John Fenn, Asmeninės kalbos ne dovana? 2 iš 3, Dvasios priėmimas

 John Fenn, Personal tongues not a gift? 2 of 3, Receiving the Spirit, 4/26/25, Weekly Thoughts

Sveikinu visus,

Yra  toks senovės indėnų palyginimas  1500–1200 m. pr. Kr. apie grupę aklų vyrų, kurie išgirdo apie keistą gyvūną, vadinamą drambliu, atvežtą į jų kaimą.

 Aklieji nusprendė ištirti šį naują gyvūną, kad sužinotų, kaip jis atrodo. Vienas vyras apčiuopė straublį ir pasakė, kad jis panašus į storą gyvatę. Kitas palietė ausį ir pasakė, kad jis plokščias ir platus kaip didelė vėduoklė. Kitas palietė koją ir pasakė, kad dramblys aukštas ir tiesus kaip medžio kamienas. Kitas palietė jo šoną ir pasakė, kad jis aukštas ir plokščias kaip siena. Kitas palietė uodegą ir pasakė, kad jis ilgas ir liesas kaip virvė. Paskutinis apčiuopė iltį ir pasakė, kad jis ilgas kaip ietis.

 

Kiekvienas iš jų su pasitikėjimu padarė išvadą, kaip atrodo dramblys, bet klydo. Kai kurie elementai buvo teisingi, tačiau jie negalėjo sujungti visų dalių, kad tiksliai suprastų, kaip atrodo dramblys, nes jie buvo akli. Įsivaizduokite, kad esate regintis žmogus, labai gerai susipažinęs su drambliais, stebintis akluosius ir klausantis jų pasitikinčių teiginių. Žmogus, turintis regėjimo ir patirties, geriau supranta apie dramblio išvaizdą ir gali pasakyti, kur kiekvienas aklasis klysta ar tik iš dalies yra teisus.

 

Kai krikščionių ganytojai ir mokytojai, neturintys Šventosios Dvasios, moko apie Šventąją Dvasią, jie yra kaip aklieji tame indėnų palyginime. Tiesos ieškantys žmonės pasimeta dėl visų prieštaringų mokymų. Tačiau tiems, kurie turi Šventąją Dvasią, jų mokymai akivaizdžiai klaidingi, kaip kad regintis žmogus, klausantis aklųjų, žino , koks iš tiesų dramblys, ir supranta, kad aklieji klysta.

 

Aklieji mokytojai...

...mokė, kai žmogus gimsta iš naujo, jis taip pat gauna ir  Šventąją Dvasią. Bet ne to mokė Jėzus ir Naująjį Testamentą užrašę apaštalai, taip pat ne to moko Apaštalų darbai.

 

Kai žmogus gimsta iš naujo, jis patiria Šventosios Dvasios kūrybinį veiksmą, kurio metu Dievo Dvasia atgaivina  jo senojo žmogaus dvasią. Vynmaišis tampa naujas. Tas žmogus dabar gali vaikščioti su Dievu, suprasti Šventąjį Raštą, bet jis neturi galios, kurią suteikia Šventosios Dvasios Asmuo ant jo ir jame.  Jėzus pasakė  atgimusiems mokiniams: „Jūs gausite jėgos, kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia“. Jų vynmaišiai buvo nauji, bet naujo vyno dar nebuvo įpilta į juos. Štai kodėl, praėjus maždaug 20 metų po Sekminių, Paulius uždavė klausimą: ar nuo tada, kai įtikėjote, gavote Šventąją Dvasią? Apaštalų darbai 19: 1-6

 

O aš pridėsiu asmeninį liudijimą.

 

Paulius suprato, kad tarp gimimo iš naujo ir Šventosios Dvasios gavimo dažnai yra laiko tarpas, todėl jis paklausė, ar jie gavo Šventąją Dvasią nuo tada, kai tikėjo. Iš klausimo matome, kad Paulius tikėjo, kad iš naujo gimęs krikščionis dar iš tikrųjų neturi Šventosios Dvasios. Pagalvokite apie tai, kad dauguma NT autorių netikėjo, kad iš naujo gimęs krikščionis gavo Šventąją Dvasią. Palyginkite tai, ką tikite, su tuo, kuo tikėjo Paulius.

 

Man praėjo keli mėnesiai nuo gimimo iš naujo iki Šventosios Dvasios gavimo. Po kelių savaičių, kai gimiau iš naujo, maniau, kad  kažkas dar turi būti daugiau, nes skaičiau Apaštalų darbus ir NT laiškus, o savo gyvenime nemačiau nei artumo su Viešpačiu, nei galios, kurią jie turėjo. Aš paklausiau Tėvo; "Nenoriu būti nedėkingas, bet ar čia jau viskas? Maniau, kad mano gyvenime bus daugiau galios, daugiau tavo buvimo."

 

Po dienos ar dviejų paklausus Tėvo, ar yra daugiau,  mama man papasakojo apie Šventosios Dvasios gavimą. Tada mergina Janny, kuri atvedė mane pas Viešpatį, papasakojo apie krikštą Šventąja Dvasia. Pradėjau mokytis ir skaityti knygas apie tai, išmokau viską, ką galėjau. Janny vaikinas ir būsimas vyras atvedė ją pas Viešpatį ir pamokė kaip gauti  Šventąją Dvasią, ji atvedė mane, o aš – savo merginą ir būsimą žmoną Barbarą.

 

2 būdai gauti Šventąją Dvasią

Barbara garbindama pati viena gavo Šventąją Dvasią. Aš gavau  šiek tiek sunkiau, uždėjus ant manęs rankas. Tai yra 2 būdai, kaip gauti Šventąją Dvasią , paminėti Šventajame Rašte. Apaštalų darbų 2:44 ir 10:44 Šventoji Dvasia nužengė ant jų ir jie pradėjo kalbėti kalbomis.

 

Noriu padrąsinti visus, ieškančius Šventosios Dvasios, nepasiduoti grupiniam spaudimui kažką burbuliuoti, mėgdžioti kažkieno kalbas ar kitokiems spaudimams, kažką netinkamo daryti. Viešpats pasitiks tave pagal tavo asmenybę, nes Jis tave sukūrė. Pavyzdžiui, Barbara yra labiau intravertiška nei aš. Ji labiau myli privatumą, todėl nenuostabu, kai mes, paaugliai, susitikinėjome, ji jautė, kad jai reikia būti vienai, savo kambaryje ir garbinti Viešpatį. Taip ji gavo. Galbūt jūs taip pat esate labiau privatus asmuo ir jums būtų geriau, jei būtumėte vienas, garbintumėte Viešpatį, išlietumėte giliausią savo širdies dalį Viešpačiui garbindami ir meilėje ir leistumėte Jam veikti per jus.

 

Apaštalų darbų 8:14-17 ir 19:1-6 paminėtas Šventosios Dvasios suteikimas rankų uždėjimu. Tai yra vieninteliai 2 Šventosios Dvasios priėmimo būdai, aprašyti Šventajame Rašte. Esu atviresnis, todėl neprieštaravau, kai Barbara ir mūsų draugai Janny ir Vic, kurie atvedė mus pas Viešpatį, uždėjo ant manęs rankas, kad gaučiau Šventąją Dvasią.

 

Buvome paaugliai, važinėjome Vic's Ford Mustang Mach II, greitaeigiu (jei esate pakankamai senas, kad prisimintumėte tą modelį). Užmiestyje radome vietą, kur pastatyti automobilį, ir susėdome ant žolės ratu, susikibę už rankų ir jie meldėsi už mane. 1975 m. buvau pripildęs savo galvą kiekvienu, koks tiki buvo  šios temos mokymu. Skaičiau apie žmones, kurie prilygo vienam iš tų aklųjų, kurie užčiuopė dramblio dalį, o tai sukėlė sumaištį. Taip pat perskaičiau Johno Sherrillo knygą „Jie kalba kitomis kalbomis“, kurioje buvo atsakyta į kai kuriuos mano klausimus, o tarp jų – kitas knygas ir nuomones. Mano galva buvo taip pilna kitų žmonių žodžių, kad man buvo sunku suprasti, kas vyksta mano dvasioje.

 

Kai tyliai garbinau Viešpatį, savo mintyse sakydamas Jam, kaip stipriai Jį myliu, Janny pasakė, kad pajusiu savo galvoje sklandančius skiemenų,  raidžių derinius ir ji pasakė, kad tik tikėjimu reikės išsakyti juos taip, kaip aš juos jaučiu ar matau. Man tai buvo padėjo, užmerkęs akis , bandžiau pamatyti  tarsi raides ir skiemenis, judančius iš dešinės į kairę vienas po kito, o aš juos tiesiog ištariau.

 

Aš taip susikoncentravau į tai, kad nepastebėjau Barbaros Janny, Vic ir nieko aplink save. Visiškai užmiršau, kad sėdžiu rate susikibęs rankomis. Pirmą kartą gyvenime buvau „Dvasioje“, kaip Jonas tai vadina Apreiškimo 1:10 ir 4:2. Viskas dingo, išskyrus tuos žodžius ir mano Tėvo ir Viešpaties garbinimą.

 

Iš kairės išgirdau, kaip Janny žodžius: „Tu supratai, Džoni, tu supratai“, ir aš grįžau į natūralią būseną. Tada klausiausi, ką sakau, nes maniau, kad meldžiuosi gražia kalba, pilna skiemenų ir tekėjau kaip  upė su ausį džiuginančiais garsais. Bet tada aš tik kartojau: „abba abba abba abba abba abba“. Supratau, kad patyręs tėvo netektį, kai jis paliko šeimą  prieš 4 1/2 metų, šaukiausi tėvo iš širdies – mano dvasia tegalėjo kalbėti „abba“ tai dienai, toks didelis buvo tėvo ilgesys.

 

Kaip pasikeitė mano maldos kalba ir kodėl kalbos – tai kažkas, ko net nesitikėjote iš  Dievo, kitą savaitę. Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

 

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org