Surinkimo(bažnyčios) nesupratimų problemos : Meilė, teisimas (vertinimas) 3 iš 3

 John Fenn . Issues the church misunderstands 3/3

 Sveikinu visus,

 Baigiu  šią seriją, pateikdamas daugiau istorinės perspektyvos mūsų tikėjimui. Nes tai, kas buvo, bus ir vėl. Žmonės veršis klausyti mokymų apie tai, kad Dievas

nori, kad būtume palaiminti (Jis tai daro), bet kaip su ta sunkia  vaikščiojimo su Dievu dalimi?

 Paklusnumas yra sunkus kūnui

 „Jei mane mylite, laikysitės mano įsakymų“, – pasakė Jėzus Jono 14:15.

 „Šiame pasaulyje jūs turėsite suspaudimų, bet džiaukitės, nes aš nugalėjau pasaulį“. Jono 16:33 „Jei pasaulis tavęs nekenčia, žinok, kad jis manęs nekentė anksčiau nei tavęs“. Jono 15:18

  

Pirmajame Petro laiške jis vartoja žodį „kentėti“ arba „kentėjimai“ 15 kartų, iš kurių 4 kartus nurodo Jėzaus kančią ir 9 kartus – persekiojamus krikščionis. 1 kartą apie kančią, nes pasielgei neteisingai ir to nusipelnei. 1 kartą apibūdinti krikščionį, mirštantį  kūniškoms šio pasaulio nuodėmėms. (4:1)

 

 Didžioji dalis Petro kančios paminėjimų  yra apie persekiojimą vien dėl to, kad esame krikščionys. Šiuolaikinė Vakarų krikščionybė nėra įpratusi prie persekiojimų, kokius daugelis kitų mūsų brolių kitose šalyse ištveria kiekvieną dieną.

 

Petras rašė I Pt laišką likus vos 1-2 metams iki savo kankinystės  Romoje.

 

Jis patvirtina, kad tai buvo parašyta iš Romos, sakydamas 5:13: „Babilono bažnyčia, išrinkta kartu su tavimi, sveikina tave, kaip ir mano sūnus tikėjime, Morkus“. Babilonas buvo kodas, paprastai naudojamas apibūdinti Romą, nes tuo metu jis buvo prekybos, persekiojimų ir kultūros šaltinis. (Apreiškime Jonas Romą taip pat vadina „Babilonu“) Krikščionys mieste buvo žudomi vien dėl to, kad buvo krikščionys.

 

 Atminkite, kad pagrindinė Biblijos aiškinimo taisyklė yra ta, kad Raštas turi būti prasmingas pirmiesiems klausytojams ar skaitytojams. Tuo metu, jei buvote krikščionis, rizikavote savo gyvybe. Eilučių iškėlimas iš konteksto veda į  klaidą, bet kai kurie vis tiek  „dantimis ir nagais“ kovos, kad apgintų klaidą, kuri, jų manymu, yra tiesa.

  

Tai yra pagrindinė „kraujo skelbimo“ eilutė:

 

(Graikų kalba) „Ir jie nugalėjo jį (velnią) dėl avinėlio kraujo ir dėl savo liudijimo žodžio, bet nemylėjo savo gyvybės (jie nemylėjo savo gyvybės). iki (savo) mirties“. Apreiškimo 12:10-11

 

Tai eilutė apie kankinius. „Jie nugalėjo velnią Avinėlio, kuris juos išgelbėjo, krauju...“ Jų išgelbėjimas buvo nupirktas Jo krauju. Tai yra  VIENINTELIS būdas NT-e, kur mokoma apie brangų ir šventą Jėzaus kraują. NIEKADA nemokoma būti patrauktam  iš to švenčiausio ir vienkartinio mūsų išganymo išpirkimo, kad būtų tam tikras talismanas prieš velnią. Tačiau esame mokomi naudoti Jėzaus vardą, kad turėtume valdžią demonams. Net ST kaip Jėzaus aukos simbolis, gyvūno kraujas buvo naudojamas TIK to asmens nuodėmei pridengti.

 

"...ir jų liudijimo žodžiu"

 

...tie, kurie  atsisakė išsižadėti Kristaus, kai Romos pareigūnai davė jiems galimybę pagarbinti Cezarį ir išsižadėti savo tikėjimo arba skelbti tikėjimą Jėzumi, bet už tai grėsė mirties bausmė.  Kadangi mes vakaruose nepatyrėme šio persekiojimo iki mirties, šiandien eilutės ištraukiamos iš konteksto, kad būtų galima pritaikyti prie  švelnaus ir į save susitelkusio tikėjimo. „Jie nugalėjo jį avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu, nes nemylėjo savo gyvybės iki mirties“. Tiesiog perskaitykite jį taip, kaip būtų perskaitę pirmieji šių žodžių skaitytojai, bijodami dėl savo gyvybės.

 

 Koks tikėjimas buvo jiems, toks yra ir mums – visa tai

 

Skaitome NT ir pagrįstai galime sakyti, kaip mūsų broliai prieš 2000 metų buvo apvalyti Jėzaus krauju, taip ir mes. Kaip jie meldėsi už kitus, taip meldžiamės ir mes. Jiems grūmėsi su šeimos ir darbo problemomis, taip ir mes. Kaip jie kovojo su nuodėme ir atleidimu ir vaikščiojo meile, taip ir mes. Apie visa tai parašyta Naujajame Testamente.

  

Jei mums viskas yra taip pat, kaip ir jiems, tai taip pat yra ir visa kita žinia: kaip jie patyrė persekiojimus, taip ir mes. Kaip jie gyveno sunkų gyvenimą, taip ir mes. Negalime pasirinkti, kurias eilutes ar kurią pranešimo dalį norime pritaikyti, o kurią ignoruoti. Užbaigdamas šią seriją noriu paraginti jus susimąstyti, kad mūsų, priklausančių Kristui, šiame pasaulyje nekenčia dėl mūsų dvasios. Turime turėti teisingą požiūrį į visą Žodį.

  

Kartą pietavau su vienu pažįstamu tarnautoju. Jis papasakojo apie patirtį Azijos šalyje. Jo šeimininkas jam pasakė: „Jūs JAV skelbiate kitokią evangeliją nei mes“. Jis paklausė, ką turi omenyje, o vyras atsakė: "Jei tiki Jėzų, tu  būsi išgydytas, tavo darbas bus palaimintas, tavo pinigai bus palaiminti, tavo šeima bus palaiminta. Mes mokome, jei tiki Jėzumi, tu galite prarasti sveikatą, galite prarasti darbą, galite prarasti pinigus, galite prarasti šeimą, galite prarasti savo gyvenimą“.

 

 Kuris iš jų yra arčiau to, ko mokė Jėzus, ir to, ko moko kiti NT? Jis nori, kad būtume palaiminti, taip. Tačiau sunkumai ateina su teritorija. Tikėjimas Kristumi yra rimtas dalykas. Mes atidavėme save Jam, mes Jo nepridėjome prie savęs. Jis mums nurodo, ką daryti, o ne mes  sakome, ką daryti.

  

Kai kurie dalykai, kuriuos čia reikia apsvarstyti metų pabaigoje, kai apmąstysime, kaip eisime su Juo ateinančiais metais. Ar esame tik tikintieji, ar esame mokiniai (visada mokomės)?

 

 Kita tema kitą savaitę, laiminu!

 

 

Džonas Fenas