2025 m. balandžio mėn. naujienlaiškis

 April 2025 Newsletter

 

Sveikinu visus,

 Ačiū už jūsų maldas už mus ir mūsų šeimą. Brianas ir toliau gerai atsigauna po nugaros operacijos, už ką esame labai dėkingi. Mums su Barbara viskas gerai,

kaip ir Chrisui.

  Artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais mūsų laukia tarnystės kelionės, o Chrisas visada mums rūpi. Būdamas psichiškai maždaug 4 metų, nors fiziškai jam 44 metai, jis klausia grupės namų darbuotojų, kada ateis tėtis. Penktadieniais jis sėdi ant savo lovos krašto apie 8 val. ryto ir šaukia darbuotojus,  žiūrėdamas pro langą, žinodamas, kad atvyksiu, ir klausia: „Ar čia jau yra tėtis! kai jis mato, kaip įvažiuoja mano automobilis. Keliaujant jis visada yra mūsų mintyse. Ačiū už jūsų maldas už jo ramybę.

  

Orlando konferencija, rugsėjo 20 d., žr. aukščiau.

 

Mes kviečiame nedidelį kiekį žmonių, kad išlaikytume intymumą, skiriame laiko  klausimams ir atsakymams, asmeninei maldai ir siekiame lankstumo tekėti su Viešpačiu.

 

Namų surinkimai

CWOWI kas mėnesį auga, kai pradeda kurtis namų surinkimai arba dalijasi senesni, atsiranda norinčių  būti kitų dalimi tame pačiame dvasiniame puslapyje. Didžiausias pokytis, kurį mačiau per pastaruosius 23 CWOWI metus, yra tas, kad žmonės nori turėti namų surinkimą, nes nori tikrų dalykų. Namų surinkimo bendrystės jie siekia ne dėl to, kad buvo įskaudinti auditorinio tipo surinkime, o todėl, kad nori apčiuopiamos tikrovės, randamos santykiuose Kristuje. Tai nuostabu.

  

KWOWI

 

Per pastaruosius porą metų visi matėme, kad pragyvenimo išlaidos išaugo, o tai ypač skaudžiai atsiliepia antrojo ir trečiojo pasaulio šalims. Tai reiškia, kad mūsų rėmėjų parama nesiekia tiek, kiek anksčiau, todėl ateinančiais mėnesiais pakeisime jų paramos išmokėjimo būdą.

 

 

Vaikų parama bus tęsiama, lėšos bus skiriamos vaikų surinkimo veiklai, o ne kiekvienai šeimai atskirai. Tokiu būdu galime sutelkti paramos lėšas, kad veiksmingiau pasiektume visus vaikus, turinčius maisto ir fizinių poreikių, Biblijos ugdymo ir panašių dalykų. Be to, kadangi mūsų remiami vaikai baigia pradinio lygio  paramą, , gauname daugiau prašymų dėl pagalbos vidurinėje, prekybos mokykloje ir kolegijoje. Galimybė sutelkti išteklius leis KWOWI ateityje būti lankstesniems šiems poreikiams.

 

 

Taip pat turiu pranešti visiems, kad mes turėjome nutraukti savo bendravimą su Edvardu Ugandoje, kuris nuo pat pradžių buvo mūsų pagrindinis lyderis. Deja, po kelių moralinių nesėkmių be pokyčių ar atgailos buvome priversti imtis šio veiksmo. Nežiūrėjome į tai lengvabūdiškai ir be įrodymų. Mes informavome Ugandos komandą apie įvairias vyriausybines ir agentūrų programas šioje vietovėje, kad vaikai toliau gautų priežiūrą, tačiau tai nebus teikiama su CWOWI ar KWOWI. Jei jis susisieks su jumis, atminkite, kad jis nebėra susijęs su CWOWI ar KWOWI. Aktyviems rėmėjams siunčiamas el.laiškus. Ačiū už jūsų maldas už Edvardą, jo žmoną ir šeimą, ypač šiuo sunkiu metu.

 

 Skirtumas tarp tikėjimo ir pasitikėjimo

 

Tikėjimas kyla iš Viešpaties apreiškimo. Iš malonės esame išgelbėti – malonė yra Dievo arba Jo plano apreiškimas. Petras gavo malonę, apreiškimą iš Tėvo, kad Jėzus yra Kristus. Kai jis tai ištarė, tai buvo tikėjimas. Nojus gavo apreiškimą apie potvynį ir nurodymus statyti arką. Tikėjimas buvo jo atsakas. Tikėjimas visada remiasi apreiškimu, pirmiausia malone. Tikėjimas yra mūsų atsakas į malonę.

 

 Viltis yra sielos, proto ir emocijų sritis. Malonė yra apreiškimas, ir tas apreiškimas verčia mūsų protą įsivaizduoti, kaip bus, kai... tai viltis.

 

 

Pavyzdžiui, Morkaus 5:26-28 moteris, serganti kraujavimu; „Kai ji išgirdo apie Jėzų... ji pasakė: „Jei tik paliesiu Jo drabužius, aš pasveiksiu.“ Išgirdusi apie Jėzų ir visus tuos išgijimus, ji turėjo apreiškimą, kad bus išgydyta, ir tai suteikė jai vilties. Tikėjimas buvo jos prisilietimas prie Jo drabužių kraštų – jos veiksmas, pagrįstas apreiškimu, suteikusiu jai viltį. Tikėjimas buvo atsakas.

 

 

 

Morkaus 10:46-52 aklas Bartmiejus stovėjo prie kelio ir „Išgirdęs, kad tai Jėzus iš Nazareto, jis sušuko: „Dovydo Sūnau (Mesijau), pasigailėk manęs“.“ Bartimiejus turėjo apreiškimą, kad Jėzus yra Mesijas, kaip ir Petras Mato 16-17: Tai suteikė viltį ir tikėjimą garsiai minioje vadinti Jėzų Mesiju. Jėzus jam pasakė: „Eik savo keliu, tavo tikėjimas išgydė tave“.

 

 

Hebrajams 10:16-20 mums sakoma, kad Dievas negali meluoti, todėl pažadėjęs Abraomui, kad jis taps galinga tauta, Jis prisiekė savimi. "Šiais dviem dalykais mes laikomės vilties, kuri yra  prieš mus ir  tarnauja kaip mūsų sielos inkaras, tvirtas ir saugus. Ji patenka į dangų už šydo, kur Jėzus jau nuėjo..."

 

 

 Viltis patenka į dangų, o tai reiškia mūsų sielą, vaizduotę, mintis, emocijas. Pirmiausia atėjo pažadas, kuris yra Dievo ketinimo apreiškimas. Apreiškimas (malonė) sukuria viltį mūsų sieloje, ir tada mes atsakome veiksmu, o tai yra tikėjimas. Štai kodėl „Tikėjimas yra dalykų, kurių tikimasi, esmė“. Pirmiausia atsiranda apreiškimas, tada atsiranda viltis, tada tikėjimas yra mūsų atsakas. Tą pavyzdį matome visoje Biblijoje, ir po šių eilučių Hebrajams 10 skyriuje jis patenka tiesiai į „tikėjimo salę“, 11 skyriuje – ir visi jie laikėsi to paties modelio. Apreiškimas, viltis, tikėjimo atsakymas.

 

 Visa tai reiškia, kad pasitikėjimas yra kitoks.

 

Pasitikėjimas yra pasyvus. Tikėjimas yra aktyvus. Tikėjimas yra mūsų atsakas į Dievo valios ar plano apreiškimą. Pasitikėjimas yra pasyvus, pagrįstas Jo ir Jo charakterio pažinimu iš praeities ištikimybės. Tikėjimas remiasi kažko, kas atsitiks, apreiškimu. Pasitikėjimas remiasi tuo, ką Jis jau padarė. Todėl pasitikėjimas yra ramus, tiksliai nežinodamas, kas nutiks, nes praeityje Jis įrodė, kad yra ištikimas.

 

 

Patarlės 3:5: „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo protu“. Pasitikėjimas grindžiamas tuo, kad mes nežinome ateities, bet žinome, kad ir kas nutiktų, Jis bus ten, Jis tai kontroliuos, Jo aprūpinimas bus atskleistas, kai to prireiks. Mes pasirenkame NEsiremti savo supratimu.

 

 

Pasitikėjimas viską ir visiškai atiduoda Dievui. Pasitikėjimas yra pasyvus, tikėjimas yra veiksmas, pagrįstas konkrečiu apreiškimu. Patarlių 30:5 sakoma, kad Jis bus skydas tiems, kurie Juo pasitiki. Tai dažnai būna sunku, taip sakant, neutralioje būsenoje. Kuo daugiau ir geriau pažįsti Jį, darosi lengviau. Naujajame Testamente kalbama apie Viešpaties „įtikinimą“.

 

 

Romiečiams 4:21 apie Abraomą sakoma: „Būdamas visiškai įsitikinęs, kad tai, ką pažadėjo, Jis gali įvykdyti“. Paulius rašė II Timotiejui 1:12: „Aš pažįstu Tą, kuriuo pasitikėjau... ir esu visiškai įsitikinęs, kad Jis gali išlaikyti tai, ką jam patikėjau, iki tos dienos“.

 

 

Pasitikėjimas  veikia net tada kai savo jėgomis prieini liepto galą.  Tikėjimas yra: eik, eik, eik remdamasi apreiškimu – Nojus ir toliau stato tą valtį, nepaisant tų, kurie aplink tave netiki. Abraomas toliau eina į Pažadėtąją žemę, Jozuė žygiuoja po miestą. Tačiau pasitikėjimas yra pasyvus, pagrįstas tyliu patikinimu, nes esame visiškai įsitikinę, kad Jis padarys tai, ką Jis sako, ir kad Jis išsaugos tuos ir tai, ką Jam patikėjome. Ir tas pasitikėjimas ateina per Jo pažinimą.

 

 Mano pasiūlymas yra skirti laiko ir peržiūrėti Jo ištikimybę jums iki šiol. Jei dabar nebūtum su Jėzumi, ar būtum gyvas? Peržiūrėkite Jo ištikimybę. Hebrajams 11:11 sakoma; „Sara gavo jėgų pastoti ir pagimdė vaiką, kai buvo vyresnio amžiaus, nes pripažino ištikimu Tą, kuris davė pažadą. Spręskite apie Dievo ištikimybę savo gyvenime. Skirkite laiko  peržiūrėti savo patyrimą. Tada jūs taip pat augsite tikėjime ir pasitikėjimu, kuris atneš ramybę ir poilsį.

 

 

Pasitikėjimas atsiranda žinant kažkieno charakterį. Kaip Viešpats buvo šalia jūsų praeityje ir kaip Jis yra čia su jumis dabar, taip Jis bus ir ateityje. Ilsėkis tame. Remdamiesi Jo praeities ištikimybės įrašais, būkite visiškai įsitikinę, kad tai, ką Jis pažadėjo, Jis ištikimai vykdo.

 

  Ačiū, kad esate mūsų gyvenime!

 

  Laiminu!

 

Johnas ir Barbas, Brianas ir Amy.