda žmogų prie ribos, kuomet jis turi apsispręsti už
sveikatą ir savo gyvenimo pertvarkymą. Mato 19:16-22 Turtingas Jaunas
Valdytojas ateina pas Jėzų sakydamas: „Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti,
kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Jėzus iš
karto jį sustabdo ir klausia: „Kodėl vadini mane geru?“ Mes skaitome eilutę
nesustodami, užmiršdami, jog tai buvo tikras pokalbis, pilnas pauzių, mąstymo bei
gilių minčių prieš kiekvieną atsakymą. Žmogus tik pavadino Jėzų „geru“, į ką
Jėzus atsakė: „Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas, tai kodėl vadini mane
geru?“
Kitais
žodžiais tariant: „jaunuoli, vadindamas mane „Geruoju Mokytoju“ ir žinodamas,
jog nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas, ar tu mane vadini Dievu?“ Tokiu klausimu
Jėzus jam atsakė. Didelis klausimas atsakantis į jo klausimą: ką jam reikia
daryti, kad turėtų amžinąjį gyvenimą? Mes tai žinome, tikėdami Jėzumi, tačiau
jaunas vyras galbūt tik bandė būti mandagus, vadindamas Jį „geruoju mokytoju“ –
Jėzus suvedė tą momentą iki nulio, kad paklaustų: Ar tu tiki, kad Aš esu
Dievas?
Štai čia kelias pasislinko po jo
kojomis
Vyro emocinio
pertvarkymo poreikis nebuvo pastebimas. Pagal šių dienų standartus, panašiai
kaip „Klestėjimo judėjimas“ prieš 2 dešimtmečius, jis prilygino finansinį
palaiminimą su Dievo pritarimu jam ir jo gyvenimo būdui. Klaidinga. Jis buvo
palaimintas ne dėl to, kad Dievas jį palaimino, nes jis buvo rastas teisus.
Dievas jį palaimino, kad jis pamatytų, jog ne jo paties teisumas atnešė jam
palaiminimą turtais – Dievas tai padarė, nes Jis negalėjo jo pasiekti jokiu
kitu būdu. Dievas bandė paliesti jį per jo pinigų ir užimamos padėties stabą, tačiau
tai nebuvo pritarimas jo dvasiniam gyvenimui.
(Tą patį
matome Laodikėjos bažnyčioje Apreiškimo 3:14-22, kuri manė, kad yra turtinga ir
jai nieko dvasinio nestinga, tačiau Viešpats sakė, kad Jo akyse ji yra nuoga
(neteisi – neapsirengusi teisumo drabužiu) ir akla, ir neturtinga, ir
apgailėtina, ir vargšė.)
Nėra atsakymo – klaidingas atsakymas,
taigi Jėzus pabando prieiti kitaip
Negavęs
sąžiningo atsakymo, kurio tikėjosi, Jėzus atsitraukia ir kitu būdu priartėja
prie to paties klausimo, kas to vyro manymu yra Jėzus, kalbėdamas apie Įsakymus
ir jeigu jis nori amžinojo gyvenimo, turi parduoti visa, ką turi, ir tapti
Jėzaus mokiniu. Vyras pasišalina liūdnas. Pokalbis iškėlė jo kovą tarp pinigų
ir užimamos padėties, bei jo amžinojo gyvenimo troškimo. Pamatęs savo širdies
bjaurumą, jis pasišalino, vietoj to, kad pasirinktų pereiti per savo nuodėmės
bjaurumą ir emocinį skurdą, pasilikdamas prie amžinojo gyvenimo.
Taip pat yra
su šių dienų žmonėmis – eina kalba apie mūsų širdies arba mūsų praeityje
priimtų sprendimų, kurie mus nuvedė ten, kur esame šiandien, atskleidimą ir
tada teisingo sprendimo priėmimą. Gal tai vienur, tai kitur kelionėje bus Dievo
prisilietimų, tačiau dažniausia Jis paprasčiausiai duos mums apreiškimą apie
mūsų širdį, nušvies savo tiesa mūsų praeities klaidas, ir tada suteiks galimybę
žengti nauja kryptimi.
Ta kryptis
yra emocinės sveikatos link, tačiau ne dažnai tai būna lengvas pasirinkimas.
Paprastai tai sunkesnis sprendimas, kaip matėme moters prie šulinio atveju,
kuriai reikėjo gyventi tame mieste, svetimavusios moters atveju, kuri turėjo
eiti ir daugiau nebedaryti nuodėmių bei atstatyti savo gyvenimą, vyro,
turėjusio Legioną atveju, kuriam reikėjo sugrįžti į savo namus, pas savo
draugus.
Sunkus
sprendimas labai dažnai yra toks sprendimas, kurį Viešpats nori, kad
padarytumėm, tačiau tai tikėjimo aktas, įžengimas į kažką naujo – emocinę
sveikatą. Sveikos mintys, sveiki jausmai, sveiki santykiai – štai kas atnaujina
protą ir atstato gyvenimus. Net jeigu kelionėje Dievas ir prisiliestų galingu
būdu, jūs vis tiek turite priimti teisingus sprendimus, ugdyti savo teisingą
mąstymą ir jausmus – tai vienintelis būdas į emocinę sveikatą. Žodžio
vykdytojai, o ne tik klausytojai, turi palaimintą gyvenimą.
Kitą savaitę bus šiek tiek susijusi nauja
tema: „Savo emocijų suvaldymas“. Būkite palaiminti.
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius
e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.