John Fenn, Dievas rodo pavyzdį kitiems; 3/4, Apsilankymai, Vadovai. Savaitės mintys 2025-12-13

 John Fenn, God making examples of others; 3/4, Visitations, Leaders. Weekly Thoughts 12/13/25

 

Sveikinu visus,

 Šiuolaikinės visuomenės ieško pavyzdžių, kaip gyventi visose netinkamose vietose. Popkultūra yra akivaizdus pavyzdys. Taigi, atrodo, kad krikščionims neįprasta žiūrėti į senovės vyrus ir moteris kaip į gerus ir blogus pavyzdžius,

tačiau tų senovės žmonių gyvenimai yra aprašyti Šventajame Rašte, kad galėtume gyventi ir mokytis.

 

Dovydo gyvenimas nuo Galijoto iki Batšebos, nuo jo sūnaus Abšalomo maišto iki Saliamono yra aprašytas visiems. Jo emociniai kalneliai šiais įvairiais gyvenimo laikotarpiais yra Psalmėse, kad visi galėtų juos matyti. Kitų pergalės ir nesėkmės buvo išsamiai aprašytos kaip pavyzdžiai mums. Nuo Abraomo, kai jis pagimdė kūdikį su Hagara, iki Izraelio dykumoje, iki Malachijo laikų kunigų, iškraipiančių Raštą pagal savo geismus – visa tai yra gero, blogo ir bjauraus pavyzdžiai.

 

Prieš daugelį metų patyriau porą apsilankymų, kurių metu Viešpats mane mokė apie teismą.

 

Tuo metu paklausiau apie Ananiją ir Sapfyrą, kurių mirtys, aprašytos Apaštalų darbų 5:1-11, visiems įskiepijo Dievo baimę, kaip pavyzdį, ko nereikėtų daryti.

 

„Kodėl buvai toks griežtas Ananijui ir Sapfyrai?“ – paklausiau. „Atminkite, kad mano kūnas tuo metu buvo sutelktas Jeruzalėje (išskyrus tuos, kurie buvo išsklaidyti po Sekminių). Tai, ką jie siekė įvesti, negalėjo būti leidžiama.“

 

Bažnyčios vienybė tais pirmaisiais metais buvo tokia stipri, kad veidmainystė buvo tarp jų negirdėta. Tai buvo iki tol, kol Ananijas ir Sapfyra nusprendė visiems meluoti apie savo auką. Viešpats juos iš karto nuteisė, abu krito negyvi po 3 valandų, patvirtinę savo  melą tiesiai  Petrui. Viešpats man pasakė:

 

„Prisimink, mano sūnau. Teismo lygis visada lygus patepimo lygiui.“

 

Tada paprašiau Jo apibrėžti „patepimą“. Jis atsakė: „Galite manyti, kad tai yra akivaizdus Dievo buvimas.“ Iškart pradėjau galvoti ne tik apie Jo buvimą pamaldose, bet ir apie žmogaus gyvenime, akivaizdų buvimą palaiminimo, malonės, laiko pavidalu. Supratau „patepimą“ kaip daugiau nei Jo buvimą, jaučiamą pamaldose, bet ir žmogaus gyvenime. Akivaizdus reiškia „matomą, akivaizdų ar apreikštą“.

 

Jis tęsė: „Daugelis šaukiasi Tėvo, kad atsiųstų prabudimą, bet aš jums sakau tiesą: jei Tėvas atneštų atgimimą šiai tautai, visoje šalyje būtų daug, daug Ananijų ir Sapfyrų (mirusiųjų)“.

 

Viešpats tuo metu parodė jiems pavyzdį, tačiau vėliau Apaštalų darbų 7 skyriuje jis leido Sauliui iš Tarso persekioti tikinčiuosius ir dalyvauti jo egzekucijoje. Apaštalų darbų 8:1-3 sakoma, kad Saulius „naikino“ surinkimą (bažnyčią), įsiverždamas į namus, suimdamas vyrus ir moteris ir siųsdamas juos į kalėjimą. Graikiškas žodis, verčiamas „sunaikinti“, yra „elymaineto“ – šiame žodyje galite įžvelgti anglišką žodį „eliminate“. Tikintieji rinkdavosi namuose anuomet, kaip ir šiandien didžiojoje pasaulio dalyje, todėl įėjimas į namus ir žmonių gabenimas į kalėjimą naikino tą (namų) surinkimą ir ištisas šeimas.

 

Tačiau Viešpats sustabdė persekiojimą, kai pasirodė Sauliui (Pauliui) už Damasko ribų, neleisdamas persekiojimui plisti ir leisdamas Evangelijai plisti už Jeruzalės ribų. Paulius sakė, kad Viešpats parodė jį kaip pavyzdį per malonę ir kaip pavyzdį tiems, kurie vėliau įtikės Viešpačiu.

 

Ar yra dalykų mūsų praeityje, kurie verčia mus bijoti kada nors grįžti prie tos (tų) nuodėmės (-ių)? Ar Viešpats mus apribojo ar sustabdė, pasirinkdamas parodyti mums savo išgelbėjimą ir paversdamas tuos dalykus klaidų pavyzdžiais, kurių niekada nereikėtų kartoti?

 

Laiške žydams 10:32-33 sakoma: „Prisiminkite tas ankstyvąsias dienas, kai pirmą kartą buvote apšviesti ( Viešpaties), ir prisiminkite didelius sunkumus, kuriuos tuo metu patyrėte, kartais net viešai demaskuojami ir persekiojami.“

 

Tos dienos turi būti mums pavyzdžiai, kad mes niekada jau ten nesugrįšime ir kad matytume Jo malonę tarp mūsų.

 

Panagrinėkime, kodėl jos buvo duotos kaip pavyzdžiai visiems, pateikdami šiuolaikinį pavyzdį.

 

1995–1996 m. buvo paviešintas prezidento Clintono romanas su Baltuosiuose rūmuose dirbančia stažuotoja. Paklausiau Tėvo, kodėl Jis leido atskleisti šį privatų skandalą.

 

„Aš leidau, kad jo romanas būtų matomas... nes jis atstovauja savo kartos nuodėmėms, kurios yra geismas ir godumas. Aš leidau, kad kai kurie, pamatę jo gyvenimą, galėtų pasakyti: „Matote, jis toks pat kaip aš“, ir tęsti savo kelią, arba „Matote, jis toks pat kaip aš“, ir atgailauti bei pakeisti savo kelius.“

 

Šios klaidos buvo leistos atskleisti, kad būtų papeiktos visų akivaizdoje, kaip mokė Paulius, kad kiti bijotų ir pasimokytų iš jų pavyzdžių.

 

Štai kas nutinka, kai pastoriaus nuodėmė atskleidžiama – kad būtų pavyzdys kitiems. 1 Timotiejui 5:19-20 Paulius rašo: „Nepriimk kaltinimo prieš vyresnįjį be dviejų ar trijų liudytojų. Kas nusideda, tą papeik kitų akivaizdoje, kad visi kiti bijotų.“

 

Todėl, kai matome atskleistą pastoriaus svetimavimą ar dvasinį smurtą, neturime  tai apkalbinėti ar bambėti visuomenėje. Socialinė žiniasklaida puola asmenį asmeniškai. Dievo tikslas yra parodyti pavyzdį, „kad kiti bijotų“. Viešo nuodėmės atskleidimo kontekstas susiaurintas iki lyderių – jis nesako atskleisti bažnyčios nario nuodėmės visai bendruomenei. Paulius rašo konkrečiai apie lyderius.

 

Žinia apie Ananijo ir Sapfyros mirtį būtų patekusi į vietinių naujienų pranešimus taip, kaip pastoriaus nesėkmė šiandien patenka į naujienas. Ar mes juos laikome pavyzdžiais prieš savo akis, apmąstome Viešpaties teismą ir išnagrinėjame savo gyvenimą? Ar kada nors sakome tai, ką reguliariai sakydavo mano tėvų karta: „Aš einu tik dėl dievo malonės.“?

 

Kitą savaitę – apsilankymas, kuriuo retai dalinuosi, apie tai, kaip Viešpats moko mus remdamasis pavyzdžiais iš mūsų pačių gyvenimo. Iki tol, laiminu,

 

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com

.