Padaryti stebuklus įprastais mūsų gyvenime #3 iš 3

 Making Miracles Normal for Your Life

#3 of 3

Sveiki,

 Mes išsiaiškinome, kad Tėvas mums kvietė apleisti žemesnius kelius ir mintis ir priartėti prie Jo kelių ir minčių. Jis leido mums tai padaryti per naują gimimą, kuris mus perkėlė į Jo Karalystę, kurios karaliumi Jis paskyrė Jo Sūnų Jėzų.

Filipiečiams 2: 5-11, I Korintiečiams 15: 24-28

Kaip tai veikia realiame gyvenime?

Mato 11: 19 ir Luko 7:35 Jėzus sako: „Išmintį pateisina jos vaikai“.

 

Tai reiškia, kad dabar priimtas sprendimas gali neatrodyti išmintingas, tačiau vėlesni rezultatai parodys pirminį sprendimą esant išmintingą. Tuo metu protingas sprendimas gali atrodyti kvailas. Gali būti, kad draugai klausia, ką darai. Galite sulaukti kritikos. Būtent išminties „vaikai“, pastebimi daug vėliau, kai  žvelgi atgal, kad patvirtintum ir pagrįstum pirminį sprendimą. Šiandien galime pasakyti: „Išmintingas sprendimas pateisinamas jo rezultatais“.

 

Gyventi aukštesniais Tėvo keliais ir mintimis reiškia būti pasiryžusiems matyti ilgalaikę perspektyvą, bendrą vaizdą ir būti pasirengusiems būti vadinamiems kvailiais ar neišmintingais tų, kurie nesupranta Jo aukštesniųjų kelių.

 

Jūs mokėsite už tai, jei nuspręsite eiti aukštesniais Jo keliais ...

Tai reiškia, kad vaikščioti Jo aukštesniais keliais ir mintimis labai dažnai yra sunkiausia renkantis iš dviejų galimų variantų. Iš mūsų pačių gyvenimo: draugas surinkime paskleidė žodžius, kuriuos  Barbara ir aš pasakėme apie pastorių ištraukęs juos  iš  konteksto ir pasakė jam, kad mes jį apkaltinome, mes su Barbara nuėjome tiesiai pas pastorių ir jo žmoną ir atsiprašėme. Mes nesiteisinome, nors paaiškinome, kas atsitiko.

 

Tačiau santykiai buvo atkurti, nes sumokėjome pasididžiavimo kainą, nusižeminome ir atsiprašėme, nors iš tikrųjų nieko blogo nepasakėme. Kitas asmuo vartojo mūsų žodžius ištrauktus iš  konteksto ir panaudojo juos kaip ginklus prieš pastorių. Turėjome pasirinkti aukštesnius nuolankumo kelius, o tai buvo sunkesnis pasirinkimas. Galėjome išeiti iš tos surinkimo ir pasakyti žmonėms: „Dievas mus veda kitur“, bet tai būtų buvęs melas prieš tiesą. Tai būtų pasididžiavimas.

 

Tai  yra vidinė kova, kuri prasideda vaikystėje. Ar  vaikas prisipažįsta, kad suvalgė sausainį, ar meluoja? Aukštesnis Dievo kelias yra  pripažinti ir atsiprašyti, prisiimant pasekmes. O kaip pasielgs tas vaikas?

 

Daugelis suaugusiųjų „suvalgo sausainį“ ir kaltina dėl to sistemą ar kažką kitą, kas padarė kažką, ar kas privertė juos daryti tai, ką jie padarė. Adomas Pradžios 3: 12, sakė: „Moteris, kurią man davei, davė vaisių ir aš valgiau“. Adomas siekė, kad Ieva ir Viešpats būtų iš dalies atsakingi už jo nuodėmę. Jis turėjo tiesiog pripažinti, kad turėjo laisvą valią ir valgė. Mes tiesiog turime pripažinti: „Aš suvalgiau sausainį“. Tai nusižeminimas, net jei žinote, kad kiti prisidėjo prie to, kad valgėte sausainį, yra aukštesnis kelias.

Meilė yra aukštesnis Dievo kelias, tačiau kelia pavojų būti įskaudintam. Ar buvo taip, kad tik tada kai , išėjote iš surinkimo ir nutraukėte visus ryšius suvokėte, kad draugystė su žmonėmis yra net svarbesnė už susirinkimų lankymą? Vis dėlto jūs ėjote aukštesniais Jo keliais ir sumokėjote kainą.

 

Karalystės vertybės yra aukštesni Jo keliai ir mintys.

Jo aukštesni sąžiningumo ir skaidrumo keliai gali reikšti, kad sunku skambinti kredito kortelių įmonei, kuriai atsiliekate mokėdami,  patirti  baimę,  bet vis tiek turite pasitikėti Tėvu, kad Jis  turi aprūpinimą ir palankumą bei planą, jei skambinsite. Tas planas gali būti sustabdyti kredito  kortelės galiojimą ir pradėti gyventi pagal savo galimybes, tačiau tai padarius atsiskleis, kad išmintis kitoje tos skolos pusėje.

 

Jėzus sakė Mato 25: 31-46, kai jis ateis ir įsteigs savo karalystę, jis atskirs tautas, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. „Jo“ pusėje bus tie, kurie Jo broliams davė vandens, drabužių, maisto, priėmė svečius, aplankė ligonius ir įkalintus (tais laikais kalėjime maistu ir drabužiais aprūpindavo šeima ir draugais).

 

Jūs turite būti santykiuose su žmonėmis, kad patirtumėte tas Jėzaus aprašytas situacijas. Pažvelkite į savo gyvenimą, ar turite tikrų santykių? Ar bendraujate su žmonėmis ir padedate jiems eiti per gyvenimą?

 

Kai Petrą ir Joną valdžia paleido Apaštalų darbų 4 skyriuje, 23 eilutėje sakoma: „Ir paleisti, jie nuėjo pas savo žmones ...“ Ar turite „žmonių“, pas kuriuos galite nueiti?

 

Jo aukštesni keliai nėra aukštesni pasaulyje. Paprastai jie nėra ryškūs. Jie neatkreipia dėmesio nei į tave, nei į Jį. Jis nuolankus ir nuolankios širdies. Sužinokite apie Jį, kaip Jis sakė. Išmokite romumo, nuolankumo. Štai kur tu mokaisi. Jo keliai yra normalūs, kasdieniai, vaikščiojimas meilėje ir norėjimas daryti gera.

 

Jo karalystės įstatymai apima puodelio vandens padavimą vaikui. Padėti broliui ar seseriai Viešpatyje maistu, drabužiais ir pastoge. Didysis pašaukimas „mokyti  kitus laikytis to, ką jums sakiau“ - tai reiškia, kad jie turi būti pakankamai arti jūsų, kad galėtų stebėti, kaip diegiate Dievo kelius savo gyvenime.

 

Kai žmogus įtvirtina savo širdyje, kad jam nerūpi, ar jį mato žmonės, bet nori, kad jį matytų Dievas, jis per gyvenimą eis nuolankiai, skaidriai, aukštesniais keliais ir mąstydamas aukštesnes mintis.

 

Pasaulis darosi vis tamsesnis, jo keliai,- tai pavydo, nesantaikos, susiskaldymo, žmogžudysčių, raganavimo, seksualinių nuodėmių ir iškrypimų bei kitų nuodėmių, išvardytų Galatams 5: 19-21  kūno darbai, šitie keliai taps vis svarbesni pasaulio kultūroje ir visuomenėje.  Priešingai, tie, kurie eina aukštesniais Tėvo meilės, džiaugsmo, ramybės, švelnumo, ištvermės, kantrybės, romumo, susivaldymo keliais, atspindės priešingų vertybių ir rezultatų gyvenimą.

 

Pas mus ateis žmonės, klausiantys, kodėl mes tokie ramūs, kodėl atrodo, kad mūsų gyvenimas turi tvarką, o jų - ne?  Turėsite žmonių, kurie vis labiau priklausys nuo valdžios, o Jėzaus mokė, kad, kai žlunga vyriausybės, valstybės,  turėtų būti dalijamasi tarpusavyje,  kad reikia rūpintis vienas kitu, kai einame kartu per gyvenimą.

Kai biurokratinės sistemos užstinga  ir sustoja, daugelis supras, kad yra vieni , kad nėra nei vieno, kuris gali padėti. Ir tada jie pamatys savo kaimyną krikščionį, savo bendradarbį krikščionį, savo krikščionių šeimos narį ir bėgs pagalbos.

 

Ankstyvasis surinkimas(bažnyčia) per 300 metų nepersmelkė  besiplečiančios Romos imperijos, rengdama didelius evangelizacinius susirinkimus arba sekmadieniais „pakviesdama draugą į bažnyčią“. Jie susitikdavo namuose, evangelizavo tarp šeimos, draugų, kaimynų ir bendradarbių. Jie pakaitomis rengdavo  savo namuose susirinkimus , pakaitomis vadovavo ir ėjo  per gyvenimą kartu su ta žmonių grupe. Kai jų padaugėdavo tiek, kad netilpdavo į namus, nes visi, kurie galėjo, priimdavo surinkimą ir pakaitomis vadovavo, kai jie susirinkdavo, ir kai jiems tiesiog tapdavo per ankšta suktis tarpusavyje, jie pasidaugindavo, eidavo į kitus namus,  taip  užpildydami imperiją, šeimą,  namą po namo. Kaip ir Apaštalų darbų 4 skyriuje, jų gyvenime nebuvo jokių poreikių, nes jie pasirūpindavo vieni kitais, kad visi pagrindiniai poreikiai būtų patenkinti.

 

Tipiškas romėnas buvo priklausomas nuo maitinimo sistemos, net ir vyriausybės išdalintos duonos. (Žinomas kaip Cura Annonae deivė Annona, tai buvo nemokamų grūdų ir vėliau nemokamos duonos platinimas vyriausybės mastu)

 

Ateina dienos, kai skirtumas tarp tų, kurie gyvena kūniškuose darbuose, gerokai skiriasi nuo tų, kurie eina aukštesniais dvasios vaisių keliais. Ateina dienos, kai žmonės, esantys Biblijos krikščioniškosios kultūros išorėje, matys tuos, kurie gyvena aukštesniais Dievo santykių ir karalystės kultūros būdais, ir kaip tenkinami jų poreikiai, kaip jie turi taiką, kaip jiems sekasi - ir nori žinoti kaip jie gali turėti šį Jėzų.

 

"Tegul nedorėlis apleidžia savo kelius ir savo mintis ir grįžta pas Viešpatį, kuris gausiai atleis. Nes mano keliai nėra jūsų keliai ir jūsų mintys ne mano mintys, sako Viešpats". „Jis apreiškė savo kelius Mozei, savo veiksmus Izraelio vaikams“. "Tikėjimas, viltis, meilė. Didžiausia iš jų yra meilė."

 

Nebūkite tarp tų, kurie gyvenime nuolatos ieško vieno iš Jo „darbų“ (stebuklų), gyvendami nuo stebuklo iki stebuklo. Pažinkite Jo kelius, ir stebuklai taps įprasti, ir jūsų žingsniai bus  Dievo kontroliuojami, jūs turėsite nuolatinį bendravimą su Juo ir būsite tikri, kad jis giliai ir visapusiškai dalyvauja jūsų gyvenime.

 

Nauja tema kitą savaitę. Iki tol, laiminu!

John Fenn