John Fenn, Šventoji Dvasia nėra asmeninė dovana? 3/3,

 John Fenn, The Holy Spirit not a personal gift? 3/3

 Sveikinu visus,

Praėjusią savaitę baigiau kalbėdamas apie tai, kaip pirmą dieną po Šventosios Dvasios gavimo viskas, ką galėjau pasakyti melsdamasi kalbomis, buvo „abba 

abba abba“. Toks buvo mano širdies išliejimas Tėvui.

 

Dalinuosi tuo, nes noriu jus padrąsinti, paaiškinti, kad kitos kalbos yra tik ta kita kalba, kurios niekada nesimokėte, kaip ir mažylis, kuris pirmą kartą mokosi kalbėti. Skirtumas yra tas, kad mažylis mokosi iš proto, bet kitos kalbos teka iš jūsų dvasios. Kadangi tai tikra kalba, ji pasikeis, kai kalbėtojas su ja susipažins. Įsivaizduokite mažylį, kuris „spageti“ taria kaip „ba-sgetti“, o po poros metų teisingai ištaria tą patį žodį – jis mokosi kalbos, kurios dar niekada nebuvo išmokęs. Taip  atsitinka ir mums.

 

Dėl šios priežasties, kai susipažinsite su Viešpaties jums duota kalba, galėsite pajusti Jo emocijas ir toną. Bet tai tikra žmonių ar angelų kalba, ir jūs turite laisvę naudotis ja, o kai tapsite labiau patyrę, išmoksite tai daryti kartu su Juo.

 

Bet kaip sulaužyti  „abba abba abba“  tą pirmąją dieną?

Grįžau pas Janny – merginą, kuri mane atvedė pas Viešpatį – ir jos atsakymas buvo paprastas: „Paprašykite Tėvo, kad tai pakeistų“, taip ir padariau. Netrukus mano mintyse pasirodė raidžių pasiūlymai ir  skiemenys. Kai ištariau juos su tikėjimu, kad jie yra iš Tėvo, jie greitai susiliejo į tikrą kalbą. Netgi pats bandžiau pridėti raidžių, kurios niekaip netiko, todėl greitai sustabdžiau tą eksperimentą – taip išmokau kalbos, kuri buvo tikra, neišgalvota.

 

Dievas nejudina tavo liežuvio ir nepriverčia kalbėti

Kai Paulius 1 Korintiečiams 14:26-40 aprašė gaires, kaip būti svečiu kieno nors kito (namų) surinkime, 32 eilutėje jis rašė: „Pranašų dvasios yra pavaldžios pranašams“. Graikiškai: "Dvasios tų, kurie kalba, yra pavaldžios tiems, kurie kalba".

 

Tai reiškia, kad jūsų dvasia yra jums pavaldi. Paulius ką tik rašė jiems, kad jei turite žodį iš Dievo, bet neturite galimybės juo pasidalyti, pasilikite jį sau, tarp savęs ir Dievo – jūs nenusidedate. Ir nereikia tuo dalintis. Jis pasakė, kad jei nėra galimybės, pasilikite tai sau. Jis taip pat liepė kalbėti paeiliui užleisti vienas kitą. Jo mintis buvo ta, kad Dievas niekada neprivers jūsų kažką daryti, kad jūs negalėtumėte kontroliuoti savęs.

 

Jei matote ką nors drebantį kaip lapas, jis gali savo valia ir pastangomis sustabdyti drebėjimą, bet vis tiek pajusti Jo buvimą ant savęs. Jei matote ką nors šliaužiantį ant grindų kaip roplį, tai ne Dievas, tai demonas arba jie kūne mėgdžioja kitus, kuriuos matė tai darant, arba bando atkreipti dėmesį ar panašiai. Dievas neleis žmogui prarasti kontrolės.

 

Ar būna atvejų, kai žmogų pribloškia Jo buvimas ir palieka visos jėgos?

 

Taip, bet Šventajame Rašte  matoma,  kad tai nutinka tik kartais, kai Dievas trokštantį žmogų įveda į transą arba jie patenka į Jo valdžią – tai ne  mandagumo nugriuvimas, nes pamokslininkas tave pastumia, bet laikas, kai tu ieškai Dievo ir Jo buvimas tampa toks stiprus, kad tavo  žemiškoji jėga tave visiškai palieka – taip kartais nutinka. Jono 18:5-6 yra vienas iš pavyzdžių.

 

Dievas nepaims tavo liežuvio ir nevers kalbėti kalbomis. Tai kalba, todėl kalbėk ja pats- tu turi tai daryti. Jis suteiks jums žodžių, įkvėps jūsų dvasią, iš kurios sklinda ta neišmokta kalba, bet Jis nevers jūsų to daryti. Jūs ir toliau valdote. Tai, ką reikia įveikti, yra tikėjimas, kad tai, ką jūs kalbate, yra iš Jo, o ne iš jūsų. Turėdami patirties galėsite pajusti tą srautą, kylantį iš jūsų dvasios, aplenkiant protą.

 

Šis jūsų proto aplenkimas, kai viskas išplaukia iš jūsų dvasios, yra gana įprastas dalykas. Ar kada nors gavote nuostabų apreiškimą apie Viešpatį, ar problemos sprendimą , kuris  patenka į jūsų protą ir galvojate; „Tai taip puiku, kad prisiminsiu tai vėliau“. O vėliau  pamiršote?

 

Taip yra todėl, kad Viešpaties apreiškimai yra jūsų dvasioje ir jūsų protas juos pastebi ir jūs apie juos galvojate savo dvasia, bet jūsų protas to neužfiksuoja. Prieš daugelį metų automobilyje pradėjau vežiotis bloknotą ir rašiklį, kad galėčiau užsirašyti gautus apreiškimus. Dabar turiu išmanųjį telefoną ir tiesiog sakau telefonui užsirašyti arba išsiųsti sau žinutę ar el. laišką.

 

Grįžkite į savo prisiminimus ir analizuokite šiuos dalykus. Pergalvok juos. Pastebėkite ir prisiminkite, kaip jautėtės, kai tas apreiškimas atėjo pas jus, pastebėkite, kaip jis išplaukė į jūsų mintis, kaip su juo buvo ramybė. Tada pagalvokite apie skirtumą, kai ką nors sugalvojate, kaip visa tai sutelkta jūsų smegenyse, o ne dvasioje. Dėl šių dalykų mes augame ir tampame jautresni Jo Dvasiai mumyse.

 

Šventoji Dvasia jau čia, žemėje.

Klaidinga nuomonė, kad žmogus, norintis gauti Šventąją Dvasią, turi laukti  Dievo, kad Jis kažką padarytų. Faktas yra tai, kad Šventoji Dvasia jau šiandien tarnauja čia, žemėje, todėl mes nelaukiame, kol ji mus pakrikštys Šventąja Dvasia. Mes turime būti pozicijoje ją priimti.

 

Maždaug prieš 2000 metų Sekminių dieną žmonijai buvo suteikta Šventoji Dvasia. Žmonės kalba kalbomis nuo tada – tai niekada neišnyko. Tie, kurie taip teigia, nežino surinkimo istorijos. Šventoji Dvasia yra čia dėl visų , kurie tiki. JI yra Dievo dovana, apie kurią kalbėjo Petras ir Paulius, kaip jau minėjau nurodydamas  Apaštalų darbus.

 

Jei norite Šventosios Dvasios, arba ieškokite, kad kiti uždėtų ant jūsų rankas, arba pabūkite vieni su Viešpačiu ir pradėkite garbinti Jį iš savo giliausio vidaus. Šventoji Dvasia yra čia, bet garbinti Dievą ir kalbėtis su Juo iš savo dvasios gali būti jums nauja – Ar gavote Šventąją Dvasią nuo tada, kai įtikėjote?

 

(Mūsų svetainėje turiu keletą garso mokymų apie kalbas ir Šventąją Dvasią)

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

.