Pažinti Šventąją Dvasią. 2 dalis

John Fenn, 2013 m. sausio mėn. 19 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Aš dalinausi kai kuo iš savo kelionės, kaip aš išmokau bendrauti su Tėvu, Šventąja Dvasia, ir kaip aš bendrauju su Viešpačiu – štai dar keli pavyzdžiai iš mano paauglystės metų tada: „kaip“.

Tie momentai, kai Tėvas man kalbėjo

Pirmas dalykas, kurį aš prisimenu, kuomet Tėvas kalbėjo man, buvo tuomet kai aš buvau maždaug 16 metų – ne apreiškimas, ne jausmas, ne mano balsas, kuris grįžta atgal, kaip kai kurie moko/ daro prielaidą apie tai, kaip mes girdime Dievą, ne kažkas, ką aš turėjau paversti žodžiais ir (nerūpestingai) pasakyti: „Dievas man kalbėjo“. Jis tai man pasakė taip, kaip aš girdėjau danguje ir štai, kas tai buvo:

„Žinok, kuomet gausi savo dangišką kūną tu suprasi, kad jis nėra pavaldus žemiškiems dėsniams“. Aš paklausiau: „Kaip tai suprasti?“ Jis atsakė: „Jei nori vaikščioti, tu gali vaikščioti. Jei nori bėgioti, tu gali bėgioti. Jei nori sklandyti, tu gali sklandyti, jei nori skristi, gali skristi. Jei tu nori būti kažkur, tu gali ten būti minties greičiu“.

Visas šitas pasidalinimas buvo dvasioje/ Dvasioje. Aš nenaudojau balso atsakyti, ir negirdėjau Jo savo fizinėmis ausimis. Jis yra Dvasia, taigi Jo balsas yra jūsų dvasioje, ir tu atsakai Jam savo dvasioje ir sieloje. Jo balsas švelnus, su valdžia, draugiškas. Negilus ir „nesunkus“, toks kaip geranoriškas tėtis kalba suaugusiam vaikui.

Aš taip pat prisimenu tą laiką, kai taisiau mūsų pievutės žoliapjovę, kuri buvo sugedusi – tą pačią žoliapjovę mes turėjome, kai mano tėtis paliko mus prieš penkis metus, bet iki 11½ aš buvau atsakingas už žolės pjovimą mūsų 2,5 akrų (1 hektaro) dydžio žemėje. Aš ieškojau variklio prašydamas Jo pagalbos, ir kai mano akys užkliuvo už vienos variklio dalies, Tėvas man pasakė: „Pažiūrėk į tą pavarą, ji atsipalaidavusi, sujunk ją ir ji vėl dirbs“.

Pragaras?

Tuo pačiu laikotarpiu, būdamas vidurinėje mokykloje mąsčiau apie dangų ir pragarą, ir paklausiau Tėvo: „Kaip Tu gali ką nors pasiųsti į pragarą?“ (aš buvau prislėgtas tariamo prieštaravimo tarp mylinčio Tėvo ir, kaip aš maniau, pikto teisėjo). Bet aš vis dar buvau nustebęs, kai Jis atsakė: „Aš nieko nesiunčiu į pragarą!“ Aš paklausiau Jo: „Tėve, aš skaičiau apie baltą teismo sostą, ir tu tikrai siunti žmones į pragarą!“ Prieidamas prie to paties, tik iš kito taško, Jis paklausė manęs: „Ką daro prisiekusieji?“

Aš turėjau pagalvoti apie tai kokią minutę ir tada atsakiau: „Prisiekusieji nustato akivaizdumą, jie nustato asmens kaltę arba nekaltumą, remdamiesi parodymais“. Jis pasakė: „Labai gerai. Taigi, ką daro teisėjas? Atsakyti buvo lengviau: „Teisėjas pritaiko sprendimą“. „Labai gerai“,- Jis atsakė,- „o kas yra prisiekusieji?“

Per porą paskutinių dienų aš skaičiau Jono 12:48, kur Jėšua sako „Kas mane atstumia ir mano žodžių nepriima, tas turi savo teisėją: žodis, kurį kalbėjau, teis jį paskutiniąją dieną“.

Taigi aš pasakau Tėvui, kad Žodis nustatys kaltę arba nekaltumą, taigi „Jėzaus žodžiai yra vertinimo komisija“. Jis atsakė konstatuodamas faktą: „Prisiekusiųjų komisija yra Žodis, kuris nurodo kaltę arba nekaltumą; Aš tik pritaikau nuosprendį“.

Tada Jis tęsė: „Asmens kūnas duoda jam valdžią žemėje, bet kai tas kūnas numiršta, jų dvasia ir siela automatiškai tampa dalimi tos karalystės, kurios piliečiu jis yra, taigi aš nesiunčiu asmens į pragarą, jie patys nusprendžia savo pilietybę, Aš tik pritaikau nuosprendį“.

Priežastis, kodėl aš ieškau balanso tarp Žodžio ir Dvasios

Aš liejau savo širdį Jam, kad noriu būti tikslus ir subalansuotas - kaip Jėšua visame, ką Jis sakė ir darė. Netgi kaip paauglys aš mačiau kaip mano broliai krito į tradicijos ir doktrinos klaidas arba nuodėmės „spąstus“ į kurią nors pusę nuo šventumo, bet aš norėjau vairuoti per savo gyvenimą viduriu greitkelio.

Taigi, vieną dieną aš studijavau Jėzaus gyvenimą ir klausiau Tėvo, kaip Jam pavyko surasti tokį balansą tarp Dvasios ir Žodžio, kas darė Jį tokiu sėkmingu, nors jis ir negalėjo padaryti daug stebuklų savo gimtinėje dėl jų netikėjimo (Morkaus 6:5-6).

Jis atsakė: „Jis yra Žodis, pilnas Dvasios, motyvuotas meile. Taigi, visa ką Jis kalbėjo buvo Žodis. Bendrai kalbant, žinok tai; iš Dvasios gimusio Žodžio kiekis žinioje yra tiesiogiai proporcingas rezultatams“.

Nuo tada aš niekada nekalbėjau ir nerašiau žinutės, kol pirmiau negaudavau kažką iš Dvasios savo dvasioje, tada iliustruodavau Žodžiu, kuriuo dalinausi su kitais. Aš niekada nekalbėjau tik todėl, kad tvarkaraštis reikalavo kalbėti. Aš laukdavau, kol tai nusės mano dvasioje. Tai viena iš priežasčių, kodėl aš nemėgstu maldos eilių. Aš padarau pauzę prieš kiekvieną žmogų, kol aš neišgirstu tiesiai iš Tėvo, dėl ko turiu melstis ar ką daryti, o tai užtrunka ir tai alina, kai to nori visi 200 žmonių. Daug efektyviau mokyti žmones, kaip priimti asmeniškai, ten kur jie sėdi, nes tada mokau juos kažko, ką jie turės visą savo gyvenimą, ne tik vienas prisilietimas iš Dievo.

Veikti kartu su.... ką ir kam?

Aš greitai atkreipiau dėmesį, kad daugelis Morkaus 16:20 vertimų sakė: „O jie ėjo visur pamokslaudami, Viešpats veikė kartu su jais ir patvirtindavo Žodį lydinčiais ženklais“. Bet graikų kalboje sakoma: „O jie ėjo ir visur pamokslavo, Viešpats veikė drauge ir patvirtindavo Žodį lydinčiais ženklais“.

Viešpats neveikė kartu su jais, Jis veikė kartu su Žodžiu. Aš stebėjau tarnavimus žmonių, kurių asmeniniame gyvenime buvo nuodėmės, ir/arba keistos doktrinos, nors Viešpats maloningas ir darė stebuklus, nes kažkur tarp viso to, nors dalį Žodžio jie pristatydavo tiksliai. Neišmintinga manyti, kad jei vyksta stebuklai, tai Dievas tikrai patvirtina tą žmogų. Jis patvirtina Savo Žodį ir dirba su tuo, nepaisant žmogaus ir ne dėl jo. Vienintelis žmogus, kurį Jis patvirtina yra Jėšua, nes Jis yra Žodis – štai su kuo Jis veikia kartu.

Kunigas?

Aš buvau užaugintas episkopalu, ir visada būsiu dėkingas tėvui Cooper, kuris buvo rektoriumi, kai aš buvau sutvirtintas. Jo Sutvirtinimo klasėje mums buvo mestas iššūkis dėl Dievo egzistavimo, kuris mus mintimis grąžino atgal į sukūrimo pradžią, klausdamas: „Iš kur kilo pirma molekulė?“

Ir aš visada būsiu dėkingas tėvui George Davis, kuris pakeitė tėvą Cooper, kai jis išėjo į pensiją. Tėvas D, kaip mes jį vadindavome, dėl mano motinos atkaklumo įleido charizmatinį judėjimą į mūsų surinkimą. Tėvas D davė man graikų/ anglų sugretinamąjį Naująjį Testamentą, kurį aš vis dar turiu ir dažnai naudoju net šiandien.

Kai Jėšua kalbėjo man išvykoje (apie tai rašiau praeitą savaitę), aš maniau, kad aš turiu tapti episkopalų kunigu. Tai buvo 100 kartų blogiau, kaip ta mintis, kad Barbara taps episkopalų kunigo žmona! Tą vasarą aš buvau strese, man sukako 18 metų, ir aš niekaip negalėjau nustoti galvoti apie tai, ką pasirinkti Barbarą ar dėvėti (kunigo) apykaklę. Kaip mums reiks ištverti tuos 4 metus koledže ir po to seminariją? Tuomet aš jau būsiu senas, kai gausiu savo pirmą bažnyčią, galbūt ne anksčiau, kuomet būsiu 30 metų!

Aš dėvėjau marškinėlius, sportinius šortus, ir ėjau pro priekines mūsų namo duris, klausdamas Tėvo, kas manęs laukia, kai Jis man pasakė: „Džonai! Atsiversk 1 Jono 2:27“. Aš galvojau, kad Jam reikėjo pasakyti mano vardą, nes aš taip buvau susitelkęs į savo vidinį stresą, kad Jam reikėjo kažką padaryti, jog atkreiptų mano dėmesį. Taigi, aš atsisėdau ir atsiverčiau savo Bibliją: „Bet patepimas, kurį jūs iš Jo gavote, pasilieka jumyse, ir jums nereikia, kad kas nors jus mokytų; bet kaip Jo patepimas jus visko moko ir yra tiesa, o ne melas, ir kaip jis jus išmokė, jūs Jame pasiliksite“.

Kaip aš Jį girdžiu?

Pirmas raktas yra noras pakeisti tai, kuo tu tiki, jei tu matai tai Žodyje, ir tai patvirtina Dvasia. Viešpats yra paskęs: „Tebus tau pagal tavo tikėjimą“. Jei tu nori tikėti, kad Šventosios Dvasios krikštas ne šiam laikui, tuomet Dievas priims tave toje vietoje, kur tu esi ir bus tavimi patenkintas net jei tu ir nepriimi to.

Ir jeigu tu tiki, ką sako Žodis; kad Kristus yra tavyje, kad tu esi pateptas, ir Jis niekada nepaliks tavęs ir nepatrauks savo patepimo, tada taip ir bus tau. Bet jei tu tikėsi, kad visa tai praeitis, tuomet Jis priims tave pagal tavo tikėjimą. Jis pasitiks tave ten, kur tu esi, nors ir labai apribotas to, ką tu leisi Jam daryti.

Tai pirmas dalykas – būk linkęs pripažinti, kad nesi teisus, būk paslankus mokytis, pasilaikyk savo nuomonę, kol nesurasi patvirtinimo Žodyje ir galėsi praleisti laiką bendravime su Tėvu, kol Jis patvirtins tai tavo dvasioje. Todėl nepripildyk savo galvos komentarais arba, kad tas mokytojas yra mažiau autoritetingas, todėl jis gali būti teisus arba neteisus.

Jėzaus kraujas ir tradicijos, arba Žodis?

Mano mėgiamas pavyzdys: Žodis moko, kad Jėzaus kraujas buvo išlietas kaip atpirkimas už nuodėmes. Niekur nematome Rašte, kad žmogui būtų skirta naudoti kraują dvasinėje kovoje. Tik Jėzaus vardas yra duotas mums naudoti prieš priešą, su komanda išvarant demonus, tai matome Evangelijose ir Apaštalų darbuose.

Nors šiandien kai kurie krikščionys kovoja „nagais ir ragais“, nes tiki, kad krikščionis gali „skelbti kraują“ prieš velnią. Taigi, kas tiesa, ar Žodis, kuris sako, kad šventas Jėzaus kraujas buvo išlietas kartą už mūsų nuodėmes, ar tai, ką sako žmonių tradicijos, kad mes galime skelbti tą kraują ir naudoti prieš velnią?

Jie gali sakyti „bet tai veikia“ o aš sakau: „ar jūs kiekvieną kartą minite Jėzaus vardą?“ Jie pasakys „taip“, ir aš pasakysiu, kad tai ir „veikia“, nes tai paklusimas Jėzaus įsakymui ir Šventoji Dvasia gali dirbti su tuo. Jūs apsigavote galvodami: „kraujo skelbimas“ yra Dievo būdas atsikratyti demonų – Šventoji Dvasia naudoja tą dalį, kurią gali, Jėzaus vardą, o visa kita yra tuštybė.

Pamąstykime taip: jei kas nors, ką jūs pažįstate patikėjo visokiais melais apie jus, susikurdamas savo prote visiškai tikrovės neatitinkantį paveikslą, kaip jūs galėsite susipažinti su juo ir ką jūs galėsite dėl jo padaryti? Ne daug, tiesa? Taip ir žmonės pripildę savo galvas visokiomis žmonių tradicijomis, vis dar tikisi, kad Dievas darys didelius dalykus per juos, ar netgi manys, kad Jėzus jiems pasirodys, nors tose tradicijose visiškai nėra tiesos apie Dievą. Jei Jis išpildytų nors pusę tų dalykų, tai tik įtvirtintų klaidingą tikėjimą.

Argi šitie žmonės suvokia, kad jie tapo tokiais fariziejais kaip Evangelijose, išaukštinę tradicijas, ar tai, ką x pamokslininkas sako virš Dievo Žodžio? Sutikime, kad Žodis aukščiau visų kitų argumentų. Jei Žodis sako vieną dalyką, bet tu visada tikėjai kitu, tada pasitaisyk, mokykis, auk.

Kitą savaitę – koks Jo balsas, kaip žinoti, kad tai Jis, o ne tu pats, ir daugiau.

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu