John Fenn, The Holy Spirit not a personal gift? 3/3
Sveikinu visus,
Praėjusią savaitę baigiau kalbėdamas apie tai, kaip pirmą dieną po Šventosios Dvasios gavimo viskas, ką galėjau pasakyti melsdamasi kalbomis, buvo „abba
abba abba“. Toks buvo mano širdies išliejimas Tėvui.
Dalinuosi tuo, nes noriu jus padrąsinti, paaiškinti, kad kitos kalbos yra tik ta kita kalba, kurios niekada nesimokėte, kaip ir mažylis, kuris pirmą kartą mokosi kalbėti. Skirtumas yra tas, kad mažylis mokosi iš proto, bet kitos kalbos teka iš jūsų dvasios. Kadangi tai tikra kalba, ji pasikeis, kai kalbėtojas su ja susipažins. Įsivaizduokite mažylį, kuris „spageti“ taria kaip „ba-sgetti“, o po poros metų teisingai ištaria tą patį žodį – jis mokosi kalbos, kurios dar niekada nebuvo išmokęs. Taip atsitinka ir mums.
Dėl šios
priežasties, kai susipažinsite su Viešpaties jums duota kalba, galėsite pajusti
Jo emocijas ir toną. Bet tai tikra žmonių ar angelų kalba, ir jūs turite laisvę
naudotis ja, o kai tapsite labiau patyrę, išmoksite tai daryti kartu su Juo.
Bet kaip
sulaužyti „abba abba abba“ tą pirmąją
dieną?
Grįžau pas
Janny – merginą, kuri mane atvedė pas Viešpatį – ir jos atsakymas buvo
paprastas: „Paprašykite Tėvo, kad tai pakeistų“, taip ir padariau. Netrukus
mano mintyse pasirodė raidžių pasiūlymai ir skiemenys. Kai ištariau juos su tikėjimu, kad
jie yra iš Tėvo, jie greitai susiliejo į tikrą kalbą. Netgi pats bandžiau
pridėti raidžių, kurios niekaip netiko, todėl greitai sustabdžiau tą
eksperimentą – taip išmokau kalbos, kuri buvo tikra, neišgalvota.
Dievas nejudina
tavo liežuvio ir nepriverčia kalbėti
Kai Paulius 1
Korintiečiams 14:26-40 aprašė gaires, kaip būti svečiu kieno nors kito (namų) surinkime,
32 eilutėje jis rašė: „Pranašų dvasios yra pavaldžios pranašams“. Graikiškai:
"Dvasios tų, kurie kalba, yra pavaldžios tiems, kurie kalba".
Tai reiškia,
kad jūsų dvasia yra jums pavaldi. Paulius ką tik rašė jiems, kad jei turite
žodį iš Dievo, bet neturite galimybės juo pasidalyti, pasilikite jį sau, tarp
savęs ir Dievo – jūs nenusidedate. Ir nereikia tuo dalintis. Jis pasakė, kad
jei nėra galimybės, pasilikite tai sau. Jis taip pat liepė kalbėti paeiliui užleisti
vienas kitą. Jo mintis buvo ta, kad Dievas niekada neprivers jūsų kažką daryti,
kad jūs negalėtumėte kontroliuoti savęs.
Jei matote ką
nors drebantį kaip lapas, jis gali savo valia ir pastangomis sustabdyti
drebėjimą, bet vis tiek pajusti Jo buvimą ant savęs. Jei matote ką nors
šliaužiantį ant grindų kaip roplį, tai ne Dievas, tai demonas arba jie kūne mėgdžioja
kitus, kuriuos matė tai darant, arba bando atkreipti dėmesį ar panašiai. Dievas
neleis žmogui prarasti kontrolės.
Ar būna
atvejų, kai žmogų pribloškia Jo buvimas ir palieka visos jėgos?
Taip, bet
Šventajame Rašte matoma, kad tai nutinka tik kartais, kai Dievas
trokštantį žmogų įveda į transą arba jie patenka į Jo valdžią – tai ne mandagumo nugriuvimas, nes pamokslininkas tave
pastumia, bet laikas, kai tu ieškai Dievo ir Jo buvimas tampa toks stiprus, kad
tavo žemiškoji jėga tave visiškai
palieka – taip kartais nutinka. Jono 18:5-6 yra vienas iš pavyzdžių.
Dievas
nepaims tavo liežuvio ir nevers kalbėti kalbomis. Tai kalba, todėl kalbėk ja pats-
tu turi tai daryti. Jis suteiks jums žodžių, įkvėps jūsų dvasią, iš kurios
sklinda ta neišmokta kalba, bet Jis nevers jūsų to daryti. Jūs ir toliau
valdote. Tai, ką reikia įveikti, yra tikėjimas, kad tai, ką jūs kalbate, yra iš
Jo, o ne iš jūsų. Turėdami patirties galėsite pajusti tą srautą, kylantį iš
jūsų dvasios, aplenkiant protą.
Šis jūsų
proto aplenkimas, kai viskas išplaukia iš jūsų dvasios, yra gana įprastas
dalykas. Ar kada nors gavote nuostabų apreiškimą apie Viešpatį, ar problemos
sprendimą , kuris patenka į jūsų protą
ir galvojate; „Tai taip puiku, kad prisiminsiu tai vėliau“. O vėliau pamiršote?
Taip yra
todėl, kad Viešpaties apreiškimai yra jūsų dvasioje ir jūsų protas juos pastebi
ir jūs apie juos galvojate savo dvasia, bet jūsų protas to neužfiksuoja. Prieš
daugelį metų automobilyje pradėjau vežiotis bloknotą ir rašiklį, kad galėčiau užsirašyti
gautus apreiškimus. Dabar turiu išmanųjį telefoną ir tiesiog sakau telefonui
užsirašyti arba išsiųsti sau žinutę ar el. laišką.
Grįžkite į
savo prisiminimus ir analizuokite šiuos dalykus. Pergalvok juos. Pastebėkite ir
prisiminkite, kaip jautėtės, kai tas apreiškimas atėjo pas jus, pastebėkite,
kaip jis išplaukė į jūsų mintis, kaip su juo buvo ramybė. Tada pagalvokite apie
skirtumą, kai ką nors sugalvojate, kaip visa tai sutelkta jūsų smegenyse, o ne
dvasioje. Dėl šių dalykų mes augame ir tampame jautresni Jo Dvasiai mumyse.
Šventoji
Dvasia jau čia, žemėje.
Klaidinga
nuomonė, kad žmogus, norintis gauti Šventąją Dvasią, turi laukti Dievo, kad Jis kažką padarytų. Faktas yra tai,
kad Šventoji Dvasia jau šiandien tarnauja čia, žemėje, todėl mes nelaukiame,
kol ji mus pakrikštys Šventąja Dvasia. Mes turime būti pozicijoje ją priimti.
Maždaug prieš
2000 metų Sekminių dieną žmonijai buvo suteikta Šventoji Dvasia. Žmonės kalba
kalbomis nuo tada – tai niekada neišnyko. Tie, kurie taip teigia, nežino surinkimo
istorijos. Šventoji Dvasia yra čia dėl visų , kurie tiki. JI yra Dievo dovana,
apie kurią kalbėjo Petras ir Paulius, kaip jau minėjau nurodydamas Apaštalų darbus.
Jei norite
Šventosios Dvasios, arba ieškokite, kad kiti uždėtų ant jūsų rankas, arba
pabūkite vieni su Viešpačiu ir pradėkite garbinti Jį iš savo giliausio vidaus.
Šventoji Dvasia yra čia, bet garbinti Dievą ir kalbėtis su Juo iš savo dvasios
gali būti jums nauja – Ar gavote Šventąją Dvasią nuo tada, kai įtikėjote?
(Mūsų
svetainėje turiu keletą garso mokymų apie kalbas ir Šventąją Dvasią)
Nauja tema
kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,
Džonas Fenas
cwowi.org ir
el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.