Teisumo keliai. 6 dalis. Mašinos signalas, paskutinė dalis

John Fenn, 2017 m. gruodžio mėn. 9 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

Po savaitgalio praleisto namuose, prieš man nuvežant Krisą į jo namų grupę, mes visada valgome restorane. Tai gali būti paprastas mėsainis, kurį valgome mašinoje, sėdėdami šalia geležinkelio bėgių, belaukdami pravažiuojančio traukinio, arba einame į restoraną su sėdimomis vietomis. Būtent tą dieną jis norėjo valgyti Braum viduje, tai vietinis mėsainių ir ledų parduotuvių tinklas. Jis buvo nusiteikęs (keptiems, be kaulo) „viščiukų piršteliams“ ir šokoladiniam pieno kokteiliui.

Jam patinka kampinis staliukas, po kuriuo patogiai palenda jo vežimėlis ir iš kur galima puikiai stebėti žmones, privažiuojančius prie maisto išsivežimui langelio. Kriso fizinis amžius 37, tačiau dėl smegenų pažeidimo gimdymo metu - jam aplink kaklą buvo apsivyniojusi virkštelė - jo protas yra kaip 4 metų vaiko. To pasekmėje jis yra pats draugiškiausias, kurį kada nors esate sutikę, keturmetis, 37-erių metų amžiaus kūne ir kuris nebuvo sutikęs nepažįstamo, ir kuris laido komentarus apie pravažiuojančias mašinas, traukinius, žmones, šunis, kas tik pasitaiko mūsų kelyje.

Mums sėdint kampe ir svarstant ką žmonės savo mašinose užsisako per maisto išsivežimui langelį ir kur jie važiuoja, per foninį šurmulį viduje, atkreipiau dėmesį į signalizacijos keliamą triukšmą, mašinų stovėjimo aikštelėje. Pamaniau, kad ji, kaip paprastai, išsijungs po 30 sekundžių ar panašiai, tačiau ji nenutilo – ši signalizacija sugausdavo kas kokias pusantros sekundės, tačiau tai vyko lauke ir girdėjosi tik foninis garsas.

Kadangi gaudimas tęsėsi, aš pamaniau: „Tikriausiai kokia vyresnio amžiaus neprigirdinti pora ar panašiai, nesusigaudo, kad įsijungusi jų signalizacija. Pabandysiu surasti, kieno tai mašina. „Nuskenavęs“ visus sėdinčiuosius, pastebėjau, kad buvau jauniausias iš visų klientų, neskaitant Kriso. Bet tada Krisas kažko paklausė apie kitą mašiną prie užsakymų priėmimų langelio ir mes ėmėme svarstyti ką jie užsisako, kur jie važiuoja, kokios rūšies mašiną vairuoja, o tas garsas vis dar pypsėjo. Pamaniau, kad tikrai reikia surasti senyvus žmones ir jiems pasakyti, kad įsijungusi jų signalizacija.

Norėdamas detaliai išstudijuoti mašinų stovėjimo aikštelę, kad pamatyčiau kurioje vietoje stovi šį triukšmą kelianti mašina, aš pakankamai pakreipiau savo kaklą, ir tai padariau tik tam, kad suprasčiau, jog tai buvo mano mašina! Aš buvau tas senas tipas, kuris net nenutuokia, kad įsijungusi jo mašinos signalizacija! Mano ranka greitai nėrė į kairę kišenę, kurioje netgi iš išorės galėjau justi raktinę ir kelias, už maistą sumokėtos grąžos gautas monetas. Kai atsisėdau, kišenėje suspausta moneta nuspaudė signalizacijos mygtuką – tai aš visą tą laiką kėliau triukšmą!

Erzinanti Šventosios Dvasios „signalizacija“

Viešpats bando mus auginti iš vidaus į išorę, mat Kristus - šlovės viltis - yra mumyse. Jo balsas, kaip ta įjungta signalizacija, lyg foninis triukšmas, kylantis iš mūsų dvasinio žmogaus į stelbiamą mūsų protą. Jo balsas, kaip minkštas, švelnus pasiūlymas, kaip mintis iš „giedro dangaus“. Jis visada yra, tačiau tol, kol mes arba nustumsime tą balsą toli, toli į pakraštį, aiškiai apsisprendę girdėti kitus balsus ir vos, vos girdėsime Jo balsą, arba mes tvarkysimės su problema, kurią Jis iškėlė.

Ar jūs niekada nepastebėjote, kai tarkime, jums reikia skubiai apmokėti kažkokią sąskaitą, Jis tuo tarpu darbuojasi jūsų širdyje dėl kokio nors brolio ar sesers? Jeigu jūs panašūs į mane, tai mąstote: „Taip, taip Viešpatie, turėčiau juos mylėti, bet gal geriau pakalbėkime apie šią sąskaitą?“ CHA

Prisimenate, prieš mums nusprendžiant patikėti Jėzumi, visi esame tai patyrę - kai tik išgirdote apie Jėzų, negalėjote išmesti Jo iš galvos; klausimas, ką gi su Juo daryti visada kybodavo fone. Nesvarbu kaip gyvenimas jus išblaškydavo, kai tik jūsų mintys persijungdavo į neutralią, arba ramybės būseną, jūsų sąmonėje iškildavo klausimas apie Jėzų. Taip Jis darbuojasi. Jo „signalizacija“ yra kiekviename iš mūsų ir mes arba užčiaupiame Jį, užpildydami savo laiką ir dėmesį išsiblaškymu, arba užgniaužiame gyvenimo dalykus ir nusprendžiame klausyti Jo, ir dėl Jo žengti į tai, ką Jis yra mums paruošęs.

Margaret Becker albume „Falling Forward” (1998) (liet.: „Krentant Pirmyn“)viena daina vadinasi „Clay and Water“ (liet.: „Molis ir Vanduo“), ten yra šie žodžiai: „Aš esu molis, aš esu vanduo, krentantis pirmyn, kai pasaulis taip greitai sukasi aplinkui, iš lėto aš tampu tuo, kuo esu. Niekas niekada neliks toks pat, ratas suksis visada. Aš jaučiu ugnį pokyčiuose, tačiau kažkaip ji nedegina. Kaip elgeta palaimintas, aš suklumpu malonėje, tiesdamas ranką į tai, kas laukia...“ Mes galime suklupti ir esant širdies nusistatymui, tapsime tuo, kuo esam – tai viso gyvenimo ilgio procesas. Jo nuosprendis, Jo teisumas nedegins, jeigu mes greitai susitvarkysime su savo širdimi.

Einant prie šerdies

Kai kurie iš mūsų yra patyrę piliečiai, kurie gyveno jau pakankamai ilgai, tad patyrė įvairius charizmatinius ir evangelinius pakilimus bei nuosmukius. Pradedant įžymiais tarnautojais, nupuolusiais nuo malonės prie sekimo eiliniu paviršutinišku mokymu, baigiant šuoliavimu per bažnyčias. Kai kurie iš mūsų esame patyrę žmonių, galvojančių, kad jie yra Šventoji Dvasia, poveikį. Jie privalo pastebėti kiekvieno klaidas ir nuodėmes, nors patys niekada nenukreipia kaltinančio piršto į save. Mes matėme visus, arba bent daugumą šių dalykų. Patyrę, vidutinio amžiaus piliečiai turi pakankamai laiko pereiti ir paragauti vienokio ar kitokio išsibalansavimo, o gal, kažkurį tai laiką, būti to išsibalansavimo dalimi, kol Viešpats juos sugrąžina į balansą.

Kažkuriuo metu dauguma suvokia, kad visa tai yra tik „klaida“, išsiblaškymas ir nebrandumas, nes tai nieko bendra neturi su Kristumi juose. Tai tiesiog dvasinis už-virtimas, apsimetantis dvasiniu augimu ir branda. Iš pradžių jie yra pasimetę, mat nebejaučia susidomėjimo paskutiniais „išsiliejimais“ arba ginčais, pradedant plokščia žeme, baigiant paėmimą seksiančiais vargais ir visokiais panašiais dalykais. Jie klausia savęs, kas su jais negerai. Praeityje jie būtų šokę į garsiausią ir įspūdingiausią dvasinės grupės vežimą, trimituojantį apie save. Tačiau dabar jie nori vieno dalyko – kažko realaus. Iš tikrųjų pažinti Dievą. Niekas kitas nepatenkina. Jie nori efektyvaus teisumo juose, jie nori pažinti teisumo kelius.

Jie „surimtėja“ ir suvokia šerdį, tai ko jie iš tikrųjų ieško – jie nori pažinti Tėvą ir Viešpatį Jėzų. Jie nori draugauti su Šventąja Dvasia. Jie nori, kad meilė, džiaugsmas, ramybė, švelnumas, pakantumas, lankstumas, dievobaimingumas, nuoseklumas, moralinis tobulumas, broliška meilė bei agapė meilė augtų. Jie nori būti pilni ir nieko nestokoti Kristuje. Jie nori šiuos laikus atitinkančio dvasinio gyvenimo. Jie nori tikrų draugų, kurie jų neišsižadėtų, nors jie ir pakeistų bažnyčią arba kokį kartą ar du netyčia juos įžeistų.

Jūs judate viena iš šių krypčių – kuria?

„O teismo nuosprendis yra toks: šviesa atėjo į pasaulį, bet žmonės labiau pamilo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas, kuris daro bloga, neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai nebūtų atskleisti. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad pasirodytų, jog jo darbai atlikti Dieve.“ Jono 3:19-21 Pasilikti tokiu pačiu, reiškia pasilikti tamsoje. Judėk pirmyn, lenktyniauk su teismo nuosprendžiu, bėk į šviesą.

Tapk tuo kuo esi – Tuo ir pabaigsiu

Nuo studijų laikų mano širdyje buvo užtikrintumas, kad pirmas ir svarbiausias dalykas yra ieškoti teisumo, panašiai kaip Nancy Honeytree „Evergreen“ albume (1975) (liet. „Visada žaliuojantis“), kurį turiu įsirašęs telefone ir kompiuterio dainų sąraše, ir kurio vis dar dažnai klausausi. Dainoje „Searchlight” (liet.: „Prožektorius“) yra tokie žodžiai: „Prožektoriau, nukreipk savo spindulį į mane, kai aš nesu ta, kuria turėčiau būti. Kai tamsa įšliaužia į vidų, nukreipk savo šviesą į mano nuodėmę, o prožektoriau, nukreipk savo spindulį į mane. Jėzau, kai mano gyvenimas bus atliktas, Tu pakviesi mane prie Savo Sosto. Kaip aš trokštu išgirsti Tave sakantį tą prisikėlimo dieną, o šauniai padirbėta, mano vaike, sveikas sugrįžęs namo! Sveikas sugrįžęs namo, vaike.”

Teisumo keliai yra procesas, o geriausiai padeda, kai žvelgi į juos iš ilgalaikės perspektyvos. Tėvas ir Viešpats investavo į mus amžinybei. Efeziečiams 2:7 sakoma, kad ateinančiais amžiais Jis ir toliau mums rodys Savo malonę bei palankumą Kristuje. Tvarkykis su klausimais, kuriuos Jis iškelia viduje, ir taisykis, mokykis iš klaidų bei judėk tolyn. Nenustok progresavęs voliodamasis purve. Leisk, kad teisumo darbas tavyje atrastų savo kelią. Nesiliauti augti Jame yra tavo tikslas Nr.1, taigi priderink savo emocijas, sprendimus ir veiksmus prie to, kaip Jis norėtų, kad galvotum, jaustum ir darytum. Užmokestis už teisumą yra ramybė. Achhhh.

Kitą savaitę nauja tema. Palaiminimai.

John Fenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com