John Fenn, 2018 m. sausio mėn. 12 d.,
Sveiki visi,
Praeitą
savaitę minėjau, kad netgi praėjus 10 metų po Sekminių, jeigu gimėte pagonimi
ir norėjote pažinti Izraelio Dievą, turėjote tapti žydu. Jie rašte vadinami
prozelitais (naujakrikštais), kaip ir rašoma Apaštalų darbų 2:10, 6:5 ir 13:43.
Tačiau kai
Petras Viešpaties nusiunčiamas į romėnų šimtininko (Kornelijaus) namus, žydai
kartu su juo „nustemba“, kad pagonys gavo Šventąją Dvasią taip pat, kaip ir
JIE* - Dievas įtraukė pagonis į išganymo
planą, ir kad tai įvyktų nereikia tapti žydu – Petras ir jo bendrai iki to
momento apie tai net negalvojo. Pažvelkite į jų nuostabą: „Vadinasi, Dievas ir
pagoniams suteikė atgailą, kad jie gyventų“. Apd 11:18*, Apd 10:44-45
Įveskite Paulių
Tuo
apreiškimo metu, kai Dievas įtraukė pagonis į išganymo planą, nereikalaudamas
tapti žydais, jų mąstymas vis tiek krypo į vidų. JEIGU pagonis panorėdavo
pažinti Izraelio Dievą, tai būdavo išimtis iš taisyklės, pirmiausiai, tai
Dievas buvo kontakto su Kornelijumi ir romiečiais iniciatorius, ne jie – jie
darbavosi tik žydų tarpe – jeigu pagonis ateina pas Viešpatį, viskas gerai, tai
lyg pertekliaus dalis, bet ne į tai krypsta jų žvilgsnis.
Kai Pauliui
prie Damasko pasirodė Viešpats, viskas pasikeitė. Jėzus pasakė, kad jis yra
kviečiamas vykti pas pagonis^. Tas
Paulius buvo fariziejus*, studijavęs pas garsųjį mokytoją Gamalielį**, ir buvo
siunčiamas eiti už žydų tautos ribų, kad ne-žydus atvestų pas Jėzų. Ir beje
Jėzus nesakė, kad jiems reikia tapti žydais, norint laimėti išganymą. ^Apaštalų 26:16-18, *Filipiečiams 3:5,
**Apaštalų 5:34, 22:3
Kai Paulius
išsiruošė į taip vadinamą savo pirmąją kelionę, jis vyko pas pagonis. Kaip
rašoma Apaštalų darbų 13:1-4, penkių vyrų grupė meldėsi, tame tarpe Paulius ir
Barnabas, o Šventoji Dvasia prakalbo per vieną ar kelis iš jų, kad šie būtų
išsiųsti – taip prasidėjo Pauliaus kelionių tarnystė, kaip rašoma Apaštalų darbų
13 skyriuje.
Pauliaus
pirmoji išvyka baigėse tik 14 skyriuje, jie sugrįžo ten, iš kur ir buvo pradėję
– į Antiochiją.
Susidūrimas
Apaštalų darbų
14 skyrius pasibaigia su Pauliaus ir Barnabo sugrįžimu į Antiochiją, ten
sakoma, kad jie „išbuvo su mokiniais netrumpą laiką“. Ten jie dalinosi su
(pagonių) tikinčiaisiais nuostabiais darbais, kuriuos Viešpats atliko pagonių
tarpe kitoje Romos imperijos vietoje. Greičiausiai tai buvo draugiški
klausytojai, nes jie kalbėjo pagonims apie tai, ką Dievas veikė jų pačių tarpe.
Leiskite man
įterpti šį pastebėjimą, kuris yra svarbus mums namų bažnyčioje. Pastebėkite, į
kur buvo nukreipti Pauliaus ir Barnabo žvilgsniai, dalinantis, ką Dievas darė
jų tarpe. Mes susirenkame drauge tam, kad švęstumėm ir dalintumėmės tuo, ką
Dievas daro mūsų širdyse, mūsų tarpe, kaip aukščiau tai darė Paulius ir
Barnabas.
Namų
bažnyčios susirinkimai NĖRA skirti tam, kad žvelgtumėm į skirtumus, greičiau,
kad susitelktumėm ties tuo, ką turime bendro. Nuomonių skirtumai tokie kaip
vargai prieš paėmimą arba nepaėmimą, arba ginčai dėl išsiskiriančių nuomonių
apie „naminių gyvūnėlių“ doktrinas, to namų bažnyčios susirinkimuose neturi
būti. Namų bažnyčioje NIEKAS neturėtų ką nors bandyti įrodyti kitiems, apie tai
kas liečia jų pačių įsitikinimus – mes esame čia, kad tęstumėm kelionę su Juo,
švęsdami tai, ką Jis daro mūsų tarpe, bendrus dalykus. Žodis „bendrystė“ yra
koinonia, o tai reiškia „bendras“ arba „ką turime bendro“. Likite tame. Kaip
sakoma Apaštalų darbuose 2:42: apaštalų (ne mūsų pačių) mokymas, bendravimas,
maistas, malda. Paprasta.
Mes, kaip ir
Paulius, švenčiame tai, ką Dievas daro, ir tai kas mus sieja. Kiti dalykai yra
antriniai ir mažai ką lemia kasdieniniame vaikščiojime su Tėvu ir Viešpačiu,
taigi jie paliekami už durų tų bendrų dalykų ir mokinystės proceso pagal
Kristaus charakterį labui.
Sugrįžtant prie mūsų tvarkingai
suplanuotos programos, cha
Pauliaus ir
Barnabo reikalai atrodo pasikeitė, kaip matome iš Apaštalų darbų 15 skyriuje:
„Kai kurie, atvykę (į Antiochiją) iš Judėjos, ėmė mokyti brolius: „Jei
nesiduosite apipjaustomi pagal Mozės paprotį, negalėsite būti išgelbėti“.Kilo
nemažas vaidas ir ginčas tarp jų ir Pauliaus bei Barnabo. Buvo nutarta, kad
Paulius, Barnabas ir kai kurie kiti iš anų nuvyktų dėl šio klausimo į Jeruzalę
pas apaštalus ir vyresniuosius...“
Apaštalų darbų
15:5 sako tai tiesiai šviesiai, taigi niekam neleiskite jums pasakoti, kaip kai
kas daro, kad nebuvo ginčijamasi apie paklusimą Mozės įstatymui: „Tuomet pakilo
kai kurie įtikėjusieji iš fariziejų partijos ir tarė: „Juos reikia
apipjaustyti ir įsakyti, kad
laikytųsi Mozės Įstatymo“.
Apaštalų darbų 15 skyriuje, sprendimas
buvo priimtas dėl mūsų visų
Nors ginčas
įsisiūbavo, problema susitelkė ties faktu, kurio jie negalėjo paneigti, kad
Dievas gelbsti pagonis, klausimas tik toks, kokiu būdu jiems tapti žydais, jei
iš viso tapti? Atsistojo (galiausiai) Petras ir pasakė:
„Vyrai
broliai, jūs žinote, kad Dievas jau nuo senų dienų išsirinko mane iš jūsų, kad
pagonys (Kornelijaus namai, Apd 10) iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir
įtikėtų. Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis, paliudijo jų naudai, duodamas
jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums.“ 7-8 eilutės.
TAI ir yra
skirtumas, dėl ko Petro liudijimas iškilo virš kitų. Visi ginčai sukosi apie
tai, ką žmogus darydavo arba ką turi padaryti – paklusti Mozės įstatymui ar ne?
Tačiau Petro argumentas iškilo virš kitų, kadangi jis nukreipė jų mintis nuo
savęs ir pasakė: „Dievas išsirinko... Dievas pažįsta jų širdis ir suteikė jiems
Šventąją Dvasią taip pat, kaip ir mums. Dievas nedaro skirtumo tarp jų ir
mūsų.“
Mes turėtume
visada pirmiausia žiūrėti į tai, ką Dievas daro kieno nors širdyje ir dirbti su
tuo, o ne įsikibti savo nuomonės ir iš šalies primesti jiems išankstines savo
idėjas, ką tas žmogus turėtų padaryti. Pirmiausiai žiūrėkite, ką daro Dievas,
ir sekite Jo vedimu. To Petras jų ir prašo.
Atsiremiant į šį apreiškimą...
Atsiremdamas
į faktą, kad tai padarė Pats Dievas, jis paklausė: „Tad kodėl gundote Dievą ir
kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų tėvai, nei mes patys
negalėjome panešti?“ Jungas - tai Senojo Testamento įstatymas su jo 613
įsakymų – jis pasakė, jog uždėti tuos reikalavimus ant žmonių, kai jie jau turi
Šventąją Dvasią, būtų Dievo gundymas.
Petras
panaudojo jungo įvaizdį įstatymui, paimdamas tai iš Jėzaus lūpų Mato 11:28-30,
kur kalbama apie religines naštas, vadovų uždėtas ant žmonių:
„Ateikite pas
mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. (Išgelbėjimas
yra atsigaivinimas, ramybė su Dievu, jokių pastangų iš mūsų pusės, kad tai
gautume). Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš
romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. Nes mano
jungas švelnus ir mano našta lengva“.
Pastebėkite,
Jėzus pasakė paimti Jo jungą ir mokytis iš Jo. Taip išeina, kad jungas yra
mokytojas – Šventoji Dvasia, mokytojas, guodėjas. Jungas yra tai, kai vienas su
kitu sujungiami du galvijai, kad dirbtų – tai mūsų ir Šventosios Dvasios
paveikslas, kad darbuotumėmės drauge Viešpatyje. Mes neturime nešti jungo su su
Senojo Testamento Įstatymo taisyklėmis ir nuostatais.
Su Šventąja
Dvasia mes gauname poilsį savo sieloms – Jėzus kalba ne apie išganymą, bet apie
sielą – mūsų emocijas, mintis, protus, jausmus. Mes rasime poilsį savo
emocijoms su Šventąja Dvasia, mokančia mus Jėzaus romumo ir nuolankumo. ŠI
našta ir jungas yra lengvi.
Štai iš kur
Petras paėmė šią frazę – o daugelis, jei ne dauguma aplink Petrą tą dieną girdėjo
ją tiesiogiai iš Jėzaus, taigi jie iš karto suprato, kur link jis kreipia.
Kontrastas buvo akivaizdus: Jėzaus ir Šventosios Dvasios jungas, vedantis
atgaivos mūsų emocijoms ir mintims link, arba Senojo Testamento įstatymo
jungas, kurio nei žydų tėvai, nei apaštalai nesugebėjo panešti. Šį skirtumą
vėliau pateiks Paulius rašydamas laiško Galatams 3 skyrių klausdamas, ar Dievas
atliko stebuklus jų gyvenime dėl Dvasios ar dėl Įstatymo darbų. Štai klausimas
mums.
Ir štai nuo čia pratęsime kitą savaitę
– su kuo norėtumėte būti sujungti į vieną jungą, su Įstatymu ar Šventąja
Dvasia? Su vienu arba su kitu...Būkite palaiminti.
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius
e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.