Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2013 m. vasario 5 d., antradienis

Pažinti Šventąją Dvasią. 3 dalis


John Fenn, 2013 m. sausio mėn. 26 d.,

Sveiki,
Aš dalinausi praeitą savaitę kai kuriais patyrimais ir pasakiau, kad Žodžio padarymas pagrindiniu autoritetu mūsų gyvenime yra pirmas punktas ir raktas, kaip tapti jautriu Viešpaties balsui.

Antras punktas
Sekantis žingsnis yra susitelkti į tiesą, aš turiu galvoje – tikrai suvokti, kad Kristus jumyse. Jūs turite į tai sutelkti savo protą kiekvieną dieną, daug kartų per dieną, pirmyn ir atgal tarp natūralaus pasaulio ir to, kas vyksta dvasioje. Šiandien aš pasidalinsiu apie savo kelionę ir kovas.

Nors Morkaus 5 skyriuje Jėšua buvo spaudžiamas, stumdomas ir mėtomas minios, bet Savo dvasiniu žmogumi Jis suvokė, kad gydanti jėga išėjo iš Jo, kuomet kraujuojanti moteris tikėjime palietė Jo rūbus.

Kai Jis paklausė: „Kas mane palietė?“, mokiniai galvojo, kad tai kvailas klausimas, nes minioje visi Jį lietė! Bet Jėzaus dėmesys klaidžiojo tarp natūralaus pasaulio – tai yra minios ir Jo dvasios, kaip gyvenimo būdo, taigi, taip Jis pajuto, kaip gydanti jėga įplaukė į moterį.

Tu gali nustatyti, koks tiesos kiekis yra tavyje ir tavo mąstyme pagal tai: ar kada nors šaukei Dievui, galvodamas, kad taip Jis tave geriau išgirs; ar manei, kad Dievas gyvena bažnyčios pastate, arba labiau ten pasilieka, ar Jį reikia išmelsti, kad Jis ateitų kažkur iš erdvės?

Mes turime gyventi tiesoje, kad Jis yra giliai tavo viduje, o ne išorėje, nes Jis yra tavyje taip arti, kaip tavo sekanti mintis. Todėl bendravimas su Juo yra amžinas, giliuose apmąstymuose ir širdies motyvuose,- ne balsas tarp ausų, bet giliai viduje, tavo dvasioje. Jis yra Dvasia, todėl beveik visas bendravimas su Juo vyksta Dvasia į dvasią.

Kaip aš galiu tapti jautrus Jo balsui ir Buvimui?
Pradžioje aš buvau toks nejautrus tiems pojūčiams ir girdėjimui, kad aš nieko „nejaučiau“ ir „negirdėjau“. Žodžiai, apibūdinimai ir patyrimai, kuriuos turėjau tuo metu atrodė fantazijos, stulbino, atrodė beveik neįmanoma, kad kas nors galėtų taip vaikščioti su Dievu, bet aš to desperatiškai troškau.

Bet prisiminkite, aš turėjau siaubingą savęs suvokimą, ir nuolatinę įtampą. Tai buvo todėl, kad nors, viena vertus, aš mylėjau Tėvą, bet kita vertus, niekada nesijaučiau pakankamai geras, kad Jam manęs reikėtų. Štai tai apsunkino mano girdėjimą ir darė mane nejautrų Dvasios dalykams. Aš suvokiau, kad negaliu gyventi su šitais jausmais ir tuo pačiu metu aiškiai Jį girdėti. Mano argumentai buvo kaip miglos ekranas tarp mūsų, ir ką Jis besakytų, man tai buvo kaip tyliai kalbančio žmogaus balsas kitame kambaryje, galėjau suprasti, kad Jis kalba, tik negalėjau suprasti ką. Aš negalėjau nurimti, kol atsikračiau to, kas mane darė nejautriu girdėti.

Žodis prieš tai, ką aš jaučiau
Štai čia susitinka mano pirmas ir antras punktai: Žodis yra galutinis autoritetas ir Kristaus manyje įrodymas. Aš prisimenu paauglystės metais kartą gulėjau lovoje ir kovojau su savo emocijomis dėl netinkamumo, vis norėdamas surasti Jo buvimo manyje „bangos ilgį“, kad galėčiau girdėti Jo balsą ir todėl vaikščioti nuolatiniame pokalbyje, ar bent Jo buvimo akivaizdume 24/7.

Kai tėtis mus paliko ėmė trūkti pinigų. Kai jis mus paliko, man buvo 11 ir mes suruošėme vasaros iškylą su „Charlie Brown“ komanda, turiu galvoje, Charlie Brown, Linus, Snoopy, Lucy ir kitais, su kurias nusifotografavome. Nepriklausomai nuo metų laiko aš dalyvaudavau išvykose viso mokymosi vidurinėje mokykloje metu.

Kai aš buvau žemesniųjų klasių mokinys vidurinėje mokykloje ir kitais metais jau vyresnis, palaikymo komandos lyderiai ateidavo papuošti krepšinio komandos miegamuosius prieš didžiąsias varžybas. Kartą jie pamatė mano Snoopy ir Charlie Brown lovą. Aš buvau labai sumišęs, bet mama tiesiog neturėjo pinigų atnaujinti baldus, o aš nedrįsau pasakyti jai, kad buvau susigėdęs. Aš galvojau, kad Viešpačiui Jėzui patinka mano miegamasis, taigi turiu būti patenkintas ir aš. Toks mąstymas buvo mažas žingsnelis procese, bet aš tada to nesupratau.

Virš mano lovos buvo langas, prisimenu, kad vietoj oro kondicionieriaus reikėjo praverti langą. Aš pamenu, kaip gulėjau ten vieną naktį laukdamas vėsios oro srovės patenkančios pro lango orlaidę ir liečiančios mano suprakaitavusį kūną.

Karas
Didis mūšis vyko tą naktį mano prote, mūšis kuris padėjo pamatą visam likusiam mano gyvenimui. Tuo metu aš mintyse nubraižiau dvi kolonas. Dešinėje pusėje buvo visi mano jausmai ir samprotavimai, kad Dievui manęs nereikia ir Jis negalės manęs panaudoti. Tėtis atstūmė mane, aš augau taip greitai, buvau ištįsęs ir gremėzdiškas, kaip pupelės stiebas, buvau labai liesas, mano plaukai natūraliai garbiniavosi ir aš juos nešiojau ilgus... Tie plaukai ant galvos mane darė panašų į milžiną su vatos gniužulu ant galvos. Aš neturėjau pinigų, neturėjau nieko ko natūraliai buvo galima norėti, ir tame stulpelyje vis kaupėsi priežastys, dėl kurių Dievas negali mėgti manęs, nekalbant jau, kad mylėti.

Kairiame stulpelyje buvo tai, ką prisiverčiau prisiminti, jog buvau skaitęs Žodyje. Kristus manyje – šlovės viltis. Didesnis yra Tas, kuris manyje, nei tas, kuris pasaulyje. Aš esu naujas kūrinys Kristuje, berniukas, kuris egzistavo anksčiau, mirė būdamas 15 metų ir dabar šešiolikmetis buvo naujai gimęs ir visiškai atnaujintas. Aš vis sugrįždavau prie Kristaus manyje, Kristaus manyje, mano kūnas – tai šventykla, Šventoji Dvasia yra manyje, kad mokytų mane nuo Tėvo. Dievas gyvena giliai mano dvasioje.

Pergalė
Aš pavargau nuo argumentų savo galvoje, nuolatinių baimių stresų, neužtikrintumo, nes tarp tų dviejų stulpelių mano prote vyko kova. Aš apsisprendžiau kartą ir visam laikui tą naktį, kad Dievo Žodis ir tai, ką Jis sako, viršija visus argumentus. Te mano pasaulis suksis apie Žodžio tiesą – jei Jis sako, tai nuspręsta, nesvarbu, ką aš jaučiu arba, kad reikia nusižeminti, arba ką kalba aplinkybės. Nors aš nejaučiau Jo savyje, aš žinojau, kad Jis buvo tenai, nes taip sako Biblija. Brūkšnelis. Paragrafas. Vėl ir vėl.

Taigi, aš pasakiau sau, kad Kristus buvo manyje, ar aš tai jaučiau, ar nejaučiau, ir buvau pasiryžęs ieškoti Jo artumo, nes Jis ten kažkur buvo. Aš apsisprendžiau būti įsitvirtinęs tame, kad Žodis yra galutinis autoritetas, vedantis mane visą mano gyvenimą bei atidarantis duris vaikščioti su Juo ir šiandien.

Žibintas
Iš pradžių aš buvau kaip asmuo apakintas žibinto šviesos (deglo – karališka anglų k.) dideliame tamsiame sandėlyje – tai buvo mano vidinis žmogus, visur kažko ieškodamas, tik ko – aš dar tiksliai nežinojau. Kai mano mintys apie netinkamumą iš dešinio stulpelio užtvindydavo mano protą, aš sau atsakydavau, tai – melas, aš atmetu tai, nes Žodis sako, kad Kristus yra manyje (ir aš vis tiek pagaliau surasiu Jį), ir toliau tęsiau ieškojimus savyje.

Aš iš tikrųjų nežinojau, ko ieškojau tą naktį, bet kai pašvenčiau savo gyvenimą Jam, pajutau pasikeitimą viduje, vos užčiuopiamą ramybės pojūtį giliai savyje, taigi aš ieškojau šito. Iš pradžių ramybė buvo tarytum kaip tas žmogus su žibintu, kuris didžiulio įrenginio kampe rado kažką tokio dydžio kaip pelė. Bet kai tik aš supratau, kad tai buvo Jis, aš tuomet jau galėjau užmiršti tamsą, tas savo tamsias mintis apie netinkamumą, ir pasišvęsti pilnai tai ramybei, nors ji atrodė tokia maža tą naktį.

Bet kuo toliau aš pasilikau su ta mintimi – mano mintys vėl nuslydo šalin ir aš tarsi ėmiau pats save barti – Liaukis! Liaukis! Kam rūpi, jei tu pametei tą atlikto namų darbo puslapį? Susitelk, Fenai! Tada aš nuramindavau savo protą, vėl ir vėl sudrausmindavau jį, susitelkdavau į ramybės būseną. Supratau, kad padeda garbinimas, taigi aš tyliai garbindavau, savo protu budėdamas prie garbinimo – užuot garbinęs savo lūpomis, o protu mąstydamas apie tai, kas bus ryt mokykloje, ar kokius rūbus aš apsirengsiu ir t.t.

Tuo momentu ramybė tapo šviesa ir praplėšė tamsą – tapau 100% įsitikinęs Juo savo viduje ir nuo to taško pradėdamas galėjau filtruoti visas kitas mintis ir jausmus ir eiti tiesiai prie tos „bangos ilgio“, kur yra Jo artumas ir ramybė.

Nukreipdamas savo dėmesį į tą ramybę, aš galėjau tikrinti: „Ar tu tebesi vis dar čia, Viešpatie?“, taip klausinėdamas daug kartų per dieną. Tai buvo bangos ilgis, kurio aš ieškojau – Jo ramybė mano dvasioje. Iš tos ramybės plaukdavo viskas, ką Jis sakydavo man, ir kreipdavo mane matyti dalykus Jo sferoje.

Žvilgtelėjimas į šiandien dieną
Kai aš atsibundu, turiu galvoje, kai tik suvokiu, kad aš esu atsibudęs, pradedu melstis kalbomis be garso – taip švelniai, kad Barbara negali girdėti manęs, nors ji – šalia.

Kaip bet kuris kitas, pirmas dalykas, kurį galiu padaryti ryte – tai atidaryti langines ir pažiūrėti ar šviečia saulė, bet paprastai prieš tai arba tuo metu aš nukreipiu savo dėmesį gilyn į savo vidų, kad pajusčiau Jo buvimą – visada yra TAIP gera pajusti, tą ramybę, tą šilumą, tą buvimą pirmą akimirką, kai tampi sąmoningas. Tuo momentu aš klausiu Tėvo, ar yra kažkas, už ką ar dėl ko Jis nori, kad melsčiausi?

Kai tai padariau, nedelsiant kažkas ateina į galvą, švelniai įplaukia kaip pasiūlymas, kaip tolimi prisiminimai iššaukti iš neaiškios praeities, bet jų vardas, ar prisiminimas švelniai plūsta į mano protą iš mano dvasios, taigi aš meldžiuosi už juos kalbomis ir savo protu tuo pačiu metu. Dažnai aš nenutuokiu, kokie yra jų poreikiai, taigi tas Buvimas viduje pasikeičia pagal tai, ko jiems reikia. Pojūtis, kad vyksta mūšis arba sunku apsispręsti, sumišimas, baimė, išgydymas – ir aš meldžiuosi tol, kol tai palieka ir grįžta ramybė. Štai taip aš žinau, kad diena jiems yra laimėta.

Tavo paties mūšis
Kartais aš gaunu elektroninį laišką, skype, ar žinutę nuo asmens, kuris kovoja, nesvarbu, ar jis išgelbėtas ar ne. Kartais asmuo parašo man elektroninį laišką, kad tiki žmonių tradicija, ar kuriuo nors pamokslininku, užuot paprastu skyriumi ir eilute Rašte. Kartais mūšis yra emocijose, jausmai arba baimė, netinkamumas, atstūmimas, vienišumas.

Bet atsakymas yra toks pats – Kristus yra tavyje, ir Dievo Žodis turi išspręsti visas problemas mūsų širdyse. Tu turi priversti savo mintis, emocijas, ir pasaulio suvokimą suktis apie šitas tiesas. Rašytinis Žodis visų pirma plaukia iš Gyvojo Žodžio. Be šito Gyvojo Žodžio apreiškimo savo viduje, Kristaus, žmonės bando tikėti rašytiniu Žodžiu be tikro apreiškimo. Kitą savaitę aš pasidalinsiu, kaip gauti iš Tėvo tą „rhema žodį“, žodį skirtą būtent tau, iš Tėvo.

Iki to laiko. Gausių palaiminimų!

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą