John Fenn, 2013 m. sausio mėn. 20 d.,
Brangūs
draugai,
Pirmiausia
noriu padėkoti visiems, kurie rėmė mus per paskutinį mėnesį
finansiškai ir dovanojo dovanas. Mums sekasi kur kas geriau, buitis
pamažu atsistato. Per ateinančias kelias savaites planuojame
atnaujinti Kriso vonios kambarį. Dar kartą ačiū jums!
Jei
pamenate, prieš keletą mėnesių, 2012-ųjų vasarą, Tėvas
liepė man melstis dėl 2013-ųjų kovo. Jis pasakė, kad, jei
padėtis nesikeis, prasidės demonstracijos ir suirutės ekonomikos
ir finansų srityje. Nuo tada aš meldžiuosi ir susidomėjęs
laukiu, kas vyks sekančias 4-6 savaitės. Kai Tėvas man apie tai
kalbėjo, Jis sakė, kad demonstracijos gali prilygti „okupacijos“
pobūdžio demonstracijoms, kai kurios iš jų gali tapti
nevaldomomis. Aš tikiu, kad malda sureguliuos ar sustabdys tokius
įvykius, tačiau faktas yra tas, kad kovo mėnesį prasidės mūšis
ekonomikos srityje ir apie tai jau galima spręsti iš laikraščių
antraščių.
Norėčiau
pasidalinti šaunia istorija apie Tėvo geraširdiškumą. Mano
sūnėnas susituokė gruodžio mėnesį, susipakavo daiktus ir
išsikraustė gyventi į bendrą jo ir žmonos butą. Prieš
išvykdamas jis paliko keturias 7-9 colių (18-23 cm) ilgio metalines
sportines mašinytes. Mano sesuo pagalvojo, kad Krisui jos labai
patiktų, todėl supakavo ir atsiuntė jas mums. Mašinėlės pasiekė
mus praeitą savaitę.
Krisas
be galo mėgsta mašinėles. Metai iš metų jis nešiodavosi „Viper“
markės žaislinę mašiną (apie 20 cm ilgio) į darbo studiją, kur
dirba kartu su juo globos namuose gyvenantys neįgalieji. Būdamas
vežimėlyje, jis pasideda mašinėlę ant kelių ir kartu su ja
važiuoja į darbą, visą dieną laiko ją ant kelių net dirbdamas
ir popietę kartu su ja grįžta. Jis labai mėgsta tą mašiną!
Vieną
dieną, atėjęs jo paimti iš globos namų aš sužinojau, kad
penktadienį vienas iš globos namuose buvusių neįgaliųjų priėjo
prie Kriso darbo stalo, pavogė „Viper“ markės mašinėlę
tiesiai jam nuo kelių ir sulaužė ją taip, kad teko išmesti.
Savaime suprantama Krisas įtūžo ir liko labai įskaudintas.
Darbuotojai jį nuramino, o šeštadienį aš atvykau jo paimti
savaitgaliui į namus. Namie laukė mano sesers atsiųstas
siuntinukas.
Atsidaręs
siuntinį ir pamatęs 4 naujas mašinėles jis buvo be galo
sujaudintas. Naujoji Cobra, oranžinė SS Camaro ir dvi „Greiti ir
įsiutę“ stiliaus mašinytės, visos iš to paties metalo kaip ir
jo senoji. Cobra tuoj pat tapo jo mėgstamiausia. Parsivežęs į
prieglaudą jis besididžiuodamas rodė ją visiems joje gyvenantiems
neįgaliesiems ir ten dirbantiems slaugytojams. Tuo tarpu mes abu su
Barbara grožėjomės matydami, kaip Tėvas rūpinasi mūsų sūnumi.
Aš pasakiau Krisui, kad Dievas žinojo kas atsitiko su jo mašina,
todėl padovanojo 4 naujas tokias mašinėles. Jis susimąstė ir
tarė: „Taip, Dievui tiesiog labai patinka mašinos“.
Aš
noriu jus padrąsinti neprarasti vaikiško tikėjimo, net ir mažuose
nesusipratimuose, kurie dažnai po kurio laiko atskleidžia Tėvo
rūpestį mumis. Nuolat apsispręsdami pasitikėti mes išmokstame
būti dėkingi už tai, ką turim, vietoj to, kad apgailestautume dėl
to ko neturim. Tai padeda mums patirti Jo tėvišką rūpestį.
Ačiū,
kad tapote mūsų gyvenimo dalimi.
Palaiminimai,
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.