Naujojo Testamento realybė 1 iš 3; Nustok tikėti melu

 New Testament Realities #1 of 3; Unbelieving the Lies

 Sveiki,

 Kai aš  atėjau pas Tėvą būdamas 16 metų, mane prislėgė siaubingas mano paties  įvaizdis: mano žemiškas tėtis mus paliko, kovojau mokykloje, morališkai kilau tai aukštyn tai smukau  žemyn, situaciją  apsunkino mano buvimas vyriausiu iš 4 vaikų su

savo staiga vieniša tapusia mama, kuri  bandė mus auginti. Mane spaudė staiga būti „vykdytoju“ vietoje savo tėčio ir nors apskritai  nesirūpinau mokykla, gyvenimu ir neturėjau  troškimo ar net noro ką nors daryti. Toks aš buvau.

 

Bet kai aš pažinau Tėvą,   viskas pakrypo priešingai. Aš skaičiau  Biblijoje tiesą apie Jo meilę, bet viduje prieštaraudavau šiai meilei dėl to, kaip jaučiuosi pats. Aš žinojau savo praeitį. Aš žinojau savo nuodėmes. Aš žinojau apie savo nuoskaudas. Savo širdyje žinojau , kad turiu pyktį ir kartėlį dėl gyvenimo nesąžiningumo. Aš žinojau apie save tai, kas yra blogiausia.

 

Kai palyginau tai, ką žinojau apie save, su tuo, ką Žodis sakė apie Jo meilę man, buvo sunku patikėti. Skirtumas buvo toks didelis ir toks priešingas. Kaip Jis galėjo manimi tikėti, kai aš netikėjau?

 

Ieškant susitarimo

„Kai šėtonas kalba melą, jis kalba apie iš savęs “, - Jėzus sakė religiniams lyderiams Jono 8: 44.

 

Šėtonas yra vienas, kai kalba melą, jis tikisi, kad mes įsitrauksime į  tą melą, sudarydami susitarimą tarp jo ir mūsų, taip suteikdami jam ir jo pakalikams galimybę patekti į mūsų gyvenimą.

 

Pirmą kartą supratau, kai tapau tikinčiu, kad  siaubingas savęs įvaizdis ir visi kiti „blogi“ dalykai mano širdyje yra nuodėmė ir kažkas, ką reikia atmesti. Aš negalvojau apie tuos dalykus kaip apie „nuodėmę“, bet, kad  tai tik gyvenimas, ką aš mačiau aplinkui, nors intuityviai žinojau, kad kai kurių mano vidurinės mokyklos klasiokų elgesys prives juos prie pražūties ir ankstyvos mirties. Taigi, kai atėjau pas Viešpatį, pirmiausia turėjau tikėti, kad „neigiami“ troškimai ir mintys manyje turi šaknis  tamsoje, Šėtono srityje.

 

Kai tai pamačiau, suvokiau  kad tai pirmas žingsnis, norint pamatyti gyvenimą Dievo požiūriu. Taigi tai buvo gerai. Tada aš turėjau netikėti visa ta realybe - tai buvo tiesa - tie dalykai tikrai atsitiko  mums kaip šeimai, mano tėvai tikrai išsiskyrė ir pan. Aš tikrai buvau piktas, įskaudintas ir pan. - visa tai buvo tiesa ir tikra, bet pagrįsta Šėtono srities tamsa. Dvasiškai nebesutikau su juo, bet protiškai ir emociškai turėjau tą susitarimą sulaužyti. Turėjau galvoti naujas mintis. Pajusti naujus jausmus.

 

Sutarties sulaužymas

Jei netikite ta tiesa, kaip mato Šėtonas, tai sulaužote susitarimą, todėl Šėtonas vėl tiesiogine prasme yra tamsoje ir nebeturi prieigos prie jūsų  gyvenimo. Aš supratau , kad negaliu laikytis Šėtono planų ir minčių, taip pat bandydamas tikėti Dievo Žodžiu ir planais man.

 

Jokūbas 1: 7-8 pasakė, kad jei ieškome Dievo išminties, negalime būti dviprasmiški; tai arba mūsų arba Dievo išminties  - laikytis abiejų yra nestabilu ir toks žmogus negaus to, ko jam reikia iš Viešpaties.

 

Toks buvau aš - viena vertus, žinodamas ir todėl visiškai tikėdamas tamsiausiomis mano širdies dalimis, taip pat ir  tuo, ką Dievas pasakė apie mane. Kaip du boksininkai, stovintys savo kampuose, prieš kovą spoksodami žvelgia vienas į kitą, taip ir manyje buvo bokso rungtynės, kova vyko  prieš tai, ką pasakė Dievas, nes aš žinojau , kas yra mano širdyje.

 

Bet intuityviai suvokiau: kad turiu  nustoti tikėti tuo, ką šėtonas pasakė apie mane,  nors tai atrodė tiesa, nes aš tai išgyvenau. Jūs negalite laikytis dviejų šeimininkų . Jūs negalite būti dviprasmiški ir manyti, kad gausite kažką iš Viešpaties. Liksite varge, kol būsite pasirengę paleisti tai, kuo jūsų praeities gyvenimo tiesa pavertė jus , kai atėjote pas Viešpatį, ir pasirinksite tikėti didesne tiesa apie tai, ką padarė Tėvas ir Viešpats Jėzus jums. Kito kelio nėra. Pamiršti praeitį ir veržtis į priekį, kaip Paulius sakė filipiečiams.

 

Kas laimėjo?

Prisimenu, kaip būdamas 16 ir 17 metų tyčia kariavau prieš tai, ką galvojau apie save. Turėjau nuolat sau priminti, kad tai, ką Dievas pasakė apie mane, yra tiesa, kad ir kaip jaučiausi. Emocijos meluoja. Dievo Žodis yra tiesa. Jei tikėsiu tuo, ką Jis sako,  emocijos sutaps su tomis tiesomis. Priverčiau save mąstyti ir jaustis kitaip, remdamasis tuo, ką Jis pasakė apie mane.

 

Esu dėkingas, kad paauglystėje patyriau tą vidinį karą. Tai leido man išnaudoti viską, kas geriausia mano sugriautame gyvenime, mokytis iš savo klaidų ir visiškai tikėti tuo, ką apie mane sakė mano Dangiškasis Tėvas. Daugelis krikščionių dabar išgyvena tai, ką aš išgyvenau anuomet. Užjaučiu juos.

 

Tačiau nėra rankų uždėjimo, maldos, pranašiško žodžio, galinčio pakeisti jūsų mintis ir emocijas. Kankinami krikščionys yra tie, kurie žino, ką sako Dievas, bet jie labiau nei Dievo Žodis renkasi tikėti savo praeitimi ir tuo, ką žino apie savo tamsųjį vidų, nes būtent tai jie ir jaučia. Jie nori, kad kas nors jiems pasakytų žodį, melstųsi už juos, kad viskas išnyktų. Tai neveikia taip. Buvau ten, dariau tai.

 

Negalime to pakeisti - turime atnaujinti savo mintis, kad galvotume taip, kaip Dievas galvoja apie mus, kad galėtume patirti metamorfozę, apie kurią kalbama Romiečiams 12: 1-2. „Pasikeiskite atnaujindami savo protą“. Graikų kalbos žodis „transformuotas“ yra metamorfozė. Tą patį procesą vikšras išgyvena, kad taptų drugeliu. Tai mes. Tik mes galime tai padaryti. Tik mes galime pakeisti savo jausmus ir mąstymą. Rašte nėra kito būdo. Viskas priklauso nuo tavęs. Šūsnis geriausių mokytojų mokymų to padaryti negali. Kiekvienas žmogus turi išmokti valdyti savo mintis ir emocijas. Sunku, bet nėra kito būdo užaugti Kristuje. Turime galvoti Jo mintis, tada natūraliai seka Jo emocijos.

 

Deja, mūsų kultūros ir visuomenės mus moko, kad mūsų emocijos yra tikros ir yra pagrindas, kuriuo remiantis samprotaujame ir priimame sprendimus. Biblija moko, mąstyti naujas mintis ir to pagrindu priimti nauju sprendimus. Jūs nesate pavaldus savo emocijoms. Pradėkite jas kontroliuoti. Kaip tai padaryti?

 

Ir štai čia mes pratęsime  kitą savaitę - iki tol, laiminu,

John Fenn

Padaryti stebuklus įprastais mūsų gyvenime #3 iš 3

 Making Miracles Normal for Your Life

#3 of 3

Sveiki,

 Mes išsiaiškinome, kad Tėvas mums kvietė apleisti žemesnius kelius ir mintis ir priartėti prie Jo kelių ir minčių. Jis leido mums tai padaryti per naują gimimą, kuris mus perkėlė į Jo Karalystę, kurios karaliumi Jis paskyrė Jo Sūnų Jėzų.

Filipiečiams 2: 5-11, I Korintiečiams 15: 24-28

Kaip tai veikia realiame gyvenime?

Mato 11: 19 ir Luko 7:35 Jėzus sako: „Išmintį pateisina jos vaikai“.

 

Tai reiškia, kad dabar priimtas sprendimas gali neatrodyti išmintingas, tačiau vėlesni rezultatai parodys pirminį sprendimą esant išmintingą. Tuo metu protingas sprendimas gali atrodyti kvailas. Gali būti, kad draugai klausia, ką darai. Galite sulaukti kritikos. Būtent išminties „vaikai“, pastebimi daug vėliau, kai  žvelgi atgal, kad patvirtintum ir pagrįstum pirminį sprendimą. Šiandien galime pasakyti: „Išmintingas sprendimas pateisinamas jo rezultatais“.

 

Gyventi aukštesniais Tėvo keliais ir mintimis reiškia būti pasiryžusiems matyti ilgalaikę perspektyvą, bendrą vaizdą ir būti pasirengusiems būti vadinamiems kvailiais ar neišmintingais tų, kurie nesupranta Jo aukštesniųjų kelių.

 

Jūs mokėsite už tai, jei nuspręsite eiti aukštesniais Jo keliais ...

Tai reiškia, kad vaikščioti Jo aukštesniais keliais ir mintimis labai dažnai yra sunkiausia renkantis iš dviejų galimų variantų. Iš mūsų pačių gyvenimo: draugas surinkime paskleidė žodžius, kuriuos  Barbara ir aš pasakėme apie pastorių ištraukęs juos  iš  konteksto ir pasakė jam, kad mes jį apkaltinome, mes su Barbara nuėjome tiesiai pas pastorių ir jo žmoną ir atsiprašėme. Mes nesiteisinome, nors paaiškinome, kas atsitiko.

 

Tačiau santykiai buvo atkurti, nes sumokėjome pasididžiavimo kainą, nusižeminome ir atsiprašėme, nors iš tikrųjų nieko blogo nepasakėme. Kitas asmuo vartojo mūsų žodžius ištrauktus iš  konteksto ir panaudojo juos kaip ginklus prieš pastorių. Turėjome pasirinkti aukštesnius nuolankumo kelius, o tai buvo sunkesnis pasirinkimas. Galėjome išeiti iš tos surinkimo ir pasakyti žmonėms: „Dievas mus veda kitur“, bet tai būtų buvęs melas prieš tiesą. Tai būtų pasididžiavimas.

 

Tai  yra vidinė kova, kuri prasideda vaikystėje. Ar  vaikas prisipažįsta, kad suvalgė sausainį, ar meluoja? Aukštesnis Dievo kelias yra  pripažinti ir atsiprašyti, prisiimant pasekmes. O kaip pasielgs tas vaikas?

 

Daugelis suaugusiųjų „suvalgo sausainį“ ir kaltina dėl to sistemą ar kažką kitą, kas padarė kažką, ar kas privertė juos daryti tai, ką jie padarė. Adomas Pradžios 3: 12, sakė: „Moteris, kurią man davei, davė vaisių ir aš valgiau“. Adomas siekė, kad Ieva ir Viešpats būtų iš dalies atsakingi už jo nuodėmę. Jis turėjo tiesiog pripažinti, kad turėjo laisvą valią ir valgė. Mes tiesiog turime pripažinti: „Aš suvalgiau sausainį“. Tai nusižeminimas, net jei žinote, kad kiti prisidėjo prie to, kad valgėte sausainį, yra aukštesnis kelias.

Meilė yra aukštesnis Dievo kelias, tačiau kelia pavojų būti įskaudintam. Ar buvo taip, kad tik tada kai , išėjote iš surinkimo ir nutraukėte visus ryšius suvokėte, kad draugystė su žmonėmis yra net svarbesnė už susirinkimų lankymą? Vis dėlto jūs ėjote aukštesniais Jo keliais ir sumokėjote kainą.

 

Karalystės vertybės yra aukštesni Jo keliai ir mintys.

Jo aukštesni sąžiningumo ir skaidrumo keliai gali reikšti, kad sunku skambinti kredito kortelių įmonei, kuriai atsiliekate mokėdami,  patirti  baimę,  bet vis tiek turite pasitikėti Tėvu, kad Jis  turi aprūpinimą ir palankumą bei planą, jei skambinsite. Tas planas gali būti sustabdyti kredito  kortelės galiojimą ir pradėti gyventi pagal savo galimybes, tačiau tai padarius atsiskleis, kad išmintis kitoje tos skolos pusėje.

 

Jėzus sakė Mato 25: 31-46, kai jis ateis ir įsteigs savo karalystę, jis atskirs tautas, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. „Jo“ pusėje bus tie, kurie Jo broliams davė vandens, drabužių, maisto, priėmė svečius, aplankė ligonius ir įkalintus (tais laikais kalėjime maistu ir drabužiais aprūpindavo šeima ir draugais).

 

Jūs turite būti santykiuose su žmonėmis, kad patirtumėte tas Jėzaus aprašytas situacijas. Pažvelkite į savo gyvenimą, ar turite tikrų santykių? Ar bendraujate su žmonėmis ir padedate jiems eiti per gyvenimą?

 

Kai Petrą ir Joną valdžia paleido Apaštalų darbų 4 skyriuje, 23 eilutėje sakoma: „Ir paleisti, jie nuėjo pas savo žmones ...“ Ar turite „žmonių“, pas kuriuos galite nueiti?

 

Jo aukštesni keliai nėra aukštesni pasaulyje. Paprastai jie nėra ryškūs. Jie neatkreipia dėmesio nei į tave, nei į Jį. Jis nuolankus ir nuolankios širdies. Sužinokite apie Jį, kaip Jis sakė. Išmokite romumo, nuolankumo. Štai kur tu mokaisi. Jo keliai yra normalūs, kasdieniai, vaikščiojimas meilėje ir norėjimas daryti gera.

 

Jo karalystės įstatymai apima puodelio vandens padavimą vaikui. Padėti broliui ar seseriai Viešpatyje maistu, drabužiais ir pastoge. Didysis pašaukimas „mokyti  kitus laikytis to, ką jums sakiau“ - tai reiškia, kad jie turi būti pakankamai arti jūsų, kad galėtų stebėti, kaip diegiate Dievo kelius savo gyvenime.

 

Kai žmogus įtvirtina savo širdyje, kad jam nerūpi, ar jį mato žmonės, bet nori, kad jį matytų Dievas, jis per gyvenimą eis nuolankiai, skaidriai, aukštesniais keliais ir mąstydamas aukštesnes mintis.

 

Pasaulis darosi vis tamsesnis, jo keliai,- tai pavydo, nesantaikos, susiskaldymo, žmogžudysčių, raganavimo, seksualinių nuodėmių ir iškrypimų bei kitų nuodėmių, išvardytų Galatams 5: 19-21  kūno darbai, šitie keliai taps vis svarbesni pasaulio kultūroje ir visuomenėje.  Priešingai, tie, kurie eina aukštesniais Tėvo meilės, džiaugsmo, ramybės, švelnumo, ištvermės, kantrybės, romumo, susivaldymo keliais, atspindės priešingų vertybių ir rezultatų gyvenimą.

 

Pas mus ateis žmonės, klausiantys, kodėl mes tokie ramūs, kodėl atrodo, kad mūsų gyvenimas turi tvarką, o jų - ne?  Turėsite žmonių, kurie vis labiau priklausys nuo valdžios, o Jėzaus mokė, kad, kai žlunga vyriausybės, valstybės,  turėtų būti dalijamasi tarpusavyje,  kad reikia rūpintis vienas kitu, kai einame kartu per gyvenimą.

Kai biurokratinės sistemos užstinga  ir sustoja, daugelis supras, kad yra vieni , kad nėra nei vieno, kuris gali padėti. Ir tada jie pamatys savo kaimyną krikščionį, savo bendradarbį krikščionį, savo krikščionių šeimos narį ir bėgs pagalbos.

 

Ankstyvasis surinkimas(bažnyčia) per 300 metų nepersmelkė  besiplečiančios Romos imperijos, rengdama didelius evangelizacinius susirinkimus arba sekmadieniais „pakviesdama draugą į bažnyčią“. Jie susitikdavo namuose, evangelizavo tarp šeimos, draugų, kaimynų ir bendradarbių. Jie pakaitomis rengdavo  savo namuose susirinkimus , pakaitomis vadovavo ir ėjo  per gyvenimą kartu su ta žmonių grupe. Kai jų padaugėdavo tiek, kad netilpdavo į namus, nes visi, kurie galėjo, priimdavo surinkimą ir pakaitomis vadovavo, kai jie susirinkdavo, ir kai jiems tiesiog tapdavo per ankšta suktis tarpusavyje, jie pasidaugindavo, eidavo į kitus namus,  taip  užpildydami imperiją, šeimą,  namą po namo. Kaip ir Apaštalų darbų 4 skyriuje, jų gyvenime nebuvo jokių poreikių, nes jie pasirūpindavo vieni kitais, kad visi pagrindiniai poreikiai būtų patenkinti.

 

Tipiškas romėnas buvo priklausomas nuo maitinimo sistemos, net ir vyriausybės išdalintos duonos. (Žinomas kaip Cura Annonae deivė Annona, tai buvo nemokamų grūdų ir vėliau nemokamos duonos platinimas vyriausybės mastu)

 

Ateina dienos, kai skirtumas tarp tų, kurie gyvena kūniškuose darbuose, gerokai skiriasi nuo tų, kurie eina aukštesniais dvasios vaisių keliais. Ateina dienos, kai žmonės, esantys Biblijos krikščioniškosios kultūros išorėje, matys tuos, kurie gyvena aukštesniais Dievo santykių ir karalystės kultūros būdais, ir kaip tenkinami jų poreikiai, kaip jie turi taiką, kaip jiems sekasi - ir nori žinoti kaip jie gali turėti šį Jėzų.

 

"Tegul nedorėlis apleidžia savo kelius ir savo mintis ir grįžta pas Viešpatį, kuris gausiai atleis. Nes mano keliai nėra jūsų keliai ir jūsų mintys ne mano mintys, sako Viešpats". „Jis apreiškė savo kelius Mozei, savo veiksmus Izraelio vaikams“. "Tikėjimas, viltis, meilė. Didžiausia iš jų yra meilė."

 

Nebūkite tarp tų, kurie gyvenime nuolatos ieško vieno iš Jo „darbų“ (stebuklų), gyvendami nuo stebuklo iki stebuklo. Pažinkite Jo kelius, ir stebuklai taps įprasti, ir jūsų žingsniai bus  Dievo kontroliuojami, jūs turėsite nuolatinį bendravimą su Juo ir būsite tikri, kad jis giliai ir visapusiškai dalyvauja jūsų gyvenime.

 

Nauja tema kitą savaitę. Iki tol, laiminu!

John Fenn

Padaryti stebuklus įprastais mūsų gyvenime 2 iš 3

 Making Miracles Normal for Your Life

#2 of 3

Sveiki,

 Praėjusią savaitę rašiau, kad Tėvas iš tikrųjų mus kviečia į savo aukštesnius kelius. Tiesą sakant, pakoregavę mąstymą, suprasime, kad tai darė  Jėzus  evangelijose - vaikščiodamas aukštesniais Tėvo keliais ir kviesdamas mus  prisijungti prie Jo.  Taigi pirmas žingsnis yra žinoti, kad jūs priklausote

aukštesniems keliams. Visa tai yra mūsų mąstymo koregavimas, minčių, kurios ginčijasi prieš tą Naujojo Testamento tiesą, pakeitimas ir privertimas priimti nuostabią pakvietimo malonę. To žinojimas sukuria mumyse lūkesčius   kiekvieną dieną pamatyti, ką gero Tėvas mums yra suplanavęs. Mes atsikeliame kiekvieną rytą  su nekantrumu laukdami to, ką Tėvas mums suplanavo.

 

Kaip mus tai įgalina?

"Dėkodami Tėvui, kuris mus padarė tinkamus(tinkamos kvalifikacijos)  dalytis Dievo šventųjų paveldėjimu šviesoje. Jis išgelbėjo mus iš tamsos valdžios ir perkėlė į  savo brangaus Sūnaus karalyste, kuriame mes esame atpirkti per Jo kraują ir turime  nuodėmių atleidimą “. Kolosiečiams 1: 12–14 (Išplėstinis eil.12; KJV eil13–14)

 

Tai daro mus tinkamus kaip Jo vaikus,  nes mes gimėme iš Jo Dvasios, ir todėl esame Jo karalystės piliečiai- Karalystės, kurioje vadovauja Jo Sūnus.

Mes priklausome aukštesniems keliams. Dabar tai mūsų prigimtis. Sustabdykite visus priešingus argumentus, kurie meluoja prieš tai, ką Jis padarė.

 

 

 

Paimkime nelaisvėn savo  mintis ir emocijas Kristaus ir Naujojo Testamento realybei. Atmeskime kaltę, gėdą ir neatleidimą sau ir aukime. Teisingai. Užaukime. Tegul Gyvenimas tavyje keičia tavo emocijas, mintis, tai, kaip tu galvoji apie savo praeitį, ir kas tu esi.

 

Būkite žodžio vykdytojai - paimkite mintis į nelaisvę Kristui ir pradėkite teisingai mąstyti: esate dangaus karalystės pilietis, esate perkeltas iš tamsos karalystės ir perėjote į  aukštesnius mūsų karaliaus kelius. Mąstyti, kaip Jis mąsto, yra Karalystės kultūros dalis.

 

Neleiskite nieko, išskyrus Naujojo Testamento mąstymą ar jausmą. Kiekvieną kartą, kai į galvą ateina neteisinga mintis, atmeskite ją ir garsiai ir mintyse skelbkite NT tikrovę. Panaudokite  valdžią  priešingiems jausmams, nes jie nėra Naujojo Testamento tikrovė.

 

Krikščionybė yra antgamtiška. Mūsų gyvenimas turėtų tai atspindėti.

(Stebuklai nesibaigė I amžiuje. Galiu rekomenduoti 2 draugų knygas šia tema: „2000 metų charizmatiškos krikščionybės“, kurią parašė Eddie Hyatt, kurią lengva skaityti, ir „Stebuklai ir antgamtiška surinkimo  istorija“ autorius. Tony Cooke, tai labai  išsami istorija. Abi yra „Kindle“ formatu)

 

Stebuklai buvo tokie paplitę surinkimuose, kad konkretūs stebuklai ir išgydymai net nebuvo minimi laiškuose; nes jie buvo  didelė normalios krikščionybės dalis. Paulius klausė Galatijos surinkimo, kuris buvo didelėje teritorijoje viduryje šiuolaikinės Turkijos : „Kai Dievas daro stebuklus tarp jūsų, ar Jis tai daro per Dvasią ar kai skaitote  Mozės įstatymą?“ 3: 3-5

 

Pirmajame laiške korintiečiams Paulius visą 12 skyrių paskyrė aiškinimui apie dvasines dovanas, įskaitant stebuklus ir išgydymus, kurie buvo surinkime.

 

Jokūbas laiške visam Kristaus kūnui Romos imperijoje rašė, kad jei būtų  ligonių, tegul kviečiasi (namų) surinkimo vadovus, tegu jie meldžiasi ir ligoniai bus  išgydyti. 5: 14-15

 

1 Korintiečiams 14: 23-25 ​​Paulius rašo, kad jų susitikimai yra tokie kupini Dievo Dvasios, kad atėjusio pašaliečio širdies paslaptys būtų antgamtiškai  atskleistos ir jis pripažintų, kad Dievas yra jų tarpe.

 

Ar jūsų surinkimas toks antgamtiškas? Ar esate kitų gyvenimo dalis, kad galėtumėte iš tiesiogiai pamatyti viską, ką Dievas daro tuose, su kuriais bendraujate? Ar pokalbis sukasi apie aukštesnius Tėvo Dievo kelius ir mintis ir tai, ką Jis padarė?

 

Jei tikroje Biblijos namų surinkime (o ne auditorijos miniatiūroje) jūs turite galimybę melstis vienas už kitą bent jau kas savaitę, todėl greičiausiai matote tuos dalykus - bet jei dalyvaujate Biblijos studijoje, mažoje grupėje ar auditorijos stiliaus surinkime, ar turite galimybę melstis vienas už kitą?

 

Dalis gyvenimo Jo aukštesniais keliais yra užtikrintumas, kad stebuklai, atsakytos į maldos, išgydymai yra įprasta jūsų tikėjimo dalis. Nieko ypatingo, tik krikščionybė. Pakoreguokite savo mąstymą. Stebuklai yra įprasti, nes jie yra mūsų Tėvo ir Viešpaties aukštesnių kelių dalis. Trokškite  turėti stebuklus, jei to neturite dabar savo gyvenime. Tai prasideda galvojant apie Naujojo Testamento realijas.

 

Ar esate nenormalios krikščionybės dalis?

Nurodytos realybės, apie kurią rašoma Naujojo Testamento puslapiuose, tai turi tapti mūsų mąstymo dalimi. Tėvas mus priėmė ir pasodino su savimi danguje. Todėl Tėvas įgalino

mus, gauti paveldėjimą tarp šventųjų, Jo šviesoje. Mes jau buvome išversti iš tamsos karalystės, kuri mūsų jau  nebekontroliuoja, ir perkelti  į karalystę, kurioje karalius yra Jėzus.

 

Šis mąstymas tikinčiajam yra būtinas norint vaikščioti aukštesniais keliais. Apaštalų darbų knyga yra įprasta krikščionybė. Matymas ir dalyvavimas stebukluose, gydymuose, demonų išvarymas, angelų ir Viešpaties bei visų kitų Dvasios dalykų matymas yra normali krikščionybė. Atsakytos maldos yra normalu. Pajusti Viešpaties buvimą yra normalu.

 

Aiškiai prisimenu vieną dieną, kai dar buvau paauglys, stovėjau savo miegamajame, kai man atėjo tas supratimas: Apaštalų darbai yra normali krikščionybė. Tai, ką apaštalai savo gyvenime ir laiškuose apibūdino kaip įprastą, buvo normali krikščionybė. Išgydymai , kalbos, stebuklai, angelai, Viešpats, visa tai buvo normalu.

 

Jei ten, kur aš dalyvauju, ir jei aplinkinių žmonių gyvenimai nepanašūs į Apaštalų darbus, tai  nenormali krikščionybė. Nenorėjau nenormalios krikščionybės. Norėjau normalios krikščionybės, kaip Dievas apibrėžia normalią, ir nesustosiu, kol nerasiu kitų, kurie tiki, kad Apd yra normali krikščionybė. Tai yra raktas link jo aukštesnių kelių ir aukštesnių minčių. Kvietimas išlieka, kaip mes atsakysime?

 

Mes čia pratęsime kitą savaitę, laiminu,

John Fenn 

2021 m. Liepos mėn. CWOWI Informacinis biuletenis

 July 2021 Newsletter

Sveiki ,

 Kur dingo vasara! Mes ruošiamės pradėti savo vasaros pabaigos rudens kelionių sezoną ir dėkojame už jūsų maldas. Jūs taip pat dalyvaujate mūsų maldose - ačiū, kad atsiunčiate mums savo maldos prašymus, į juos žiūrima labai rimtai.  Pirma, keletas naujienų. Mes

atidžiai stebime kelionę į ES į konferenciją Nyderlanduose. Nuo šios dienos JAV valstybės departamentas išleido įsakymą „Negalima keliauti“ (raudona) į Nyderlandus. Galutinį sprendimą priimsime maždaug kitą savaitę. Sekite naujienas mūsų Savaitės minčių antraštėje.

 

Naujojo Hampšyro konferencija - mūsų pastarojo savaitgalio konferencija JAV šiemet vyks spalio 8–10 dienomis Mančesteryje, Naujajame Hampšyre. Penktadienio vakaras prasideda nuo kepsnių, kad visi galėtume dar kartą susitikti ar atnaujinti draugystes. Visą dieną šeštadienį bus mokymas, garbinimas, maldos įvairiuose užsiėmimuose. O sekmadienio rytą mes kraunamės daiktus. Jei galite likti pirmadieniui ir antradieniui prisijungti prie mūsų ir pasigrožėti rudens spalvomis, praneškite mums. Mūsų planas būtų pirmadienį važiuoti iki Stowe, pakeliui pamatyti Vermonto grožį, praleisti ten naktį, tada antradienį nusileisti į Meino pakrantę. Jei atvykstate į konferenciją, praneškite mums čia (cwowi@aol.com), jei dar norite čia praleisti 2 papildomas dienas - Naujosios Anglijos konferencija visada tam labai tinka.

 

Šiandien  daugeliui

 Kristaus kūne (taip pat ir cwowi) sunkūs laikai , reikia sutelkta į Viešpaties paiešką kasdieniuose iššūkiuose: gyvybei pavojingose ​​sveikatos diagnozės, finansinės, šeimos problemos, susirgimai Covidu ir (arba) paskelbti karantinai.

 

Gyvenimą keičiantys įvykiai dažnai priverčia mus susimąstyti, kur yra  Psalmyno 103: 1–5 pažadai: išgydymas, išsigelbėjimas nuo sunaikinimo, vainikavimas švelniu gailestingumu ir malone, jaunystės atnaujinimas?

 

Daugeliui gyvenimas labiau panašus į „Šiame pasaulyje turėsite priespaudą; nebijokite, nes aš nugalėjau pasaulį “. Jono 16:33

 

Yra tiek daug „balsų“, kad kartais sunku išgirsti Viešpaties balsą. Kai gyvenimas atneša staigmenų  mes galvojame, kad „ ne taip aš įvaizdavau gyvenimą“, Viešpats mus vėl nukreipia susimąstyti , kodėl būtent mes vaikštome su Juo? Jis visada ragina mus grįžti prie pirmosios Meilės.

 

Hebrajams 10:32 mus skatina; „kviečia prisiminti buvusias dienas, kai pirmą kartą atėjai pas Viešpatį ...“ Kviečia prisiminti Jo ištikimybę, stebuklus,Jo buvimą mūsų gyvenime. Prisimindami Jo ištikimybę praeityje, mes tikime, kad Jis taip elgsis ir  ateityje.

 

Priimti savo praeitį?

 

Kai Viešpats lankosi pas mane, jis visada labiau jaudinasi dėl to, kas vyksta Jame, nei dėl to, kas yra pasaulyje. Noriu turėti tą pačią perspektyvą. Šio mėnesio serija „Reclaimed“ yra būtent apie tai. Mums norisi pamiršti laiką iki Kristaus, o galbūt ir dalį jo po to, kai pažinome Jį.

 

Bet jei pažvelgtume į Naująjį Testamentą, pamatytume, kad Paulius pripažįsta savo ir kitų praeitį. Pirmajame laiške korintiečiams 6: 9–11 Paulius išvardija daugybę visų rūšių nuodėmių ir tada sako: „Ir tokie buvote kai kurie iš jūsų! Bet dabar jūs esate nuplauti, dabar esate pašventinti, dabar jūs išteisinti Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir Dievo Dvasia “.

 

I Timotiejui 1: 12-15 Paulius išvardija savo praeities nuodėmes, įskaitant piktžodžiavimus, Kristaus kūno persekiojimą, sužeidimu s padarytus kitiems, ir baigia sakydamas: „Jėzus Kristus atėjo į pasaulį, kad išgelbėtų nusidėjėlius, kurių pagrindinis aš esu ! "

 

Paulius nešlavė praeities po kilimu. Jis nėjo į išlaisvinimo tarnavimą, neieškojo vidinio išgydymo, neieškojo, kas jam pranašautų ir uždėtų rankas, kad jis galėtų pašalinti savo praeities prisiminimus , praeitį iki  Kristaus. Jis pripažino, tai netgi priėmė tai, kas jis buvo. Jis to neišmetė, nes tai prisidėjo prie to, kas jis buvo kaip apaštalas Paulius.

 

Kai Paulius 3:13 filipiečiams parašė: „Tai vienas dalykas, kurį aš darau, užmiršdamas tuos dalykus, kurie man už nugaros, ir veršiuosiu link aukščiausio  Dievo pašaukimo Kristuje Jėzuje “, prieš atvykdamas jis pirmiausia išvardijo savo nuodėmingo gyvenimo detales, iki to laiko, kai jis atėjo pas Viešpatį. Jis leido savo praeičiai prisidėti prie to, kuo tapo.

 

Štai kodėl

Pačiame nuodėmės viduryje Paulius rado Viešpatį. Tas pats pasakytina ir apie jus bei mane. Dėl šios priežasties aš priimu savo nuodėmingą praeitį ta prasme, kad būtent ten radau Jėzų. Pažindamas nuodėmę, aš dar labiau įvertinau tai, ką Jėzus padarė dėl manęs. Jei niekada nebūčiau patyręs nuodėmės, sunkumų, nebūčiau pažinojęs tamsių savo sielos gelmių, iki galo nepažinčiau ir nevertinčiau malonės.

 

Tai panašu į Pauliaus diskusiją apie Mozės įstatymą Romiečiams 4–7. Tai atnešė nuodėmės pažinimą, bet atvedė jį ir prie Kristaus. Todėl jis vertino gyvenimą, nuvedusį jį prie Jėzaus. Tas pats ir jums.

 

Kai Viešpats paliečia mus dėl mūsų praeities, Jis palieka atmintį, bet pašalina skausmą. Štai kaip jūs žinote, kad gavote „vidinį išgydymą“ - atmintis išlieka, bet ne skausmas. Kai skausmas praeis, galite pamatyti savo išgelbėjimo įrankį.

Savo mokymų serijoje aš labiau į tai gilinuosi, bet aš pabaigsiu šituo. Dievo kultūroje  vertinami mūšio randai. Jis vertina sunkumus, kuriuos patyrėme. Kodėl? Nes visa tai prisideda prie to, kas esame Jame. Lygiai taip pat vertinamas šeimos palikimas ne dėl grožio, bet dėl ​​jo istorijos, taigi ir Viešpats mus vertina už mūsų istoriją.

 

Pauliaus laikais Romos kariuomenė siekė tam tikro tipo asmenų tapti kariais. Jie ieškojo lauke dirbusių vyrų, pavyzdžiui, ūkininkų ir ūkinio darbininkų ir panašių. Jie norėjo vyrų, kurie galėtų patirti sunkumų, kurie pažinojo  sunkumus savo gyvenime. Paulius liepė Timotiejui 2: 2 ištverti sunkumus kaip kareiviui - būtent tai jis ir minėjo.

 

Kodėl gyvenimas sunkus? Kodėl Viešpats vertina sunkumus, su kuriais susiduriame gyvenime? I Petro 4:10 jis rašo: „Kaip kiekvienas žmogus gavo malonę, taip suteikite tą malonę kitiems,  suprasdami, kad jūs esate daugialypės Dievo malonės tvarkytojai“.

 

Tai reiškia; žinok, kur buvai, kai radai Viešpatį, ir vertink tai, kur radai malonę. Tai tave paverčia vadybininku, tos malonės valdytoju, ir Jis tikisi, kad tą malone tarnausi kitiems. Gyvenimas yra sunkus. Bet tai patvirtina Jo malonę vėl ir vėl. Pažvelkite į Jo ištikimybės praeityje įrašus ir nebijosite ateities, nes Jis įrodė save vėl ir vėl.

 

Pranašiškai kalbant: Šiuo metu esame „užliūliuoti“, netrukus pasaulį užklups dar viena gimdymo banga - nenusiminkite, likite Jame. Klausyti Jo balso kartais geriausia pašalinti balsus, kurie kalba ne taip kaip Jis. Ateitis šviesi tiems, kurie yra Kristuje, susitelkite į savo pirmąją meilę.

 

Dar kartą ačiū už jūsų dovanojimą ir maldas, jūs neįsivaizduojate, kaip esate vertinami, kaip esate mylimi ir už jus meldžiamės - ačiū!

 

Laiminu ,

Džonas ir Barbara, Brianas ir Amy

Padaryti stebuklus įprastais mūsų gyvenime 1 iš 3

  John Fenn   Making miracles  normal for Your Life #1 of 3 

Sveiki ,

Stebuklas apibrėžiamas kaip kažkas, ko negalima paaiškinti gamtos dėsniais, todėl jis priskiriamas Dievo veikimui. Aš taip pat mačiau neteisingą stebuklų apibūdinimą , kaip kažką, kas  pažeidžia žinomus gamtos dėsnius.

 Stebuklas apibrėžiamas kaip vienas įvykis. Jėzus padaugino maisto. Aklos akys atsivėrė. Tai nutinka ir mūsų dienomis, tačiau tai nėra dažnas reiškinys.

 Šios serijos tema „Padaryti stebuklus normaliais jūsų gyvenime“ nėra susijusi su „didelių“ stebuklų matymu visą laiką. Kalbama apie gyvenimą stebuklų sraute. Gyventi taip tiksliai pasivedus Jo valiai, kad Dievo sutvarkytas gyvenimas tampa gyvenimu stebuklingu būdu.

 

Iš to, ką pastebėjau, stebuklai dažnai vyksta dievišku laiku, kai Tėvas orkestruoja kelis gerus dalykus, kurie tuo pačiu metu susideda į naudą žmogui. Kas būtų, jei tai būtų gyvenimo būdas? Tai yra malonė tokiu lygiu, kokio neturi netikintieji, ir atrodo, kad daugelis krikščionių taip pat nevaikšto tame. Ar stebuklai gali tapti mūsų gyvenimo būdu?

 

Krikščioniškas gyvenimas aukštyn žemyn kalneliais

 

Stebuklas nepažeidžia natūralių įstatymų, Tėvas tiesiog naudoja aukštesnius įstatymus, kurie pakeičia žemesnius. Tokiu būdu lėktuvas pakyla nuo žemės; jis nepažeidžia gravitacijos dėsnio, jis naudoja aukštesnįjį įstatymą, kėlimo dėsnį, tam tikrą laiką pakeisdamas gravitaciją. Bet lėktuvas niekada nėra laisvas nuo gravitacijos, jis tiesiog naudoja aukštesnius įstatymus skrisdamas oru. Bet kai lėktuvas nusileidžia ir žemesnis įstatymas vėl ima viršų. Bet kas būtų, jei lėktuvas gyventų pagal aukštesnius įstatymus ir niekada nereikėtų leistis?

 

Paauglystėje ir dabar, būdamas suaugęs, dažnai matau krikščionis, gyvenančius nuo „didelio“ stebuklo iki kito  „didelio“ stebuklo, tarp kurių yra gilus slėnis. Paauglystėje susimąsčiau: O kas, jei galėtum gyventi stebuklų srityje? Tuomet stebuklai būtų gyvenimo būdas, gyvenimo stilius, kiekvienos dienos lūkestis.

 

Aš samprotavau, kad turėčiau pradėti nuo laiko tarp stebuklų ir slėnių sutrumpinimo, kad galėčiau pereiti per slėnius ir eiti nuo kalno viršūnės į kalno viršūnę. Tikimės, kad vieną dieną aš galėčiau tiesiog eidamas nuo stebuklo prie stebuklo , stebuklą padaryti gyvenimo būdu.

 

Aš taip pat domėjausi, ar gyvenimas kreivės viršuje reiškia tik tai, kad aš užaugsiu ir slėniai neatrodys tokie gilūs, panašiai, kaip Paulius vertino sunkumus ir netgi vertino silpnumą kūne, kad Jo malone galėtų būti ištobulintas jo vidus?

 

Pažįstant Jo kelius

Kai buvau paauglys, ilgėjausi Psalmės 103: 7 išsipildymo:  „Jis parodė savo kelius Mozei, savo darbus Izraelio vaikams“. Jei pažinčiau Jo kelius, darbai (stebuklai) seks tai.

 

Izraelio matomi veiksmai apėmė maną dykumoje, vandenį iš uolos, stebuklingą putpelių laimikį ir dar daugiau. Jie nuo bado perėjo į troškulį ir vėl grįžo į alkį kaip gyvenimo būdą. Jie matė Jo veiksmus.

 

Norėjau sužinoti Jo būdus, kurie yra šie: „Keliai, kuriais jis pats eina“ ir „Veiksmai ir metodai, kurių jis imasi, kad parodytų savo šlovę“. (Gillo Biblijos aiškinimas Ps 103, 7) Tai buvo mano širdyje.  Ir vis dar yra.

 

Daugiausiai mačiau, kaip kiekvienas krikščionis, mano draugai paaugliai ir mamos krikščionės laksto ieškodami stebuklo. Jų krikščioniškas gyvenimas buvo toks, kad  vieną dieną gaudavo maną, kitas kelias badavo, paskui - vandenį iš uolos, tada badą, tada putpelių pulkelį, kad jie vėl galėtų valgyti, o po to vėl stokoji – ir tai buvo nesibaigiančiu gyvenimo būdu. Jie gyveno kalneliais krikščioniškai. Aš to nenorėjau. Norėjau sužinoti Tėvo kelius. Jei žinočiau būdus, veiksmai, Jo stebuklai sektų.

 

Ar galime gyventi kalno viršūnėje? Pakvietimas

Maždaug tuo metu, kai klausiau, ar galėčiau pažinti Viešpaties kelius , kaip Mozė pažinojo, kad paskui gyvenčiau stebuklais, o ne kalneliais, mūsų šeštadienio vakaro „maldos ir šlovės“ susitikimas pristatė naują dainą.

Tai buvo 1975 m., Taigi įsivaizduokite, kaip dainuojame su autoarfa ir gitara pagal Izaijo 55: 6–13:

 

"Išeisite su džiaugsmu ir būsite ramiai vedami, kalnai ir kalvos išsiverš prieš jus. Pasigirs džiaugsmo šūksniai, o visi lauko medžiai plos, plos rankomis. Ir lauko medžiai plos rankomis. Lauko medžiai plos rankomis. Lauko medžiai plos rankomis, ir jūs išeisite su džiaugsmu ".

 

Studijuodamas tą tekstą pamačiau tai, ko dar niekada nemačiau - kvietimą, kuris suteikė visą tą džiaugsmą ir priežastį, kodėl visi tie medžiai plojo rankomis:

 

"Ieškokite Viešpaties, kol jis yra atrandamas. Kreipkitės į jį, kai jis yra šalia. Tegul nedorėlis apleidžia savo kelią, o neteisus žmogus - savo mintis. Tegul jis grįžta pas Viešpatį ir Jis pasigailės jo nes mūsų Dievo labai maloningas.“

 

"Nes mano mintys nėra jūsų mintys, taip pat ir jūsų keliai nėra mano keliai, sako Viešpats. Nes kaip dangus aukštesnis už žemę, taip mano keliai yra aukštesni už jūsų kelius ir mano mintys už jūsų mintis", 55: 6- 9 (Jūs išeisite iš džiaugsmo ir būsite ramiai vedami, ir kalnai ir kalvos išsiverš prieš jus ...)

 

Staiga tai pamačiau - nedorėlis, neteisingas žmogus kviečiamas atsisakyti savo kelių ir grįžti prie aukštesnių Viešpaties kelių! Taip, mačiau! Dievas nepadarė teiginio, kad jis yra taip aukštai  ir nepasiekiamas, kad mes būdami tik žmonės, negalime Jo pažinti. Jis liepė palikti savo kelius ir mintis, grįžti pas Viešpatį ir Jo aukštesnius kelius bei mintis! Perskaitykite visą ištrauką ir rasite vilties ir džiaugsmo, kad, jūs galite žinoti Jo kelius ir ten gyventi!

 

Mes galime pakilti iki Jo kelių  ir minčių - mes galime žinoti Jo kelius! Tai savo ruožtu sukels stebuklus. Stebuklai gali būti įprasti, gyvenimo būdas, kai einame Jo aukštesniais keliais su aukštesnėmis mintimis. Mes siekiame ne stebuklų, o Jo kelių.

 

Kitą savaitę pasidalysiu savo kelionės dalimi, kuri yra svarbiausia norint gyventi Tėvo keliais, o ne gyventi nuo stebuklo ik stebuklo ir eiti slėniais, visada ieškant kito didelio dalyko, kuris išgelbės nuo naujos situacijos.

 

Iki tol laiminu,

 

John Fenn

Skiepas nuo covid; kaip vertinamas skiepijamasis, 'Aplink pasaulį'

 John Fenn .   Covid Vaccine; The Shot Felt  'Round the World'

Sveiki ,

Jie sako, kad jei tai darai, atsiskyrei nuo Viešpaties.

 Jie sako, kad jei tai darai, atsiveri demonams (ir jų kontrolei).

 Jie sako, kad jei tai padarysite, jie nebegalės bendrauti su jumis.

 Jie sako, kad jei tai darai, esi doktriniškai neteisus.

 Jie sako, kad jei tai darai, esi kvailas, neatsakingas, netgi pavojingas.

 Žmonės  abiejose šio klausimo pusėse yra įsitikinę, kad yra teisūs.

 Daugelis yra arogantiški savo požiūriu ir atsisako girdėti informaciją iš „kitos pusės“.

 Daugelis mano, kad turi aukštesnių žinių nei kiti.

 Daugelis kritikuoja tuos, kurie netiki taip, kaip jie.

 Ir visa tai vyko pirmajame amžiuje.

 Pauliaus dienomis ...

Jei buvote graikas ar romėnas ir atėjote pas Viešpatį, buvote stabmeldis. Savo gyvenime  prieš Kristų turėjo reguliariai aukoti dievui ar deivei, kad būtumėte palaiminti. Jei buvo pagonių šventė, aukojote. Jei norėjote sudaryti verslo sutartį, pasiūlydavote auką. Jei pasėlis buvo pasodintas, arba nuėmus derlių- aukojote, jei gimė kūdikis, jei kas ištekėjo, jei kas mirė- aukojote auką kiekvienam gyvenimo įvykiui.

 

Aukos graikų ir romėnų kultūrose galėjo apimti gyvūnus, grūdus, vaisius ar vyną, kaip ir judaizme. Skirtingai nuo judaizmo, aukotojas aukojęs dievui ar deivei ir jų  garbintojas dažnai turėjo lytinių santykių su šventyklos prostitute (vyru ar moterimi) - sekso veiksmas buvo privilioti dievą ar deivę prisijungti prie sutarties ar įvykio ir jį palaiminti.

 

Iš tos kultūros ir praktikos daugelis atėjo pas Viešpatį. (Romos) federalinė vyriausybė, vietos (miesto) vyriausybės, vietos įmonės labai spaudė laikytis pirmiau aprašyto modelio. Kaip krikščionis galėtų būti sėkmingas verslo žmogus tokioje kultūroje?

 

Kai tapote krikščioniu, tada išėjote iš vietinės kultūros ir atsidūrėte visuomenės išorėje, pakraštyje ir sukėlėte didelę painiavą netikintiesiems. Mes žinome, kad romėnai buvo sumišę dėl krikščionių, nes jie rašė, kad krikščionys buvo ateistai, nes savo namuose neturėjo stabų ar šventovių, kokių turėjo „įprasti“ romėnų namų ūkiai. Jie manė, kad krikščionys pamišę dėl sekso, visada darydami tokius dalykus, kuriuos jie vadino „meilės šventėmis“. Jie buvo kanibalai, nes jie valgė ir gėrė to žmogaus Jėzaus kūną ir kraują.

 

Krikščionys jiems buvo keisti, nelojalūs vyriausybei, nes nesutiko su nacionaline kultūra, pavojingi, įtariami viskuo, kas Romos visuomenėje buvo negerai.

 

Toje kultūroje kilo diskusija apie stabams siūlomą mėsą ir gėrimus.

Krikščionys buvo pagoniškos kultūros išorėje, tad ar valgymas mėsos ir gėrimas vyno, kuris anksčiau buvo naudojamas pagonių šventykloje, neatvėrė jų  praeities prisiminimams, o gal net demonams jų gyvenime?

 

Judaizme po to, kai Viešpačiui buvo aukojamas gyvūnas, grūdai ar vynas, kunigai ar levitai dalį jų paimdavo savo reikmėms, o 4 iš 6 rūšių dešimtinių dešimtojo davėjui buvo grąžinama,  likusią  dešimtinę jie galėjo atiduoti tiems, kuriems jos reikia, apie kuriuos jie žinojo.

 

Tačiau pagoniškame pasaulyje mėsos, grūdų, vyno ir kitų produktų perteklius buvo parduodamas restoranams, mėsos prekyvietėms ir parduotuvėms, kurios buvo aplink  šventyklos aikštę. Kaip jau minėjau prieš kelias savaites, kai rašiau apie  krikščionis ir alkoholį, minėjau, kad buvau Korinte ir mačiau šventyklos griuvėsius bei tas parduotuves. Šventyklos darbuotojams mėsą, grūdus ar vyną būtų buvo labai lengva nunešti  iki galinių  durų, kad jie galėtų ją parduoti.

 

Šventykla pagrįsta pagonių pasaulio ekonomika buvo labai supinta su viskuo kas vyko tame mieste. Tai buvo kultūra ir lūkesčiai, kad kiekvienas pilietis ir vergas dalyvaus šiuose dalykuose. Tiesiog pažvelk į stabų kūrėjo Demetrijaus sukeltas riaušes Efeze Apd 19, 24–28, kai stabų pardavimai krito, nes tiek daug žmonių  tapo krikščionimis!

 Krikščionys retai kenčia nuo „nuomonės deficito sutrikimų“

Taigi krikščionys Korinte ir ypač Romoje nesutarė dėl nacionalinės kultūros spaudimo valgyti mėsą ir gerti vyną, kuris anksčiau buvo aukojamas stabui.

 

Rašydamas korintiečiams Paulius pirmiausia kreipėsi į dvasinį lygmenį, kad tas pagonių dievas nėra joks dievas, nes yra vienas Dievas, kurio mes esame ir kuriam tarnaujame. Ir tada praktiškai, liepė jiems 10: 25 valgyti „viską, ką jie parduoda maišeliuose (parduotuvėse), neklausdami, iš kur tai kilo dėl sąžinės“. Taip pat, jei jie valgo vieni ir nori valgyti mėsą, kuri anksčiau buvo paaukota stabui, ir tai jūsų netrikdo, darykite tai. Bet jei draugas yra su jumis, ir žinote, kad tai jį piktina, nevalgykite mėsos, valgykite ką nors kita.

 

Romiečiams 14 jis rašo  tikintiesiems, kurie tikėjo vieną dieną, esant šventesne už kitas, o tuos, kurie nevalgė mėsos ir negėrė vyno iš šventyklos, vadino „silpnais tikėjime“. "Vienas mano, kad gali valgyti viską, kitas yra silpnas, valgo tik daržoves". Raktas randamas  5 ir 6 eilutėse:

 

"Vienas žmogus visas dienas laiko vienodomis, kitas - vieną dieną šventesne nei likusias. Tegul visi būna visiškai įtikinti savo prote. Kas dieną išskiria, taip daro Viešpačiui. Tas, kuris dienos nelaiko ypatinga, daro viską Viešpačiui. Kas valgo Viešpačiui ir dėkoja, o kas nevalgo, irgi dėkoja  Viešpačiui “.

 

Prieš ir po šių žodžių Paulius sako neteisti „kito žmogaus (Viešpaties) tarno“ už tai, ką jis daro Viešpačiui, kuris priima ir tuos, kurie išskiria vieną dieną ar ne, ir tuos, kurie valgo / geria arba ne. Taigi, jei Jis mus visus priima, taip elgtis turėtume ir mes.

 

Noriu  tai atnaujinti iki skiepo klausimo (kai kurie nenori to vadinti vakcina), ir noriu pasakyti:  aukite Kristaus kūne! Nustokite dėl to vienas kitą teisti. Nustokite kovoti tarpusavyje, pavyzdžiui, vaikai, susodinti į šeimos automobilio galinę sėdynę, vienas dvasinis vaikas sako: „jis mane užgavo“, o kitas dvasinis vaikas šaukia: „Jis palietė mane pirmas“, kad mūsų „Tėvas“ nebūtų priverstas jūsų abiejų bausti už jūsų vaikišką elgesį!

 

Paulius aiškiai pasakė, kad niekas neturėtų būti savo nuomonės evangelistas. Tai jo asmeninis reikalas. Jis sakė, kad nesmerkite vienas kito, išspręskite klausimą savo širdyje su Viešpačiu, leiskite tiems, kurie tiki kitaip nei jūs, elgtis kaip jie nori.

 

O aš nemanau, kad kas nors įsižeidė, kad kai kuriuos tikėjimą pavadino silpnu. Taigi neleidžiama įžeisti. Susitvarkyk. Suvaldykite  savo emocijas ir neleiskite, kad įžeidimo siekiančios pasaulio dvasios galėtų jus paveikti. Vaikščiokite meilėje, nes Viešpats priima ir tuos, kurie skiepijasi, ir tuos, kurie to nepadaro. Kodėl nepasekus tokiu pavyzdžiu?

 

Nauja tema kitą savaitę, laiminu,

John Fenn

 UFO‘s , Aliens

NSO, ateiviai

Sveiki,

 Šis klausimas tapo dažnesnis  per pastaruosius kelis mėnesius, kai  JAV vyriausybė viešai paskelbė informaciją  apie NSO.  Pradėkime nuo pradžių. Šis reiškinys yra arba iš Dievo, arba ne. I pastraipa Jono 4: 1-3: "Nepasitikėkite kiekviena dvasia, mieli mano draugai, bet ištirkite  jas, kad sužinotumėte, ar jos

kilę iš Dievo, ar ne. Nes pasaulis yra pilnas melagingų pranašų."

"Galite jas išbandyti tokiu paprastu būdu: kiekviena dvasia, pripažįstanti faktą, kad Jėzus Kristus iš tikrųjų tapo žmogumi, yra kilusi iš Dievo, tačiau dvasia, neigianti šį faktą, nėra iš Dievo. Ji ateina iš antikristo, apie kurio atėjimą esate perspėti, ir kuris (dvasia) jau yra pasaulyje “. „Filipiečiams NT“

 

Bet kuri dvasia, bet koks pasireiškimas ir bet kokia Dievo patirtis pripažins, kad Jėzus Kristus atėjo kūne ir yra Dievas.

 

Be to, Jėzus sakė, kad Šventoji Dvasia ves mus į visą tiesą. Jei reiškinys yra iš Dievo, jis pripažins, kad Jėzus yra Viešpats, tačiau jis taip pat ves žmogų giliau į savo vaikščiojimą su Dievu, giliau į Dievo dalykų tiesas.

 

Plaukiojant aplink  kaip žuvis ...

 

Prieš daugelį metų, kai vyko taip  vadinamas „Brownsville“ prabudimas, Pensakoloje, Floridoje,  į mano kabinetą atėjo 8 žmonės iš Argentinos su daugybe klausimų apie Amerikos tikėjimą. Jie buvo buvę Pensakoloje, taip pat Toronte, ir matė, kaip krikščionys, keistai atrodo,  trūkčioja ir net krinta ant grindų, o tie, kurie buvo  aplinkui sakė, kad ant tų žmonių buvo Dievo Dvasia.

 

Jie sakė, jog  Argentinoje  matė, kaip  iš žmogaus išvarė demoną ir jį atstatė. Aš taip pat pasidalinau savo patirtimi, kad Amerikos krikščionys neturi ignoruoti to fakto, kad  evangelijose jie mato, kaip demonai priversdavo žmones, su kuriais susitikdavo  Jėzus, kristi ir kratytis, ir Jėzus išvarydavo  demonus,  ir daugelis suprasdavo ,  kad žmogų palietė Šventoji Dvasia.

 

Mes padarėme išvadą, kad viskas yra arba Dievas, arba velnias, arba asmens kūnas. Šiame kontekste tai tinka ir NSO.

 

Prieš metus...

Dar kai buvome paaugliai, mano būsima žmona Barbara su drauge  vieną vakarą važiavo į draugės namus. Jas ėmė sekti NSO. Nors būdami paaugliai, mes visi žinojome apie demonus ir Dvasios dovanas, o demonų išvarymas buvo įprastas dalykas. Tai buvo mūsų pirmosios demonų išvarymo patirties dienos, ir būtent tuo gyvenimo laikotarpiu pirmą kartą išgirdau demoną kalbant per asmenį, iš kurio jį išvariau, pirmą kartą pamačiau, kaip demonas prieš išeidamas verčia  žmogų  verstis ir suktis stebėjau ir kitus reiškinius, aprašytus evangelijose.

 

Kai jos draugė važiavo neapšviesto kaimo tamsoje, sukdama posūkius ir keisdama kelius, norėdama atsikratyti jas sekusio švytinčio disko, Barbara prisipildė ryžtu. Pasisukusi savo vietoje  veidu į tą objektą  ore , kuris įkyriai jas sekė, ji pasakė: “Aš imu valdžią virš tavęs ir įsakau tau palikti mus ramybėje  ir dingti  Jėzaus vardu  ", ar panašiai, ir tučtuojau tas objektas dingo!

 

Jei jos nebūtų žinoję apie savo valdžią  ar būtų labiau patiklios, tas demonas, pasireiškiantis kaip NSO, galėjo ir toliau  priekabiauti, sukeldamas baimę ir spekuliacijas, suardydamas jų tikėjimą. Laimei, nors  paaugliai nauji Viešpatyje, jie žinojo, jei patirtis yra iš Dievo, Jėzus bus pripažintas ir patirtis turės apreiškimą iš Dievo.

 

Tiesos dvasia

Tai yra interneto rykštė - tiek daug balsų pasako tiek daug dalykų žmonėms, kurie niekada nelavina savo nuosavo sugebėjimo išgirsti savo Ganytojo balsą.

 

Iki interneto, jei  taikydamas sveiką nuovoką   žmogus  suprasdavo,   kad asmuo yra keistas ar nesąžiningas, jis padarys išvadą  ir asmuo bus izoliuotas, nes tada nebuvo platformos, kur būtų galima pasidalinti savo idėja su masėmis. Tačiau internetas visiems leido naudotis platforma, o paieškos sistemos gali lengvai padėti rasti keistų idėjų turinčių žmonių. Kai šie žmonės susiranda vienas kitą, jie sudaro grupę, kuri pagal savo dydį ir apimtį suteikia patikimumo tiems, kurie stebi tą žiniatinklį ar žiūri jų vaizdo įrašus.

 

Ši daugybė balsų sugadina sveiką nuovoką, kuri, deja, nebėra taip visuotinai naudojama, kaip anksčiau buvo įprasta.

 

Visi šie balsai nukreipti į  krikščionis tam, kad atitolintų nuo mūsų Mokytojo balso. Tai trukdžiai, ir, deja, gyvename dienomis, kai žmonės veltui praleidžia ištisas valandas naršydami kompiuteryje, kad patvirtintų balsų pagrįstumą. Kartu su klaidingu saugumo jausmu, bendraudami su žmonėmis, kuriuos pagal kompiuterio bendravimo pobūdį visada skiria atstumas, krikščionis gali išsibalansuoti tame, kuo tiki. Ypač jei jie neturi tikrų santykių, kurie išlaikytų pusiausvyrą.

 

Mes žinome, kad neturėsime visų atsakymų, kol nepateksime į dangų, todėl didžioji gyvenimo dalis yra spekuliacijos, o dauguma jų neverta jūsų laiko ir pastangų. Jūs esate Aukščiausiojo Dievo vaikas. Jūs esate dangaus pilietis. Jūs turite Kristų savyje ir Kristaus protą savo dvasioje. Investuok savo laiką į svarbius dalykus, neleiskite laiko nesvarbiems.

 

Kristaus protas

I Korintiečiams 2: 9-16 Paulius moko, kad akis, ausis ir vaizduotė negali žinoti, ką Tėvas mums paruošė, bet mes turime Šventąją Dvasią, kuri mums tai atskleidžia. Ji ieško Tėvo širdies, norėdamas pamatyti, ką Jis mums paruošė.

 

Paulius tęsia 12-12, sakydamas, kad dvasingas žmogus turi dvasiškai atskirti natūralius pojūčius ir tai, ką sako mūsų dvasios žmogus: „Dvasiniai dalykai turi būti lyginami su dvasiniais dalykais.“

 

Ir: "Tai turi būti dvasiškai atpažįstama". Štai ką jis sako: "Natūralus žmogus nesupranta Dievo Dvasios dalykų, nes tai  kvailumas jam, natūraliam žmogui. Jie turi būti dvasiškai suprantami. Bet jūs turite Kristaus protą."

 

 Atkreipkite dėmesį, kad mes neturime Jėzaus proto - Jėzus negyvena jūsų širdyje. Kristus gyvena. Jėzus yra žmogus, asmuo, prisikėlęs iš numirusių dabar pašlovintu kūnu. Bet mes turime Kristų ir Jo protą - Kristus reiškia dievybę, pagal Tėvo Dvasią turime Jo protą savo dvasioje.

 

Jei nori išmokti gyventi pusiausvyroje ir malonėje, turi išmokti lyginti natūralų ir Kristaus protą savyje. Tai procesas. Šiame kontekste tai, ką mes žinome apie NSO ar dar ką nors, yra toks: jei tai yra iš Dievo, jis pripažins, kad Jėzus yra Viešpats, ir nuvers žmones giliau į tą tiesą. Jei ne, tai ne iš Dievo. Tai kūnas, kažkas natūralaus, arba šėtonas, žaidžiantis žaidimus su žmonėmis. Nesivelkite į šėtono žaidimus.

 

Išmokite, kaip „padėti daiktus ant lentynos“, kad vėliau būtų galima juos apsvarstyti, net jei tas svarstymas įvyks tik danguje. Yra keletas dalykų, kurie tik trukdo ir neverta jų tyrinėti...

 

Nauja tema kitą savaitę, laiminu,

John Fenn,

www.cwowi.org ir siųskite man el. laišką adresu cwowi@aol.com