Ramybės kaip ginklo naudojimas 2 iš 2

 John Fenn, Using Peace as a Weapon #2 of 2

 Sveikinu visus,

Visą savo baimę ir nerimą nešiausi su savimi visą maldos laiką. Kartais pagrindinėpriežastis eiti į trečiadienio vakaro susirinkimus buvo priminti Tėvui, kad turiu neapmokėtas sąskaitas, kurias tikiuosi, kad Jis padės apmokėti.

  

Baimė ir nerimas maldoje

 

Prieš daugelį metų, kai mūsų 3 berniukai buvo maži ir pinigų trūko, melsdavausi dėl to, kad būtų sumokėta sąskaita, o maldos pabaigoje jaučiausi taip lygiai susirūpinęs ir išsigandęs, kaip ir maldos pradžioje.

 

Mano malda buvo pagal Filipiečiams 4:6-7:

 

Nesirūpinkite niekuo. Bet kiekvienoje situacijoje malda ir prašymais, dėkodami, pateikite savo prašymus Dievui. Ir Dievo ramybė, kuri pranoksta bet kokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

  

Žinojau, kad graikiškas žodis „sargybinis“ reiškia saugoti kaip miesto sieną, apsupti, budėti. Bet maldos pabaigoje neturėjau ramybės ir stebėjausi, kodėl man neatsitiko tai, ką pažadėjo Paulius.

  

Vieną dieną pažvelgiau į tą eilutę, kaip į žingsnis po žingsnio procesą,

 

Pradėjau nuo: „Niekuo nesirūpinkite“. Graikiškas žodis „nerimastingas“ yra „merimnao“ ir reiškia „būti kitokiu įvairiomis kryptimis“, „suskaldytu, išsiblaškiusiu“. Toks buvau aš – mintys bėgiojo visur iš baimės ir nerimo, kas nutiks, jei sąskaita nebus apmokėta. Bandžiau sugalvoti planą B ir C, jei „Dievas neateitų į pagalbą“.

  

Nusprendžiau tai laikyti „1 žingsnis 1 “, „ žingsnis 2“ ir pan. Pirmas dalykas, kurį jis pasakė, buvo liautis  nerimauti, bijoti ir rūpintis. Man prireikė 2 savaičių, kad galėčiau įveikti baimę ir nerimą. Pradėjau aktyviai atmesti mintis „kas būtų, jei“ ir kitas baimes, pakeisdamas jas konkrečiais pavyzdžiais  iš savo praeities, kai Tėvas „atėjo mums į pagalbą“.

 

 Reikia 2 savaičių susidoroti su baime. Turėjau daug dalykų, dėl kurių meldžiausi kasdien, bet dėl ​​tos vienos sąskaitos, už nuomą, kuri buvo sumokėta po 2 1/2 savaitės, aš nesimeldžiau. Aš tai laikiau sau, kol nesusitvarkiau su baime. Dvi savaites kovojau prieš kiekvieną baimę prisimindamas Tėvo ištikimybę, kartais atvejus net tada, kai dar buvau neišgelbėtas.

 

Galiausiai baimė dingo ir aš galėjau pereiti prie kito Pauliaus nurodymo:

 

Kiekvienoje situacijoje malda ir prašymu, dėkodami, pateikite savo prašymus Dievui. Aš tai ir padariau. Nuolankiai nunešiau Jam tą nuomos sąskaitą, nurodydamas, koks ištikimas Jis buvo praeityje, ir dėkodamas Jam už nuolatinę ištikimybę... ir tada tai įvyko. Tai buvo lyg  žinia iš dangaus, lyg vaivorykštė mano dvasiai – RAMYBĖ (TAIKA)!

 

 Tai atsitiko kaip Pauliui. Ramybė iš Tėvo atėjo ir aš žinojau, kad žinau, kad žinau, kad nuoma užmokėta – O kaip, aš nežinojau. Bet aš buvau ramus, ir tai buvo sumokėta.

 Nuo tada aš vykdau Pauliaus nurodymus. Bet dabar man nereikia 2 savaičių įveikti baimę, aš galiu su ja susidoroti per kelias sekundes arba greičiau nei per sekundę – kuo daugiau išmoksi susitvarkyti su baime, tuo lengviau bus kitą kartą, ir netrukus tai nebus mūšis.

 

Išmokau žodį „sargybinis“, nes žodis „Dievo ramybė saugos jūsų širdis ir protus“ tokiais atvejais yra ir puolimas ir gynyba. Kai mintis apie baimę ar nerimą pradeda prieštarauti mano turimai ramybei, tai tarsi puolimas pilies sienos, arba sienos aplink senovinį miestą. Ramybė stovi sargyboje, o aš laikau vartus uždarytus, atsisakydamas galvoti apie tą baimę.

 

 Jei atsisakote bijoti, tai tarsi atsisakymas atidaryti vartus

 

Tai atsisakymas  nuleisti tiltą. Atsisakykite minčių apie baimę ir nerimą. Tam reikia disciplinos ir treniruočių, iš pradžių sunku, bet greitai tampa natūralu.

  

Taika tampa puolimo ginklu, kai dar kartą kovojate su ta baime ir nerimu  skelbdamas  – garsiai, kad išgirstumėte save tai sakant – apie Tėvo ištikimybę praeityje. Kai tai darai, ramybė nugali baimę ir nerimą.

  

Mato 6:34 Jėzus pasakė: „Todėl negalvokite apie rytojų“.

 

— Negalvokite. Mintys ateina – bet nepriimk jų. Jis ką tik baigė sakyti tikintiesiems, kad pagonys, neturintys sandoros su Tėvu, nerimauja dėl maisto ir drabužių. Jėzus pasakė, kad mūsų Tėvas žino, ko mums reikia – Jis yra MŪSŲ Tėvas, Jis nėra JŲ Tėvas. O jūs  „negalvokite“ apie tuos dalykus.

  

Taip ir darykite – kai ateina mintis, jos nepasiimi, sutinki tą mintį su ramybe, stumiančia iš tavo širdies ir proto miesto aptverto sienomis, ir atmeti bet kokias ramybei prieštaraujančias mintis. Tai taip paprasta, bet tai yra disciplina ir, bent jau man, iš pradžių sunku. Tačiau darykite tai nuolatos, ir tai taps jūsų pirmuoju atsakymu.

 

 Ramybė yra vienas iš Galatams 5:22-23 dvasios vaisių

 

Tačiau Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, 23 romumas ir susivaldymas.  Tokiems dalykams nėra įstatymo.

  

Manau, kad Paulius čia turėjo galvoje  žmogaus dvasios vaisių, o ne Šventosios Dvasios vaisių. Priežastis paprasta: kontekste lyginami žmogaus kūno darbai

ir atgimusios dvasios vaisius.

 

Dievo Dvasia yra meilė, džiaugsmas, ramybė ir panašiai. Vaisiai yra medžio produktas. Jei medis yra obelis, obuolys yra vaisius. Šventoji Dvasia YRA meilė, džiaugsmas, ramybė ir panašiai. Vaisius, kurį Ji gamina mūsų dvasioje, yra skirti vartoti kitiems.

  

Medžio vaisiai yra to medžio atkūrimo priemonė, todėl mes turime dauginti mokinius. Tai mūsų vaisius, kuris matomas mūsų gyvenime. Žmonės valgo vaisius. Tai suteikia maisto. Skonis geras. Žmonės to nori.

 

Ramybė yra atgimusios dvasios vaisius. Žmonės nori jūsų ramybės. Jie nori tavo gyvenimo vaisių – mato meilės, džiaugsmo, ramybės, švelnumo, ištvermės, kantrybės, gerumo vaisių – ir nori to savo gyvenime.

 

Vaikščiokite ramybėje. Išmokite ją saugoti ir, kai reikia, panaudoti ją kaip ginklą apsiginti nuo priešo strėlių arba padėti žmogui išsivaduoti iš nesutarimų, baimės ar nerimo...

 

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas