2025 m. gruodžio mėn. naujienlaiškis

 December 2025 Newsletter

 Sveikinu visus,

 „Taika(liet.vert. ramybė) ir palankumas žmonėms“

 nereiškia, kad dangus sako: „Visi dabar tiesiog sutarkite vieni su kitais“. Nesupratimas, ką tai iš tikrųjų reiškia, prisidėjo prie surinkimo (bažnyčios)
 kultūros, kuri orientuota į patekimą į dangų. Mes pateksime į dangų ir aš to neatmetu. Tačiau tai ne vienintelė Naujojo Testamento realybės dalis.

 

Taika žemėje, palankumas žmonėms

 

Luko 2:8-14 pasakojama, kad vienišas angelas pasirodė piemenims už Betliejaus ribų, pranešdamas apie Jėzaus gimimą. „Ir staiga su angelu pasirodė gausi dangiška kariuomenė, skelbdama: „Taika žemėje, palankumas  žmonėms.““

 

Žodis „host. angl.“ Karaliaus Jokūbo ir kituose vertimuose yra senoji anglų kalba, reiškianti „kariuomenė“, ir yra keletas vertimų, kurie jį teisingai suprato. Tai buvo angelų armijos, pasirodžiusios piemenims, iš esmės sakydamos: Mes  nesame čia kovoti su žmonija, mes skelbiame taikos sutartį, dangus turi gerą valią žmonijai.

 

Kai gyvename susitelkę į tai, kad vieną dieną pateksime į dangų, galime pamiršti didesnę tiesą: Dangus atėjo pas mus. „Nebijok, mažoji kaimene! Tėvas  pamėgo tave ir panoro jums atiduoti karalystę.“ Luko 12:32, graikų vertimas. Apreiškimo 21 skyriuje dangus ateina į žemę. Mūsų apsilankymas danguje, kai mirštame, yra laikinas, nes pats dangus su savo piliečiais, dangiškąja Jeruzale, nusileis į žemę. Paulius rašė Efeziečiams 2:22, mes, tikintieji, tiek žydai, tiek pagonys, esame statomi kaip Dievo buveinė – per Kristų mumyse.

 

Didesnė tiesa yra ne ta, kad mes einame pas Jį, o ta, kad Jis atėjo pas mus ir įkūrė savo karalystę kiekviename žmoguje, kuris atgimsta iš naujo. „Kristus jumyse – šlovės viltis.“ Jei pakeisime savo mąstymą, kad jau dabar turime Kristų mumyse, tai tiesa, kad Dievo karalystė matoma mano gyvenime dabar, pakeis mūsų požiūrį į gyvenimą. Dangaus karalystė auga ir plinta į kitus jau dabar per Kristų manyje. Žinojimas, kad mumyse yra Kristus, neleis mums bijoti demonų. Tai reiškia, kad esame dauguma bet kokioje situacijoje, bet kokiame susitikime, bet kokiomis aplinkybėmis. Mumyse yra Kristus, dangaus karalystė gyvena manyje. Ką žmogus gali man padaryti? Net blogiausiu atveju, kas man gali nutikti, galiausiai vis tiek pateksiu į dangų. Bet dabar turime galvoti, kad dangaus karalystė yra manyje: turiu Tėvo galia paremtą valdžią naudoti Jo Sūnaus vardą prieš demonus, įgalinti kitų išgijimą, leisti žmonėms žinoti, kad Dievas sudarė taikos sutartį tarp Jo ir žemės per savo Sūnaus gimimą ir auką kuris buvo tikras  Dievas ir tikras Žmogus.

 

Todėl mes esame dangaus karalystės, kuri atėjo , kad gyventų manyje, ambasadoriai. Paulius rašė apie tai 2 Korintiečiams 5:16-19, iš dalies taip: „Dievas (Tėvas) Kristuje sutaikino pasaulį su savimi, nebekaltindamas jų dėl nuodėmių, ir davė mums sutaikinimo tarnystę. Todėl mes esame Kristaus pasiuntiniai, kurie sako: „Susitaikykite su Dievu“.

 

Kiekviena evangelizacijos pastanga, kiekvienas stebuklas, kurį Jis daro mūsų ir kitų gyvenime, ir tai, kaip mes susidorojame su sunkumais, net malonė ir laikas mūsų gyvenime, kurį pastebi netikintys aplink mus, yra Tėvo pastangos, kad žmonės susitaikytų su Juo. Nes Jėzaus gimimo metu Betliejuje Jis pasiuntė savo armijas į žemę skelbdamas dangaus žinią, kad dabar egzistuoja sutartis tarp dangaus ir žemės. Dievas Tėvas iš dangaus sako: „Taika ( ramybė  liet.vert.) palankumas( gera valia liet.vert.) žmonėms.“

 

Kaip Kristus tapo Jėzumi? Izaijo 9:6-7:

 

Nes mums gimė kūdikis, mums duotas sūnus, ir valdžia bus ant jo pečių. Jo vardas bus  Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas*, Ramybės Kunigaikštis. Jo valdžia ir ramybė be galo didės Dovydo soste ir jo karalystėje, kad ją sutvarkytų ir įtvirtintų teisumu ir teisingumu nuo šiol ir per amžius. Kareivijų Viešpaties uolumas tai įvykdys.

 

Sūnus egzistavo su Tėvu prieš sukuriant laiką ir buvo duotas , kad gimtų vaiku žemėje. Todėl jo titulas yra „pateptasis“ arba „Kristus“. Jis buvo duotasis Sūnus. Jis tapo gimusiu vaiku. Jėzus yra vardas, kurį jam davė Gabrielius, kai pasakė Marijai, kas įvyks. Luko 1:31: „Ir štai tu pradėsi savo įsčiose sūnų ir pavadinsi jį vardu Jėzus.“

 

*Kita detalė yra ta, kad kai kuriose angliškose versijose, tokiose kaip Karaliaus Jokūbo versija ir tos, kurios išverstos iš... Izaijo 9:6 ištraukoje sakoma, kad duotasis Sūnus, kuris taps gimusiu kūdikiu, bus vadinamas „amžinuoju Tėvu“. Tai nesėkmingas hebrajų žodžio „Avi Ad“, reiškiančio „amžinybės turėtojas“ arba „turintis amžinybę“, vertimas. Žodžio „tėvas“ vartojimas 1611 m., kai buvo išleista Karaliaus Jokūbo versija, reiškė šaltinį, šeimininką, lygiai taip pat, kaip Paulius sakė korintiečiams: „Net jei ir būtumėte turėję dešimt tūkstančių mokytojų Kristuje, neturėtumėte daug tėvų. Nes aš pagimdžiau jus per Evangeliją.“ Tai nėra tiesioginis tėvas, bet Jėzaus apibūdinimas kaip mūsų tikėjimo Autorius, pirmas ir per amžius.

 

Hebrajams 10:5-10 - Kai Kristus paliko dangų, kad būtų pradėtas Marijoje:

 

„Kai Kristus atėjo į pasaulį, Jis tarė (savo Tėvui): Aukos ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną. Deginamųjų aukų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai. Tada Aš tariau: ‘Štai ateinu vykdyti Tavo valios, Dieve (kaip knygos rietime apie mane parašyta).’ (10 eil.) Jo valia mes esame pašventinti Jėzaus Kristaus kūno atnaša vieną kartą visiems laikams.“ Ir dėl to  Jis buvo pradėtas Marijos įsčiose.

 

Paulius Filipiečiams 2:6-8 rašo apie Kristų, kuris save apiplėšė, kad taptų žmogumi:

 

„Jis, būdamas Dievo pavidalu, nelaikė grobiu būti lygiam Dievui. Bet apiplėšė save, priimdamas tarno pavidalą, panašų į žmones. Ir tapdamas žmogaus pavidalu, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki mirties ant kryžiaus.“

 

Kodėl dieviškas prasidėjimas? Jam reikėjo žmogaus kūno. Jam reikėjo apvaisinti Marijos kiaušinėlį savimi, padarydamas Kristų Jėzų visiškai Dievu ir taip pat visiškai žmogumi. Tėvas prasidėjimo metu suteikia vaiko lytį ir kraują. Todėl Jėzus gyveno ir tarnavo kaip žmogus, kupinas Šventosios Dvasios, o ne kaip dieviškasis Dievo Sūnus. Ne, Jis buvo apiplėšęs save nuo visų teisių ir privilegijų, kurios lydėjo Dievo Sūnaus buvimą, kad galėtų būti visiškai žmogumi. Nuostabi malonė.

 

Jėzus pasakė mokiniams Jono 16:12-13: Jis turėjo dar daug ką pasakyti, bet Jis laukė, kol ateis Šventoji Dvasia, kuri yra Tiesa. Tada Jėzus tarė: „Ji jus įves į visą tiesą, nes ji nekalbės iš savęs, bet kalbės vien apie tai, ką girdi, ir jums apreikš, kas bus ateityje.“ Jėzus, dabar įžengęs į dangų, vis dar yra žmogus, vis dar Dievas ir veda mus per Šventąją Dvasią į savo tiesą. Tėvo karalystė atėjo pas žmoniją. 1 Korintiečiams 15:28 sakoma, kad kai visa bus pajungta Jėzui, Jis grąžins karalystę Dievui Tėvui, kad Jis galėtų būti „viskas visame kame“ arba „visa visame“. Tada viskas grįš prie Dievo Tėvo, viso gėrio Šaltinio.

 

Jėzaus Gimtadienis ( vert.Kalėdos); pagoniškos šaknys, o ne tikroji Jo gimimo data

 

Kai kurie ginčijasi dėl šventimo datos  dėl įvairių priežasčių – nuo ​​to, kad tai nėra tikroji Jo gimimo data, iki pagoniškų šventės šaknų. Tačiau mes ne visada švenčiame savo gimtadienius tikslią dieną, todėl veidmainiška naudoti šią priežastį.

 

Kai žmogus pradeda šią šventę  matuoti pagal pagoniškas šaknis, jis pirmiausia turi ištirti, atrasti ir tada nebevartoti visko aplinkui, turinčio pagoniškas šaknis. Kaip tai padaryti? Net mūsų (angl. vert.) mėnesiai ir savaitės dienos turi pagoniškas šaknis. Sausis pavadintas Janu vardu, vasaris – pagoniškos šventės, vadinamos „Februa“, kovas – karo dievo Marso vardu ir taip toliau. Nuo antradienio iki šeštadienio dienos vadinamos dievų ir deivių vardais (angl.) (sekmadienis – saulės, pirmadienis – mėnulio).

 

Gimtadienio tortai yra apvalūs ir su žvakėmis, nes senovės graikai gamino apvalius tortus mėnulio deivei Lunai pagerbti, uždegdavo žvakes, o gimtadienio švenčiantys žmonės jas užpūsdavo, melsdamiesi jai išsakydavo savo norus ir palinkėjimus – jų maldos dūmams kylant į Luną.

 

Mes nesame senovės graikai, romėnai, vokiečiai ar kiti pagonys. Ką darome, darome Viešpačiui, pagerbdami ir prisimindami didžiulę Dievo sūnaus dovaną – tapimą žmogumi ir gimimą pačiomis kukliausiomis aplinkybėmis.

 

Pauliaus buvo paklausta apie tas pačias problemas: šventes ir maistą, kuris pirmą kartą buvo paskirtas šventykloje to meto dievams ir deivėms. Jis sakė, kad kiekvienas turėtų būti įsitikinęs savo protu, nes „žinome, kad nėra dievų, tik vienas Dievas, kuriam esame ir kuriam tarnaujame“ (1 Kor 8, 4–7). Jis taip pat sakė neieškoti kaltės tuose, kurie įsitikinę kitaip nei mes, bet vaikščioti meilėje.

 

Nuostabi malonė! Kas blogo pasirinkti dieną ir ją švęsti! Man nesvarbu, ką senovės pagonys veikė tą dieną ar su savo medžiais, jie nesu aš! Žinau, kad dievai ir deivės yra niekas, nes, kaip rašė Paulius, mumyse yra Kristus. Švęskite, kaip norite, arba ne. Būkite visiškai įsitikinę savo protu, bet neieškokite kaltės kituose dėl jų pasirinkimų. Jie atsako, kaip sakė Paulius, Jėzui, o ne jums. (Romiečiams 14, 10–14)

 

Pastaba: nepamirškite mūsų CWOWI programėlės, kuri gali būti jums palaiminimas.

 

Fenn šeima: Esame jums dėkingi. Artėjant metų pabaigai, mes „prisimename“ Jo ištikimybę, parodytą per jūsų ištikimas maldas ir aukas. Paulius rašė 2 Korintiečiams 8:4-5, kad jų aukos paskatino juos prisijungti prie Pauliaus tarnystės, ir taip yra iki šiol su jūsų parama ir Viešpaties mums duota tarnyste.

 

Ačiū! Linksmo Jėzaus Gimtadienio ir laimingų Naujųjų metų!

 

John, Barb, Brian, Amy