Dvasios/sielos bet ne jo/jos kūno mylėtojas 2 iš 3

 Lover of One's Spirit/Soul but not Their Body #2 of 3

 Sveikinu visus,

 Aš dalinuosi apie meilę asmens sielai ar dvasiai, ribų išlaikymą ir skirtumus tarp meilės kažkieno  dvasiai ir meilės jo/jos sielai.

 „Meldžiu Dievą, kad visa tavo dvasia, siela ir kūnas būtų išsaugoti nepriekaištingi Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui“. 1 Tesalonikiečiams 5:23 Mes esame trejybė,  sukurti pagal Dievo paveikslą.

  Šventajame Rašte kalbama* apie „Dvasios meilę“, todėl žmogus gali sutelkti dėmesį į tikrąją meilę ir bendravimą su Šventąja Dvasia savo viduje. Tuo pačiu metu daugelis bendrauja su Jėzumi ir jaučia bičiulystę su Juo dėl savo gyvenimo sunkumų, kurie yra susiję su Jėzaus gyvenimo sunkumais. Ir daugelis myli Tėvą ir sutelkia savo bendrystę į Jį. Bet visi 3 elementai, kuriuos ką tik paminėjau, galimi vienu metu 1 asmeniui. *Romiečiams 15:30, Filipiečiams 2:1

 Taip pat ir santuoka, kai myli savo sutuoktinio dvasią, sielą ir kūną. Visi 3 elementai yra įtraukti į santuoką ir šios poros abipusės meilės sandorą.

 Vienos nakties nuotykis?

 Kultūra sukelia sumaištį tuo, kad ji susitelkia į meilę  kūnui (kūno), ignoruodama pasekmes sieloje. Tai lyg „gėdingas pasivaikščiojimas“ .Po jo dvasioje jaučiamas  susitepimas, siela gailisi dėl to nuotykio, o kūnas stebisi, kaip jis leido sau tai padaryti.

 

 Potraukis  iš pradžių yra sieloje; akimirksniu ir emocionaliai, tai priverčia plakti  širdį ir paveikia protą. Tačiau meilė yra ilgalaikė ir apima mažiausiai tris pagrindinius elementus: intymumą (dvasia), aistrą (siela) ir įsipareigojimą (kūnas). Hebrajams 4:12-13 sakoma, kad žmogaus širdis susideda iš dvasios ir sielos, kurią gali atskirti tik Asmuo -Dvasios kalavijas   (Jėzus).

 

 Kalbant fiziškai, kiekvienas vyras ir moteris pakankamai gerai pažįsta save, kad žinotų, kas juos traukia priešingos lyties atstove. Įdomu tai, kad Izaijo pranašystėje apie Mesiją Tėvas būtinai įtraukė šį faktą: „Jis neturi nei grožio, nei išvaizdos, kad mes juo džiaugtumėmės“. Izaijas 53:2

  

Tėvas atmeta savo Sūnaus fizinį potraukį, kad patrauktų žmones į išganymą. Jei myli Jėzų, tai ne dėl Jo išvaizdos. Knygoje „Gyvenant pagal Dievo laikus“ pasakojau, kaip buvau nustebęs, koks paprastas ir vidutiniškos išvaizdos yra Jėzus. Jei matote Jėzaus vaizduojamą , kaip gražų kaukazietį su išryškintais veido bruožais, jį nupiešęs asmuo buvo kūne.

  

Sielos saitai

 

Tai tapo krikščioniškos kalbos dalimi apie tikras sekso pasekmes ne santuokoje, o kai kuriais atvejais – neseksualius, bet giliai romantiškus (sielos) jausmus kažkam.

  

Mokymas apie sielos ryšius gali prarasti pusiausvyrą. Pavyzdžiui, mokymas, kad kai vyras ir moteris turi lytinių santykių ne santuokoje, naujas dvasinis kūdikis gimsta net tada, kai fiziškai nepastoja. Tačiau apskritai krikščioniškai kalbama, kai santykiai baigiasi,  ryšiai su tuo žmogumi emocinėje srityje išlieka.

  

Paulius 1 Korintiečiams 6:15-18 rašė, kad seksas su (šventyklos) paleistuve reiškia, kad su ja tampate vienu kūnu. Tada jis rašė, kad esame dvasiškai susijungę su Viešpačiu, dabar esame viena su Juo Kristuje. Todėl seksualinės nuodėmės yra nuodėmės kūnui. Kitos nuodėmės ne visada yra prieš kūną, bet seksualinė (ir kitos nuodėmės, pvz., rūkymas, persivalgymas ir kt.) r anuodėmės kūnui.

  

Tai reiškia, kad seksualinė nuodėmė pasireikš kūne. Tai gali svyruoti nuo lytiniu keliu plintančių ligų iki emocinės įtakos psichinei sveikatai ir gebėjimui emociškai susisieti save su kuo nors ateityje. Čia atsiskleidžia sielos ryšiai, bet ne tik per seksualinę sąjungą, nes sielos ryšiai nebūtinai yra seksualiniai. Tai emociniai ryšiai, jungiantys du žmones, kurie nėra lengvai nutraukiami.

 

 Sielos ryšių požymiai yra sunkumas paleisti, neišspręstos problemos, dominuojančios jūsų mintyse ir jausmuose, ir netgi išsekimo ir nuovargio jausmas. Žmogus pamilo kažkieno sielą, galbūt jo kūną, ir tie prisiminimai bei jausmai išlieka. Tai gali sukelti net fizinius jausmus ir pojūčius – ne tik todėl, kad jie nusidėjo savo kūnui, bet ir pasireiškė jų sieloje.

 

 Todėl sielos ryšių įveikimas, išgydymas nuo jų apima žingsnius į natūralų ir emocinį. Pirmiausia, žinoma, reikia pripažinti, kad tai, kas vyko, nebuvo sveika. Šis sąmoningumas kartu su noru išgyti ir išlaikyti viską teisingai yra labai svarbus. Labai svarbu nustatyti ribas su žmogumi. Priešingu atveju kiekvienas kontaktas yra tarsi žaizdos atidarymas. Atleisti jiems ir (arba) sau yra labai svarbu, nes dauguma iš mūsų esame patys sau didžiausi priešai. Atminkite, kad atleidimas visų pirma yra sprendimas, o ne emocija. „Kai stovi melsdamasis, atleisk“ reiškia, kad tai yra sprendimas (Morkaus 11:25).

 

 Kažkuriuo momentu žmogus turi susitelkti į padėką už išmoktą pamoką ir už Tėvo ištikimybę , kad jį pervedė per tai. Dėkingumas ateina tada, kai žmogus atpažįsta išmoktą pamoką, tačiau ji turi būti inicijuota, nes tai neįvyks natūraliai.

 

 Turite susitelkti  į: „ką aš išmokau?“. Ir : „Esu dėkingas už savo asmeninį augimą“. Štai kur leidžiant laiką Viešpaties akivaizdoje galima išgydyti. Jo akivaizdoje nėra trūkumų, nėra nešvarumų, o Jo buvimas turi nuvalymo efektą – surask tą vietą, kur dažniausiai patiri Viešpatį – garbink, pasivažinėjimo ar pasivaikščiojimo metu, dirbk sode, eik į tą vietą dvasiškai ir, jei reikia, fiziškai pasiek tą vietą ir tą garbinimo ir bendravimo būseną, kuri leidžia Jo visumai tapti tavo visuma.

 

 Sveika meilė kieno nors dvasiai, sielai ar kūnui- kitą savaitę ir kur ji matoma Šventajame Rašte.

  

Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas