Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. vasario 2 d., penktadienis

Tiesa slypinti už „Stovėjimo ant Žodžio“. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. gruodžio mėn. 9 d.,

Sveiki visi,
Vieną dieną, grįžusi iš bažnyčios namo mama, kambaryje pamatė savo mažametį berniuką, abiem kojomis atsistojusį ant savo Vaikų Biblijos. Ištiesęs į šalis rankas, jis bandė išlaikyti pusiausvyrą. Pamačiusi tokį vaizdą, mama paklausė, ką jis čia darantis. O jis atsakė, kad meldžia dviračio, mat jo vaikų bažnyčios pastorius sakė, kad jei nori, jog į tavo maldas būtų atsakyta, turi stovėti ant Žodžio, todėl dabar jis tai ir daro. „Mama, gal žinai kiek laiko man reikės stovėti ant Žodžio, kol Dievas duos man dviratį?“


Pereidama nuo juokingų iki tragiškų rezultatų, tokiais laipsniais didžioji dalis krikščioniškos kultūros persiskverbė „Stovėti ant Žodžio“ išsireiškimu. Kai kuriuose sluoksniuose paklausus žmonių kaip jie laikosi, gauni atsakymą: „O, žinai, vis dar stoviu ant Žodžio“, lyg tai būtų koks nors emocinės ir dvasinės sveikatos matas.

Įveskite žmonių tradicijas
Ar galia slypi ant popieriaus rašalu parašytoje eilutėje? Ne. Jeigu pati Biblija turėtų galią, tai kiekvienas kuris ją skaito būtų išgelbėtas. Tačiau visi žinome, kad taip nėra. Kas gi Bibliją padaro tokia galinga? Tai daugiau nei joje esančios sąvokos, tai Šventoji Dvasia atgaivina puslapyje esančius žodžius. Be Šventosios Dvasios, atgaivinančios tuos žodžius, tai tik knyga vadinama Biblija.

Taigi jeigu „stovite“ ant eilutės be Šventosios Dvasios paraginimo, kad ta eilutė skirta jums, stovite tik ant rašalo ir popieriaus. Štai toks yra sprendimas.

Iki 300-ųjų metų pabaigos nebuvo jokio Naujojo Testamento „ant kurio galėjai stovėti“. Tik praėjus kokiems 250 metų nuo tų įvykių, atsirado galimybė apie juos skaityti mūsų Naujajame Testamente. Apaštalai Paulius, Petras, Jokūbas, Jonas ir Judas kūrė bažnyčią namuose ir rašė laiškus žmonėms besirenkantiems namų bažnyčioje. Jie neturėjo jokių kitų užrašytų knygų tik tas - nuo Pradžios iki Malachijo, nes dar niekas nebuvo parašęs apie Jėzaus gyvenimą. O apaštalų laiškus buvo imta perrašyti tik tada, kai juos pradėjo skaityti (namuose besirenkančiose) bažnyčiose.

Paulius savo laiške, rašęs imtis visų Dievo ginklų ir stovėti, išstovėti prieš velnio klastas, dabar tai yra Efeziečiams 6:13-14, niekada nesakė „Stovėti ant Žodžio“. Mūsų išstovėjimas yra prieš priešo planus. Šiuos, Paulius parašytus žodžius, 1980‘ais iškreipė „Tikėjimo žodžio“ judėjimas. Tada buvo mokoma kaip „stovėti ant žodžio“ ir dauguma krikščionių, manančių, kad kalba eina apie skyrių ir eilutę, jas kartodavo. Bet taip yra neteisinga. Reikia štai kaip:

„Apsirenkite visa Dievo ginkluote, kad galėtumėte pasipriešinti prieš velnio klastas... Nes mes grumiamės ne su kūnu ir krauju... Todėl imkitės visų Dievo ginklų, kad galėtumėte piktą dieną pasipriešinti ir, visa atlaikę, išstovėti...“ Efeziečiams 6:11-13, mes išstojame prieš šėtono planus. Kaip?

Ant KO mes stovime? Tiesa rašte
Apaštalų darbų 13:45-48, Paulius ir Barnabas moko apie Jėzų, bet jiems stipriai priešinasi netikintys miesto žydai, tada Paulius pareiškia:

„Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis. Nes taip mums liepė Viešpats: ‘Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių’“

Žodis, kurį Pauliaus teigimu Viešpats jam pasakė ir kurį jis čia cituoja, yra apie Mesiją, iš Izaijo pranašystės (Iz 49:6). Viešpats iškėlė šią eilutę, kad pasakytų Pauliui, jog tai tinka ir jam. Paulius neatsivertė Izaijo knygos ir neieškojo eilutės, tinkančios jo gyvenimui ar situacijai. Taip pat jis necitavo to iš atminties, ar iš ryto skaitinių. Tą žodį jam pasakė Viešpats.

TAIP mes stovime. Mes stovime ant šviežio apreiškimo, kuriuo Viešpats mums prakalba mūsų situacijoje. Viešpats kalba mums ir iškelia eilutes, apreiškia, kad ta eilutė skirta mums. Ne MES priimame tą sprendimą.

Ypatingos eilutės apreiškimas iš Viešpaties – tai apreiškimas iš dangaus ir pragaro vartai negali išsilaikyti prieš apreiškimą iš dangaus. Paulius nenaršė po visą Senąjį Testamentą, norėdamas rasti eilutę, „ant kurios galėtų stovėti“. Jis gavo iš Viešpaties apreiškimą. Norėdami tai gauti, turite pažinti Viešpatį, vaikščioti su Juo ir melstis už savo situaciją, kol gausite „Žodį“. Neskubėkite pasinaudoti kasdieninėmis savo eilutėmis, iš atminties – mat kartais jos tinka – kol Viešpats neprakalbo, neparodė, neapreiškė, neperteikė, kad tai skirta jums.

Jono 21:18, Jėzus pranašauja Petrui kokiu būdu jis mirs: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: kai buvai jaunas, pats susijuosdavai ir vaikščiojai, kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, ir kitas tave perjuos ir ves, kur tu nenori“. Apaštalas Jonas 19 eilutėje priduria: „Jis tai pasakė, nurodydamas, kokia mirtimi Petras pašlovinsiąs Dievą. Tai pasakęs, dar pridūrė: „Sek paskui mane!“ “ Pastebėkite, Jėzus sako, kad pasenęs jis bus nukryžiuotas – tai svarbu.

Po kokių 10 ar daugiau metų, Apaštalų 12 skyrius prasideda nuo fakto konstatavimo, kad Erodas kalaviju nukirsdino Jokūbą, Jono brolį ir, su ta pačia intencija suėmė Petrą. Tačiau Petras vis dar jaunas vyras, o nukirsdinimas nėra nukryžiavimas. Tikiu, kad 7 eilutėje, dėl to Petras ir miegojo taip giliai, jog angelas turėjo jam suduoti, kad jį prižadintų. (Graikiškai „suduoti“: pataxas, toks pat žodis, kaip ir širdies plakimas, smūgiuoti, daužyti). Petras buvo giliai įmigęs.

Žodis, ant kurio Petras „stovėjo“, buvo prieš 10 metų Viešpaties duotas apreiškimas, kad kai jis pasens, bus nukryžiuotas. Vėliau gyvenime, savo paskutiniame laiške, mums tai - 2 Petro 1:14-15, jis pasakė: „Žinau, kad greitai ateis mano palapinės nugriovimo metas, kaip ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus man apreiškė. Bet aš pasistengsiu, kad ir man iškeliavus, jūs kiekvienu metu galėtumėte tai prisiminti.“

Petrui, Apaštalų darbų 12 skyriuje, buvo visiškai aišku kaip jis mirs - ne nuo kalavijo ir ne tada, kai jis vis dar jaunas. Jis ramiai miegojo, kadangi „stovėjo“ ant Žodžio. Paulius „stovėjo“ ant tokio pat, asmeniškai iš Viešpaties gauto žodžio, kuris nukreipė jo dėmesį į pagonis.

Savo situacijoje mes stovime ant asmeninio apreiškimo. Štai taip viskas vyksta. Kalbant apie dabartinę jūsų situaciją – liaukitės vis ką nors darę, išplėškite laiko buvimui su Juo (šlovinkite, o tada ramiai pasilikite JO akivaizdoje, toks mano pasiūlymas) ir leiskite Jam suteikti jums žodį apie jūsų situaciją. Tačiau čia iškyla klausimas, iš kur Jėzus gauna apreiškimą?

Tai lieka kitai savaitei. Kol kas tiek. Būkite palaiminiti.

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą