Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. gegužės 18 d., trečiadienis

Pagarba kūnui. 3 dalis


John Fenn, 2011 m. gegužės mėn. 14 d.,

Sveiki visi,

Aplankymas, kurio niekada nepamiršiu
Vieno Viešpaties aplankymo metu aš paklausiau apie Ananiją ir Safyrą sakydamas, kad toks nuosprendis jiems atrodo buvo per daug griežtas. Jis atsakė: „Prisimink, kad mano visas kūnas tuomet buvo Jeruzalėje. Negalima buvo leisti, kad tai, ko jie siekė, būtų įdiegta kūne“.

(Jūs prisimenate, kad jie pardavė nuosavybę ir pasiliko sau dalį gautų pajamų, bet pasakė taip, lyg jie būtų atidavę viską. Petras pasakė jiems, kad jie buvo laisvi atiduoti viską arba dalį gautų pajamų pasilikti sau, tai jų melas, įvyniotas į veidmainystę nuteisė juos. Apd 5:4).

Viešpats tęsė: „Yra daug tų, kurie šaukia prabudimo šiame krašte. Bet Aš sakau tau tiesą, jei Tėvas pasiųs prabudimą (kaip jie tai apibūdina) šitame krašte bus daug, daug tokių kaip Ananijas ir Safyra“.

Taigi...
Tai, ką jie norėjo tuo metu įdiegti tyrame Kristaus kūne, buvo veidmainystė - norėjimas pasirodyti esant kažkuo, bet viduje būnant kažkuo visai kitu.

Jie nevertino nuostabaus tyrumo ir skaisčios karštos meilės, kuri tuo metu buvo persmelkus Kristaus kūną. Apsupti žmonių, kurie tada labai gausiai prisijungdavo, stebuklų, kad net Petro šešėlis išgydydavo žmones - Ananijas ir Safyra to nevertino, jie galvojo tik apie save pačius.

Į save susitelkę žmonės negali laikyti Kristaus kūno šventu (pašvęstu, atskirtu, neliečiamu) savo širdyse, nes tik jie patys savo širdyse sau yra šventi. Todėl į save susikoncentravusiam asmeniui svarbiausia, kuo JIS PATS tiki - numylėtos doktrinos, senos tradicijos, stipri nuomonė, kaip jų manymu turi viskas vykti ir t.t.

Naujas pastorius perkėlė mažą staliuką, kuris stovėdavo prie sakyklos ant grindų prieš auditoriją. Dėl to kai kurie įsižeidė, nes tas staliukas VISADA stovėjo šalia sakyklos. Vyresnieji atsirevanšavo. Jie sukėlė žmones, kad palaikytų jų pusę ir suskaldė bažnyčią.

JEIGU įsižeidę žmonės gerbtų tuos, kurie yra aplink juos ir su kurias jie bendrauja, už kuriuos mirė Jėzus ir kuriuos Jis įjungė į Savo kūną, jie nukreiptų akis nuo savęs ir suvoktų, savo vaikišką įsižeidimą. Jie paaukoja Dievo duotą misiją tai bažnyčiai dėl savo asmeninių tikslų.

Jei jūs mąstytumėte visų pirma kaip pagerbti Kristaus Asmenį ir Jo kūną žemėje, kiek daug problemų galėtų būti išspręsta, jei tik žmonės gerbtų Kristaus kūną.

Kongregacija balsavo dėl naujo kilimo spalvos bažnyčios susirinkimo salėje. Nedidele dauguma nugalėjo mėlynos spalvos šalininkai. Maždaug pusė bažnyčios liko įsižeidusi, nes negavo spalvos, kurios norėjo (tamsiai raudonos) ir vėl vyresnieji suskaldė bažnyčią.

Mes galime paklausti: „Kur Dievo baimė?“, bet gal būt mes turėtume paklausti: kur pagarba Kristaus kūno šventumui? Nes jeigu jūs tikrai vertinate Kristų, tuomet jūs turite vertinti Jo kūną. Taip, jei jūs paklaustumėte vyresniųjų kiekvienoje iš tų bažnyčių, kurias jie suskaldė, ar jie myli Dievą, jie atsakytų: „Taip!“. Bet iš tiesų jų širdys daugiau linko į tokius dalykus kaip Ananijo ir Safyros, negu prie Jėzaus, nes jie manipuliavo žmonėmis dėl savo asmeninių tikslų.

Pagarba kūnui tai nereiškia, kad nereikia pataisymų. Kai kas nors moko klaidingos doktrinos, ar praranda balansą, ar yra nuodėmėje - mums reikia subalansuotų ir įsitvirtinusių balsų, kurie kalbėtų tokias atvejais, kaip tai darė Jėzus, Paulius ir Petras. Minėtu atveju - tai buvo tik vaikiški įsižeidimai vyresniųjų, kurie iš tiesų telaukė progos įtvirtinti save ir savo planus.

Traukti kitus paskui save
Paulius pasakė Efezo (namų bažnyčių) vyresniesiems: „Net iš jūsų atsiras tokių, kurie kalbėdami iškreiptus dalykus stengsis patraukti paskui save mokinius. Todėl budėkite ir nepamirškite, kad aš per trejus metus dieną ir naktį nepaliaudamas, su ašaromis įspėjinėjau kiekvieną“ (Apd 20:30).

Traukti kitus paskui save - tai dar vienas Kristaus kūno negerbimo ir nevertinimo pavyzdys. Žodis „traukti“ yra graikiškas žodis „diastrepho“, kuris reiškia „iškreipti, deformuoti“. Paulius sako, kad jie iškreips ir deformuos žodžius – visų pirma Dievo Žodį, tai ką mokė protingi ir subalansuoti mokytojai.

Štai kodėl jis sako „stebėti ir prisiminti“ jo 3 metų tarnavimą jiems. Paulius žinojo, kad žmogaus prigimtis linkusi nevertinti tų turtų, kurie yra aplink mus šiuo momentu, ir pirmenybę suteikti naujų mokymų ir mokytojų paieškai, nes kas nauja daugiau jaudina nei tai, kokį gyvenimą mes šiandien turime Kristuje.

Paulius norėjo, kad jie tikslingai prisimintų tuos tris praėjusius metus- jų laiką praleistą kartu, draugystės ir bendravimo turtus ir pasvertų, palygintų tuos 3 metus su tuo, ką siūlo tie, kurie bando iškreipti ir deformuoti bei savo pastangomis suardyti vietinio Kristaus kūno dvasinių ryšių šventumą.

Jis norėjo, kad jie išaukštintų širdyse savo santykių vertę ir šventumą, virš kai kurių naujų doktrinų ir bet kokių iškylančių problemų (tokių, kaip nesutarimas dėl kilimo spalvos).

Kaip tu žinai?
Raktinis žodis čia yra „patraukti mokinius paskui save“. Tikras tikintysis, kuris laiko Kristaus kūną šventu ir atskirtu (pašvęstu), bijo Dievo ir žino, kad jis/ji yra atsakingas/-a už savo veiksmus. Jis/ji yra tas/ta, kuris/-i visuose veiksmuose nukreipia žmones nuo savęs prie Viešpaties ir daro viską, kad palaikytų vietinį kūną meilėje ir vienybėje.

Tie, kurie patraukia žmones paskui save, taikosi į silpnus, naujus žmones bažnyčioje, kūdikius Kristuje, pažeidžiamus. Graikiškas išsireiškimas „nuvesti šalin“ turi žodį „airo“, kuris reiškia „užgrobti, atimti“.

Jei tu esi situacijoje, kai kas nors renka mokinius sau užuot nukreipdamas žmones prie Viešpaties ir darydamas visa, kad palaikytų Kristaus kūno vienybę meilėje – verčiau bėk, o ne pėdink link artimiausio išėjimo.

Paulius apibūdino juos ankstesnėse eilutėse kaip „alkanus vilkus“, kurie nepagailės kaimenės - jie nelaiko Kristaus kūno šventu, tokiu kurį reikia ginti, gerbti, globoti ir saugoti.

Kaip kontrastą Paulius rašė tiems žmonėms Efezuose tokius žodžius: „Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui“ (Ef 5:1-2)

Kitą savaitę – nauja tema.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą