Sveiki visi,
Anuomet
Barbara ir aš buvome paaugliai, trokštantys būti Viešpaties naudojami
tarnystėje. Tačiau mums jau buvo numatytas universitetas, kurį lankė mano
tėvai, kur įstojo jos brolis ir sesuo. Neatrodė, kad tai tilptų į didesnį, Viešpaties
pašaukimo mūsų gyvenime, vaizdą. Neturėdamas jokio tiesioginio žodžio iš
Viešpaties, aš padariau kas buvo natūraliai teisinga ir išvykau į koledžą.
Barbara buvo metais už mane žemesnėje klasėje, tad kai ji baigė savo
paskutinius metus, aš buvau pirmakursis, nutolęs nuo jos kokių 2,5 valandos
atstumu. Kitais metais ji įstojo į universitetą, o aš pradėjau antrus metus
koledže.
Aš gyvenau
brolijoje, o ji dalinosi kambariu su savo geriausia drauge studentų
bendrabutyje. Tačiau mes susitikdavome, kiekvieną savaitę porą vakarų
melsdavomės dėl savo ateities. Savo tėvams buvome universiteto studentai,
tačiau mūsų širdys linko į tarnystę, troško Viešpaties vedimo, kokio nors
žodžio apie mūsų ateitį. 1977 m. rugsėjo mėnesį, praėjus mėnesiui kai Barb buvo
pirmo kurso studentė, vieną vakarą ji atvyko į universiteto miestelį. Mes
susitikome maldai mano kambaryje, brolijos namuose.
Ji klūpėjo
ant grindų šlovindama, o aš šlovindamas sėdėjau. Staiga abu gavome žodžius iš
Viešpaties. Dvasioje ji pamatė, kad stovi prieš Viešpatį ant kalno ir žvelgia į
Jį. Jis uždėjo savo rankas jai ant pečių ir švelniai apgręžė rodydamas plačias
lygumas, besidriekiančias priešais tuos kalnus, ant kurių ji ir Jis stovėjo.
Lygumos buvo padengtos plačiais auksinių javų laukais. Kai ji pažiūrėjo į
varpas, pamatė, kad kiekviena jų turėjo žmogaus veidą. Viešpats pasakė, kad
būsime pakviesti į paskutiniųjų laikų pjūtį.
Tuo pat metu,
kai tai jai vyko, man Viešpats kalbėjo apie mūsų ateitį. Jis pasakė, kad Jis
mus nusiųs į Boulder, Kolorado. Kad mano tėtis per žiemos atostogas liausis
finansavęs manąsias studijas ir, kad skirčiau laiko pasninkui bei maldai, nes
Jis tuo metu pamokys mane apie išgydymą, o tada, kai ateis laikas, Jis mane
išsiųs. Jis taip pat pasakė: „Po kokių metų tu gali būti vedęs.“ Šios dalies
tada dar nesakiau Barbarai, tačiau visą kitą mes vienas kitam pasakėme.
Iš visos
širdies mes norėjome palikti universitetą ir pradėti „tarnystę“, kad ir kokia
ji bebūtų, 1970-ųjų charizminio atsinaujinimo judėjime. Tačiau mes nepriėmėme
tokio svarbaus sprendimo pirmiau negavę žodžio iš Viešpaties.
Tikėjimas prieš išankstinę nuomonę
Yra du
graikiški žodžiai šiandien nusakantys žodį „Žodis“. Vienas yra „Logos“, jis
reiškia visą Dievo patarimą. Jis, Jono 1:1, naudojamas apibūdinti Jėzų: „Pradžioje
buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo Dievas.“ „Logos“ nuo
Pradžios iki Apreiškimo knygos yra Dievo patarimas ir Viešpaties Žodžio Asmuo.
Kitas žodis
yra rhema, kylantis iš logos,
kuris yra ypatingas žodis kokiam nors asmeniui. Tas rhema kiekvieno dvasioje
gali turėti įvairias formas: vizija, žodis, sužadinimas, liudijimas, kažkoks
suvokimas arba pastebėjimas ir panašiai. Viskas pasitarnauja perteikti tiesą,
kad Dievas iš logos perdavė asmeniui kažką specifinio. Asmeniui rhema yra specifinis
žodis nuo Dievo, netgi jeigu tas žodis yra ramybė (būsena), arba liudijimas,
netgi sunkus jausmas dvasioje, perspėjantis: „Nedaryk to“.
Rhema yra
Laiške Romiečiams 10:17, kur Paulius rašo: „Taigi tikėjimas – iš klausymo,
klausymas – iš Dievo žodžio (rhema).“ Tikėjimas neateina nei dėl logos
skaitymo, nei dėl paimtos ir pasirinktos eilutės, ant kurios stovėsime.
Tikėjimas ateina, kai Dievas iš savęs perteikia kažką specifinio - rhema - iš
Jo jums. Su rhema ateina ramybė, aprūpinimas, tikėjimas, malonė ir daug
daugiau. Jeigu Jis bendrauja su jumis, tai galite prašyti visa ko jums reikia,
kad tik žodis išsipildytų, kad įgyvendintumėte užduotį.
Jono 15:7
Jėzus sako: „Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, – jūs
prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota.“ Štai ką mokiniai išgirdo graikų
kalba: „Jeigu jūs pasiliksite manyje ir specifiniai žodžiai, kuriuos jums
kalbėjau, pasiliks jumyse, jūs prašysite visa, ko norite pagal tuos žodžius, ir
tai bus jums padaryta.“
Štai ką mes praleidome
Dauguma šią
eilutę skaito nesuprasdami graikų kalbos ir daro tokią išvadą, kad jeigu jie
pakankamai tvirtai laikysis už Viešpaties - jeigu pakankamai mokysis ir
vaikščios pakankamai tyri, tai, ko tik jie paprašytų, bus išpildyta. Tačiau
Jėzus sako NE TAI. Jis sako, kad jeigu jūs pasiliksite Jo arba Tėvo
specifiniame žodyje jums, tada galėsite prašyti ko norite (pagal tą specifinį
žodį) ir tai bus jums suteikta.
Pamąstykime
apie Nojų, kuris priėmė rhema/žodį, kad žemė bus užtvindyta ir jis turi
pastatyti laivą. Tame žodyje, kadangi jis jame pasiliko - jo laikėsi, buvo
visa, ko jam reikėjo. Visa, ko jam reikėjo, kad išpildytų tą žodį, jis galėjo
prašyti. Kad žodis išsipildytų jam reikėjo laiko, medžiagos ir panašiai – ir
tai buvo jam suteikta.
Tas pats tinka
ir Abraomui, kuris buvo pašauktas tapti tautų tėvu. Taigi jam ir Sarai buvo
duota galimybė pradėti ir pagimdyti berniuką. Mozė buvo pašauktas išvaduoti
Izraelį. Jam buvo duoti ženklai ir stebuklai, reikalingi įgyvendinti šį darbą.
Jozuė gavo žodį dėl Jericho paėmimo, ir taip toliau. Kiekvienas tikintysis buvo
tikėjime, nes jie atsiliepė į rhema/žodį, kurį Dievas jiems suteikė. Jie
neištraukė eilutės ir ne patys nusprendė būti „tikėjime“. Jie atsiliepė į
specifinį žodį.
Jeigu
patyrinėsite savo gyvenimą, pamatysite, kad viskas, kai turėjote tiesioginį
žodį iš Viešpaties, ėjosi sklandžiai ir ramybėje. Taip veikia rhema, taip
atrodo tikėjimas – ramybė ir poilsis. Barbara ir aš tai gavome 1977 metų
rugsėjo vakarą, visa tai įvyko ir dar dabar tebevyksta.
Mes niekada
nepriėmėme didesnio sprendimo gyvenime prieš tai negavę rhema iš Tėvo arba
Viešpaties. Kai kartą tai padariau, mano žmonai tai beveik kainavo gyvybę.
Sunki pamoka, tačiau ji buvo išmokta.
Prisiminti buvusius žodžius,
apreiškimus, dvasioje pajaustus dalykus
Šios serijos
pradžioje paminėjau du pavyzdžius apie žmones, stovėjusius ant specifinių,
jiems skirtų žodžių. Paulius ir Barnabas veikė pagal eilutę, kurią jiems iš
pradžių iškėlė Viešpats, paėmęs ją iš Izaijo pranašystės apie Mesiją, bei pasakęs,
kad ši eilutė skirta jiems. Taip pat veikė ir Petras, kuriam praėjus 40 dienų
po Jėzaus prisikėlimo buvo pasakyta, kad pasenęs jis bus nukryžiuotas dėl
tikėjimo.
Kiekvienas iš
jų, šiuos žodžius gavo ne tuomet, kai jų jiems labiausiai reikėjo – šiuos žodžius
jie priėmė daug anksčiau. Dažniausiai mes patenkame į kokią nors situaciją ir
tada einame pas Viešpatį žodžio. Petras ir Paulius, kaip minėjau, stovėjo ant
žodžių, gautų daug anksčiau - iš ankstesnių apreiškimų apie jų gyvenimą, o ne
ant kažko, ką Viešpats davė tų intensyvių akimirkų metu. Dėkui Viešpačiui už
intensyvias akimirkas, tačiau šie pavyzdžiai apie žodžius, gautus ankstyvame
apreiškime apie gyvenimą, vis dar buvo gyvi jų dvasioje, ant jų buvo galima
„atsistoti“.
1978 metais
įsigijau Bibliją, kurios viršelį esu pervilkęs du kartus, net ir dabar jos
nugarėlė suklijuota lipnia juosta, nes vėl baigia subyrėti. Tuose puslapiuose
yra pabrauktos eilutės, pastabos, o greta kai kurių eilučių pažymėtos datos,
kada kokia eilutė mane palietė, sukrėtė, suteikė kažkokį tai apreiškimą ar
pažadą. Kai aš stoviu ant Žodžio, ieškodamas sau išgydymo, tai darau ne su
dabartiniu apreiškimu, bet su apreiškimu, kurį gavau 1978 metais tarp sausio ir
kovo mėnesių, kai Viešpats man būnant universitete pasakė, kad mano tėtis
nutrauks finansavimą mokslams ir, kad turiu skirti laiko pasninkui ir maldai, o
Jis mane pamokys dalykų apie išgydymą. Jis tai padarė. Aš padariau ir Jis
padarė. Aš sužadinu praeityje gautą apreiškimą, prisimindamas jį, perversdamas
tas pačias eilutes, mintyse sugrįždamas į tą laiką ir vėl iš naujo pajaučiu
savo dvasioje susijaudinimo gūsį.
Petras 1
Petro 1:23 sako, kad mes esate atgimę iš nenykstančios sėklos, o tai
reiškia, kad jos galia ar aktualumas niekada negenda ir niekada nemažėja. Ta
sėkla yra rhema/žodis mums, apie tai, kas yra Jėzus, o mūsų atsakas – tikėjimas
Juo ir savo gyvenimo Jam patikėjimas. Mes vis dar keliaujame su šia sėkla iki
šių dienų.
Ta sėkla –
tas žodis, yra negendantis. Jeigu jūs, apreiškimą apie išgydymą gavote kaip ir
aš – 1978-ais, ir po to, Dievo gydančios galios jums prireikia 2017-ais, kaip
Paulius, Barnabas ir Petras, sugrįžkite prie ankstesniųjų metų žodžių,
atnaujinkite laiką juose, prisiminkite tą apreiškimo gūsį, sužadinkite savyje
tą negendančią sėklą – tai vis dar gyvas Žodis, kurį Dievas gali panaudoti jūsų
dabartinėje situacijoje.
Daug kas
leidžia laiką ieškodami dabartinio „Žodžio“, nekreipdami dėmesio į visus savo
užrašus ir prisiminimus, įgytus iš ankstesnių apreiškimų. ŽINOK ką sakė tau
Viešpats praeityje. Laikykis to. Tai negendantys apreiškimai. Jie tokie pat
sklidini galios, kaip ir tada. Jums nereikia rinktis ir pasirinkti eilutės, ant
kurios stovėsite, galite sugrįžti prie gyvojo apreiškimo praeityje, arba jeigu
reikia, skirti laiko garbinimui, kad gautumėte kažką naujo. Tačiau bet kuriuo
atveju, mokykitės vaikščioti su Juo, gyvendami apreiškimu savo gyvenime.
Kitą savaitę nauja tema, kol kas tiek.
Būkite palaiminti!
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.