Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. rugpjūčio 11 d., penktadienis

Kaip Jėzus gydo emocijas. 6 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 29 d.,

Sveiki visi,
Man buvo 17, kai viena mamos draugė paprašė pasimelsti dėl ją aplankančių košmarų. Buvo 1975-ieji, charizminio atsinaujinimo metai, kai Šventoji Dvasia buvo patiriama denominacinėse bažnyčiose, tačiau dar nebuvo nepriklausomų charizmatinių bažnyčių. Dėl tos priežasties buvo susikūrę daug „maldos ir garbinimo“ grupelių ir Biblijos studijos vyko namuose, kur galėjo dalyvauti bet kas, gavęs Šventosios Dvasios krikštą arba kam tik buvo įdomu, kadangi paprasti žmonės šiuo momentu apie Šventąją Dvasią žinojo daugiau nei jų kunigai ir pastoriai.

Štai kodėl mamos 45-metė draugė nesidrovėjo paprašyti manęs paauglio pasimelsti dėl jos košmarų. Man tik uždėjus rankas jai ant galvos ir pradėjus melstis, pamačiau tai, ką galėčiau pavadinti „uždaru regėjimu“, nes užsimerkęs, galėjau matyti regėjimą, bet kai atsimerkdavau – negalėjau. Atviras regėjimas yra tada, kai esi atsimerkęs ir esi „Dvasioje“, kaip Jonas tai aprašo Apreiškimo 1:10 ir 4:2. Tuomet viskas dingsta, o tu atsiduri Viešpaties srityje, arba kai esi atsimerkęs ir matai natūralų pasaulį IR dvasinį pasaulį vienu metu, lyg kokius gulinčius vienas ant kito sluoksnius (tai labiausiai paplitęs būdas, kurį išgyvenau).


Tačiau tai nebuvo taip. Kai užsimerkdavau, matydavau veiksmą priešais save. Kai atsimerkdavau, atsidurdavau normalioje tikrovėje. Regėjimas buvo apie įvykį, kuris atsitiko, kai jai buvo maždaug 7 metai, kurį ji su ašaromis atpažino, kai papasakojau, ką matau. Tada pasimeldžiau už ją, Viešpats ją palietė ir visiškai išgydė jos prisiminimus apie šį įvykį, ir po kelių savaičių ji pranešė, kad po to karto, kai už ją pasimeldžiau, ji nebesapnuoja košmarų.

Pusiausvyra
Dauguma tarnavimų, besiskelbiančių „vidinio išgydymo“ tarnavimais, vienu ar kitu laipsniu sutelkia dėmesį į antgamtinį Viešpaties prisilietimą, kad būtų pašalintas praeityje išgyventas skausmas, kaip buvo aprašyta prieš tai. Jeigu ne, tai tada būna išlaisvinimas iš piktųjų dvasių, sutelkiant dėmesį arba į prakeiksmą, kylantį iš praeitų kartų, dėl ko tas žmogus yra varginamas problemos x arba prisiminimų.

Tai, ką matome Rašte, yra išėjimo iš savęs žingsniai, kuriuos žengia žmogus, kad atstatytų emocinę ar psichinę sveikatą po Viešpaties prisilietimo arba apreiškimo. Pradėjau kalbėti apie Mesijo apreiškimą Izaijo 42:1-4, kur iš dalies sakoma, jog Mesijas nenulauš įlūžusios nendrės, kad Jis nepails ir nenusivils, kol įgyvendins teisingumą jų gyvenimuose – štai ką matome Rašte.

Kartais Viešpats suteiks pažinimo žodį apie įvykį praeityje ir palies žmogų dėl to įvykio, tačiau net gi kai tai atsitinka, žmogus turi „atbaigti savo išgelbėjimą“, kad pamatytų Jo teisumą savo gyvenime, tai reiškia, kad jis turi atstatyti savo emocijas ir mintis sveiku (Dievo) būdu. Žmogus, kuriuo vaikystėje pasinaudojo jo tėvas, gali būti Viešpaties paliestas dėl to ypatingo skaudaus jam įvykio, tačiau matydamas savo tėvą kiekvieną savaitę, jis vis dėlto turi naudoti tą Viešpaties prisilietimą savo santykiuose su juo, kad matytų Dievo teisumą šiuose santykiuose bei savo paties emocijose ir mintyse.

Tikriausiai moteris prie šulinio priėmė Viešpaties prisilietimą, kai Jis jai pasakė „viską, ką esu padariusi“, tačiau po to jai vis dėl to reikėjo sugrįžti į tą patį miestą ir gyventi savo gyvenimą. Žmogui, iš kurio buvo išvarytas Legionas, kuris norėjo pabėgti su Viešpačiu su savo nauju gyvenimu Kristuje, Viešpats pasakė eiti į savo namus ir pas savo draugus bei papasakoti jiems kokių nuostabių dalykų padarė jam Viešpats. Svetimavusiai moteriai buvo pasakyta daugiau nebenusidėti bei eiti ir atstatyti savo gyvenimą. Jie turėjo atbaigti tą iš Viešpaties gautą prisilietimą.

Ar viščiukas perėjo kelią ar kelias pasislinko po viščiuko kojomis?
Žmonės, kuriuos sutikome šioje serijoje, turėjo žinomų problemų – pasikartojančius sudėtingus santykius, demonus ir panašiai. Tačiau yra vienas emocinis išgydymo aspektas, kurio nesutikome – tai žmogus, nežinantis, kad jam reikalingas emocinis išgydymas. Tokie žmonės galvoja, kad su jais viskas gerai, tačiau jie nesuvokia prioritetų savo gyvenime ir yra įstikinę, kad jų gyvenimas sustyguostas su Dievu, bet taip nėra.

Turtingo jauno valdytojo atvejis. Kai emocinio išgydymo poreikis nėra akivaizdus, - kaip su moterimi, pagauta svetimaujant arba vyru, turėjusiu daugybę demonų, arba moterimi, pergyvenusia daugybę santuokų, santykių ir seksualinių partnerių, - kaip Viešpats galėtų tokiam žmogui suteikti emocinę sveikatą?

Dar kartą matome, kaip Viešpats atveda žmogų prie ribos, kuomet jis turi apsispręsti už sveikatą ir savo gyvenimo pertvarkymą. Mato 19:16-22 Turtingas Jaunas Valdytojas ateina pas Jėzų sakydamas: „Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“

Jėzus iš karto jį sustabdo ir klausia: „Kodėl vadini mane geru?“ Mes skaitome eilutę nesustodami, užmiršdami, jog tai buvo tikras pokalbis, pilnas pauzių, mąstymo bei gilių minčių prieš kiekvieną atsakymą. Žmogus tik pavadino Jėzų „geru“, į ką Jėzus atsakė: „Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas, tai kodėl vadini mane geru?“

Kitais žodžiais tariant: „jaunuoli, vadindamas mane „Geruoju Mokytoju“ ir žinodamas, jog nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas, ar tu mane vadini Dievu?“ Tokiu klausimu Jėzus jam atsakė. Didelis klausimas atsakantis į jo klausimą: ką jam reikia daryti, kad turėtų amžinąjį gyvenimą? Mes tai žinome, tikėdami Jėzumi, tačiau jaunas vyras galbūt tik bandė būti mandagus, vadindamas Jį „geruoju mokytoju“ – Jėzus suvedė tą momentą iki nulio, kad paklaustų: Ar tu tiki, kad Aš esu Dievas?

Štai čia kelias pasislinko po jo kojomis
Vyro emocinio pertvarkymo poreikis nebuvo pastebimas. Pagal šių dienų standartus, panašiai kaip „Klestėjimo judėjimas“ prieš 2 dešimtmečius, jis prilygino finansinį palaiminimą su Dievo pritarimu jam ir jo gyvenimo būdui. Klaidinga. Jis buvo palaimintas ne dėl to, kad Dievas jį palaimino, nes jis buvo rastas teisus. Dievas jį palaimino, kad jis pamatytų, jog ne jo paties teisumas atnešė jam palaiminimą turtais – Dievas tai padarė, nes Jis negalėjo jo pasiekti jokiu kitu būdu. Dievas bandė paliesti jį per jo pinigų ir užimamos padėties stabą, tačiau tai nebuvo pritarimas jo dvasiniam gyvenimui.

(Tą patį matome Laodikėjos bažnyčioje Apreiškimo 3:14-22, kuri manė, kad yra turtinga ir jai nieko dvasinio nestinga, tačiau Viešpats sakė, kad Jo akyse ji yra nuoga (neteisi – neapsirengusi teisumo drabužiu) ir akla, ir neturtinga, ir apgailėtina, ir vargšė.)

Nėra atsakymo – klaidingas atsakymas, taigi Jėzus pabando prieiti kitaip
Negavęs sąžiningo atsakymo, kurio tikėjosi, Jėzus atsitraukia ir kitu būdu priartėja prie to paties klausimo, kas to vyro manymu yra Jėzus, kalbėdamas apie Įsakymus ir jeigu jis nori amžinojo gyvenimo, turi parduoti visa, ką turi, ir tapti Jėzaus mokiniu. Vyras pasišalina liūdnas. Pokalbis iškėlė jo kovą tarp pinigų ir užimamos padėties, bei jo amžinojo gyvenimo troškimo. Pamatęs savo širdies bjaurumą, jis pasišalino, vietoj to, kad pasirinktų pereiti per savo nuodėmės bjaurumą ir emocinį skurdą, pasilikdamas prie amžinojo gyvenimo.

Taip pat yra su šių dienų žmonėmis – eina kalba apie mūsų širdies arba mūsų praeityje priimtų sprendimų, kurie mus nuvedė ten, kur esame šiandien, atskleidimą ir tada teisingo sprendimo priėmimą. Gal tai vienur, tai kitur kelionėje bus Dievo prisilietimų, tačiau dažniausia Jis paprasčiausiai duos mums apreiškimą apie mūsų širdį, nušvies savo tiesa mūsų praeities klaidas, ir tada suteiks galimybę žengti nauja kryptimi.

Ta kryptis yra emocinės sveikatos link, tačiau ne dažnai tai būna lengvas pasirinkimas. Paprastai tai sunkesnis sprendimas, kaip matėme moters prie šulinio atveju, kuriai reikėjo gyventi tame mieste, svetimavusios moters atveju, kuri turėjo eiti ir daugiau nebedaryti nuodėmių bei atstatyti savo gyvenimą, vyro, turėjusio Legioną atveju, kuriam reikėjo sugrįžti į savo namus, pas savo draugus.

Sunkus sprendimas labai dažnai yra toks sprendimas, kurį Viešpats nori, kad padarytumėm, tačiau tai tikėjimo aktas, įžengimas į kažką naujo – emocinę sveikatą. Sveikos mintys, sveiki jausmai, sveiki santykiai – štai kas atnaujina protą ir atstato gyvenimus. Net jeigu kelionėje Dievas ir prisiliestų galingu būdu, jūs vis tiek turite priimti teisingus sprendimus, ugdyti savo teisingą mąstymą ir jausmus – tai vienintelis būdas į emocinę sveikatą. Žodžio vykdytojai, o ne tik klausytojai, turi palaimintą gyvenimą.

Kitą savaitę bus šiek tiek susijusi nauja tema: „Savo emocijų suvaldymas“. Būkite palaiminti.

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą