John Fenn; Dievas pateikia žmonėms pavyzdžius. 4/4, Paralelės. Savaitės mintys, 2025-12-22

John Fenn; God making examples of others. 4/4, Parallels. Weekly Thoughts, 12/22/25

 

Sveikinu visus,

 Apžvelgdami, kaip Viešpats naudojo ir naudoja kitų žmonių gyvenimus kaip pavyzdžius mums, negalime pamiršti Jėzaus pavyzdžio.

 

„...Kristus kentėjo už mus kaip pavyzdys, kad eitume Jo pėdomis.“ 1 Petro 2:21

 

„Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau.“ Jono 13:15

 

Ne kojų plovimo veiksmas, o platesnis Jo gyvenimo pavyzdys – tarnavimas kitiems.

 

Dvasinis augimas, kaip ir fizinis, vyksta etapais.

 

„Kaip naujagimiai trokškite tyro pieno, kad augtumėte savo išgelbėjimui.“ 1 Petro 2:2. Naujagimis yra 100 % priklausomas nuo motinos, kad gautų pieną, šilumą, pastogę, komfortą. Ir kūdikis prateka iš abiejų galų ( juokinga). Jie pridaro netvarkos.

 

Bet jie geria pieną ir auga; mes nežinome kaip, jie tiesiog tai daro. „Troškite tyro pieno.“ Tyro pieno, kad galėtumėte augti. Ne keisto skonio pieno, t. y. ne blogo mokymo. Ne kvailo mokymo. Ne mokymo, vedančio į vergiją, bet tyro, kuris padeda jums augti.

 

Laiške Galatams 4:19 Paulius rašė: „Mano vaikeliai, vėl dejuoju gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus.“

 

Galatijos surinkimas (bažnyčia) buvo vidurinėje šiuolaikinės Turkijos dalyje. Paulius lankėsi šiame regione per visas 3 savo keliones, aprašytas Apaštalų darbų knygoje. Pagrindiniai jo miestai buvo Listra, kur 14:8-9 buvo išgydytas luošas vyras, ir Derbė. Būtent  juos jis užtarė savo maldoje dejavimą prilygindamas gimdančios moters dejavimui.

 

Kai  ką nors užtariame

 

Kai jiems sunku  gyvenime ir su Viešpačiu, tai labai panašu į susitraukimų (kitaip sąrėmių) seriją: intensyvumas, poilsis, intensyvumas, poilsis. Visą tą laiką kūdikis auga (Kristuje). Kai reguliariai užtariame  tokį augimą šeimoje ir tarp draugų, mums reikia šio fizinio augimo pavyzdžio, kad suteiktų mums kantrybės, kai Kristus formuojasi juose. Susitraukimas, poilsis, susitraukimas, poilsis.

 

Kadangi Tėvas veikia žmoguje, tai, ką Jis daro, ne visada matoma žmogui, kuriam labiausiai rūpi, kad jie augtų Kristuje! Pauliaus maldos Efeziečiams 1:17-19 ir 3:15-20 yra apie tai, kad Tėvas atvertų jų supratimo akis ir sustiprintų juos jų vidiniame žmoguje, kad jie pažintų Kristaus meilę.

 

Tai nėra išorinis dalykas. Taip dažnai, kai meldžiamės už mylimą žmogų, norime pamatuoti pažangą. Tačiau tos pažangos nematysime. Kai Petras Mato 16:16-17 sušuko, kad Jėzus yra Kristus(Mesijas vert.), Jėzus pasakė, kad Tėvas jam tai parodė. Tačiau niekas nežinojo, ką Tėvas rodė Petrui, kol jis to neišsakė visiems.

 

Tas pats pasakytina ir apie mūsų artimuosius bei Tėvo darbą juose. Nesužinosime, kas vyksta, kol jie nebus pasirengę to išreikšti. Tad būkite kantrūs, Tėvas veikia.

 

1 Korintiečiams 3:1-3 Paulius juos bara vadindamas kūdikiais:

 

„Broliai, negalėjau į jus kreiptis kaip į tuos, kurie gyvena Dvasia, bet kaip į tuos, kurie dar tebėra pasaulietiški – kūdikiai Kristuje. Daviau jums pieno, o ne kieto maisto, nes dar nebuvote jam pasiruošę. Iš tiesų, jūs dar nesate pasiruošę. Jūs vis dar esate pasaulietiški. Jei tarp jūsų pavydas ir ginčai, argi nesate pasaulietiški? Argi nesielgiate kaip paprasti žmonės?“

 

Krikščionis pasakys, kad nėra kūdikis Viešpatyje, nes pažįsta Jį metų metus, galbūt dešimtmečius. Tačiau tai nėra dvasinio augimo matas. Jei žmogus gyvenime yra priešiškumas, ir jis  sako tai, ką sakė korintiečiai: „Aš esu Apolo“ ir „Aš esu Pauliaus“, jis vis dar kūdikis.

 

Žmogui gali būti 50 metų, jis metų metus dainavo solo, vadovavo sekmadieninės mokyklos skyriui, bet jei jis kelia nesantaiką, yra įsivėlęs į nesantaiką ir palaiko vieną pusę, kaip tai darė kai kurie korintiečiai, jis yra kūdikis.

 

Paulius 1 Korintiečiams 3:2 rašė, kad norėjo juos pamaitinti mėsa, bet jie negalėjo su to priimti. Tai yra žmonių problema, kai jie savo dvasinę brandą matuoja pagal tai, kiek jie žino. Jie mano, kad žinios yra lygu brandai, bet Biblijoje taip nesakoma. Joje sakoma, kad reikia augti, kad gyvenime turėtume  Dvasios vaisius ir turėtume Jo charakterio dievobaimingumą, kuris žymi brandą – būti Žodžio vykdytoju, o ne vien klausytoju.

 

Kad Pauliaus žodžius būtų galima pritaikyti mūsų laikams, galėtume sakyti, kad žmogus, kuris taip įsitraukia į tam tikrą mokymą, kad atstumia kitus, netgi atsiriboja nuo tų, kurie su juo nesutinka, ar pyksta ant tų, kurie su juo nesutinka, yra kūdikis Kristuje. Jie galbūt pažinojo Viešpatį dešimtmečius, bet pagal Dievo matus jie tėra kūdikiai.

 

 

Laiške efeziečiams 4:14-15 Paulius tai išdėstė taip:

 

 

„Kad nebebūtume kūdikiai, siūbuojami bangų ir blaškomi visokių mokymų vėjų, žmonių gudrumo ir apgaulingų kėslų. Verčiau, kalbėdami tiesą su meile, augtume ir visais atžvilgiais taptume brandžiu kūnu to, kuris yra galva – Kristus.“

 

 

Kūdikystės įrodymas nėra būti įžvalgiu žmogumi. Kūdikiai siūbuojami šen bei ten su...

. Naujausia doktrina. Kūdikiai negali atskirti tiesos nuo melo. Kūdikiai negali atskirti, to kas moko gudrumu, bandydamas juos užkabinti.

 

Kiek žmonių pasiduoda interneto dalykams ir iškelia juos aukščiau už skyrius ir eilutes, netgi aukščiau už sveiką protą! Bet kai kažkas rezonuoja mūsų dvasioje, tai įgauna prasmę dvasiai ir sielai. Tai nedirgina pojūčių, bet Tiesos Dvasia viduje sutinka, ir tas žmogus jaučia tą sutikimą, tą nusiraminimą, tą ramybę.

 

Tačiau dvasiniai vaikai yra per jauni ir nesubrendę, kad tai atpažintų. Pagalvokite, kaip mokome vaikus saugotis „ nepažįstamų žmonių“ – nebūti įviliotiems žmogaus į automobilį, kuris jiems siūlo saldainių arba teigia, kad klausia kelio. Galimas pavojus kylantis bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, šito  mokomas kiekvienam vaikas. Tėvai aprūpina vaikus GPS , duoda jiems telefonus ir dar daugiau,  ne todėl, kad nepasitiki savo vaiku, bet todėl, kad supranta, jog vaikas neturi įžvalgumo, brandos ar patirties su nepažįstamaisiais.

 

Jei viską, kas mums nutinka, laikysime pavyzdžiu, iš kurio galime pasimokyti, Tėvas maloningai duos mums įžvalgų apie tai, ką padarėme ne taip, ir ką galėtume daryti ateityje ir dar daugiau.

 

Kai Jėzus liepė mokiniams saugotis fariziejų raugo, jie manė, kad Jis supyko, jog jie nepasiėmė pakankamai duonos. Jo atsakymas Morkaus 8:17 yra pavyzdys mums, kad atpažintume, ką Jis daro ir padarė mūsų ir kitų gyvenimuose: „Kaip jūs to nesusiejote? Ar jūs to nesuvokėte ir nesuprantate? Ar jūsų širdys užkietėjusios?“

 

Pažvelkime į visus aplink mus esančius pavyzdžius ir leiskime Viešpačiui mus mokyti, pataisyti, įkvėpti! Nauja tema kitą savaitę, iki tol – laiminu,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com