Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2025 m. gruodžio 25 d., ketvirtadienis

John Fenn. Kai suaugę vaikai nutraukia ryšius su tėvais, 1/4, Savaitės mintys, 2025-12/2025

 John Fenn. Adult children breaking contact with parents, 1/4, Weekly Thoughts 12/25

 

Sveikinu visus,

Yra tendencija, suaugusių vaikų gyvenime nutraukti ryšius su savo tėvais. Tačiau tai daugiau nei tuščios kėdės per gimtadienius ir šventes; šiame judėjime slypi


gilesnis ir piktesnis dvasinis planas.

 

Šioje serijoje nagrinėjama ši tendencija, ją identifikuojant, apibrėžiant, tyrinėjant priežastis ir siūlant keletą sprendimų. Taip pat apžvelgsime Biblijos pavyzdžius, tokius kaip sūnus palaidūnas, ir galbūt didžiausią pavyzdį Biblijoje – Dovydo ir jo sūnaus Abšalomo nesutarimus.

 

JAV 27 % suaugusių vaikų yra atsiskyrę nuo vieno ar abiejų savo tėvų. (Kornelio universitetas)

Iš tų 27 % 11 % yra atsiskyrę nuo savo motinos, o 26 % – nuo ​​savo tėvo. Likę 63 % (iš tų 27 %) nutraukė ryšius su abiem tėvais.

 

Jei buvo tikras smurtas, žinoma, jie turi atsiriboti dėl savo psichinės ir galbūt fizinės sveikatos. Tiems tėvams, kurie nesmurtavo, svarbu, kad jie išanalizuotų, kaip augino savo vaikus, nustatytų priežastinius veiksnius ir būtų pasirengę pripažinti savo atsiskyrusiam(-iems) vaikui(-ams) savo klaidas ir klaidas.

 

Ši problema iš dalies egzistuoja dėl socialinės žiniasklaidos iškilimo.

 

Šiandien jaunesnioji karta tėvų atjungimą laiko asmeninio augimo ir rūpinimosi savimi dalimi. Rūpindamasis savimi turiu omenyje savęs apsaugą nuo visų, kurie jiems meta iššūkį. Jie atsiriboja nuo visų, kurie nesutinka su jais arba ragina juos permąstyti, kuo jie tiki ir kodėl. Socialinės žiniasklaidos pasaulis yra narcisistinis, todėl jie mano, kad gyvenimas sukasi tik apie juos, o kartų santykiams skiriama mažai dėmesio. Be to, (JAV) švietimo sistema neišmokė vaikų mąstyti, samprotauti, diskutuoti ir nagrinėti skirtingas perspektyvas. Jie mokomi reaguoti emociniu, o ne samprotavimo lygmeniu.

 

Ši karta yra mokoma laikyti savo tėvus priešais ir pakeisti juos bet kuo, kas jiems sakys tai, ką jie nori girdėti. Priešingai, Paulius rašo, kad gerbiant tėvus duodamas pažadas: kad tau gerai seksis ir ilgai gyvensi žemėje. Efeziečiams 6:2-3

 

Abšalomas nutraukia bendravimą su savo tėvu, karaliumi Dovydu

Antroje Samuelio knygoje 15:1-6 Abšalomas sėdėjo prie miesto vartų ir priėmė sprendimus bei sprendimus už žmones, kuriuos paprastai būtų priėmęs jo tėvas karalius. Jis sakydavo žmonėms tai, ką jie norėjo girdėti,  teikdavo ir priimdavo ego skatinančius meilikavimus, o 6 eilutėje sakoma: „Taip Abašalomas pavogė Izraelio vyrų širdis.“

 

Suaugęs vaikas, kuris nutraukė bendravimą su savo tėvais, kaip ir Abšalomas, suburia aplink save žmones, kurie mąsto taip pat, kaip ir jie. Jie suburia žmones, kurie nori sutikti su jų kaltinimais tėvams. 4 eilutėje Abašalomas garsiai pasakė: „Jei tik būčiau paskirtas teisėju šalyje, būtų teisingumas.“

 

Jo veiksmai pakenkė tėvo autoritetui, jį pažemindami, ir visą tą laiką Dovydas stebėjo ir, be abejo, už jį meldėsi – tai suprantame iš to, kaip Dovydas meldėsi ir gedėjo, kai Abašalomas mirė.

 

Suaugę vaikai, kurie nutraukia ryšius su savo tėvais, apsupa save žmonėmis, kurie apeliuoja į jų ego, sako jiems, kad jie teisūs, kad jų veiksmai pateisinami. Kaip ir Abšalomas, jie paneigia viską, ko juos mokė tėvai.

 

Staiga jie supranta, kad yra visiškai vieniši, nors ir apsupti bendraminčių. Vieniši, nors ir apsupti žmonių, kurie teigia juos mylintys – o kai kurie neabejotinai taip ir daro – tačiau dažnai piktas žaidėjas pasinaudos šiais dalykais, kad juos manipuliuotų ir kontroliuotų, tuo pačiu teigdamas, kad juos myli ir rūpinasi tik jų gerove.

 

Atminkite, kaip Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą, taip ir velnio panaudoti žmonės bandys padaryti žmones pagal savo paveikslą ir panašumą. Būtent tai ir yra manipuliavimo esmė – tapti panašiam į manipuliatorių, o tai suteikia jam visišką kontrolę.

 

Mes gyvename pasaulyje, kuriame jei tėvai sako „ne“ arba nustato tvirtas ribas ir lūkesčius, tai vadinama smurtu arba trauma. Jei tėvai nepatvirtina ir nesutinka su kiekviena mintimi ir jausmu, jie vadinami smurtaujančiais, valdingais, kontroliuojančiais, toksiškais arba nesaugiais. Socialiniai tinklai jiems tai sako, o daugelis influencerių atkartoja šiuos jausmus, sustiprindami jų trapias emocijas, o jie dar labiau užkietina savo širdis.

 

Ginčai, įvykiai ir taisyklės iš vaikystės verčia suaugusius vaikus perrašyti savo istoriją.

 

Perrašymas – tai įvykių iškraipymas iš konteksto. Pavyzdys: Kai tėtis susodino mus, keturis vaikus, ir pasakė, kad jis ir mama skiriasi, jis pasakė: „Skiriuosi su jūsų mama ir skirsiuosi su jumis, vaikai. Nebūsiu čia per beisbolo žaidimus, gimtadienius, šventes... Aš išsikraustau... Manęs čia nebus...“

 

Tuo metu ir daugelį metų po to viskas, ką galėjau matyti, buvo skausmas, kurį tie žodžiai sukėlė mums, keturiems vaikams, 11 (man), 9, 7 ir 5 metų. Kai paaugau, supratau, kad jis nebandė būti žiaurus, o bandė apibrėžti ir paaiškinti, ką skyrybos reiškia vaikams. Vaikai, kurie net nenutuokė, kas tai yra. Tačiau tuo metu šie žodžiai buvo suformuluoti kaip atstūmimas ir skausmas.

 

Kai suaugusiems vaikams pasakoma, kad konfliktai jų šeimoje buvo smurtas, jie perfiltruoja prisiminimus, manydami, kad patyrė smurtą. Bendravimo nutraukimas paprastai nėra susijęs su tuo, kad tėvai yra blogi, o jie geri. Iš tikrųjų tai yra apie tai, kaip skausmas formuoja jų požiūrį į gyvenimą.

 

Šie suaugę vaikai savo santykius su tėvais filtruoja per savo pačių skausmus, o jų tėvai dažnai savo patarimus filtruoja per savo pačių skausmus. Nėra tokio dalyko kaip tobulas tėvas, nei tobulas vaikas. Štai čia Dievo malonė, išmintis, charakteris ir Dvasia įeina į šeimos dinamiką. Jei Jam leidžiama. Štai čia tėvai, turėdami galimybę, turi būti atvirai pažeidžiami savo vaikų atžvilgiu.

 

Tėvams, kurie tai patyrė arba patiria dabar:

 

Jūsų vaikas kaltina jus dėl skausmo, kurio niekada neketinote jam suteikti. Kai jūsų vaikas jus „atšaukia“, jūsų duota meilė tampa kažkuo tamsesniu, nesuprastu ir iš konteksto išstumtu. Jie nemato laikų, kai buvote šalia jų. Jie nemato aukų. Jie mato istoriją, filtruotą per jų sukurtą ir tiek kartų kartotą skausmą, kad dabar ji jiems atrodo tikra.

 

Dar blogiau yra tai, kad kai tik jie patiki ta istorija, kiekvienas normalus ir nekenksmingas mamos ir tėčio bendravimas nuo to momento yra filtruojamas per tą iškreiptą prisiminimą. Tai reiškia, kad visi jų prisiminimai dabar virsta kažkuo, kas nebuvo tikra, arba buvo perrašyti jų mintyse ir emocijose.

 

Taigi akimirka, kurią jūs (tėvai) laikėte įprasta, yra filtruojama per tą skausmą ir tampa įrodymu, kad iškreipta versija, kuria jie tiki, yra tikra. Tai sustiprina jų neteisingą supratimą. Kai jie susiduria su jumis, jūs galiausiai kovojate su savo versija, kuri niekada neegzistavo ir egzistuoja tik jų mintyse. Jų jūsų versija dabar yra tvirtovė, iš kurios tik jie gali išeiti.

 

Galime paklausti savo suaugusio (-ų) vaiko (-ų): kuo mums tai buvo naudinga, išskyrus meilę jums?

 

Kuo mums tai buvo naudinga, kai atvedėte jus į šį pasaulį? Viskas, ką daro tėvai, daroma be atlygio ar įvertinimo pažado. Viskas išliejama į kiekvieną vaiką; Meilė, kantrybė, laikas, energija, nerimas, aukos – visa tai buvo daroma nežadant, kad jie kada nors ką nors duos atgal. Šiuos dalykus daro tėvai žinodami, kad jų vaikas užaugs ir susikurs savarankišką gyvenimą, turės savo ateitį. Tėvai nuo pat pradžių žinojo, kad ateis laikas, kai jie žengs žingsnį atgal, kad leistų savo vaikui gyventi savarankiškai ir nereikėtų mamos ar tėčio pagalbos.

 

Ir daugumos to vaikas neprisimins. Jie neįsivaizduoja tėvų naktinio budėjimo, streso, baimės, tėvų pasirinkimų dėl jų patogumo, meilės ir saugumo, o ne dėl savo patogumo. Niekas iš to nebuvo daroma tikintis atlygio.

 

Tėvai savo suaugusiam vaikui galėtų pasakyti: Užduokite sau sunkų klausimą. Kodėl mes tai padarėme? Mes tai padarėme, nes tu esi mūsų vaikas. Taigi, prieš kaltindami mus dėl tikrų ar tariamų netobulumų ir įtikinėdami save, kad esame jums skolingi tobulumą, paklauskite, kokia mums iš to nauda? Mes jus mylime, mes vis tiek pasirodėme ir toliau jus mylime. Kas iš to buvo naudinga, išskyrus meilę jums?

 

Tęsime nuo to kitą savaitę. Nepadėkite taško  tam vaikui! Tam tėvui/motinai! Iki kitos savaitės, palaiminimų,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.