Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Viešpaties Artumo vedami. 1 dalis


John Fenn, 2009 m. birželio mėn. 27 d.,

Sveiki,
Mano geras bičiulis atsiuntė savo draugo parašytą straipsnį, kuriame apibūdinami įvairūs dabartinių bažnyčių tipai. Larry Keefauver, vyresnysis žurnalo „Ministries Today“ leidėjo patarėjas, čia pateikia išvadą, kad mums reikia Viešpaties Artumo (Viešpaties Buvimo) vedamų bažnyčių, būtent tai mes ir siekiame daryti mūsų namų tarpusavio santykiais paremtų bažnyčių tinkle. Aš išvardinsiu 4 bažnyčių tipus su savo komentarais. Taip pat noriu pasidalinti mintimis, kaip patirti Dievo Artumą, kaip „būti Dvasioje“, ir mažų mažiausiai, kas tinka ir veikia man asmeniškai.

Jis išvardino šituos bažnyčių tipus
1)     Bažnyčia vedama praeities. Ji visada prisimena, kas svarbaus vyko praeityje, savo istoriją, palikimą tikėdamasi, kad Dievas ir vėl taip judės!
2)     Politikos (vert. strategijos) vedama bažnyčia. Ši bažnyčia turi pavyzdį, modelį ir juo seka, laikosi įkūrėjo arba denominacijos kurso, ir ši strategija, dažnai yra svarbiau už žmones.
3)     Asmenybės arba pastoriaus vedama bažnyčia. Dažnai ji yra vedama labai stiprios asmenybės, perduoda bažnyčią šeimos nariams, arba artimiems kolegoms. Šis tipas labai panašus į šeimos verslą.
4)     Tikslo vedama bažnyčia. Ši bažnyčia turi esminių vertybių sąrašą, išsirenka pagrindinį tikslą ir stato pagal tą tikslą. Jei programa neatitinka tikslo, ji nutraukiama.

Aš dar pridėčiau
5)     Dovanų vedama bažnyčia. Šito tipo bažnyčia susitelkia, pavyzdžiui, būti „garbinimo centru“ arba „tarnauti šeimoms“, arba galbūt „Žodžio bažnyčia“, arba kokiu kitu pavadinimu. Jie visada tai iškelia į pirmą vietą ir tai yra jų stiprybė.
6)     Kraštutinumų vedama bažnyčia. Jie visada pirmi pasiruošę šokti ten, kur ir ką Dievas atrodo dabar daro, paprastai palieka vietos visokiems kūniškiems dalykams, pasireiškimams, jie dažnai ekstremaliai emocionalūs.
7)     „Mes ne tokie kaip kiti“ – tokio lozungo vedama bažnyčia. Jie dažnai nukreipti į jaunimą, į žmones, kurie pripažįsta alternatyvų gyvenimo stilių, kitokio stiliaus šlovinimą kaip Integrity, Hillsong, chorai, arba 1960 metų TV evangelistų stilių.
8)     Įvairios namų bažnyčios – kai kurios renkasi namuose, kitos renkasi kažkur kitur, ir gal būt pripažįsta 1-1 atsiskaitomybę, kai kurių gyvenimo centras Viešpaties vakarienė, ir t.t.
9)     Draugiškų santykių siekėjai –viskas lengvai, jokio spaudimo, visi jaučiasi gerai.

Esu tikras, kad skaitytojas susidūrė su daugeliu šių tipų bažnyčių, bet aš šiandien noriu pasakyti, kad mums visiems reikia būti vedamiems Viešpaties Artumo, nesvarbu kokia forma. Ką aš turiu omenyje, sakydamas „Viešpaties Artumo vedami“? Tai reiškia, kad susirinkimas yra nukreiptas į tai, kas veda į Viešpaties Artumą.

Daugelis garbinimo mokyklų moko pradėti nuo linksmų „horizontaliai“ nukreiptų giesmių, kurios yra apie tai, ką Viešpats padarė dėl mūsų. Paprastai, JIS čia yra trečias asmuo. „Aš galiu prasiveržti pro kariuomenę... perlipti sieną, pamynęs savo sielvartus, aš turiu džiaugsmą, džiaugsmą, džiaugsmą širdyje“ ir t.t. Viskas čia nukreipta į žemę ir būtent į „mane“.

Bet horizontalios giesmės mažai padeda priartėti prie Viešpaties. Po to dauguma garbinimo tarnavimų pakeičia kryptį - pasuka vertikaliai –gieda giesmes Tėvui ar Jėzui pirmu asmeniu, ir kai žmonės iš tiesų ima jausti Viešpaties Artumą, lieka laiko tik kokioms 1-2 giesmėms, ir Dvasios plaukimas yra pertraukiamas kokio nors skelbimo.

Gera citata
Kitas draugas man prieš porą savaičių atsiuntė šią citatą:
„Pasakyta, kad Naujojo Testamento bažnyčioje visi buvo nustebinti (sužavėti), o dabar visi nori būti palinksminti“ (žodžių žaismas „amazed“ - nustebinti, sužavėti; „amused“ - linksmi, patenkinti) - Leonard Ravenhill

Daug žmonių galvoja, kad susirinkimas buvo pateptas, jeigu jie šiek tiek pasijuokė, šiek tiek pasimokė ir išėjo jausdamiesi tikrai gerai. Aš negaliu suskaičiuoti kiek kartų mačiau, kaip lyderis šluostėsi kaktą nosine arba po hip-hop garbinimo (hop – angliškai šokinėti), arba po klykiančio stiliaus pamokslavimo ir paskelbdavo, kad susirinkime yra Dievo Artumas. Saldus, malonus, švelnus - man dar nereiškia, kad tai patepimas. Man nepatinka klykiantys pamokslininkai ir nepatinka šlovinimas, kai lyderis sprendžia apie tave, pagal tai kaip tu aktyviai judėjai, šokinėjai. Gal kas nors gali jausti Viešpaties Artumą tokiuose tarnavimuose, bet apskritai, aš abejoju ar žmonės supranta, kad emocijos nereiškia, jog tai patepimas.

Viešpaties Artumas taip pat gali būti patiriamas ir surandamas giliose studijose bei diskusijose apie Dievo Žodį. Vieną pačių artimiausių-intymiausių Viešpaties pergyvenimų, aš patyriau tuo metu, kai mes buvome susirinkę prie pusryčių stalo savo namų bažnyčioje, čia Tulsoje -Artumas ir meilė tarp žmonių valgio metu, diskusija, giesmė, viskas buvo pripildyta apčiuopiamo, juntamo Viešpaties Buvimo.

Vedami Viešpaties Artumo, ką tai reiškia?
Karalius Dovydas buvo vedamas Viešpaties Artumo. Aš manau, kad toks žmogaus gyvenimas yra ypatingai vertinamas Tėvo širdyje. Juo labiau, jog Jėzus sakė, kad Tėvas ieško tokių žmonių, kurie garbintų Jį Dvasioje/dvasioje ir tiesoje. Šis tikras garbinimas ištiktųjų įveda į Viešpaties Artumą.

2 Karalių knygoje skaitome, kaip Dovydas atgabeno Sandoros Skrynią į miestą, patalpino palapinėje ir šlovino Viešpatį be jokių kunigų, varinio altoriaus, padėtinės duonos, smilkalų, menoros, ar dar kitų daiktų iš Mozės tabernakulio! Jis garbino daugiau Naujojo Testamento nei Senojo Testamento būdu, nes jis ieškojo Viešpaties Artumo, ir Viešpats ne tik leido tai daryti, bet ir apgynė jį.

Man Viešpaties Artumo vedamas susirinkimas reiškia, kad visi susirenka vienu tikslu - patirti Dievo Artumą. Štai kas motyvuoja visus dalyvius.

Aš visada mąstydavau, kodėl Naujasis Testamentas daug nepasakoja apie tai, kaip ankstyvoji bažnyčia susirinkdavo namuose, kaip atrodė tie susirinkimai. Iš tiesų, tai mums yra pasakyta 1 Kor 14:26, kad garbinimas, apreiškimas, mokymas, Šventosios Dvasios dovanos veikė, bet nepaminėta kokia forma tai vyko, kaip tai atrodė.

Aš padariau išvadą, kad susirinkimai buvo „Artumo vedami“ (ir motyvuojami). Jie pripažino, kad Viešpaties Artumas pasireikš per dovanas tarp žmonių, nes Jis gyvena kiekviename iš jų.

Namų susirinkimuose dalyvauja visi. Nei vienas nėra vien pasyvus klausytojas, priešingai tokiam susirinkimui, kur kažkas vienas tarnauja savo dovana, ar pamokslauja, o kiti pasyvūs. Namų susirinkimai kiekvienam suteikia galimybę dalyvauti visame kame, kas ten vyksta -mokyme, apreiškime, Šventosios Dvasios dovanose.

Bet susirinkimai sudaryti iš individų...
Jei jūs paanalizuosite „gerą“ garbinimo tarnavimą tradicinėje bažnyčioje, jūs atrasite, kad daug žmonių pažįsta „bendrą“ patepimą. Jie patiria Viešpaties Artumą būtent tokiu būdu, bet palyginus mažai kas žino kaip priartėti prie Viešpaties vienam pačiam savo namuose, kai esi tik tu ir Viešpats.

Aš keliavau tarnaudamas įvairių tipų bažnyčiose ir sąžiningai galiu pasakyti, kad mažai pastorių ir garbinimo vadovų iš tiesų žino ką daryti, kai patiriamas Viešpaties Artumas. Kai kurie man pasakė, kad yra išmokyti nedaryti tylos pauzių tarnavime. Vienas lyderis man papasakojo, kad keistai jautėsi tyloje, nežinojo, ar kongregacija laukė iš jo kažko, ar jis turėjo laukti, kad jie patys pradės giedoti.

Viešpaties Artumo vedami susirinkimai gali suteikti tik mažą Dievo prisilietimą tol, kol dalyviai nežino, kaip tai patirti individualiai. Kartą po susirinkimo tradicinėje bažnyčioje viena moteris papasakojo, kaip ji stipriai jautė Viešpaties Artumą garbinimo metu. Aš taip pat jaučiau Viešpaties Artumą, ir tai buvo nuostabu, bet tai buvo nutraukta, kad kongregacija toliau galėtų judėti pagal programą. Aš mąsčiau apie tai, kaip nepalygint stipriau aš visa tai jaučiau namuose savo svetainėje, bet jie tepažinojo tik bendrą patepimą. Mums reikia abiejų, supraskite mane teisingai. Tačiau niekas negali pakeisti asmeninio laiko praleisto Artume.

Susiformavo toks mąstymas, kad visi turi eiti į bažnyčią tam, kad patirtų Viešpaties Artumą. Tai yra klaida, kuri padaro kongregaciją silpna ir anemiška.

Aš galiu pasidalinti tik ta malone, kuri man duota. Reikia disciplinos. Kai tik aš pabundu, turiu galvoje, pradedu išeiti iš „sutemų zonos“ , aš pradedu melstis kalbomis ir visada paklausiu (tai gali atrodyti juokingai): „Taigi, ką tu galvoji, Tėve?“

Nežinau kodėl, aš tai darau, bet taip atsitiko vieną kartą prieš daug metų, tai išėjo iš mano dvasios, ir dabar taip vyksta kiekvieną rytą. Kai tik pabundu, tiksliau dar esu ½ kelio į pilną prabudimą, aš noriu žinoti, ką Jis galvoja, ką aš turiu žinoti, kas vyks tą dieną. Tuomet aš mintimis prisimenu visus žmones savo „rate“, ir kai prisimenu kiekvieną vardą, aš jaučiu, ar turiu sustoti ilgiau ir melstis už jį atskirai.

Šis procesas tęsiasi visą dieną, kai tik aš turiu galimybę atsitraukti nuo to, ką darau vienoje srityje, ateiti pas Tėvą ir kalbėti Jam. Kai tik galiu, aš meldžiuosi tyliai Dvasioje – tai dabar jau įprotis! Aš meldžiuosi kalbomis, kai skaitau laikraštį, kai klausau senų dainų per radiją, ar klausau radijo programų. Aš meldžiuos ir dabar, kai spausdinu šį tekstą. Praktiškai aš nekalbu dažniau nei meldžiuos tyliai kalbomis.

Kiekvienam mūsų gyvenimo laikotarpiui Tėvas turi tikslus. Kai mūsų sūnūs buvo jauni, aš mąsčiau ir savo maldose Tėvui kalbėjau daug apie dalykus susijusius su savo tėvyste. Vienas iš tų dalykų buvo: kaip mano tėtis galėjo palikti mamą ir mus 4 vaikus, arba: „Tėve neleisk man padaryti kažką siaubingo ir panašaus į tai, arba kaip tai nuostabu būti tėvu“.

Dabar aš esu 5 anūkų senelis, ir štai dar vienas sezonas maldų ir apmąstymų. Dabar mąstau apie tą naują kartą kuri pakilo prieš Tėvą, koks Jis yra amžinas ir taip toliau.

Disciplinuokite save, kad būtumėte vedami Artumo - pirmiausia jums reikia tokios širdies nuostatos, po to jums reikia tai vykdyti. Suraskite, kas jums tinka, pagal tai, kaip Jis jus sukūrė - pasivaikščiojimas gamtoje, šilta vonia, pasivažinėjimas kaime, ankstyvas rytas, arba vėlyva naktis - atraskite, kas jums geriausiai tinka ir darykite tai. Jis parodys kaip būti vedamu Jo Artumo savo gyvenime.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą