John Fenn, 2017 m. liepos mėn. 8 d.,
Sveiki visi,
Pirmose
dviejose šios serijos dalyse aš sakiau, kad Jėzus pirmiausia ir visada
patvirtina, kur asmuo tuo metu yra, ir tai daro neišreikšdamas nuomonės ir
neteisdamas.
Su moterimi prie šulinio viskas buvo
labai aišku:
„Gerai
pasakei: ‘Neturiu vyro’, nes esi turėjusi penkis vyrus, ir tas, kurį dabar
turi, nėra tavo vyras. Čia tu tiesą pasakei“.
Šį šabloną
dažnai sutiksime Evangelijose, kaip jau sakiau Jėzus gydo emocijas, pirmas
žingsnis; Pripažink, kur tu esi dabar.
Kalbant visai
ne ironiškai, tai būdinga ir kiekvienai ne-dvasinei programai, padedančiai
susitvarkyti su emocinėmis problemomis, pradedant nuo priklausomybių, baigiant
depresija, pradedant nuo finansinio žlugimo, baigiant sugriuvusių santykių,
kuriuos žmonės prisiėmė sau, atstatymo. Visos šios ne-dvasinės programos ir
metodai netyčia pasekė būdu, kuriuo Viešpats pradeda emocijų išgydymo procesą: Pripažink,
kur dabar esi.
Šiuolaikiniais
žodžiais tariant galėtumėm sakyti „prisiimti atsakomybę“ už savo gyvenimą.
Atvirai prisipažink, kur tu dabar esi – jokio pasmerkimo – tik atviras
prisipažinimas. Tai labai skiriasi nuo gerai besijaučiančios prie tikinčiųjų
prisiderinančios, bekonfrontacinės, kietų apsisprendimų evangelijos, dabar
pateikiamos, lyg tai būtų kokia kraštutinė charizmatinė (netgi Tikėjimo Žodžio)
bažnyčia. Daug socialinių evangelijų sako, kad užtenka pakviesti Jėzų į savo
gyvenimą, o Jis ten viską padarys geriau. Tačiau Jėzaus metodai yra visiškai
aiškūs: Pirmas žingsnis yra pripažinti, kur tu dabar esi. Prisipažinti.
Antras žingsnis...
Leisti
Viešpačiui pertvarkyti idėjas apie savo istoriją. Ši moteris perėjo per 5
santuokas ir tai sukėlė daug prisiminimų ir emocijų, kurios suformavo jos
nuomonę apie save pačią ir savo gyvenimą. Šis momentas, kai Jėzus „pasakė man
visa, ką esu padariusi“, - pertvarkė jos pačios supratimą apie savo istoriją.
Ji leido tai padaryti. Ji leido sau net paklausti tokių dalykų, kaip „Jeigu tu
visa tai žinojai ir visa tai matei, ir stebėjai, kaip aš einu per gyvenimą, tai
kodėl neįsikišai? Kur tu buvai?“
Antras žingsnis, dalis A
JEIGU ji ir
turėjo panašių klausimų, Jis nepateikė paaiškinimo. Emociškai palūžęs žmogus
turi suvokti, jog negaus visų atsakymų šiapus. Emociškai ir dvasiškai
sveikas žmogus gali perlipti per tokius klausimus „kaip“ ir „kodėl“ ir eiti
toliau, sutikdamas su tuo, kad atsakymai ateis danguje, kai tuo tarpu palūžęs
stiebas negali – jie lieka ties „kaip“ ir „kodėl“.
Jėzus nei
šiai moteriai, nei kitiems žmonėms, nepateikė jokio paaiškinimo pavyzdžiais,
nes Evangelijose nesimato jokio paaiškinimo – kažkas turės palaukti dangaus,
kol bus atsakyta į šiuos klausimus. Tam, kad žmogus būtų emociškai sveikas, jis
turi padėti į šalį neatsakytus klausimus, taip žengdamas tikėjimo ir
pasitikėjimo žingsnį.
Paulius 2
Timotiejui 1:12 rašo: „Žinau, kuo įtikėjau, ir esu įsitikinęs, kad Jis gali
išlaikyti iki anos dienos tai, ką Jam patikėjau.“ Patikėk Jam šiuos klausimus.
Nuo tos „Jėzaus
akimirkos“, ji pajudėjo iš savo praeities ir susitelkė į čia ir dabar – į dabar
vykstantį pokalbį. Jis neleido jai atsinešti savo praeities, klausinėti apie
tai, vis žvilgčioti per petį, išraudoti greta jos stovinčiam Dievui kūne
skirtus klausimus – Jis buvo dabartyje.
Tai man
primena, ką Jis man kartą pasakė, ir tai gražiai skamba angliškai: „AŠ ESU
visada esantis. Norėdamas būti su manimi, turi būti dabartyje.“ (I
AM, which is always present. So to be in my presence you must be in the
present.)
Kai esate čia
ir dabar, su Juo dabartyje, nelieka minčių apie praeityje buvusius „kaip“ ir „kodėl“.
Jis nepaklausė, kodėl ji buvo ištekėjusi 5 kartus, Jis paprasčiausiai pripažino
tai ir leido jai tai pripažinti. O tada Jis pasitraukė.
Trečias žingsnis emocinio išgydymo
link...
Kai Jono 4:26
Jis pasakė, kad yra Mesijas, ji „paliko savo ąsotį“ ir nuėjo į miestą, ir dėl
šios priežasties Jėzus buvo pakviestas ten pasilikti dar 2 dienas. Ji
papasakojo kitiems apie šį apreiškimą. Dievas ją priėmė tokią, kokia ji yra, su
savo praeitimi, bei pakeitė jos nuomonę apie savo istoriją. Dabar ji pasakojo
kitiems, kaip ji pasikeitė.
Savo
istorijos at-statymo pripažinimas yra kitas gyvybiškai svarbus elementas, kurį
matome, jog vis iš naujo naudoja Jėzus. Pripažinimas, kur tu esi, leidžia
Dievui įnešti apreiškimą į savo praeities supratimą, kuris atstato tavo
mąstymą, o tada papasakoji kitiems, kaip per tai perėjai, o to pagrindas yra
apreiškimas iš Dievo.
Ketvirtas žingsnis emocinio išgydymo
link...
Kadangi turiu
tiek daug pavyzdžių, kaip Evangelijose Jėzus gydo emocijas, neskirsiu daug
laiko kiekvienam principui, norėdamas jums parodyti žmonių įvairovę ir kaip tie
patys elementai buvo jiems pritaikyti – tačiau galiausiai, paskutinis dalykas
apie moterį prie šulinio.
Jono 4:41-43
sakoma, kad Jėzus su jais pasiliko 2 dienas, o tada išvyko. Jis paliko moterį
prie šulinio su nauju gyvenimu, bei su apsisprendimo galimybe.
Tai svarbus
Viešpaties metodas – Jis paliko jai priimti sprendimą, Jis tai daro ir šiandien:
Konkrečiai,
ką ji darys su šeštuoju vyru, su kuriuo dabar gyvena?
Mes nežinome,
kokias emocines traumas ji išgyveno savo pirmosiose 5 santuokose, tačiau
žinome, kad būtent dėl to gyveno tik susidėjusi su šeštuoju vyru. Šiuolaikiškai
kalbant, kadangi šiandien žmonės yra tokie pat, kaip ir anksčiau, gal ji kažko
tai bijojo – nenorėjo palaidoti dar vieno vyro, nenorėjo vėl patirti, kaip jis
palieka ją dėl jaunesnės draugės – arba daugybė kitų priežasčių, kaip kad šiais
laikais.
Jėzus ją paliko, dėl to ji galėjo
apsispręsti
Yra daug
pavyzdžių, rodančių, kad dažnai Viešpats vaidina Stebėtojo vaidmenį, kuris
stebi, kad pamatytų, ką mes darysime. Jeigu jūs etate, tokie kaip aš, tai daug
kartų patyrėte, jog Viešpats stebi, laukia, likdamas užnugaryje, kad pamatytų,
kokį padarysite sprendimą.
„Viešpats
matydamas, kad Jokūbas Lėjos nemylėjo, padarė ją vaisingą...“ Pradžios 29:31
„Nesidžiauk,
kai tavo priešas krinta; nedžiūgauk savo širdyje, kai jis suklumpa, kad
Viešpats pamatęs nenukreiptų nuo jo savo rūstybės, nes tai Jam nepatinka.“ (Patarlių
24:17-18)
„Petras
atsakė: „Žmogau, aš nesuprantu, ką tu sakai“. Ir tuoj pat, dar jam kalbant,
pragydo gaidys. Tada Viešpats atsigręžęs pažvelgė į Petrą.“ (Luko 22:60-61)
Taip
atsitiko, kad Jėzus paliko moterį prie šulinio su prieš jos akis kabančiu
apsisprendimu: Kaip ji susitvarkys savo gyvenimą? Jis, Dievas, stebės ją
atsitraukęs. Man patiktų toks pasakymas: „Dažnai Dievo nėra įvykyje; Jis yra
mūsų atsakyme į įvykį.“ Jis leis jums priimti sprendimą, visiškai jums
nedarydamas įtakos – jūs turite pakankamai žinių, kad priimtumėte pamaldų
sprendimą – o Jis bus teisingame sprendime.
Norintiems, kad Dievas priimtų
sprendimą už juos
Aš dažnai
pastebiu šią „tegul Dievas nuspendžia už mane“ giesmelę iš krikščionių, nenorinčių
pasijudinti dėl dvasiškai gerai skambančios priežasties: „nenoriu prasilenkti
su Dievu“, tačiau iš tikrųjų tai reiškia: „Aš bijau“. „Bijau pasikeitimų“.
„Bijau finansinių ir emocinių sunkumų.“ „Bijau, nes tai man nauja, o tai ką
turiu ir kur esu, nors tai vargana, suteikia tam tikrą komfortą, nes tai
pažįstama.“ Jėzus paliko šią moterį, kad ji pati priimtų sprendimą apie savo
gyvenimo būdą. Emociškai sužalotas žmogus paprasčiausiai jaučiasi vienas, net
nesuvokdamas, kad jis yra vienas tik dėl to, jog Viešpats atsitraukia, juk
sprendimas yra čia pat. Dievas YRA čia, tačiau Jis lieka nepastebimas
užnugaryje.
Aš išeikvojau vietos
limitą – atsiprašau, kad tenka nutraukti mintį – mes sugrįšime čia kitą savaitę
su kitu emocinio išgydymo Evangelijose pavyzdžiu... Būkite palaiminti.
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius
e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.