SKELBIMAS

 

Kviečiame dalyvauti Tarptautinėje Namų bažnyčių konferencijoje Lietuvoje!

Sveikinu visus,

Dažnai girdžiu žmones sakant, kad , kad mūsų konferencijos labai skiriasi nuo bet kurios kitos konferencijos, kurioje jie kada nors dalyvavo. Visi jie sako tą patį: dažniausiai konferencijos būna ilgos ir beasmenės, nuobodžios, dažnai tik emocijos ar tik informacija – bet mūsų konferencijos visada būna skirtingos. Kviečiu ateiti ir patirti patiems!

 

Tai vyksta todėl,  kad mes priimame nedidelį dalyvių skaičių, kartu valgome  ir visi būname toje pačioje vietoje, taip pat dalinamės giliomis  dvasingomis ir praktiškomis įžvalgomis, kaip mes  suprantame Viešpatį ir Jo kelius. Pakankamai mažos konferencijos, kad leistų Viešpačiui judėti tarp mūsų, ir atlikti gilią asmeninę tarnystę, bet pakankamai didelės, kad žmonės susirastų daug naujų draugų, kurie sujungs jus su didesniu Viešpaties atliekamu darbu. Subalansuotos, sveikos, gyvenimą keičiančios – tikiuosi, kad prisijungsite prie mūsų!

 

Iki pasimatymo!

 

Džonas Fenas

 

 Džiaugiamės galėdami pranešti apie artėjančią Tarptautinę namų bažnyčių konferenciją su D. Fenu, kuri vyks Lietuvoje 2025 m. birželio 5 d. – birželio 8 d. Tai bus unikali galimybė užmegzti ryšį su namų bažnyčiomis Europoje, pasidalinti bendru tikėjimu ir gyvenimo patirtimi, taip pat pagilinti savo įžvalgas ir supratimą įvairiomis temomis kartu su Džonu Fenu, kuris žinomas kaip mokytojas ir kurio troškimas - atskleisti Dievo Tėvo kelius.

 

Konferencijos akcentai

📅 Data: 2025 m. birželio 5 – 8 d
📍 Vieta: Lietuva, Šilo g. 8, Stasiūnų k., Kaišiadorių r. (www.rokosodyba.lt)
💶 Kaina: 275 EUR asmeniui (kūdikiams iki 2 metų nemokamai), vaikams iki 12 metų – 100 EUR asmeniui. Yra galimybė dalyvauti 1dieną, su pietumis ir vakariene 1 suaugusiam žmogui kaina 50eu,  Iškilus klausimams drąsiai rašykite mums elektroniniu paštu:   conferencelt2025@gmail.com

 

Šis keturių dienų renginys skirtas suteikti galimybę turtingai ir artimai pabendrauti. Dalyviai turės daug laiko mokymuisi, apmąstymams ir bendravimui vienas su kitu. Nesvarbu, ar atvykstate iš Lietuvos, ar keliaujate iš užsienio, ši konferencija žada būti nepamirštamu įkvėpimo, augimo, dangiškojo Tėvo ir vienas kito pažinimo laiku.

Registracijos informacija:

Norint užsirezervuoti vietą, prašome registruotis el. paštu conferencelt2025@gmail.com. Mūsų organizacinė komanda – Deividas, Gerimantas, Kęstutis ir Wil & Ank – mielai padės iškilusiais klausimais ir pasirūpins, kad turėtumėte visą reikalingą informaciją.

Laukiame jūsų ir norime pasidalinti savo gyvenimo patyrimu su jumis!

Rašykite mums.

 

Surinkimo(bažnyčios) nesupratimų problemos : Meilė, teisimas (vertinimas) 3 iš 3

 John Fenn . Issues the church misunderstands 3/3

 Sveikinu visus,

 Baigiu  šią seriją, pateikdamas daugiau istorinės perspektyvos mūsų tikėjimui. Nes tai, kas buvo, bus ir vėl. Žmonės veršis klausyti mokymų apie tai, kad Dievas

nori, kad būtume palaiminti (Jis tai daro), bet kaip su ta sunkia  vaikščiojimo su Dievu dalimi?

 Paklusnumas yra sunkus kūnui

 „Jei mane mylite, laikysitės mano įsakymų“, – pasakė Jėzus Jono 14:15.

 „Šiame pasaulyje jūs turėsite suspaudimų, bet džiaukitės, nes aš nugalėjau pasaulį“. Jono 16:33 „Jei pasaulis tavęs nekenčia, žinok, kad jis manęs nekentė anksčiau nei tavęs“. Jono 15:18

  

Pirmajame Petro laiške jis vartoja žodį „kentėti“ arba „kentėjimai“ 15 kartų, iš kurių 4 kartus nurodo Jėzaus kančią ir 9 kartus – persekiojamus krikščionis. 1 kartą apie kančią, nes pasielgei neteisingai ir to nusipelnei. 1 kartą apibūdinti krikščionį, mirštantį  kūniškoms šio pasaulio nuodėmėms. (4:1)

 

 Didžioji dalis Petro kančios paminėjimų  yra apie persekiojimą vien dėl to, kad esame krikščionys. Šiuolaikinė Vakarų krikščionybė nėra įpratusi prie persekiojimų, kokius daugelis kitų mūsų brolių kitose šalyse ištveria kiekvieną dieną.

 

Petras rašė I Pt laišką likus vos 1-2 metams iki savo kankinystės  Romoje.

 

Jis patvirtina, kad tai buvo parašyta iš Romos, sakydamas 5:13: „Babilono bažnyčia, išrinkta kartu su tavimi, sveikina tave, kaip ir mano sūnus tikėjime, Morkus“. Babilonas buvo kodas, paprastai naudojamas apibūdinti Romą, nes tuo metu jis buvo prekybos, persekiojimų ir kultūros šaltinis. (Apreiškime Jonas Romą taip pat vadina „Babilonu“) Krikščionys mieste buvo žudomi vien dėl to, kad buvo krikščionys.

 

 Atminkite, kad pagrindinė Biblijos aiškinimo taisyklė yra ta, kad Raštas turi būti prasmingas pirmiesiems klausytojams ar skaitytojams. Tuo metu, jei buvote krikščionis, rizikavote savo gyvybe. Eilučių iškėlimas iš konteksto veda į  klaidą, bet kai kurie vis tiek  „dantimis ir nagais“ kovos, kad apgintų klaidą, kuri, jų manymu, yra tiesa.

  

Tai yra pagrindinė „kraujo skelbimo“ eilutė:

 

(Graikų kalba) „Ir jie nugalėjo jį (velnią) dėl avinėlio kraujo ir dėl savo liudijimo žodžio, bet nemylėjo savo gyvybės (jie nemylėjo savo gyvybės). iki (savo) mirties“. Apreiškimo 12:10-11

 

Tai eilutė apie kankinius. „Jie nugalėjo velnią Avinėlio, kuris juos išgelbėjo, krauju...“ Jų išgelbėjimas buvo nupirktas Jo krauju. Tai yra  VIENINTELIS būdas NT-e, kur mokoma apie brangų ir šventą Jėzaus kraują. NIEKADA nemokoma būti patrauktam  iš to švenčiausio ir vienkartinio mūsų išganymo išpirkimo, kad būtų tam tikras talismanas prieš velnią. Tačiau esame mokomi naudoti Jėzaus vardą, kad turėtume valdžią demonams. Net ST kaip Jėzaus aukos simbolis, gyvūno kraujas buvo naudojamas TIK to asmens nuodėmei pridengti.

 

"...ir jų liudijimo žodžiu"

 

...tie, kurie  atsisakė išsižadėti Kristaus, kai Romos pareigūnai davė jiems galimybę pagarbinti Cezarį ir išsižadėti savo tikėjimo arba skelbti tikėjimą Jėzumi, bet už tai grėsė mirties bausmė.  Kadangi mes vakaruose nepatyrėme šio persekiojimo iki mirties, šiandien eilutės ištraukiamos iš konteksto, kad būtų galima pritaikyti prie  švelnaus ir į save susitelkusio tikėjimo. „Jie nugalėjo jį avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu, nes nemylėjo savo gyvybės iki mirties“. Tiesiog perskaitykite jį taip, kaip būtų perskaitę pirmieji šių žodžių skaitytojai, bijodami dėl savo gyvybės.

 

 Koks tikėjimas buvo jiems, toks yra ir mums – visa tai

 

Skaitome NT ir pagrįstai galime sakyti, kaip mūsų broliai prieš 2000 metų buvo apvalyti Jėzaus krauju, taip ir mes. Kaip jie meldėsi už kitus, taip meldžiamės ir mes. Jiems grūmėsi su šeimos ir darbo problemomis, taip ir mes. Kaip jie kovojo su nuodėme ir atleidimu ir vaikščiojo meile, taip ir mes. Apie visa tai parašyta Naujajame Testamente.

  

Jei mums viskas yra taip pat, kaip ir jiems, tai taip pat yra ir visa kita žinia: kaip jie patyrė persekiojimus, taip ir mes. Kaip jie gyveno sunkų gyvenimą, taip ir mes. Negalime pasirinkti, kurias eilutes ar kurią pranešimo dalį norime pritaikyti, o kurią ignoruoti. Užbaigdamas šią seriją noriu paraginti jus susimąstyti, kad mūsų, priklausančių Kristui, šiame pasaulyje nekenčia dėl mūsų dvasios. Turime turėti teisingą požiūrį į visą Žodį.

  

Kartą pietavau su vienu pažįstamu tarnautoju. Jis papasakojo apie patirtį Azijos šalyje. Jo šeimininkas jam pasakė: „Jūs JAV skelbiate kitokią evangeliją nei mes“. Jis paklausė, ką turi omenyje, o vyras atsakė: "Jei tiki Jėzų, tu  būsi išgydytas, tavo darbas bus palaimintas, tavo pinigai bus palaiminti, tavo šeima bus palaiminta. Mes mokome, jei tiki Jėzumi, tu galite prarasti sveikatą, galite prarasti darbą, galite prarasti pinigus, galite prarasti šeimą, galite prarasti savo gyvenimą“.

 

 Kuris iš jų yra arčiau to, ko mokė Jėzus, ir to, ko moko kiti NT? Jis nori, kad būtume palaiminti, taip. Tačiau sunkumai ateina su teritorija. Tikėjimas Kristumi yra rimtas dalykas. Mes atidavėme save Jam, mes Jo nepridėjome prie savęs. Jis mums nurodo, ką daryti, o ne mes  sakome, ką daryti.

  

Kai kurie dalykai, kuriuos čia reikia apsvarstyti metų pabaigoje, kai apmąstysime, kaip eisime su Juo ateinančiais metais. Ar esame tik tikintieji, ar esame mokiniai (visada mokomės)?

 

 Kita tema kitą savaitę, laiminu!

 

 

Džonas Fenas

Džonas Fenas, Bažnyčios nesupratimų problemos; meilė ir teisimas (vert. vertinimas) 2/3

 

 Savaitės mintys 12/21/24

 Sveikinu visus,

Apaštalų darbų 18 skyriuje aprašomas Kristaus kūno įkūrimas Korinte, iš pradžių prasidėjęs romėno, vardu Justas, namuose (18:1–11). Praėjus maždaug 5 metams po įkūrimo, Kristaus kūnas išaugo į daugelį kitų namų mieste ir už jo ribų. Tada Paulius rašo savo pirmąjį laišką korintiečiams.

 

Mes neteisiame širdies, turime teisti jų gyvenimo vaisius – bet su pusiausvyra.

5 skyriuje Paulius rašo surinkimui apie vyrą, turintį amoralų ryšį su savo pamote. Tą nuodėmę žinojo visi bažnyčioje. Jie susitiko namuose, todėl vyro nuodėmę žinojo visi, tačiau niekas jos nekonfrontavo. 5 skyriaus pabaigoje, 12-13 eilutėse, Paulius pareiškia:

 

"Kam man teisti svetimus, kurie yra už Kristaus kūno ribų? Dievas juos teis . Argi ir jūs ne savuosius teisiate , tuos  kurie yra  Kristaus kūne? Išmeskite tą nedorėlį iš savo tarpo." Laimei, surinkimas ir žmogus atgailavo, ką Paulius mini II Korintiečiams 7 skyriuje. Įvertinęs savo amoralų poelgį, kuris paveikė visą surinkimą, vyras atėjo į atgailą. Paulius nepamokslavo „draugiškumo ieškantiems“. Jis tikėjosi, kad ieškotojai augs Kristuje, atiduodami Jam savo gyvenimus, o ne tik įtraukdami Jėzų į savo tvarkaraštį tiek, kiek Jis juos laimina.

 

Matydami jų gyvenimo vaisius, priimame sprendimus. Šie sprendimai nustato ribas, kuriomis mes apsisaugome. Mes nustatome ribas, bet ir duris, kurias galime atverti žmogui, vertam mūsų pasitikėjimo. Tai pasakytina apie draugystę, net tai, kaip artimai leidžiame kraujo giminaičiams ar net bendradarbiams patekti į pas mus. Kartais mes uždarome duris žmogui, mylėdami jį per atstumą.

 

„Nespręsk pagal išvaizdą, spręsk teisingai“. Jono 7:24

Jėzus ką tik nurodė pažvelgti į įstatymo dvasią, o ne į įstatymo raidę. Jis pateikė pavyzdį, kad jie apipjausto kūdikį šabo dieną, pažeisdami vieną įstatymą, kad laikytųsi kito. Tačiau jie pyko ant Jo už tai, kad jis išgydė žmogų šabo dieną, nes laikė vyro išgydymą „darbu“.

 

Patarlių 6:30 sakoma taip: „Neniekink vagies, jei jis vagia, nes yra alkanas“. Tada nustatoma bausmė, jei tas vagis bus sučiuptas ir kaip jis turės atlyginti. Abu jie rodo, kad turime priimti sprendimą, tačiau tai darome atsižvelgdami į įstatymo dvasią – už jo slypinčią intenciją ir asmens motyvus.

 

Prieš daugelį metų vienoje iš namų bažnyčių buvo nėščia 19 metų mergina, kuri gyveno su savo neišgelbėtu vaikinu ir vaiko tėvu. Jie reguliariai ateidavo į surinkimą. Jauna moteris pažino Viešpatį, atkrito ir vėl grįžo pas Jį – dabar nėščia, nesusituokusi  ir kūdikis kas savaitę auga, kad visi matytų namų surinkime.

 

Kai kurie norėjo ją išvaryti. Mano patarimas buvo bendradarbiauti su Dievu ir tuo, ką Jis darė jų gyvenime, matuojant: „Ar yra pažanga jų elgsenoje su Viešpačiu? Jei taip, žinotume, kad Dievas veikia, ir nenorėtume veikti prieš Jį. Jei ne, turėtume išmesti juos, nes jie nebuvo rimti Kristaus atžvilgiu.

 

Ar yra pažanga? Atsakymas buvo tvirtas „taip“. Taigi porai buvo leista pasilikti, ir augti Viešpatyje, o Jis darė tai, kad juos palaimintų, buvo akivaizdus – visa ši diskusija vyko jiems apie tai nežinant. Po kelių savaičių jaunuolis gimė iš naujo, o po to jie netrukus susituokė. Paskutinį kartą girdėjau, kad jie vis dar buvo vedę ir kartu turėjo 3 ar 4 vaikus. Gailestingumas laimėjo. (Mt 9:13; 12:7)

 

Bažnyčios kultūra neteisingai mano, kad turi teisumo stuburą

 

Ir kai rašau tai, krikščionys ir pasaulis vienodai galvoja, kad Jėzus ne tik myli visus (taip), bet ir priima visus (taip), nesitikėdamas jokių pokyčių (ne). Tai ir yra problema. Mes turime dauginti  mokinius. Mokinys pagal šio vardo reikšmę yra „besimokantis“. Jei nesimokote ir neaugate Jame, galite būti tikintysis, bet nesate mokinys.

 

Atėjo atnešti kardo

Vienoje vietoje, Mato 10:33-35, Jėzus pareiškė: „...Aš atėjau atnešti žemei ramybės, bet kardo...“

Jis atėjo atnešti kardo, kuriame net šeimos nariai bus supriešinti vienas su kitu. Šis komentaras buvo įspraustas tarp teiginių, kad būti Jo mokiniu yra viskas arba nieko, viduje ar išorėje, o ne tikėjimas. atrodo priimta, kad šiandien žmogus gali tikėti Jėzumi nebūdamas mokiniu (tuo, kuris mokosi). NT taip nėra. Jei tiki, tu ESI mokinys. Nėra jokio gimimo iš naujo ir tada  augimo sustabdymo. Permainos yra krikščionio norma – nuolatinis, visą gyvenimą trunkantis, nenumaldomas reikalavimas tapti panašesniu į Kristų.

 

Žinoma, Jėzaus teiginio  apie kardo atnešimą šeimai nereikia suprasti tiesiogine prasme. Jis nurodė, kad Evangelija suskaldys šeimas. Todėl suprantame, kaip tai dera su Hebrajams 4:12-13: „Dievo žodis (Jėzaus asmuo yra Dievo Žodis) yra dviašmenis kalavijas ir skiria sielą ir dvasią, sąnarius ir čiulpus ir kritikuoja mintis ir širdies motyvus Ir viskas yra atvira ir nuoga prieš akis To, Kuriam turėsime duoti apyskaitą..."

 

Jėzus yra tas kardas, ateinantis į šeimas,  Jis yra tas kalavijas, kuris mato motyvus ir mintis ir verčia žmones teisti save, pakeisti savo gyvenimą į teisumą. Santykiuose, kai asmuo ateina pas Viešpatį, Jis kritikuoja jo mintis ir motyvus, o tai gali nukreipti žmogų kita gyvenimo kryptimi.

 

Graikiškas žodis „kritika“ iš tikrųjų yra „kritikos“ ir reiškia „ryžtingą kritiką“. Tai kardas, kurį Jėzus atnešė į žemę. Žmonės turi apsispręsti  dėl teisumo. Už Jį, ar prieš Jį.

 

Ar atpirkimas reiškia, kad visos praeities nuodėmės pasekmės yra nuvalytos?

Pagalvokite: kas atlygins kiekvienam pagal jo darbus?“ Romiečiams 2:6 „Neapsigaukite! Iš Dievo nepasišaipysi, nes ką žmogus sėja, tą ir pjaus“ Galatams 6:7

 

„...iš Dievo nepastyčiosi...“ Žodis „tyčiojamasi“ yra graikiškas žodis „mukteridzo“, reiškiantis prieš ką  nors pakelti nosį, tarsi tyčiotis ar juoktis iš jo. Paulius mąstymą, kad mes neturime pasekmių savo poelgiams, prilygina tyčiojimuisi iš Dievo – išdidžiai nusukame prieš Jį nosį – galvodami, kad Jis viską atpirko, kad mums nereikėtų susidurti su blogų sprendimų pasekmėmis. Paulius sako, ką sėjame, tą ir pjauname. Jis ištikimas, kad įsitikintų, jog tai įvyktų. Tai vienintelis būdas šioje žemėje sužinoti apie laisvą valią, tiesą ir klaidas, gyvenimą ir mirtį, veiksmus ir pasekmes. Mes esame mokiniai – besimokantys – todėl Dievas tikisi, kad mes mokysimės.

 

Dvasiškai esame išpirkti. Paulius rašė Romiečiams 8:23, tačiau mes laukiame savo kūno atpirkimo. Tai reiškia, kad šios žemės dalykai, kaip pasėti prasti sprendimai, nėra sunaikinami Jėzaus krauju. Mes laukiame tos dienos, kai teisumas apims visą žemę, bet kol kas esame išpirkti dvasiškai, bet laukiame savo kūno atpirkimo.

 

Tai reiškia, kad tai, kas vyksta žemėje, lieka žemėje. Tai susiję su kitos savaitės tema. Šios serijos tema yra „Surinkimo (Kristaus kūno) nesusipratimų problemos“. Kitą savaitę Evangelija „Dievas visada nori, kad būtume laimingi ir palaiminti“. Iki tol, palaiminimai,

 

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

.

2024 m. gruodžio mėn. naujienlaiškis

 December 2024 Newsletter

 Sveikinu visus,

 Šį mėnesį yra kuo dalintis!

Peachtree City susitikimas įvyks  sausio 11 d. - galutinis registracijos terminas yra

gruodžio 31 d.!  Norėdami gauti daugiau informacijos, slinkite aukščiau. Brianas ir aš būsime Peachtree City (SW Atlanta) sausio 11 d. tik vieną dieną, 75 USD asmeniui, įskaičiuoti pietūs. Pastebėjome, kad kartu pavalgyti yra puikus būdas susipažinti ir susirasti naujų draugų. Sėdimų vietų skaičius ribotas, kad galėtume eiti su srautu. Aš mokysiu rytinėse pamokose, tada kartu pietausime, o po pietų bus dalijamasi pranašiškais dalykais ir klausimų, atsakymų laikas. Po pietų pertraukos vakare grįšime garbinimui ir maldai mažose grupėse.

 Dabartinė mokymo serija: Apreiškimas 3, Nuodėmės žmogus, 666, ateinantis amžius

 

Šį mėnesį siūloma serija užbaigia metus trukusią studiją nuo Mato iki Apreiškimo. Kitą mėnesį pradėsiu nuo Pradžios knygos ir panašų pasivaikščiojimą per Senąjį Testamentą 2025 m. Tai naudinga pagrindinėms žinioms, istorijai, kultūrinėms įžvalgoms ir apreiškimui, kurį man parodė Viešpats.

  

Ezechielio 38 karo pradžia

 

Šiuo metu vyksta 2 pagrindiniai dalykai, kurie sudaro sąlygas Izraelio karui su Rusija, Iranu ir Turkija. Viena yra ta, kaip 38:8, 11, 14 sako, kad Izraelis gyvens taikiai, kai invazija ateis iš šiaurės. Dabartinis Izraelio karas, naikinantis teroristines organizacijas, sukėlusias išpuolius iš Gazos ir Libano pusės, reikš, kad vietinė taika bus pasiekta. Apsvarstykite, kaip tai įgyvendinama: teroristinės organizacijos sunaikinamos, Sirijos diktatorius  Assadas nuverstas, Irano gebėjimas apsiginti  sunaikintas ir dar daugiau. Vietinė taika Izraelio ribose bus pasiekta, ir mes matome, kad tai įvyks prieš mūsų akis!

 

 Ezechielio 38:7 nurodoma Magogui (Rusija) ir jų sąjungininkams „pasiruošti“, o Magogui „būti sargybiniu“ savo sąjungininkams. Kitaip tariant, jie yra aljanso jėga, t.y. Rusijos ginklai, personalas ir kaip sargybinis tarp sąjungininkų.

 

 Kita sąlyga yra eil.4, kur Dievas sako apie Magogo (šiuolaikinės Rusijos) lyderį:

 

Dievas „įkabins kablius į jų nasrus“, kad Magogą sukeltų prieš Izraelį. Šiuo metu matome, kad kabliukai (daugiskaita) įkabinti į Rusijos nasrus. „Kabliukai“ reiškia daugybę priežasčių, dėl kurių Rusija, Turkija ir Iranas gali įsiveržti į Izraelį. 10–14 eilutėse sakoma, kad jie žiūrės į Izraelio turtus ir manys, kad su didžiule jėga gali paimti grobį.

  

Ezekielis 38 taip pat įvardija Libiją ir Etiopiją (šiuolaikinį Šiaurės Sudaną ir Šiaurės Etiopiją) kaip sąjungininkus, todėl stebėkite, ar jos taip pat leistų Rusijai „būti sargybiniu“ aljanse.

  

Ezechielio 38:13 nurodo arabų tautas ir galbūt vakarus, kurie konfrontuos agresorius. Pavyzdžiui, Saudo Arabija pripažįsta Izraelį, žengia ten, kur Abraomo susitarimai padėjo pamatą. Ezekielis sako, kad jie žiūrės į Izraelį kaip į ... ir grobį, kurį reikia paimti, o tai rodo , kad bus taika ir  klestėjimas toks, kad tautos užsimanys to, kaip grobio. Tai, kad jie taip elgtųsi, rodo, kad jie nemano, kad Vakarai susijungs su Izraeliu, kad bandytų juos sustabdyti. Blogas numatymas. Kol kas laukite vietinės taikos Izraelyje, kol Rusija, Turkija, Iranas semiasi jėgų iš toli.

  

2024 ir 2025 m

 

Šie metai daugeliui iš mūsų buvo labai sudėtingi. Praėjusio mėnesio informaciniame biuletenyje pasidalinau apie ateinančius trejus metus, kad būtų galima žengti į priekį sprendžiant praktinius dalykus, tokius kaip išbristi iš skolų, išmintis dėl klestėjimo ir susitelkimas į santykius Kristuje.

 

 Aš pasidalinau su tais, kurie dalyvavo mūsų neseniai vykusiuose „Zoom“ susitikimuose, kai kuriais dalykais, kuriuos Viešpats kalbėjo anksčiau šiais metais – apsilankymo metu liepos mėn., kai Jis paminėjo dirbtinio intelekto įtaką kitais metais, verslui, įgyjančiam stiprybės ir galios dėl informacijos, kurią renka apie piliečius, ir vyriausybės dalyvavimą. .Jis sakė, kad Kongresas rengs susitikimus dėl DT ir jo naudojimo. Šis žodis buvo skirtas JAV, tačiau principai ir technologijos tinka beveik visam pasauliui.

 

 

Šių metų pradžioje vykusiame Zoom susitikime pasidalinau tuo, ką Jis pasakė maždaug prieš 2 metus: „Jis skiriamas konservatorių administracijai kitą kadenciją“. Tačiau šia papildoma informacija pasidalinsiu čia. Jis pridūrė; „Kaip dabar, per 3 metus ir 4-ais metais, aplinkybės, kurių prezidentas negali tiesiogiai kontroliuoti, susijungs ir sukels didelę ekonominę krizę ir dar daugiau.

 

 Jis taip pat sakė apie JAV, kad kalbos apie „krikščioniškąjį nacionalizmą“ bus liberalų varomoji jėga, ir su tuo susijusi dvasia. Ta dvasia nenori teisumo valdžioje. Kai ateis „žlugimas“, konservatoriai, krikščionys, žydai bus kaltinami dėl to, kas negero vyksta tautoje. Jie sakys, kad mes užkertame kelią pažangai. Jie norės sugriauti bet kokią „krikščioniškojo nacionalizmo“ idėją. Buvo ir daugiau, bet aš sustosiu ir tiesiog pasakysiu, kad meldžiamės, kad šie dalykai  būtų atidėti arba sustabdyti.

  

Lyderių teisimas

 

Šiais metais daugelis lyderių buvo teisiami ir buvo  atskleistos jų nuodėmės. Jie yra matoma dalis didesnio mūsų pačių teisimo(vertinimo), kurio Viešpats prašo Kristaus kūno. Milijonai yra teisiami(vertinami) taip, kaip mes dažnai nemanome, kad tai yra teismas.

 

 Pavyzdžiui, ilgai paslėptas santuokos problemas į paviršių iškelia ne velnias, o Dievas, kad,  su jais susitvarkytų. Tai sunkesnis, bet dažniausiai Dievo būdas – spręsti asmenines problemas, kurios iš pradžių sukėlė problemų santuokoje.

 

 Tą patį galima pasakyti ir apie išlaidas naudojant kredito korteles. Viešpats taip elgiasi su savo žmonėmis, norėdamas drausminti juos, suvaldyti jų geismą daiktams, nes, didžioji dalis ų išlaidų yra „noriu“, o ne „reikia“, kaip jie juos vadino iki šiol. Sunkus darbas nustoti naudotis kreditine kortele ir sumokėti debetą, tačiau tai taip pat yra savęs vertinimo dalis.

  

Kasdieninės problemos yra tai, ko Viešpats prašo savo kūno, kad teistų save. Jei to nepadarysime, po kelerių metų iškils  grėsmė atimti tai, su kuo nebuvo susitvarkoma dabar. Tai tarsi medžio genėjimas, nes problemos yra užaugusios šakos. Sodininkas juos apkarpys sezono metu, kad galėtų kirpti, arba po kelių mėnesių ateinanti ledo audra atliks šį darbą, tačiau toks apipjaustymas medžiui bus daug skausmingesnis.

  

Nė vienas iš mūsų „neatvyko“. Nė vienas nėra tobulas. Mes visi esame išgelbėti to paties kraujo ir kasdien darbuojamės  dėl savo išganymą. Štai kodėl tai yra iš tikėjimo, kad tai būtų malonė – viskas apie Jį, mes negalime ateiti pas Jį savo pačių pasiekimais ir šventumu. Kiekviena diena yra pasiruošimas kitai dienai, kiekviena savaitė – pasiruošimas kitai savaitei ir pan. Kaip sakoma Efeziečiams 2:7, Jis jau galvoja apie ateinančius amžius, kad galėtų ir toliau rodyti mums savo gerumą per Kristų Jėzų.

 

 Paulius ragino efeziečius 5:16: „liet.vert.branginkime, išpirkime laiką, nes dienos yra piktos“. Graikiškas žodis „atpirkimas“ vartojamas kalbant apie mūsų pačių atpirkimą, kad mus „atpirko“ Jėzaus kraujas. Todėl išpirkti laiką reiškia atgauti, susigražinti laiką. Tai reiškia „išgelbėti nuo praradimo“. Išsigelbėti laiką nuo praradimo. Pirkite laiką atgal, nes dienos yra blogos. Išnaudokite mūsų turimą laiką taip, kad išnaudotumėte jį maksimaliai. Tai nėra baimė, tai tik sezono, kuriame esame, ir to, ko iš mūsų tikimasi, pripažinimas. Tikėjimas Kristumi yra rimtas dalykas. Daugeliui laikas rimtai pažinti Jį ir vaikščioti su Juo. Jei tai darai, ne bėda, žinai laikus ir sezonus. Amen ir greičiau ateik Viešpatie Jėzau!

 

 Siekime savo širdyse subręsti tikėjime, gyvenime ir santykiuose. Artikimes į šiuos naujus metus ryžtingai  pasiryžę sutvarkyti savo namus,ir su nauju uolumu Dievo keliams mūsų gyvenime, palaikomi tikrų draugų Kristuje.

   

Mes ir toliau dėkojame už jus. Meldžiuosi už kiekvieną maldos prašymą ir už visus, kurie aukoja CWOWI ir ypač KWOWI. Ačiū, kad esate mūsų gyvenimo dalis. CWOWI toliau auga, o žmonės gauna laisvę dėl gero, subalansuoto Dievo Žodžio ir  Jo kelių mokymo.

 

 Ačiū!

 

Džonas, Barbara, Brianas, ir Amy 

 

Džonas Fenas, Surinkimo(bažnyčios) nesupratimų problemos: Meilė ir teisimas(vertinimas) 1 iš 3,

 John Fenn, Issues the church misunderstands: Love, judging 1of 3, Weekly Thoughts 12/14/24

 Sveikinu visus,

Daugelyje šalių švenčiama Padėkos diena, ir beveik visos tos šventės buvo sukurtos siekiant padėkoti Dievui. Tačiau laikui bėgant Dievas buvo atskirtas  nuo

padėkos, todėl žmonės dabar tik išreiškia tai, už ką yra dėkingi – niekada neteikdami Dievui nuopelnų už gerus dalykus savo gyvenime.

 

Taip ir meilė atsiskyrė nuo To, kuris yra meilė. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį“ ir „Dievas yra meilė“ tapo „meilė yra meilė“, „tik mylėkite visus“ ir „Jei nepriimate manęs tokio, koks esu , pagal mano taisykles,  jūs manęs nemylite“.

 

Siekimas būti draugiškais  ir absoliučios tiesos praradimas surinkime ( bažnyčioje)

 

Pastaraisiais metais toks mąstymas: „Dievas myli visus, todėl Jam priimtinas bet koks gyvenimo būdas“ įsiskverbė į surinkimo  kultūrą, suklaidindamas krikščionis. Daugelis klausia, kaip elgtis su žmonėmis, kurie save vadina krikščionimis, bet gyvena kitokį gyvenimo būdą arba laikosi aiškiai antikrikščioniškų politinių pažiūrų. „Dievas yra meilė“ paskendo balsų, sakančių: „meilė yra meilė“, triukšme. Meilę apibrėžiančios linijos tapo neryškios.

 

Sumaištį surinkimo kultūroje galima atsekti nuo „siekimo būti draugiškais“ judėjimo pradžios. Šis terminas priskiriamas  Pastoriui Billui Hybelsui iš Čikagos , tačiau būtent Rickas Warrenas iš Saddleback bažnyčios Kalifornijoje 1990-aisiais paskatino šią surinkimo formą plisti kaip ant mielių. „Draugiškumo siekimas  reiškia, kad nebus konfrontacijos dėl nuodėmės, stengiantis priimti visus. Tai pašalinimas iš bažnyčios visko, kas gali sukelti kam nors nepatogumą ar įžeisti.

 

Nenuostabu, kad krikščionys, priklausantys auditorijos surinkimo kultūrai, yra sutrikę.

Ieškančiųjų draugiškų surinkimų ironija yra ta, kad tie, kurie iš tikrųjų ieško, ieško apibrėžimo, siekia absoliutų, ieško, kas jiems padėtų atskirti gera nuo blogo. Jie nori žinoti, kur suklydo, kaip galėtų ištiesinti savo gyvenimą. Neradę atsakymų „ draugiškoje“ bažnyčioje, jie ieško kitur. Todėl ieškančių draugiškumo surinkimuose lieka žmonės, kurie  kviečia Jėzų dalyvauti jų užimtame gyvenime, bet neatiduoda visą savo gyvenimą Jam.

 

Tai paskatino žmones manyti, kad gali tikėti Jėzumi, bet gyventi taip, kaip nori. Žmonės kalba apie tai, kaip Jėzus atleido moteriai, pagautai svetimaujant Jono 8:11, kai pasakė: „Nei aš tavęs nepasmerksiu“, bet jie pamiršta, kad Jis tęsė: „Eik ir daugiau nenusidėk“. Jis nedarė nuolaidų dėl sielinių ryšių ir neklausė jos, ar mylimasis duodavo jai  pinigų ir stogą virš galvos. Jis būtų tai žinojęs. Jis įsakė: „Eik ir daugiau nenusidėk“.

 

Žmonės nori, kad jiems būtų atleista arba būtų priimta jų nuodėmė, nepatiriant jokių pasekmių už savo veiksmus. Pasaulyje ir surinkimo kultūroje niekas nenori kalbėti apie atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimą. Jie mano, kad dėl to, kad yra išpirkti, visos praeities gyvenimo pasekmės stebuklingai nuvalomos. Meilė nėra lengva, ji yra labai aiški ir labai susijusi su asmenine atsakomybe. Kaltė dėl nuodėmės nušluota, bet tai yra dvasinė dalis. Mes gyvename pasaulyje, kuriame kiekvienas veiksmas turi reakciją( vert.pasekmes). Dvasiškai mums atleista, bet turime atnaujinti protą, kad savo gyvenimu įrodytume gerą, priimtiną ir tobulą Dievo valią. (Romiečiams 12:1-2)

 

Tai sukūrė aukos kultūrą, kai žmonės ieško, kas galėtų juos įžeisti, ir suskirstė žmones į gentis. Dievo meilės apibrėžimas ir meilės priėmimo būdas atneša vienybę, nes Dievas suteikia absoliutus.

 

Meilė visada turi sąlygas, kaip tą meilę priimti.

 

Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo viengimį sūnų... tai yra besąlyginė meilė. Bet yra sąlyga gauti tą besąlyginę meilę: kad kiekvienas, kuris tiki Jį, turės amžinąjį gyvenimą. Jis myli tave, bet jei nori Jo amžinojo gyvenimo, turi tikėti Jėzumi. Jis myli tave, bet Jo meilė išliejama per Jo viengimį Sūnų Jėzų. Daugeliui besąlygiškos meilės idėja, kuri turi sąlygas priimti (ir pasilikti) toje meilėje, yra revoliucinga.

 

Čia pateikiu  keletą pavyzdžių: jūs mylite savo sutuoktinį, o jie myli jus, bet jūs vienas kitam prisiekėte vienas kitam pareiškiate, kad jūsų meilė turi sąlygas. Jei vienas iš jūsų sulaužys įžadą, jums gali tekti skirtis. Meilė turi sąlygas priimti tą meilę. Jei tas meilės ryšys nutrūksta, po to seka pasekmės.

 

Jūs mylite tą šuniuką, bet jei jis auga ir nuolat kandžioja žmones arba nuolat gadina baldus, galite jį parduoti arba atiduoti gyvūnų prieglaudai. Jūs mylite jį besąlygiškai, bet yra sąlygų, kad jis gautų tą meilę.

 

Tu myli savo artimus besąlygiškai kaip save patį, rodai jiems gerumą ir darai jiems gera. Tačiau jei jie supyksta ant tavęs, nes vieną dieną tu nepatenkini jų lūkesčių, jie atsiriboja nuo tavo meilės jiems, atsisakydami tavo draugystės ar būsimos pagalbos.

 

Dievas pamilo pasaulį, todėl atidavė savo Sūnų. Jo besąlyginė meilė išreiškiama per Sūnų.

Senojo Testamento Mozės įstatymas su 613 nuostatų buvo Dievo būdas parodyti, kaip tautoje žmonės turi  elgtis vieni su kitais ir būdus, kuriais kiekvienas izraelitas galėjo prisiartinti prie Dievo. Tačiau vaikščioti pagal tą įstatymą buvo neįmanoma, nes Dievas yra tobulas, o žmogus – ne. Dievas taip mus pamilo, kad atsiuntė savo Sūnų, kurį pavadino Jėzumi (hebrajų kalba: Išgelbėjimas), kad jis tobulai įvykdytų šį įstatymą, o paskui mirtų nekaltas, kad jo mirtis ir vėlesnis gyvenimas būtų dėl kitų.

 

Jis mirė, kad įgyvendintų Savo Valią ir Testamentą, tada Tėvas prikėlė Jį iš numirusių, kad Jis galėtų būti savo paveldo vykdytoju. Dabar Jis prižiūri, kad būtų įvykdyta Jo valia – bet tik tiems, kurie Jį priima.

 

Todėl meilė negali būti atskirta nuo Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus. Kai meilė yra atskirta nuo Dievo ir Jo kelių, tada meilė tampa neapibrėžiama košė, juntama gerai, bet leidžia priimti bet ką, išskyrus Dievą.

 

Meilė be lūkesčių nėra meilė. Malonė yra vidinis prisirišimas, meilė yra tos malonės ištekėjimas.

Kadangi esame mylimi Dievo ir, savo ruožtu, mylime Dievą vertikaliai, iš mūsų tikimasi mylėti savo artimą kaip save patį, kaip tos meilės ištekėjimą. Jau anksčiau mokiau, kad žodis „teisumas“ yra hebrajiškas žodis tzedakah, išverstas kaip „labdara“. Nes kai esame teisūs vertikaliai su Dievu, Jis tikisi, kad šis teisumas su Juo tekės horizontaliai mūsų artimui. Taigi 2 didžiausi įsakymai, kuriais vadovaujasi visi įstatymai ir pranašai, yra: Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, siela, protu ir jėgomis, o savo artimą kaip save patį.

 

Meilė teisia( vert.vertina) kitus

Jėzus pasakė neteisti žmogaus širdies Mato 7:1-2, bet Jis pasakė, keliomis eilutėmis vėliau 15-20, kad mes turime teisti jų gyvenimo vaisius.

 

Štai kur mes pratęsime kitą savaitę. Iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

Ramybės kaip ginklo naudojimas 2 iš 2

 John Fenn, Using Peace as a Weapon #2 of 2

 Sveikinu visus,

Visą savo baimę ir nerimą nešiausi su savimi visą maldos laiką. Kartais pagrindinėpriežastis eiti į trečiadienio vakaro susirinkimus buvo priminti Tėvui, kad turiu neapmokėtas sąskaitas, kurias tikiuosi, kad Jis padės apmokėti.

  

Baimė ir nerimas maldoje

 

Prieš daugelį metų, kai mūsų 3 berniukai buvo maži ir pinigų trūko, melsdavausi dėl to, kad būtų sumokėta sąskaita, o maldos pabaigoje jaučiausi taip lygiai susirūpinęs ir išsigandęs, kaip ir maldos pradžioje.

 

Mano malda buvo pagal Filipiečiams 4:6-7:

 

Nesirūpinkite niekuo. Bet kiekvienoje situacijoje malda ir prašymais, dėkodami, pateikite savo prašymus Dievui. Ir Dievo ramybė, kuri pranoksta bet kokį supratimą, saugos jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje.

  

Žinojau, kad graikiškas žodis „sargybinis“ reiškia saugoti kaip miesto sieną, apsupti, budėti. Bet maldos pabaigoje neturėjau ramybės ir stebėjausi, kodėl man neatsitiko tai, ką pažadėjo Paulius.

  

Vieną dieną pažvelgiau į tą eilutę, kaip į žingsnis po žingsnio procesą,

 

Pradėjau nuo: „Niekuo nesirūpinkite“. Graikiškas žodis „nerimastingas“ yra „merimnao“ ir reiškia „būti kitokiu įvairiomis kryptimis“, „suskaldytu, išsiblaškiusiu“. Toks buvau aš – mintys bėgiojo visur iš baimės ir nerimo, kas nutiks, jei sąskaita nebus apmokėta. Bandžiau sugalvoti planą B ir C, jei „Dievas neateitų į pagalbą“.

  

Nusprendžiau tai laikyti „1 žingsnis 1 “, „ žingsnis 2“ ir pan. Pirmas dalykas, kurį jis pasakė, buvo liautis  nerimauti, bijoti ir rūpintis. Man prireikė 2 savaičių, kad galėčiau įveikti baimę ir nerimą. Pradėjau aktyviai atmesti mintis „kas būtų, jei“ ir kitas baimes, pakeisdamas jas konkrečiais pavyzdžiais  iš savo praeities, kai Tėvas „atėjo mums į pagalbą“.

 

 Reikia 2 savaičių susidoroti su baime. Turėjau daug dalykų, dėl kurių meldžiausi kasdien, bet dėl ​​tos vienos sąskaitos, už nuomą, kuri buvo sumokėta po 2 1/2 savaitės, aš nesimeldžiau. Aš tai laikiau sau, kol nesusitvarkiau su baime. Dvi savaites kovojau prieš kiekvieną baimę prisimindamas Tėvo ištikimybę, kartais atvejus net tada, kai dar buvau neišgelbėtas.

 

Galiausiai baimė dingo ir aš galėjau pereiti prie kito Pauliaus nurodymo:

 

Kiekvienoje situacijoje malda ir prašymu, dėkodami, pateikite savo prašymus Dievui. Aš tai ir padariau. Nuolankiai nunešiau Jam tą nuomos sąskaitą, nurodydamas, koks ištikimas Jis buvo praeityje, ir dėkodamas Jam už nuolatinę ištikimybę... ir tada tai įvyko. Tai buvo lyg  žinia iš dangaus, lyg vaivorykštė mano dvasiai – RAMYBĖ (TAIKA)!

 

 Tai atsitiko kaip Pauliui. Ramybė iš Tėvo atėjo ir aš žinojau, kad žinau, kad žinau, kad nuoma užmokėta – O kaip, aš nežinojau. Bet aš buvau ramus, ir tai buvo sumokėta.

 Nuo tada aš vykdau Pauliaus nurodymus. Bet dabar man nereikia 2 savaičių įveikti baimę, aš galiu su ja susidoroti per kelias sekundes arba greičiau nei per sekundę – kuo daugiau išmoksi susitvarkyti su baime, tuo lengviau bus kitą kartą, ir netrukus tai nebus mūšis.

 

Išmokau žodį „sargybinis“, nes žodis „Dievo ramybė saugos jūsų širdis ir protus“ tokiais atvejais yra ir puolimas ir gynyba. Kai mintis apie baimę ar nerimą pradeda prieštarauti mano turimai ramybei, tai tarsi puolimas pilies sienos, arba sienos aplink senovinį miestą. Ramybė stovi sargyboje, o aš laikau vartus uždarytus, atsisakydamas galvoti apie tą baimę.

 

 Jei atsisakote bijoti, tai tarsi atsisakymas atidaryti vartus

 

Tai atsisakymas  nuleisti tiltą. Atsisakykite minčių apie baimę ir nerimą. Tam reikia disciplinos ir treniruočių, iš pradžių sunku, bet greitai tampa natūralu.

  

Taika tampa puolimo ginklu, kai dar kartą kovojate su ta baime ir nerimu  skelbdamas  – garsiai, kad išgirstumėte save tai sakant – apie Tėvo ištikimybę praeityje. Kai tai darai, ramybė nugali baimę ir nerimą.

  

Mato 6:34 Jėzus pasakė: „Todėl negalvokite apie rytojų“.

 

— Negalvokite. Mintys ateina – bet nepriimk jų. Jis ką tik baigė sakyti tikintiesiems, kad pagonys, neturintys sandoros su Tėvu, nerimauja dėl maisto ir drabužių. Jėzus pasakė, kad mūsų Tėvas žino, ko mums reikia – Jis yra MŪSŲ Tėvas, Jis nėra JŲ Tėvas. O jūs  „negalvokite“ apie tuos dalykus.

  

Taip ir darykite – kai ateina mintis, jos nepasiimi, sutinki tą mintį su ramybe, stumiančia iš tavo širdies ir proto miesto aptverto sienomis, ir atmeti bet kokias ramybei prieštaraujančias mintis. Tai taip paprasta, bet tai yra disciplina ir, bent jau man, iš pradžių sunku. Tačiau darykite tai nuolatos, ir tai taps jūsų pirmuoju atsakymu.

 

 Ramybė yra vienas iš Galatams 5:22-23 dvasios vaisių

 

Tačiau Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, 23 romumas ir susivaldymas.  Tokiems dalykams nėra įstatymo.

  

Manau, kad Paulius čia turėjo galvoje  žmogaus dvasios vaisių, o ne Šventosios Dvasios vaisių. Priežastis paprasta: kontekste lyginami žmogaus kūno darbai

ir atgimusios dvasios vaisius.

 

Dievo Dvasia yra meilė, džiaugsmas, ramybė ir panašiai. Vaisiai yra medžio produktas. Jei medis yra obelis, obuolys yra vaisius. Šventoji Dvasia YRA meilė, džiaugsmas, ramybė ir panašiai. Vaisius, kurį Ji gamina mūsų dvasioje, yra skirti vartoti kitiems.

  

Medžio vaisiai yra to medžio atkūrimo priemonė, todėl mes turime dauginti mokinius. Tai mūsų vaisius, kuris matomas mūsų gyvenime. Žmonės valgo vaisius. Tai suteikia maisto. Skonis geras. Žmonės to nori.

 

Ramybė yra atgimusios dvasios vaisius. Žmonės nori jūsų ramybės. Jie nori tavo gyvenimo vaisių – mato meilės, džiaugsmo, ramybės, švelnumo, ištvermės, kantrybės, gerumo vaisių – ir nori to savo gyvenime.

 

Vaikščiokite ramybėje. Išmokite ją saugoti ir, kai reikia, panaudoti ją kaip ginklą apsiginti nuo priešo strėlių arba padėti žmogui išsivaduoti iš nesutarimų, baimės ar nerimo...

 

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

 

Ramybės kaip ginklo naudojimas 1 iš 2

 John Fenn  30, 11,24    Using Peace as a Weapon #1 of 2

Sveikinu visus,

 Aš daug kartų pasakojau šią istoriją, bet ji yra svarbi šiam mokymui. Tai buvo tada, kai Barbara ir aš pirmą kartą susituokėme ir atvykome į jos tėvų namus

Padėkos dienos šventei. Jos tėvai visada ginčydavosi; tai buvo labai garsių „ rėksnių“ šeima.  Bet  buvo dar daugiau nei tai. Jos mama stovėdavo virtuvėje ir piktai šaukdavo ant tėčio, kuris kitame kambaryje žiūrėdavo televizorių, o šis piktai šaukdavo atgal. Tokiais riksmais jie keitėsi  pirmyn ir atgal, ir mes suvokėme, kad čia dalyvauja dvasia. Tai buvo daugiau nei paprastas nuomonių skirtumas, kažkas skatino juos kovoti tarpusavyje– tai buvo nesantaikos dvasia.

Ta pirmoji Padėkos šventė, kurią su jais šventėme po vestuvių, ir tai  buvo košmaras. Aš ir Barbara netrukus taip pat susipykome vienas su kitu. Tai buvo apgailėtinas savaitgalis, pilnas ginčų ir blogos nuotaikos, šen bei ten persmelktas keliomis ramybės akimirkomis.

Grįžę namo supratome, kas vyko yra, likę jų namuose nesąmoningai leidome sau būti pavaldūs tuose namuose esančioms piktosioms dvasioms. Nusprendėme, kad tai niekada nepasikartos.

 Ką Viešpats man parodė

 Mt 10, 12-13: "Kai įeini į namus, tegul nusileidžia ten tavo ramybė, jei ji verti, o jei ne, te sugrįžta tavo ramybė pas tave.

 Jėzus kalba apie tradicinį pasisveikinimą prie kieno nors namų durų: „Shalom aleichim“, o tai reiškia „Ramybė jums“. Atsakymas būtų „Aleichim shalom“, kuris yra „Jums ramybė“. Bet Jėzus pasakė; „Tegul tavo ramybė pasilieka namuose“. Niekada nemačiau, kad tai būtų išreikšta kaip „buvimas“, kurį galima atiduoti ir (arba) atsiimti. Idėja leisti mano taikai „nusileisti“ namuose man buvo nauja.

 Iki tos akimirkos niekada nebuvau mokytas, niekada negirdėjęs, negalvojau apie taiką kaip apie tai, ką galiu kontroliuoti. Kad Dievo ramybė manyje, mano dvasioje, galėtų būti nusiųsta kažkam ir jo namams, o prireikus atsiimta, tai stipriai palietė mane.

 Ramybė gali būti ginklas gėriui. Kiekvienas mokymas apie taiką,  kurį aš kada nors girdėjau ar skaičiau, buvo gynybinis – pavyzdžiui, „Duok man ramybę, kad tai išgyvenčiau“. Arba tarp gyvenimo audrų turėsiu ramybę. Tokie dalykai ir panašiai.

 Pagalvojau, ko Jis mane išmokė per metus. Kita Padėkos dienos kelionė į jos tėvų namus buvo kitokia. Prieš palikdami savo namus 1200 mylių (1931 km) automobiliu, Barbara ir aš meldėmės taip: „Tėve, ačiū, kad parodei mums, kad galime leisti, kad mūsų ramybė nuo tavęs dominuotų mūsų buvimo laiką  mamos ir tėčio namuose. Mes leidžiame savo taikai nusileisti tame name pagal Mato 10:12-13 Jėzaus vardu“.

 "Dabar, šėtone. Jėzaus vardu mes paimame valdžią ginčų ir neatleidimo dvasioms ir bei bet kuriai kitai dvasiai tuose namuose ir įsakome tylėti, kol mes ten būsime. Mūsų ramybė, Viešpaties ramybė, vyraus ir apsigyvens tame name“.

 Tas savaitgalis buvo geras savaitgalis. Jos tėvai  šiek tiek ginčijosi pirmyn ir atgal, bet demoniškas nesantaikos kuras buvo nutildytas ir viešpatavo ramybė. Barbara ir aš visą laiką buvome ramūs, kaip ir kiti jos šeimos nariai. Oho, koks skirtumas. Ramybė yra  ginklas gėriui!

 Kitos paskirtys

 Kai dirbau Biblijos mokyklos direktoriumi didelėje bažnyčioje, trečiadieniais 12:30 surengdavome reguliarius „Administracinės komandos“ susirinkimus. Mes buvome bažnyčios „vyresnieji“ – vietinis laikraštis skaičiavo, kad tuo metu joje buvo apie 13 000 lankytojų. „A komanda“, kaip ji buvo žinoma, susideda iš skyrių vadovų,  pastoriaus patikėtinio  ir asocijuotojo pastoriaus.

 Tie savaitiniai susitikimai buvo 1 galimybė kiekvienam skyriaus vadovui tiesiogiai pasikalbėti su pastoriumi. Ypač vienas iš vyrų visada garsiai kalbėjo apie tai, ką daro, iškeldamas savo skyrių aukščiau kitų, skyrė daug laiko kalbėti apie tai, koks jis geras ir kiek daug  daro gero.

  Deja, išaukštindamas save, jis kritikavo mus likusius. Tai buvo subtilu, bet vyko nuolatos. Aš dažnai melsdavausi už savo dieną trečiadienio rytais, mintyse praleisdamas dieną, kol meldžiausi kalbomis.

 Aš mintyse keliavau  per savo dieną – ateidamas pro biuro duris apie 7:30 – prižiūrėjau apie 35 žmones, todėl įsivaizdavau rytą, pamokas, kurias mokysiu ryte, o tada vidurdienį uždarysiu  mokyklą.

 Atėjęs mintyse į „A komandos“ susitikimą ir kartais pajusdavau neigiamą savo dvasios paliudijimą. Mintyse „užvesdavau“ pelės žymeklį“ virš to susitikimo, bandydamas suprasti, kas ten buvo neigiama. Tai jautėsi kaip nuoskauda, ​​skausmas, sunkumas, staigus ramybės trūkumas. Labai dažnai tai buvo nesutarimų dvasia, kuri, mano manymu, bandydavo įsitraukti į susitikimą.

 Aš tiesiog pasakydavau: „Jėzaus vardu aš perimu valdžią ginčo dvasiai ir įsakau tylėti susirinkimo metu“. Tada aš paprašydavau Tėvo, kad Jo ramybė būtų susirinkime, sakydamas: „Siunčiu savo ramybę, kad ji būtų tame susitikime, kaip Mato 10:12, Jėzaus vardu“. Tada aš paprašydavau Tėvo nukreipti mūsų pokalbį į sprendimų priėmimą ir pan.

 Kiekvieną kartą, turiu omenyje kiekvieną kartą, kai mes susirinkime pasiekdavome tašką, kai žinojau, kad nesantaika jau nori pakelti savo bjaurią galvą, bet  tai neįvyks. Kaip drakonas kvėpuoja ugnimi, bet  staiga ugnis užgesta. Aukščiau aprašytas žmogus nieko neturėdavo pasakyti, tylėdavo arba susilaikydavo nuo  savo kolegų puldinėjimo.

 Vėlgi, taika buvo ginklas gėriui ir aš sužinojau daugiau apie tai, kaip leisti savo taikai apsigyventi namuose, susitikime ar renginyje. Ir aš dar labiau suvokiau savyje esant Kristų, šlovės viltį.

 Kitą savaitę pasidalinsiu, kaip įveikiau baimę ir nerimą maldoje per ramybę, ir dar daugiau – iki tol laiminu,

 

Džonas Fenas