Lover of
One's Spirit/Soul but not Their Body
#2 of 3
Sveikinu
visus,
Aš dalinuosi
apie meilę asmens sielai ar dvasiai, ribų išlaikymą ir skirtumus tarp meilės kažkieno
dvasiai ir meilės jo/jos sielai.
„Meldžiu
Dievą, kad visa tavo dvasia, siela ir kūnas būtų išsaugoti nepriekaištingi
Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui“. 1 Tesalonikiečiams 5:23 Mes esame
trejybė, sukurti pagal Dievo paveikslą.
Šventajame Rašte kalbama* apie „Dvasios
meilę“, todėl žmogus gali sutelkti dėmesį į tikrąją meilę ir bendravimą su
Šventąja Dvasia savo viduje. Tuo pačiu metu daugelis bendrauja su Jėzumi ir
jaučia bičiulystę su Juo dėl savo gyvenimo sunkumų, kurie yra susiję su Jėzaus
gyvenimo sunkumais. Ir daugelis myli Tėvą ir sutelkia savo bendrystę į Jį. Bet
visi 3 elementai, kuriuos ką tik paminėjau, galimi vienu metu 1 asmeniui.
*Romiečiams 15:30, Filipiečiams 2:1
Taip pat ir
santuoka, kai myli savo sutuoktinio dvasią, sielą ir kūną. Visi 3 elementai yra
įtraukti į santuoką ir šios poros abipusės meilės sandorą.
Vienos
nakties nuotykis?
Kultūra sukelia
sumaištį tuo, kad ji susitelkia į meilę kūnui
(kūno), ignoruodama pasekmes sieloje. Tai lyg „gėdingas pasivaikščiojimas“ .Po
jo dvasioje jaučiamas susitepimas, siela
gailisi dėl to nuotykio, o kūnas stebisi, kaip jis leido sau tai padaryti.
Potraukis iš pradžių yra sieloje; akimirksniu ir
emocionaliai, tai priverčia plakti širdį
ir paveikia protą. Tačiau meilė yra ilgalaikė ir apima mažiausiai tris
pagrindinius elementus: intymumą (dvasia), aistrą (siela) ir įsipareigojimą
(kūnas). Hebrajams 4:12-13 sakoma, kad žmogaus širdis susideda iš dvasios ir
sielos, kurią gali atskirti tik Asmuo -Dvasios kalavijas (Jėzus).
Kalbant
fiziškai, kiekvienas vyras ir moteris pakankamai gerai pažįsta save, kad
žinotų, kas juos traukia priešingos lyties atstove. Įdomu tai, kad Izaijo
pranašystėje apie Mesiją Tėvas būtinai įtraukė šį faktą: „Jis neturi nei
grožio, nei išvaizdos, kad mes juo džiaugtumėmės“. Izaijas 53:2
Tėvas atmeta
savo Sūnaus fizinį potraukį, kad patrauktų žmones į išganymą. Jei myli Jėzų,
tai ne dėl Jo išvaizdos. Knygoje „Gyvenant pagal Dievo laikus“ pasakojau, kaip
buvau nustebęs, koks paprastas ir vidutiniškos išvaizdos yra Jėzus. Jei matote
Jėzaus vaizduojamą , kaip gražų kaukazietį su išryškintais veido bruožais, jį
nupiešęs asmuo buvo kūne.
Sielos
saitai
Tai tapo
krikščioniškos kalbos dalimi apie tikras sekso pasekmes ne santuokoje, o kai
kuriais atvejais – neseksualius, bet giliai romantiškus (sielos) jausmus
kažkam.
Mokymas apie
sielos ryšius gali prarasti pusiausvyrą. Pavyzdžiui, mokymas, kad kai vyras ir
moteris turi lytinių santykių ne santuokoje, naujas dvasinis kūdikis gimsta net
tada, kai fiziškai nepastoja. Tačiau apskritai krikščioniškai kalbama, kai
santykiai baigiasi, ryšiai su tuo
žmogumi emocinėje srityje išlieka.
Paulius 1
Korintiečiams 6:15-18 rašė, kad seksas su (šventyklos) paleistuve reiškia, kad
su ja tampate vienu kūnu. Tada jis rašė, kad esame dvasiškai susijungę su
Viešpačiu, dabar esame viena su Juo Kristuje. Todėl seksualinės nuodėmės yra
nuodėmės kūnui. Kitos nuodėmės ne visada yra prieš kūną, bet seksualinė (ir
kitos nuodėmės, pvz., rūkymas, persivalgymas ir kt.) r anuodėmės kūnui.
Tai reiškia,
kad seksualinė nuodėmė pasireikš kūne. Tai gali svyruoti nuo lytiniu keliu
plintančių ligų iki emocinės įtakos psichinei sveikatai ir gebėjimui emociškai
susisieti save su kuo nors ateityje. Čia atsiskleidžia sielos ryšiai, bet ne
tik per seksualinę sąjungą, nes sielos ryšiai nebūtinai yra seksualiniai. Tai
emociniai ryšiai, jungiantys du žmones, kurie nėra lengvai nutraukiami.
Sielos ryšių
požymiai yra sunkumas paleisti, neišspręstos problemos, dominuojančios jūsų
mintyse ir jausmuose, ir netgi išsekimo ir nuovargio jausmas. Žmogus pamilo
kažkieno sielą, galbūt jo kūną, ir tie prisiminimai bei jausmai išlieka. Tai
gali sukelti net fizinius jausmus ir pojūčius – ne tik todėl, kad jie nusidėjo
savo kūnui, bet ir pasireiškė jų sieloje.
Todėl sielos
ryšių įveikimas, išgydymas nuo jų apima žingsnius į natūralų ir emocinį.
Pirmiausia, žinoma, reikia pripažinti, kad tai, kas vyko, nebuvo sveika. Šis
sąmoningumas kartu su noru išgyti ir išlaikyti viską teisingai yra labai
svarbus. Labai svarbu nustatyti ribas su žmogumi. Priešingu atveju kiekvienas
kontaktas yra tarsi žaizdos atidarymas. Atleisti jiems ir (arba) sau yra labai
svarbu, nes dauguma iš mūsų esame patys sau didžiausi priešai. Atminkite, kad
atleidimas visų pirma yra sprendimas, o ne emocija. „Kai stovi melsdamasis,
atleisk“ reiškia, kad tai yra sprendimas (Morkaus 11:25).
Kažkuriuo
momentu žmogus turi susitelkti į padėką už išmoktą pamoką ir už Tėvo ištikimybę
, kad jį pervedė per tai. Dėkingumas ateina tada, kai žmogus atpažįsta išmoktą
pamoką, tačiau ji turi būti inicijuota, nes tai neįvyks natūraliai.
Turite susitelkti
į: „ką aš išmokau?“. Ir : „Esu dėkingas už savo asmeninį
augimą“. Štai kur leidžiant laiką Viešpaties akivaizdoje galima išgydyti. Jo
akivaizdoje nėra trūkumų, nėra nešvarumų, o Jo buvimas turi nuvalymo efektą –
surask tą vietą, kur dažniausiai patiri Viešpatį – garbink, pasivažinėjimo ar
pasivaikščiojimo metu, dirbk sode, eik į tą vietą dvasiškai ir, jei reikia,
fiziškai pasiek tą vietą ir tą garbinimo ir bendravimo būseną, kuri leidžia Jo
visumai tapti tavo visuma.
Sveika meilė kieno
nors dvasiai, sielai ar kūnui- kitą savaitę ir kur ji matoma Šventajame Rašte.
Iki tol,
laiminu,
Džonas Fenas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.