Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. vasario 13 d., antradienis

Tiesa slypinti už „Stovėjimo ant Žodžio“. 4 dalis

John Fenn, 2017 m. gruodžio mėn. 30 d.,
www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,
Anuomet Barbara ir aš buvome paaugliai, trokštantys būti Viešpaties naudojami tarnystėje. Tačiau mums jau buvo numatytas universitetas, kurį lankė mano tėvai, kur įstojo jos brolis ir sesuo. Neatrodė, kad tai tilptų į didesnį, Viešpaties pašaukimo mūsų gyvenime, vaizdą. Neturėdamas jokio tiesioginio žodžio iš Viešpaties, aš padariau kas buvo natūraliai teisinga ir išvykau į koledžą. Barbara buvo metais už mane žemesnėje klasėje, tad kai ji baigė savo paskutinius metus, aš buvau pirmakursis, nutolęs nuo jos kokių 2,5 valandos atstumu. Kitais metais ji įstojo į universitetą, o aš pradėjau antrus metus koledže.

Aš gyvenau brolijoje, o ji dalinosi kambariu su savo geriausia drauge studentų bendrabutyje. Tačiau mes susitikdavome, kiekvieną savaitę porą vakarų melsdavomės dėl savo ateities. Savo tėvams buvome universiteto studentai, tačiau mūsų širdys linko į tarnystę, troško Viešpaties vedimo, kokio nors žodžio apie mūsų ateitį. 1977 m. rugsėjo mėnesį, praėjus mėnesiui kai Barb buvo pirmo kurso studentė, vieną vakarą ji atvyko į universiteto miestelį. Mes susitikome maldai mano kambaryje, brolijos namuose.

Ji klūpėjo ant grindų šlovindama, o aš šlovindamas sėdėjau. Staiga abu gavome žodžius iš Viešpaties. Dvasioje ji pamatė, kad stovi prieš Viešpatį ant kalno ir žvelgia į Jį. Jis uždėjo savo rankas jai ant pečių ir švelniai apgręžė rodydamas plačias lygumas, besidriekiančias priešais tuos kalnus, ant kurių ji ir Jis stovėjo. Lygumos buvo padengtos plačiais auksinių javų laukais. Kai ji pažiūrėjo į varpas, pamatė, kad kiekviena jų turėjo žmogaus veidą. Viešpats pasakė, kad būsime pakviesti į paskutiniųjų laikų pjūtį.

Tuo pat metu, kai tai jai vyko, man Viešpats kalbėjo apie mūsų ateitį. Jis pasakė, kad Jis mus nusiųs į Boulder, Kolorado. Kad mano tėtis per žiemos atostogas liausis finansavęs manąsias studijas ir, kad skirčiau laiko pasninkui bei maldai, nes Jis tuo metu pamokys mane apie išgydymą, o tada, kai ateis laikas, Jis mane išsiųs. Jis taip pat pasakė: „Po kokių metų tu gali būti vedęs.“ Šios dalies tada dar nesakiau Barbarai, tačiau visą kitą mes vienas kitam pasakėme.

Iš visos širdies mes norėjome palikti universitetą ir pradėti „tarnystę“, kad ir kokia ji bebūtų, 1970-ųjų charizminio atsinaujinimo judėjime. Tačiau mes nepriėmėme tokio svarbaus sprendimo pirmiau negavę žodžio iš Viešpaties.

Tikėjimas prieš išankstinę nuomonę
Yra du graikiški žodžiai šiandien nusakantys žodį „Žodis“. Vienas yra „Logos“, jis reiškia visą Dievo patarimą. Jis, Jono 1:1, naudojamas apibūdinti Jėzų: „Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo Dievas.“ „Logos“ nuo Pradžios iki Apreiškimo knygos yra Dievo patarimas ir Viešpaties Žodžio Asmuo.

