Kaip Jėzus gydo emocijas. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 8 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Pirmose dviejose šios serijos dalyse aš sakiau, kad Jėzus pirmiausia ir visada patvirtina, kur asmuo tuo metu yra, ir tai daro neišreikšdamas nuomonės ir neteisdamas.

Su moterimi prie šulinio viskas buvo labai aišku:

„Gerai pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.

Šį šabloną dažnai sutiksime Evangelijose, kaip jau sakiau Jėzus gydo emocijas, pirmas žingsnis; Pripažink, kur tu esi dabar.

Kalbant visai ne ironiškai, tai būdinga ir kiekvienai ne-dvasinei programai, padedančiai susitvarkyti su emocinėmis problemomis, pradedant nuo priklausomybių, baigiant depresija, pradedant nuo finansinio žlugimo, baigiant sugriuvusių santykių, kuriuos žmonės prisiėmė sau, atstatymo. Visos šios ne-dvasinės programos ir metodai netyčia pasekė būdu, kuriuo Viešpats pradeda emocijų išgydymo procesą: Pripažink, kur dabar esi.

Šiuolaikiniais žodžiais tariant galėtumėm sakyti „prisiimti atsakomybę“ už savo gyvenimą. Atvirai prisipažink, kur tu dabar esi – jokio pasmerkimo – tik atviras prisipažinimas. Tai labai skiriasi nuo gerai besijaučiančios prie tikinčiųjų prisiderinančios, bekonfrontacinės, kietų apsisprendimų evangelijos, dabar pateikiamos, lyg tai būtų kokia kraštutinė charizmatinė (netgi Tikėjimo Žodžio) bažnyčia. Daug socialinių evangelijų sako, kad užtenka pakviesti Jėzų į savo gyvenimą, o Jis ten viską padarys geriau. Tačiau Jėzaus metodai yra visiškai aiškūs: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kur tu dabar esi. Prisipažinti.

Antras žingsnis...

Leisti Viešpačiui pertvarkyti idėjas apie savo istoriją. Ši moteris perėjo per 5 santuokas ir tai sukėlė daug prisiminimų ir emocijų, kurios suformavo jos nuomonę apie save pačią ir savo gyvenimą. Šis momentas, kai Jėzus „pasakė man visa, ką esu padariusi“, - pertvarkė jos pačios supratimą apie savo istoriją. Ji leido tai padaryti. Ji leido sau net paklausti tokių dalykų, kaip „Jeigu tu visa tai žinojai ir visa tai matei, ir stebėjai, kaip aš einu per gyvenimą, tai kodėl neįsikišai? Kur tu buvai?“

Antras žingsnis, dalis A

JEIGU ji ir turėjo panašių klausimų, Jis nepateikė paaiškinimo. Emociškai palūžęs žmogus turi suvokti, jog negaus visų atsakymų šiapus. Emociškai ir dvasiškai sveikas žmogus gali perlipti per tokius klausimus „kaip“ ir „kodėl“ ir eiti toliau, sutikdamas su tuo, kad atsakymai ateis danguje, kai tuo tarpu palūžęs stiebas negali – jie lieka ties „kaip“ ir „kodėl“.

Jėzus nei šiai moteriai, nei kitiems žmonėms, nepateikė jokio paaiškinimo pavyzdžiais, nes Evangelijose nesimato jokio paaiškinimo – kažkas turės palaukti dangaus, kol bus atsakyta į šiuos klausimus. Tam, kad žmogus būtų emociškai sveikas, jis turi padėti į šalį neatsakytus klausimus, taip žengdamas tikėjimo ir pasitikėjimo žingsnį.

Paulius 2 Timotiejui 1:12 rašo: „Žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.“ Patikėk Jam šiuos klausimus.

Nuo tos „Jėzaus akimirkos“, ji pajudėjo iš savo praeities ir susitelkė į čia ir dabar – į dabar vykstantį pokalbį. Jis neleido jai atsinešti savo praeities, klausinėti apie tai, vis žvilgčioti per petį, išraudoti greta jos stovinčiam Dievui kūne skirtus klausimus – Jis buvo dabartyje.

Tai man primena, ką Jis man kartą pasakė, ir tai gražiai skamba angliškai: „AŠ ESU visada esantis. Norėdamas būti su manimi, turi būti dabartyje.“ (I AM, which is always present. So to be in my presence you must be in the present.)

Kai esate čia ir dabar, su Juo dabartyje, nelieka minčių apie praeityje buvusius „kaip“ ir „kodėl“. Jis nepaklausė, kodėl ji buvo ištekėjusi 5 kartus, Jis paprasčiausiai pripažino tai ir leido jai tai pripažinti. O tada Jis pasitraukė.

Trečias žingsnis emocinio išgydymo link...

Kai Jono 4:26 Jis pasakė, kad yra Mesijas, ji „paliko savo ąsotį“ ir nuėjo į miestą, ir dėl šios priežasties Jėzus buvo pakviestas ten pasilikti dar 2 dienas. Ji papasakojo kitiems apie šį apreiškimą. Dievas ją priėmė tokią, kokia ji yra, su savo praeitimi, bei pakeitė jos nuomonę apie savo istoriją. Dabar ji pasakojo kitiems, kaip ji pasikeitė.

Savo istorijos at-statymo pripažinimas yra kitas gyvybiškai svarbus elementas, kurį matome, jog vis iš naujo naudoja Jėzus. Pripažinimas, kur tu esi, leidžia Dievui įnešti apreiškimą į savo praeities supratimą, kuris atstato tavo mąstymą, o tada papasakoji kitiems, kaip per tai perėjai, o to pagrindas yra apreiškimas iš Dievo.

Ketvirtas žingsnis emocinio išgydymo link...

Kadangi turiu tiek daug pavyzdžių, kaip Evangelijose Jėzus gydo emocijas, neskirsiu daug laiko kiekvienam principui, norėdamas jums parodyti žmonių įvairovę ir kaip tie patys elementai buvo jiems pritaikyti – tačiau galiausiai, paskutinis dalykas apie moterį prie šulinio.

Jono 4:41-43 sakoma, kad Jėzus su jais pasiliko 2 dienas, o tada išvyko. Jis paliko moterį prie šulinio su nauju gyvenimu, bei su apsisprendimo galimybe.

Tai svarbus Viešpaties metodas – Jis paliko jai priimti sprendimą, Jis tai daro ir šiandien:

Konkrečiai, ką ji darys su šeštuoju vyru, su kuriuo dabar gyvena?

Mes nežinome, kokias emocines traumas ji išgyveno savo pirmosiose 5 santuokose, tačiau žinome, kad būtent dėl to gyveno tik susidėjusi su šeštuoju vyru. Šiuolaikiškai kalbant, kadangi šiandien žmonės yra tokie pat, kaip ir anksčiau, gal ji kažko tai bijojo – nenorėjo palaidoti dar vieno vyro, nenorėjo vėl patirti, kaip jis palieka ją dėl jaunesnės draugės – arba daugybė kitų priežasčių, kaip kad šiais laikais.

Jėzus ją paliko, dėl to ji galėjo apsispręsti

Yra daug pavyzdžių, rodančių, kad dažnai Viešpats vaidina Stebėtojo vaidmenį, kuris stebi, kad pamatytų, ką mes darysime. Jeigu jūs etate, tokie kaip aš, tai daug kartų patyrėte, jog Viešpats stebi, laukia, likdamas užnugaryje, kad pamatytų, kokį padarysite sprendimą.

„Viešpats matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą...“ Pradžios 29:31

„Nesidžiauk, kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa, kad Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.“ (Patarlių 24:17-18)

„Petras atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant, pragydo gaidys. Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą.“ (Luko 22:60-61)

Taip atsitiko, kad Jėzus paliko moterį prie šulinio su prieš jos akis kabančiu apsisprendimu: Kaip ji susitvarkys savo gyvenimą? Jis, Dievas, stebės ją atsitraukęs. Man patiktų toks pasakymas: „Dažnai Dievo nėra įvykyje; Jis yra mūsų atsakyme į įvykį.“ Jis leis jums priimti sprendimą, visiškai jums nedarydamas įtakos – jūs turite pakankamai žinių, kad priimtumėte pamaldų sprendimą – o Jis bus teisingame sprendime.

Norintiems, kad Dievas priimtų sprendimą už juos

Aš dažnai pastebiu šią „tegul Dievas nuspendžia už mane“ giesmelę iš krikščionių, nenorinčių pasijudinti dėl dvasiškai gerai skambančios priežasties: „nenoriu prasilenkti su Dievu“, tačiau iš tikrųjų tai reiškia: „Aš bijau“. „Bijau pasikeitimų“. „Bijau finansinių ir emocinių sunkumų.“ „Bijau, nes tai man nauja, o tai ką turiu ir kur esu, nors tai vargana, suteikia tam tikrą komfortą, nes tai pažįstama.“ Jėzus paliko šią moterį, kad ji pati priimtų sprendimą apie savo gyvenimo būdą. Emociškai sužalotas žmogus paprasčiausiai jaučiasi vienas, net nesuvokdamas, kad jis yra vienas tik dėl to, jog Viešpats atsitraukia, juk sprendimas yra čia pat. Dievas YRA čia, tačiau Jis lieka nepastebimas užnugaryje.

Aš išeikvojau vietos limitą – atsiprašau, kad tenka nutraukti mintį – mes sugrįšime čia kitą savaitę su kitu emocinio išgydymo Evangelijose pavyzdžiu... Būkite palaiminti.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com