Kitas žodis yra rhema, kylantis iš logos, kuris yra ypatingas žodis kokiam nors asmeniui. Tas rhema kiekvieno dvasioje gali turėti įvairias formas: vizija, žodis, sužadinimas, liudijimas, kažkoks suvokimas arba pastebėjimas ir panašiai. Viskas pasitarnauja perteikti tiesą, kad Dievas iš logos perdavė asmeniui kažką specifinio. Asmeniui rhema yra specifinis žodis nuo Dievo, netgi jeigu tas žodis yra ramybė (būsena), arba liudijimas, netgi sunkus jausmas dvasioje, perspėjantis: „Nedaryk to“.

Rhema yra Laiške Romiečiams 10:17, kur Paulius rašo: „Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio (rhema).“ Tikėjimas neateina nei dėl logos skaitymo, nei dėl paimtos ir pasirinktos eilutės, ant kurios stovėsime. Tikėjimas ateina, kai Dievas iš savęs perteikia kažką specifinio - rhema - iš Jo jums. Su rhema ateina ramybė, aprūpinimas, tikėjimas, malonė ir daug daugiau. Jeigu Jis bendrauja su jumis, tai galite prašyti visa ko jums reikia, kad tik žodis išsipildytų, kad įgyvendintumėte užduotį.

Jono 15:7 Jėzus sako: „Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.“ Štai ką mokiniai išgirdo graikų kalba: „Jeigu jūs pasiliksite manyje ir specifiniai žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, pasiliks jumyse, jūs prašysite visa, ko norite pagal tuos žodžius, ir tai bus jums padaryta.“

Štai ką mes praleidome
Dauguma šią eilutę skaito nesuprasdami graikų kalbos ir daro tokią išvadą, kad jeigu jie pakankamai tvirtai laikysis už Viešpaties - jeigu pakankamai mokysis ir vaikščios pakankamai tyri, tai, ko tik jie paprašytų, bus išpildyta. Tačiau Jėzus sako NE TAI. Jis sako, kad jeigu jūs pasiliksite Jo arba Tėvo specifiniame žodyje jums, tada galėsite prašyti ko norite (pagal tą specifinį žodį) ir tai bus jums suteikta.

Pamąstykime apie Nojų, kuris priėmė rhema/žodį, kad žemė bus užtvindyta ir jis turi pastatyti laivą. Tame žodyje, kadangi jis jame pasiliko - jo laikėsi, buvo visa, ko jam reikėjo. Visa, ko jam reikėjo, kad išpildytų tą žodį, jis galėjo prašyti. Kad žodis išsipildytų jam reikėjo laiko, medžiagos ir panašiai – ir tai buvo jam suteikta.

Tas pats tinka ir Abraomui, kuris buvo pašauktas tapti tautų tėvu. Taigi jam ir Sarai buvo duota galimybė pradėti ir pagimdyti berniuką. Mozė buvo pašauktas išvaduoti Izraelį. Jam buvo duoti ženklai ir stebuklai, reikalingi įgyvendinti šį darbą. Jozuė gavo žodį dėl Jericho paėmimo, ir taip toliau. Kiekvienas tikintysis buvo tikėjime, nes jie atsiliepė į rhema/žodį, kurį Dievas jiems suteikė. Jie neištraukė eilutės ir ne patys nusprendė būti „tikėjime“. Jie atsiliepė į specifinį žodį.

Jeigu patyrinėsite savo gyvenimą, pamatysite, kad viskas, kai turėjote tiesioginį žodį iš Viešpaties, ėjosi sklandžiai ir ramybėje. Taip veikia rhema, taip atrodo tikėjimas – ramybė ir poilsis. Barbara ir aš tai gavome 1977 metų rugsėjo vakarą, visa tai įvyko ir dar dabar tebevyksta.

Mes niekada nepriėmėme didesnio sprendimo gyvenime prieš tai negavę rhema iš Tėvo arba Viešpaties. Kai kartą tai padariau, mano žmonai tai beveik kainavo gyvybę. Sunki pamoka, tačiau ji buvo išmokta.

Prisiminti buvusius žodžius, apreiškimus, dvasioje pajaustus dalykus
Šios serijos pradžioje paminėjau du pavyzdžius apie žmones, stovėjusius ant specifinių, jiems skirtų žodžių. Paulius ir Barnabas veikė pagal eilutę, kurią jiems iš pradžių iškėlė Viešpats, paėmęs ją iš Izaijo pranašystės apie Mesiją, bei pasakęs, kad ši eilutė skirta jiems. Taip pat veikė ir Petras, kuriam praėjus 40 dienų po Jėzaus prisikėlimo buvo pasakyta, kad pasenęs jis bus nukryžiuotas dėl tikėjimo.

Kiekvienas iš jų, šiuos žodžius gavo ne tuomet, kai jų jiems labiausiai reikėjo – šiuos žodžius jie priėmė daug anksčiau. Dažniausiai mes patenkame į kokią nors situaciją ir tada einame pas Viešpatį žodžio. Petras ir Paulius, kaip minėjau, stovėjo ant žodžių, gautų daug anksčiau - iš ankstesnių apreiškimų apie jų gyvenimą, o ne ant kažko, ką Viešpats davė tų intensyvių akimirkų metu. Dėkui Viešpačiui už intensyvias akimirkas, tačiau šie pavyzdžiai apie žodžius, gautus ankstyvame apreiškime apie gyvenimą, vis dar buvo gyvi jų dvasioje, ant jų buvo galima „atsistoti“.

1978 metais įsigijau Bibliją, kurios viršelį esu pervilkęs du kartus, net ir dabar jos nugarėlė suklijuota lipnia juosta, nes vėl baigia subyrėti. Tuose puslapiuose yra pabrauktos eilutės, pastabos, o greta kai kurių eilučių pažymėtos datos, kada kokia eilutė mane palietė, sukrėtė, suteikė kažkokį tai apreiškimą ar pažadą. Kai aš stoviu ant Žodžio, ieškodamas sau išgydymo, tai darau ne su dabartiniu apreiškimu, bet su apreiškimu, kurį gavau 1978 metais tarp sausio ir kovo mėnesių, kai Viešpats man būnant universitete pasakė, kad mano tėtis nutrauks finansavimą mokslams ir, kad turiu skirti laiko pasninkui ir maldai, o Jis mane pamokys dalykų apie išgydymą. Jis tai padarė. Aš padariau ir Jis padarė. Aš sužadinu praeityje gautą apreiškimą, prisimindamas jį, perversdamas tas pačias eilutes, mintyse sugrįždamas į tą laiką ir vėl iš naujo pajaučiu savo dvasioje susijaudinimo gūsį.

Petras 1 Petro 1:23 sako, kad mes esate atgimę iš nenykstančios sėklos, o tai reiškia, kad jos galia ar aktualumas niekada negenda ir niekada nemažėja. Ta sėkla yra rhema/žodis mums, apie tai, kas yra Jėzus, o mūsų atsakas – tikėjimas Juo ir savo gyvenimo Jam patikėjimas. Mes vis dar keliaujame su šia sėkla iki šių dienų.

Ta sėkla – tas žodis, yra negendantis. Jeigu jūs, apreiškimą apie išgydymą gavote kaip ir aš – 1978-ais, ir po to, Dievo gydančios galios jums prireikia 2017-ais, kaip Paulius, Barnabas ir Petras, sugrįžkite prie ankstesniųjų metų žodžių, atnaujinkite laiką juose, prisiminkite tą apreiškimo gūsį, sužadinkite savyje tą negendančią sėklą – tai vis dar gyvas Žodis, kurį Dievas gali panaudoti jūsų dabartinėje situacijoje.

Daug kas leidžia laiką ieškodami dabartinio „Žodžio“, nekreipdami dėmesio į visus savo užrašus ir prisiminimus, įgytus iš ankstesnių apreiškimų. ŽINOK ką sakė tau Viešpats praeityje. Laikykis to. Tai negendantys apreiškimai. Jie tokie pat sklidini galios, kaip ir tada. Jums nereikia rinktis ir pasirinkti eilutės, ant kurios stovėsite, galite sugrįžti prie gyvojo apreiškimo praeityje, arba jeigu reikia, skirti laiko garbinimui, kad gautumėte kažką naujo. Tačiau bet kuriuo atveju, mokykitės vaikščioti su Juo, gyvendami apreiškimu savo gyvenime.

Kitą savaitę nauja tema, kol kas tiek. Būkite palaiminti!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą