2024 m. spalio mėn. naujienlaiškis

 October 2024 Newsletter

 Sveikinu visus,

 Pradėsiu nuo asmeninių naujienų. Chriso vonios kambario problema grupės namų dienos programoje buvo išspręsta ir daug greičiau, nei jie ėmėsi veiksmų praeityje

– ačiū už jūsų maldas!

 Mano širdies stimuliatoriaus akumuliatoriaus signalas įspėjo, kad reikia pakeisti aparatą. Jis skambėjo kaip Londono policijos sirena mano viršutinėje krūtinės dalyje. Mano kardiologas prieš 6 mėnesius man pasakė, kad baterija senka ir tikriausiai kažkada spalį suskambės signalas, kad reikia ją pakeisti. Jis pasakė, kad paskambinčau jiems, kai tai nutiks, kad suplanuotų ambulatorinę operaciją. Jis buvo labai atsipalaidavęs dėl viso šio įvykio!

 Taigi praėjusį penktadienį 10.59 val. Chrisas ir aš sėdėjome automobilyje, kai staiga  viršutinėje krūtinės dalyje išgirdau 30 sekundžių trukmės  Londono policijos sirenos garsą. Džiaugiuosi, kad eismas tuo metu nejudėjo – tai buvo Viešpaties laikas, kitaip būčiau sustojęs, kad pravažiuotų greitosios pagalbos automobilis.

 Chrisas dairėsi greitosios pagalbos automobilio, kad galėtų melstis, tada, kai supratau, kas įvyko, ir jam pasakiau, jis  švelniai paklausė: „Ar tau viskas gerai, tėti?

 Kitą dieną, šeštadienio rytą, 10.59 val., vėl išgirdau Londono sireną. Nežinojau, kad tai pasikartos, bet buvo gana sunku ignoruoti. Bet palaukite, yra dar daugiau: sekmadienio rytą namų surinkime jis užgeso – jie girdėjo tai kitame kambaryje. Kai pirmadienį paskambinau į kardiologo kabinetą, jis paaiškino, kad jis skamba kasdien, nes jų patirtis rodo, kad „seni žmonės“ dažnai pamiršta žadintuvą, jei jis skambėtų tik 1 kartą, todėl jis buvo nustatytas kaip kasdienis priminimas. Nemaniau, kad aš TOKS senas, bet jie manė, kad taip. juokinga

 

 Taigi kažkada nuo lapkričio 5 iki 20 dienos turėsiu pakeisti ne tik bateriją, bet ir visą širdies stimuliatorių – taip, naujausiame planuojamo senėjimo atveju jie pakeičia visą. Tai paprasta procedūra, bet vis tiek nedidelė operacija. Ačiū už jūsų maldas.

  

Šiame informaciniame biuletenyje yra dar keletas kitų dalykų:

 

Pastebėsite pirmiau paskelbtus „Zoom“ susitikimus, planuojamus lapkričio viduryje. Be to, šio mėnesio garso mokymas apie 7 surinkimus sudaro pagrindą kito mėnesio studijai  Apreiškimo knygos studijai. Žinios 7 bažnyčioms yra kupinos papročių ir kultūrinių užuominų, kurios iš tikrųjų padeda paaiškinti, ką Jėzus pasakė ir kodėl Jis tai pasakė, ką joms padarys –  tai taip pat aktualu ir mums šiandien.

 

 Aukščiau taip pat galite sužinoti apie  kai kuriuos nuostabius dalykus, vykstančius Kenijoje su KWOWI (Kids Without Walls International) vaikais, koks palaiminimas, ačiū rėmėjams! Ugandoje, kurioje yra daugiau nei 400 namų surinkimų, yra daug vaikų, kuriems reikia priežiūros, todėl ir buvo prieš 2metus įkurta KWOWI . Visi vaikai, kuriais rūpinasi KWOWI, buvo priskirti socialinių tarnybų  didelės rizikos grupei.

  KWOWI direktorė Valerie:

 

Ugandoje vaikai lankė mokyklą, kurią pradėjo mūsų pagrindiniai lyderiai Edwardas, Margret ir jų komanda, nes šie vaikai neturėjo kitos galimybės lankyti mokyklą. Šešiasdešimt našlaičių gyvena mokykloje visą darbo dieną, o dar 140 kasdien lanko mokyklą ir vaikšto pėsčiomis iki namų, kurie dažnai yra gana toli. Tai pakeitė kiekvieno vaiko ir šeimos gyvenimą, nes daugelis jų neturėjo kitų galimybių lankyti mokyklą.

 

 Tačiau tapo akivaizdu, kad mokykla nėra patogi atsižvelgiant į dabartines patalpas (pavyzdžiui, 1 vonios kambarys visiems tiems vaikams), tai neatitinka  vyriausybės nuostatų, ekonomikos ir mūsų Ugandos vadovų  pajėgumų susitvarkyti su problemomis... Jų sistema sukurta pagal anglų internatinių mokyklų sistemą, nes jie kažkada buvo Didžiosios Britanijos kolonija, šiandien turime daryti pakeitimus.

 

Nuo dabar iki sausio 1 dienos jie iš 1 korpuso persikels į 2 bendrabučius (1 berniukų, 1 mergaičių), kuriuose  galės miegoti visi 200 vaikų. Bendrabučiuose gyvenantys vaikai gaus 2 kartus per dieną maitinimą, medicininę priežiūrą, patalynę, drabužių, kurių trūksta daugumoje namų. Netgi kai kurie tėvai ateina pas Edvardą ir Margaret, prašydami KWOWI paimti jų vaikus, nes jie neturi maisto ar pinigų jais rūpintis. Taigi tai bus didžiulė palaima daugeliui šeimų. Mergaitėms  rūpinsis matrona, berniukais – globėjas, juos prižiūrės taip pat apsaugos darbuotojas.

 

 Visi remiami vaikai sausio mėnesį pradės lankyti valstybines mokyklas, o vakare grįš į bendrabučius. Visi remiami vaikai kiekvieną savaitgalį bendrabučiuose turės Biblijos studijas ir laiką su bendruomene. Vyresni vaikai įgis profesinio mokymo įgūdžių pradmenų, kad baigę mokyklą jie galėtų įgytų tinkamų darbo įgūdžių.

 

 Norint atlikti šį žingsnį nuo dabar iki sausio 1 d., reikia daug vienkartinių išlaidų, maždaug 7 000 USD. Tai apima viską nuo dviaukščių lovų pastatymo ir patalynės toms lovoms pirkimo iki vonios kambario ir kitų reikmenų.

 

 Dėl didelio poreikio globojame 30 neglobojamų vaikų, kurie laukia rėmėjų. Taigi mes ieškome rėmėjų tiems 30 Ugandos vaikų, kad sausio mėnesį nė vienas vaikas nebūtų atstumtas, nes privalome apriboti savo priežiūrą tik remiamais vaikais.

 

Jei norėtumėte tapti sponsoriais vaikui   arba paaukoti šiam tikslui, prašome aukoti http://www.KWOWI.org arba www.cwowi.org su pastaba dėl Ugandos.

 

Ačiū kiekvienam rėmėjui, kuris taip ištikimai davė per pastaruosius 2 metus. Šių vaikų gyvenimas keičiasi, ir mes daug  tikimės šio naujojo KWOWI Ugandos sezono.

  

Socializmas gali būti atidėtas, bet...

 

Kai kurie iš jūsų prisimins, kad aš tuo dalinuosi anksčiau: aš jaučiausi kitokią dvasią, susijusią su Johno Kerry ir George'o Busho lenktynėmis prezidento rinkimuose  2004 m.

Kai paklausiau Tėvo, kokia tai dvasia, jis pasakė: „Tai yra socializmo dvasia. Tai gali būti atidėta, bet ji nebus sustabdyta. Aš paklausiau, iš kur ji atsirado, o Jis pasakė: „Jis atėjo iš Europos, nes šioje šalyje yra tokių, kurie mano, kad ši tauta turėtų būti panaši į Europą. Bet tai ne tai, kuo aš pašaukiau tapti šią tautą.

 

 Tai reiškia, kad šiuose JAV rinkimuose galima atidėti tai, kas ateis, arba atverti duris , kad visa tai būtų galima įsileisti. Mums sakoma: „Melskitės už karalius ir visus, kurie turi valdžią, kad galėtume gyventi ramų ir taikų gyvenimą  pamaldžiai ir sąžiningai. “ I Timotiejui 2:2. Tai iš tikrųjų viskas, ko mes norime – kad mes, krikščionys, gyventume tyliai ir ramiai, dievotai ir sąžiningai. Visame pasaulyje krikščioniams tai padaryti darosi vis sunkiau.

  

Tačiau mes nežiūrime į išorę, bet turime kasdien pažvelgti į savo širdį, ko nori  iš mūsų Viešpats. Nepriklausomai nuo mūsų laukiančių sprendimų, Dievo sprendimas paskatins mus eiti giliau ir  į tikėjimą įtraukti pažinimą, moralinį tobulumą, nuoseklumą, savitvardą, pamaldumą ir agapės meilę. (II Petro 1:3-8)

 

 Negalime tiek daug žiūrėti į tai, kas vyksta  „išorėje“, kad pamirštume kasdienį vaikščiojimą su Juo svarbiuose dalykuose. Žodis mokinys reiškia „tas kuris mokosi “, „tas kuris disciplinuoja save“, „studentas“. Kai nusprendėme tapti Jėzaus mokiniais, įsipareigojome  visą gyvenimą mokytis, keistis, augti. Paulius rašė filipiečiams 1:6: „Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį atliks iki Jėzaus Kristaus dienos“.

 

Neturėtume sukurti Jam kliūties savyje, kai Jis tęsia savo darbą mumyse, nekreipdami dėmesio į tai, ko Jis prašo mūsų šiandien. Jei nuolat ieškome naujienų apie rytojų, o viduje Jį ignoruojame, tik kenkiame sau. Patirkite ramybę savo dvasioje, leiskite savo protui sutelkti dėmesį į tą ramybę.

 

 Būkite informuoti-  taip. Bet tegul Jis būna jūsų naujienų šaltinis – jei ausimis girdite baisią naujieną, įvertinkite tai su Jo buvimu jūsų dvasioje – ar jaučiate tą ramybę? Ta ramybė reiškia, kad Jis ją kontroliuoja, ir jūs galite būti ramūs. Taigi žinokite, kas vyksta, bet Viešpaties ramybė tebūna teisėja jūsų širdyse ir mintyse.

 

Dėkojame už jūsų maldas už mūsų šeimą.

 

Dėkojame už jūsų finansinę paramą

 

Mes vertiname jus ir meldžiamės už jus.

 

Džonas  ir Barbara, Brianas ir Amy

.

Džonas Fenas, Dievo kaip Kūrėjo teisės, 3/3, Savaitės mintys, 10/25/24

 God's rights as Creator, 2/3, Weekly Thoughts, 10/25/24

 Sveikinu visus,

Pabaigsime šį nedidelį tyrimą kalbėdami apie tai, kaip Kūrėjas naudoja savo kūriniją bandydamas pasiekti žmoniją. Jis negali pažeisti laisvos valios, todėl 

naudoja įvykius gamtoje, kad patrauktų žmogaus dėmesį. Tai ypač taps aktualu paskutiniais šio amžiaus metais.

 Mokiniai klausė Mato 24: 1-8: "Kada neliks akmens ant akmens šventykloje ? Ir antras klausimas: "Kokie bus ženklai, rodantys Tavo  sugrįžimą amžiaus pabaigoje?"

 Tai 2 klausimai. Lukas buvo paskatintas išsamiai atsakyti į pirmąjį Luko 21 skyriuje, tai  įvyko 70-aisiais metais AD ( po Kristaus mirties)  ir Izraelis buvo išsklaidytas tarp tautų. Jėzus pranašavo 24 eilutėje: „Ir Jeruzalė bus mindoma (valdoma) pagonių, kol išsipildys pagonių laikas“. (Izraelis perėmė kontrolę 1967 m.) Tačiau Matas buvo priverstas įrašyti ir Jėzaus atsakymą į antrąjį klausimą apie Jo sugrįžimą.

 Jis atsakė:

"Tauta kariaus prieš tautą, o karalystė prieš karalystę. Daug kur bus badas ir žemės drebėjimų. Bet tai tik gimdymo skausmų pradžia. (gimdymo sąrėmiai)" (7-8 eil.)

 Pasigendame to, ką iš karto būtų pastebėjęs kiekvienas Mato evangelijos skaitytojas žydas. Judaizme paskutiniai 7 amžiaus metai vadinami „Mesijo gimimo kančiomis“, o prieš „didžiuosius suspaudimus, sąrėmius“ įvyksta įvairios mažesnio masto nelaimės. Tam konkrečiam laikui yra daug žydiškų pavadinimų, įskaitant „Jokūbo vargo metas“ (Jeremijo 30:7) ir „rūstybės dienos“.

 Paulius 1 Tesalonikiečiams 1:10 ir 5:9 rašė, kad nesame skirti „rūstybės dienoms“ ir esame iš jų išgelbėti. Nesuprantame, kai jis vartoja šį terminą, jis kalba apie konkrečius 7 metus amžiaus pabaigoje, nes mes pasigendame tos žydiškos frazės, vadinamos „suspaudimu“.

 Mesijo gimimo skausmų metu matome, kaip žemė dar labiau dreba konvulsijose, o badas yra susijęs su oro sąlygų pasikeitimu. Žemės drebėjimai ir ugnikalniai priskiriami tai pačiai kategorijai, todėl Jėzus čia pabrėžia įvykių suaktyvėjimą maždaug tuo metu, kai prasideda „suspaudimai“.

 Jei labiau patyrinėtume  Mato 24, mes  aiškiai pamatytume: tai prasideda 8 eilute, kur Jėzus sako, kad tai yra Mesijo gimimo kančių pradžia. 15 eilutėje nuodėmės žmogus įeina į šventyklą, ir Jėzus patvirtina klasikinį Danieliaus pranašystės supratimą, kad jis išduoda Izraelį 3 1/2 metų ir sudaro 7 metų taikos sutartį. 7 metų laikotarpis baigiasi 29-31 eil., kai Jis grįžta. 8 eilutė yra pradžia, 15 eil. vidurio taškas, eil.29-31 pabaiga.

 Jėzus sakė, kad badas (orų sąlygų pasikeitimas) ir ypač žemės drebėjimai bus didesni nei įprastai, ir tai įvardijo kaip Mesijo gimimo kančias. Žemė dar labiau kankinasi gimdymo sąrėmiuose, kai artėja Jo sugrįžimo laikas, o Kūrėjas stengiasi atkreipti žmonijos dėmesį.

 Pažiūrėkime, kaip Kūrėjas naudojasi gamtą Apreiškime.

Bet pirmiausia  pakeliaukime „triušio taku“ į šoną , skirtu kai kurioms žmogaus sukeltoms nelaimėms apsvarstyti, ir kai kuriems klausimams, kuriuos reikia apmąstyti:

 Apreiškimo 6: 1-8 4 paleidžiami raiteliai, o tai, ką jie atneša, yra griežtai žmogaus sukurta: jie yra baltas, raudonas, juodas ir žalias (kai kuriuose vertimuose blyškus, bet graikiškai žalias), įkūnyti 1 asmenyje. Jis atrodo teisus, bet atneša karą, dėl kurio kyla didžiulė infliacija, badas ir mirtis.

 

Taip pat reikėtų pažymėti, kad mirties bausmės vykdymo būdas Romos imperijoje buvo galvos nusikaltusiems piliečiams nukirtimas. Apreiškimo 20:4 teigiama, kad šis metodas, naudojamas toje pasaulio vietoje per pastaruosius 7 metus. Įdomu, kad  mūsų laikais jis naudojamas kovotojų musulmonų vykdyti egzekucijai.

 

Taip pat paminėsiu 4 žirgų spalvas: balta, raudona, juoda, žalia, yra daugelio tautų, kurių pagrindinė religija yra musulmonų, vėliavų spalvos. (Irakas, Jordanija, Kuveitas, Libija, Palestina, Sirija, Afganistanas, Vakarų Sirija, Sudanas, JAE ir kt.) Kiekviena spalva reiškia praeities kalifatą. Įdomu, ar apaštalas mato Europos federalinę vyriausybę, kuriai vadovauja Europos musulmonas, kuris iš pradžių atrodys taikus, o paskui taps agresyvus, kad perimtų ES? Pan-arabiškos spalvos – Vikipedija

 Įdomu pamąstyti, bet grįžkime prie Kūrėjo naudojančio kūriniją:

Be žmogaus sukeltų karo  nelaimių: Apreiškimo 8:7 sakoma, kad iš dangaus kris ugnis, kuri sudegins 1/3 medžių ir žolės. 16:8-9 sakoma, kad ugnis iš saulės degins žmones.

 

Apreiškimo 8: 8-13 žemė gauna dvigubą asteroido / kometos smūgį. Atrodo, kad vienas krenta į vandenyną, o kitas - į žemę. Dėl to 1/3 gėlo vandens šaltinių tampa užteršti, o 1/3 saulės, mėnulio ir žvaigždžių šviesos yra užblokuota. Rašoma, kad 1/3 dienos ir nakties buvo tamsu. Mūsų laikais žinome, kad tai būtų milžiniškas purvo ir vandens stulpas, išmestas į orą, sukeldamas pasaulinį debesį viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, kuris blokuotų 1/3 saulės šviesos, pasiekiančios žemę.

 

Pagalvokite apie stichinę nelaimę! Pasėliai žlugs, pasaulinė temperatūra kris. Tai vyks  ne tik Europoje, kur valdys nuodėmės žmogus. Tai bus pasaulinio masto įvykis. 8 skyriaus pabaigoje sakoma, kad angelas šauks: „Vargas, vargas, vargas tiems, kurie yra žemėje! Štai koks blogas šis dvigubas asteroidas/į mus atsitrenks  kometa!

 

9 skyrius

9:1 ​​prasideda ten, kur baigiasi angelas, šaukiantis „vargas“, tęsiant šio dvigubo asteroido smūgio rezultatais. Pirmosiose 6 eilutėse aprašomas didžiulis dulkių ir purvo debesis, debesis, kuris užstoja saulę, „kaip dūmai iš didelės krosnies“. Jis mato ligą, kuri kyla iš to debesies, kuri vargins žmones 5 mėnesius. Tai bus labai skausminga, kad kenčiantieji šauksis mirties, apibūdindami skausmą eil.6 kaip skorpiono įgėlimą. Įdomu, kad mokslininkai spėliojo, kad asteroido smūgio atveju į atmosferą išmestų didžiulis kiekis nešvarumų ir dėl to žmoniją gali užklupti daugybė bakterinių ligų.

 

Dievas Kūrėjas, kai žmonės atmetė Jį kaip savo Kūrėją, pasitelkia gamtą, kad paskatintų žmoniją permąstyti ir atgailauti. Prisiminkite dar kartą, ką aš pasidalinau 1 dalyje: pažinti Jį kaip Kūrėją yra pati pagrindinė Viešpaties pažinimo forma.

 Tačiau po visų šių nelaimių pastebima štai kas:

„O likusieji vyrai, kurie nebuvo nužudyti šių negandų, neatgailavo dėl savo rankų darbų, kad negarbintų demonų ir auksinių, sidabrinių, varinių, akmeninių ir medinių stabų, kurie nei mato, nei girdi, nei vaikščioja: jie neatgailavo nei dėl savo žmogžudysčių, nei dėl burtų, nei dėl paleistuvystės, nei dėl vagysčių. Apreiškimas 9:19-21

 

„Ir žmonės degė nuo didelio karščio ir piktžodžiavo Dievo, turinčio valdžią šioms negandoms, vardui ir neatgailavo, kad Jam būtų suteikta šlovė“. Apreiškimo 16:9

 

„Ir piktžodžiavo dangaus Dievui dėl savo skausmų ir žaizdų ir neatgailavo dėl savo darbų“. Apreiškimo 16:11

 

Atgaila yra pirmasis išganymo žodis. Taip visada buvo. Laiške Hebrajams 6:1-2 ji nurodyta kaip pirmoji pagrindiniuose Kristaus mokymuose. Žemė buvo deleguota žmonijai, ir daugelis matė kūriniją, bet atsisakė pripažinti Kūrėją. Kaip Kūrėjas, Jis negali pažeisti laisvos valios, bet gali panaudoti tai, ką išlaikė savo galioje, kad atkreiptų žmogaus dėmesį – gamtos jėgą. Paskutinius 7 metus iki Viešpaties sugrįžimo Kūrėjas parodys save kaip Kūrėją, tikėdamasis, kad žmonija atgailaus ir pripažins Jį Dievu.

 

Mes dar negyvename tuose paskutiniuose 7 metuose, bet matome, kad gamta dejuoja nuo gimdymo skausmų, trokšta būti išlaisvinta iš nuodėmės, kurią patyrė. Žemės drebėjimai, audros, ugnikalniai ir dar daugiau yra šių gimdymo kančių pasekmė. Tačiau dar yra ateities laikas, kai atsitrenks asteroidai, žlugs žemės magnetinis laukas, saulė išdegins žemę – ir tai bus laikas skitas tam, , kad žmonės atgailautų ir  atsigręžtų į Kūrėją.

 Įdomūs laikai, kuriais gyvename! Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org

parašykite man adresu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

Siųsti atsiliepimą

Dievo kaip Kūrėjo teisės, 2/3,

 John Fenn, God's rights as Creator, 2/3, Weekly Thoughts, 10/19/24

 Sveikinu visus,

Šios serijos tikslas patyrinėti temą,  kad galėtume suprasti Tėvo vaidmenį

kūrinijoje ir jos  panaudojimą, kai kalbame apie žmoniją, ir išmintį mus supančiomis klimato pastangomis.

 Kaip minėta praėjusią savaitę, Adomo išdavystė įleido nuodėmę  į žemę ir mirtį , kuri atėjo dėl tos  nuodėmės*, nuo tada žemė dejuoja po šia našta. *Romiečiams 5:12

 Kai Dievas pavedė žemę žmonijai, atrodo, kad apribojo tai  tam tikru laiko limitu. Talmude* rašoma, kad yra 6 rinkiniai po 1000 metų (kiekvienas turi pagrindinę temą), o 7-asis 1000 metų rinkinys yra sabatas žemei. *(Žydų žodiniai ir rašytiniai tradiciniai įstatymai ir komentarai)

 

Kai įsigalėjo Šėtono melas apie evoliuciją, 

daugelis pamiršo, kad jie buvo sukurti ir kad viskas sukurta su tikslu ir planu. Priešingu atveju nėra jokios priežasties kurti. Jei žmonės būtų  keisto atsitiktinumo rezultatas, tai reiškia, kad, nuo jų priklauso, kas teisinga ir neteisinga jų veikloje. Tai reiškia, kad jie neturi tikro gyvenimo tikslo. Jei mes būtume cheminės avarijos pasekmė, kiekvienas žmogus turėtų „savo tiesą“.

 

Bet mes suprantame, kad esame sukurti ir būsime gyvi amžinai. Būti sukurtam reiškia moralę, etiką, kas teisinga ir neteisinga išplaukia tiesiai iš Kūrėjo, kuris yra geras ir teisingas. Jis apibrėžia moralę. Jis apibrėžia etiką. Jis apibrėžia teisingą ir neteisingą. Jis sukūrė mus su tikslu. Su planu. Kūrėjo suteikta moralė reiškia, kad yra planas, kaip ta moralė nukreipia žmogų teisingu keliu. Jei moralė yra žmogaus sukurta, žmogaus gyvenimo kelią lemia tik jis pats, be jokių aukštesnių tikslų. Toks mąstymas padalija žmoniją į gentis, rases ir kitas grupes, kurios kovoja tarpusavyje dėl dominavimo.

 

Kai Adomas įvykdė išdavystę* ir atvėrė žemę nuodėmės priespaudai, žemė buvo taip pilna gyvybės, kad prireikė daug metų, kol tai stipriai paveikė gamtą. Nojaus potvynis įvykdė  didžiulį pokytį, leido veikti orų sistemoms, kurias turime šiandien. 82 psalmė: 5 sako: „Žemės pamatai svyruoja“.

 

Dar kartą  Romiečiams 8:19-22:

"Nes visa kūrinija nekantriai laukia tos ateities dienos, kai Dievas atskleis, kas iš tikrųjų yra jo vaikai. Prieš savo valią visa kūrinija buvo pajungta Dievo prakeikimui. Tačiau su nekantrumu ir viltimi kūrinija laukia tos dienos, kai ji prisijungs prie Dievo vaikų šlovingoje laisvėje nuo mirties ir irimo, nes mes žinome, kad visa kūrinija dejuoja kaip gimdymo skausmuose iki pat šių laikų.

 

Kai pamatai svyruoja,  su dejavimu ir sąrėmiais, kaip gimdymo metu, reiškia, kad žemė yra pažeidžiama žemės drebėjimų.

 

Tačiau Paulius atskleidžia, kad kūrinija dejuoja kaip gimdanti moteris, kad būtų išlaisvinta iš prakeikimo. Esame sukurti, todėl ir dejuojame, kad  būtume išvaduoti iš nuodėmės:

 

Romiečiams 8:23 „Ir mes, tikintieji, dejuojame, nors mes turime pirmuosius Dvasios vaisius, nes trokštame, kad mūsų kūnas būtų išlaisvintas iš nuodėmės ir kančios. Mes taip pat su nekantrumu laukiame tos  dienos, kai Dievas suteiks mums visas mūsų, kaip savo įvaikių, teises, įskaitant naujus kūnus, kuriuos jis mums pažadėjo“.

 

Šiame kontekste Paulius toliau rašė apie kitas kalbas ir užtarimo aimanavimą, kuriame dalyvaujame. Kai Paulius vartojo žodį dejuoti, apibūdindamas gamtos reakciją į nuodėmę, ir tuo pačiu žodžiu, apibūdindamas mus besimeldžiančius Dvasioje, akivaizdu, kad meldžiantis kalbomis vyksta gilus užtarimas, kad Tėvo valia būtų įvykdyta žemėje, visų pirma, kad žmonės būtų  išlaisvinti iš juos surišančios nuodėmės.

 

1991 m. patyriau Viešpaties aplankymą

 

Jis mokė apie šiuos dalykus. Tai buvo vizitas, kuriame Jis kalbėjo apie Kiniją ateityje, ir aš tuo  jau kelis kartus dalinausi:

 

"....žmonės stebi  griūvančią sieną (ir griūvančią SSRS), o turėtų žiūrėti į Kiniją. Nes Kinija išaugs į ekonominę galiūnę ir sieks praryti visą pasaulį, jei jai būtų leista. Ir tai ji turi padaryti, kad atliktų savo vaidmenį paskutiniais laikais“.

 

Tai buvo 1991 m.

Atsižvelgdamas į ateities dienų kontekstą, kai Kinija taps ekonomine galia, jis perėjo prie ateities dalykų apie gamtą:

 

„Žemė ir gamta taps pirma ir  centrine tema pasaulio politikoje. Tačiau galiu pasakyti, kad iki šiol didžioji dalis gamtoje vykstančių įvykių buvo įprasta įvykių eiga dėl įleistos į žemę nuodėmės. Tačiau nuo šio momento dalis to, kas bus matoma per žemės drebėjimus, ugnikalnius ir audras, bus dėl didėjančios nuodėmės įtampos žemėje, turinčios tiesioginius dvasinius ryšius su nuodėme regionuose, nes kūrinija dejuoja nuo nuodėmės naštos. Aš kalbėjau apie tai, kai sakiau, kad daugelio meilė atšals dėl neteisybės išaugimo žemėje. (Mt 24, 12)

 

 Viešpats niekada nesikiša į žmogaus laisvą valią. Remiantis tuo, ką žinome apie angelus ir žmones, dvasinės būtybės yra amžinos, nes žmogus  yra dvasia, turi laisvą valią ir geba kalbėti. (Neišmoko kalbėti kaip gorila   arba nekalba imituodamas, bet kalba spontaniška).

 

Kai žmonija, kuriai Kūrėjas pavedė tvarkyti  žemę, atmeta  Kūrėją, tai pastato Kūrėją į nesaugią padėtį. Žmogus yra palaidas žemėje, neturi jokio atsakomybės jausmo, todėl nuodėmė didėja. Neišgelbėtas žmogus reaguoja nenuspėjamai. Viena vertus, akivaizdus gamtos nepaisymas, kita vertus, tikėjimas „motina gamta“ ir „visata“ , kuri yra visos gyvybės šaltinis, ir tai  tampa jų religija.

 

Taigi, kai didėja gamtos dejonės, kai ji trokšta Dievo sūnų apsireiškimo, kuris išlaisvins ją nuo prakeikimo, tie, kurie atmetė savo Kūrėją, mano, kad žmogus gali sutvarkyti žemę savo pastangomis.

 

Tačiau Kūrėjas įrodys, kad Jis yra Kūrėjas paskutinėmis paskutinių laikų paskutinėmis  dienomis. Kitą savaitę pradėsime nuo išsamesnės informacijos apie tai, ką Jėzus pasakė Mato 24 skyriuje, ir pažvelgsime į gamtos pasikeitimus Apreiškime. Iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas

 

http://www.cwowi.org

Rašykite man adresu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

John Fenn, Dievo teisės kūrinijai , 1/3, Apsilankymas. Savaitės mintys, 10.19.24 d

 John Fenn, God's rights at Creator, 1/3, Visitation. Weekly Thoughts, 10/19/24

 Sveikinu visus,

Aplankymo metu Viešpats paaiškino apie  kai kuriuos dalykus  , ir tai  liko su manimi visus šiuos metus. Jis  atkreipė mano dėmesį į tai, kaip tai susiję su

įvykiais ateityje, kad turėtume supratimo.

 Pokalbis  iš tikrųjų buvo susijęs su kalbomis, ir  tai, mano supratimu, iš esmės pakeitė mano gyvenimą, todėl šiandien dalinuosi apie tai savo mokyme. Galvojau apie Romiečiams 8:26-27, kur sakoma: „Taip pat ir Dvasia susilieja( vert iš angl.) su mūsų silpnumu, nes mes nežinome, kaip melstis taip, kaip turėtume... bet užtaria  mus neišsakomom dejonėm...“ Šios eilutės yra apie maldą kalbomis, o tai reiškia melstis Dievo duodama kalba, kurios mes niekada neišmokome. Buvo toks pokalbis:

 Aš: "Kodėl kalbos? Vieniems tai labai prieštaringa, o kitiems taip neįprasta ir keistai skamba. Kodėl kalbos?" Jis trumpai stabtelėjo, tarsi norėdamas surinkti savo mintis, ir tarė: „Jei gali tai priimti, didžiąja dalimi Tėvas ir aš veikiame, kai esame  pakviesti žemėje, nors ir išlaikome savo, kaip Kūrėjo, teisę“.

 Mes galime tai suprasti,  kad jūs Galite būti vienintelis krikščionis savo šeimoje. Jūs atsiradote toje šeimoje tam, kad būtumėte jų užtarėjas, kviečiantis Tėvą dalyvauti į jų gyvenimą, kad Jis galėtų juos atvesti iki sprendimo taško. Be jūsų niekas už juos nesimelstų. Tai visas ratas: Jis nori, kad jie būtų išgelbėti, Jis įvedė jus į šeimą, kad galėtumėte melstis už jų išgelbėjimą, leisdamas Jam veikti.

 Jis tęsė: "Žemė buvo deleguota žmogui, bet žmogus nežino, kaip melstis taip, kaip turėtų. Taigi Tėvas turėjo rasti būdą, kaip apeiti žmogaus neišmanymą, kad žmogus galėtų melstis, kad būtų įvykdyta Jo valia. Jis tai daro. Suteikdami kalbą, kurios žmogus niekada nemokėjo, kad galėtų užpildyti ją savo valia, savo mintimis, emocijomis, tada jie meldžiasi Jam, suteikdami Jam teisėtą prieigą prie žemės ir uždarydami ratą, paversdami tai teisiniu sandoriu. Tai aš jums sakau: tikrai niekas negalės mūsų kaltinti tą dieną, nes viskas bus atskleista. Per šiuos mainus išmokau tiek daug, tai yra sutrumpintas variantas, bet suprasite.

 Po šio mokymo mano dėmesį patraukė: „...mes išlaikome savo, kaip Kūrėjo, teisę“.

 Kai galvojau apie:  „mes išlaikome savo, kaip Kūrėjo“ teisę, tai buvo tarsi vaizdų ir prisiminimų apie Biblijos ištraukas sprogimas, apimantis gamtą, sklindantis mano mintyse kaip vaizdo įrašas. Mintys apie Nojaus tvaną, išėjimą iš Egipto ir gamtos panaudojimą, kad parodytų savo mintis, kai Jis teisia Egipto dievus, vanduo iš uolos, žemai skraidančios putpelės, mana. Žemė atsivėrusi praryti Korah maište. Žemės drebėjimas Jeriche, saulė sustojus Jozuei, žuvis prarijusi Joną, saulės ciferblatas atsuktas Ezekijui. Betliejaus žvaigždė, Jėzus, einantis ežeru ir įsakantis vėjui bei bangoms, maisto dauginimas ir vandens pavertimas vynu.

 Tada „Apreiškime“ apie dvigubą asteroidą/kometą, kuri  pataikė į žemę, žemės drebėjimas Jeruzalėje, Alyvų kalno skilimas, vanduo iš sosto, pavertęs Negyvąją jūrą gėlo vandens ežeru kitame amžiuje ir pan. .

 Visa tai Dievas naudoja kaip Kūrėjas, kad įgyvendintų savo valdžią žemėje žmogui, nesikišdamas į laisvą žmogaus valią.

 Šėtono melas verčia žmones nusigręžti nuo fakto, kad jie buvo sukurti, ir manyti, kad jie yra atsitiktinio kosminio cheminio išsiliejimo rezultatas. Paulius rašo Romiečiams 1:18-30, kad paprasčiausias būdas pažinti Dievą yra pažinti Jį kaip Kūrėją. Reikia nuolankumo, norint pripažinti, kad esame kažkieno kito kūrinys. Atmesti Dievą kaip Kūrėją reiškia garbinti save.

 „Nes Dievo rūstybė iš dangaus apsireiškia prieš nedorybę... prieš tuos, kurie savo nedorybe slopina tiesą“. Žodis „slopinti“ buvo naudojamas apibūdinti ką nors, kuris laiko virvę būdamas laive ir laiko ją arti prie doko. Tai yra „kataecho“, iš kata ir echo, „laikyti nuspaustą“.

 Dievo rūstybė nukreipta prieš tuos, kurie žino, kad Jis yra Kūrėjas, bet atsisako Jį pripažinti, kurie  teisybę jie užgniaužia neteisumu. Jie verčiau renkasi gyventi nedorai. 19 eil.: „Nes tai, kas apie Jį gali būti žinoma, jiems buvo apreikšta“.

 21 eil.: "Kadangi pažinę Dievą, jie pasirinko nešlovinti Jo kaip Dievo ir nedėkoti. Jų širdys tapo tuščios ir širdys aptemo."

 Žodis „mintys“ yra „dialogismos“, iš kur gauname „dialogą“, pokalbį ir diskusiją pirmyn ir atgal. Tai diskusija savyje, apibūdinanti žmogų, kuris atmetė Dievą, kad galėtų pradėti dialogą savyje ir kituose apie bedieviškas mintis ir idėjas.

 Štai kodėl Paulius rašė 23-24 eil., jie tapo stabmeldžiais ir kalti dėl visų rūšių seksualinių nuodėmių – pradedant nuo ​​Dievo, kaip Kūrėjo, atmetimo, pasirinkimo iškelti Save aukščiau Jo pažinimo, kas aptemdė jų sielą, iki  atsidavimo bedieviškoms mintims ir veiksmams.

 28 eilutėje sakoma: „Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą , tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti  tai, kas nepridera “.

 Kai asmuo,  atmeta Dievą kaip Kūrėją, parodo, koks jis mažas žmogus. Menkas mąstytojas ir nėra intelektualiai sąžiningas. Jis garbina save, nes negali tikėti niekuo, išskyrus tai, ką gali suprasti ir žinoti. Jie negali suvokti, kad nežino visko  apie erdvę, laiką, amžinybę ir Dievą, todėl atmeta net mintis apie Jį.

 Jei jie tiesiog  iš karto kažko nesupranta, tai atmetama. Ateistas arba tas, kuris atmeta Dievą kaip savo Kūrėją, negali galvoti apie nieką aukštesnį už jį patį. Tik jie patys nustato, ar kažkas egzistuoja. Tik jie nustato, ar kažko nėra. Tik jie nustato, ar kažkas yra teisinga, ar neteisinga. Jų nuomonė yra uždara galimybėms už jų pačių ribų. Kokia liūdna egzistencijos būsena.

 Kitą savaitę bus kalbama apie kūriniją, dejuojančią nuodėmės įtampoje, ir dar minėsiu vieną aplankymą apie gamtos įvykius mūsų dienomis. Iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

Džonas Fenas: Tęsinys : Saulius ir Šventoji Dvasia. 10/12/24

 John Fenn: Follow up: Saul & the Holy Spirit. 10/12/24 Weekly Thoughts

 Sveikinu visus,

Noriu apibūdinti vidinį procesą, kuris vyksta, kai lyderiai žlunga,  tą procesą galima pamatyti karaliaus Sauliaus, pirmojo Izraelio karaliaus, gyvenime.

 Nors Dievo buvimas buvo su juo, jo charakteris niekada nepasikeitė. Jis niekada nesprendė savo pagrindinių problemų. Jis niekada neleido Dievo buvimui jo gyvenime iš tikrųjų jį pakeisti. Lengviau buvo spręsti  problemas kažkur  „ten“, tokias kaip filistinai ir panašiai, nei spręsti savo vidines problemas.

 Prastas savęs įvaizdis ir žmogaus baimė

1 Samuelio 9:2 sakoma apie būsimą karalių: „...Saulius,  gražus jaunuolis, kokį galima rasti  Izraelyje, jis buvo visa galva aukštesnis už visus kitus“. NIV

 Jis galėjo būti milžinas, kaip Galijotas, beveik 10 ar 3 metrų ūgio. Paimkite visą tautą žmonių, pažiūrėkite į aukščiausius žmones ir 1 žmogus yra galva ir pečiais aukštesnis už kitą aukščiausią žmogų. Tai būsimas karalius Saulius.

 Žvilgtelėkite į jo žlugimą, kur pranašas Samuelis jam pasakė: „Kai tu buvai mažas savo akyse, argi tada nebuvai paskirtas karaliumi Izraelio gentims?

 „Kai buvai mažas savo akyse“. Tai rodo, kad šis aukštas gražus jaunuolis turėjo problemų dėl savo įvaizdžio. Jis  neturėjo  stiprios meilės sau ir

tai sukėlė žmonių baimę ir gilų nesaugumą,

 Kai Samuelis patepė jį aliejumi ir paskelbė karaliumi, Saulius susitiko su savo dėde, kol patepimas nebuvo paskelbtas viešai. Jie kalbėjo apie pasiklydusius asilus, tačiau I Samuelio 10:16 sakoma: „...bet apie karalystę jis jam nesakė“.

Ar nemanote, kad  bet kuris kitas  jaunuolis,  pateptas karaliumi, skubės pas savo šeimą  jiems apie tai pasakyti? Tačiau Saulius to nepadarė. Čia matome tą prastą savęs įvaizdį ir žmonių baimę.

 Saulius neleido, kad Dievo buvimas su juo pakeistų jo mąstymą apie save.

 Vėl pažvelkime į karūnavimo dieną

I Samuelio 10:22 žmonės susirinko pamatyti savo naujojo karaliaus, bet jo rasti nepavyko. Samuelis turėjo paklausti Viešpaties, kuris jam davė pažinimo žodį: „Jis slepiasi tarp vežimų su daiktais “. „Daiktai“ reiškia atsargas, kur jie pastatė savo vežimus, palapines ir maisto atsargas – jų naujasis karalius taip bijojo žmonių savo karūnavimo metu, kad pasislėpė tarp atsargų!

 Jis vis dar neleido Dievo buvimui pakeisti jo mąstymo apie save. Jis dar buvo mažas savo akyse.

 Po trijų skyrių I Samuelio 13:11-14 Saulius karaliavo 2 metus ir turėjo tam tikrą pasisekimą prieš filistinus. Tačiau filistinai vėl ruošėsi kautis su Izraeliu. Samuelis pasakė karaliui Sauliui, kad jis ateis po savaitės aukoti Viešpačiui, kol Izraelis dar nepradėjo kariauti. Samuelis vėlavo, o Saulius pamatė, kad visi žmonės ėmė  nusisukti ir grįžti namo.

 Jis vis dar neleido Dievo buvimui pakeisti savo įvaizdžio ir žmonių baimės.

Bijodamas žmonių, kai jie jo nepaliktų, Saulius pats aukojo, ir kaip  tik tuo metu  atvyko Samuelis. Saulius kaltino Samuelį dėl vėlavimo, bet neprisiėmė atsakomybės pripažinti savo nuodėmę. Samuelis jam pasakė, kad Dievas nepratęs Sauliaus  karaliaus šeimos linijos, ir ieškos kito žmogaus pagal savo širdį tinkamo būti kitu karaliumi. I Samuelio 13:14

 Paskutinis nepavykęs testas

I Samuelio 15 skyriuje karaliui Sauliui įsakyta sunaikinti amaleką, kuris prieš maždaug 400 metų kovojo prieš Izraelį, kai jie buvo ką tik išvykę iš Egipto. Tada Dievas prisiekė Mozei Išėjimo 17:16, kad Jis pats kariaus su amalekiečiu iš kartos į kartą.

 Saulius nepaklūsta Samuelio Viešpaties žodžiui ir išgelbsti karalių (ir jo šeimą) bei geriausius gyvulius. Konfrontuojamas  Saulius ir vėl apkaltina kitus – žmonės aukojimui išgelbėjo geriausius gyvulius. Samuelio atsakymas yra žinomas daugeliui krikščionių:

 "Paklusti yra geriau nei aukoti... nes maištas yra kaip raganavimas..." (Raganavimas yra manipuliavimas Dievo žodžiu ar kitais žmonėmis savo reikmėms ir troškimams. Saulius manipuliavo Dievo įsakymu sakydamas pusę tiesos. Paulius sakė Galatams 3:1 kurie buvo užkerėti mesijinių tikinčiųjų, nes jie  privertė juos palikti malonę ir grįžti prie Mozės įstatymo).

Dėl šios nuodėmės Saulių iškart paliko Dievo buvimas, o 33 eilutėje sakoma, kad pranašas Samuelis jau niekada daugiau neatėjo pas jį visą likusį gyvenimą. Kitame skyriuje, 16, Dovydas yra pateptas, 17 skyriuje Galijotas nugalėtas. Likusi I Samuelio dalis, 18-31 skyriai, yra apie Saulių, bandantį nužudyti Dovydą, kol Saulius ir jo sūnūs bus nužudyti mūšyje.

 Šios diskusijos pamoka ...

Karalius Saulius niekada neleido Dievo buvimui jo gyvenime pakeisti jo  įvaizdžio apie save ir žmonių baimės. Tai matome puolusių lyderių gyvenime. Šis procesas taip pat veikia kiekviename iš mūsų, kurie Kristų vadina Karaliumi. Kiekvienas iš mūsų turi tam tikrą karaliaus Sauliaus charakterio  dalį, su kuria turi tvarkytis.

 Mūsų senoji prigimtis turi būti  pakeista Dievo Dvasios ir patepimo, kuris yra ant mūsų ,  ir tai ilgas procesas. Jis trunka visą mūsų gyvenimą. Saulius niekada tam nepasidavė, neprivertė savęs galvoti taip, kaip  apie jį pasakė Dievas. Jis niekada nepaėmė nelaisvėn savo senų minčių apie save ir nepakeitė tuo,  ką apie jį pasakė Viešpats.

 Saulius norėjo likti „mažas savo akyse“ ir bijoti žmonių, bet tuo pat metu karaliauti. Argi ne tokia žmogaus prigimtis? Giedodami giesmę * drąsiai skelbiame: „Jis padarė mus Dievo kunigų karalyste, kad karaliautume su Jo Sūnumi“, ir tuo pat metu  kovojame su savo charakterio trūkumais. *Iš dainos; Ar Jis vertas?

 Skirtingai nuo Sauliaus, mes turime Kristų savyje ir galime leisti būti pakeistiems, paimdami senas mintis į nelaisvę,  ir vietoj jų  priversdami save galvoti apie Naujojo Testamento realijas . Kaip sakiau serijos „Kai lyderiai krenta“ pradžioje, kalbama apie geismą širdyje, o vėliau apie veiksmą, kuris tampa viešas. Paulius rašė Timotiejui; kai vyresnysis kris, pranešk visiems, „kad kiti bijotų“. Ta baimė yra suvokimas, kad Dievas veikia visų mūsų širdyse tokiais pat būdais.

 Bijodami Dievo turime nuolankiai vaikščioti su Juo, žinodami, nuo ko esame išgelbėti. Kai Petrui Viešpats pasakė, kaip jis mirs (Jn 21:18-22), Petras paklausė apie apaštalą Joną. Jėzus jam pasakė: "O jeigu aš norėčiau, kad jis liktų gyvas, kol ateisiu. Kas tau?

 Graikiškai tai daug paprasčiau: „Tu seki mane“. (sy moi akolouthei)

 Sek mane. Skamba kaip geras patarimas. Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

 

Džonas Fenas

 

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba 

Džonas Fenas, Kai lyderiai krinta, 3/3, 10/05/24

John Fenn, When leaders fall, 3/3, 10/05/24

Sveikinu visus,

Aš parodžiau Viešpaties ketinimus, kai lyderis krinta, atskleisti lyderio geismą, kai jis veikia jo paskatintas. Taip pat aptarėme surinkimo atsaką, kaip ir kodėl viskas

tvarkoma taip, kaip tvarkoma dabar.

 Paulius privačiame laiške Timotiejui, kuris prižiūrėjo dešimtis namų surinkimų Efeze, rašė: „Nepriimk kaltinimų prieš vyresnįjį nebent būtų du ar trys liudytojai. Tuos kurie nusideda bark viešai, kad ir kiti bijotų“. I Timotiejui 5:19-20

 Baimė yra Dievo baimė ir baimė dėl savo elgesio, kad jie apsisaugotų nuo panašios nuodėmės. NIV tai įvardija kaip „įspėjimą“.

 Ir tai yra visų mūsų pirmas  atsakymas

Kai brolio ar sesers nuodėmė tampa viešai žinoma, mūsų atsakas neturėtų būti pajuokavimas. Neturėtų būti ir painiavos. Turėtume pažvelgti į savo gyvenimą, kad įsitikintume, jog nemėtome akmenų į puolusius lyderius, slėpdami savo „slaptas nuodėmes“.

 „Lengvumas“ Dievo dalykams

"Štai aš esu prieš tuos, kurie pranašauja melagingus sapnus ir pasakoja juos visiems, dėl kurių mano žmonės klysta paskatinti to  lengvumo. Jie visai nepadeda mano žmonėms." Jeremijo 23:32

 Žodis „lengvumas“ taip pat verčiamas kaip „neatsargumas“ ir „išlaidumas“. Tėvas sako, kad Jis yra prieš tuos, kurie su Juo ir su Jo dalykais elgiasi atsainiai, neatsargiai. Klaida ta, kad jie tą lengvumą, tą atsainų požiūrį į Dievo dalykus perduoda kitiems.

 Daugelyje auditorijos  surinkimų kultūros lyderių matome atsainumą – lengvumą Dievo dalykų atžvilgiu, neapdairumą kalbant Dievo vardu. Jie naudojasi Jo malone, nekreipdami dėmesio į Jo šventumą. Lengvumas, atsainus požiūris į Dievą ir Dievo dalykus kyla iš apreiškimo stokos. Žmonės klausia: „Kur yra Dievo baimė?“ ir atsakymas yra toks: Dievo baimei reikia Dievo apreiškimo. Pažinti Jį reiškia bijoti – pagarbiai gerbti – Jį ir Jo kelius.

 Teiginiai, kad „Dievas man parodė“ arba „Dievas davė man šį sapną“ arba „Dievas man pasakė“, yra labai rimti dalykai. Šis lyderių Dievo baimės trūkumas veda į ilgai tvyrantį geismą širdyse, pasireiškiantį sunkia nuodėme. Kai kunigas Korachas sukilo prieš Mozę ir Aaroną, Skaičių 16:9 Mozė atsakė:

 "Ar tau menkas dalykas, kad Dievas jus atskyrė, kad priartintų prie savęs, kad tarnautumėte palapinėje..."

 Korahas ir jo pasekėjai buvo skatinami ego, jo, kaip kunigo, pareigų arogancijos, todėl jie atsainiai mąstė apie pašaukimą savo gyvenimui ir apie Dievo dalykus. Tą patį „lengvumą“ ar „atsainumą“ Dievo dalykams matome pas krikščionys, beprasmiškai vartojančius Jo vardą, kurie sako: „O mano Dieve“ kiekvieną kartą kai susijaudina ar nustemba. Matome, kad krikščionys vadina Tėvą „tėčiu“, nesupranta, kaip Rašte vartojamas žodis „Aba“. Tai matome iš ekstravagantiško kai kurių pastorių gyvenimo būdo. Tas Dievo baimės trūkumas kartu su ego sukelia saviapgaulę, dėl kurios tarnautojas užmezga romaną nesitikėdamas  pasekmių.

 Paliaubos arba pergalė

Daugelis krikščionių vyrų ir moterų skelbia paliaubas su nuodėme, užuot siekią pergalės. Kūno troškimai visada bus, tačiau svarbiausia yra kontroliuoti juos ir su jais susijusias mintis. Hebrajams 11:26 sakoma, kad Mozė paliko Egiptą, nes: „Jis vertino Kristaus paniekinimą (įžeidinėjimus, persekiojimą dėl bendravimo) daugiau nei Egipto turtus, nes žvelgė į (galutinį) atlygį“. Mozė gavo Dievo apreiškimą. Jis rimtai žiūrėjo į dangų.

 "Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra šiame pasaulyje. Jei kas myli šį pasaulį, tai nėra jame Tėvo meilės". I Jono 2:15

 Angliškai tai skamba griežtai, bet graikų kalba suteikia aiškumo. Žodis, vartojamas versti graikišką  „pasaulis“ 3 kartus yra „kosmosas“ ir reiškia „pasaulio sistemą“ arba, sakytume, „pasaulio kultūrą“. O žodis „meilė“ yra „agapė“, besąlyginė Tėvo meilė. Jis sako, kad, viena vertus, jūs negalite būti įsimylėję pasaulio sistemos ir pasaulio dalykų, kartu besąlygiškai mylėdami Tėvą ir Jo dalykus.

 Tą patį Jėzus pasakė Mato 6:21: „Kur yra tavo lobis (ką labiausiai vertini), bus ir tavo širdis. ir 24 eilutėje: "Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams. Jis nekęs vieno, o kitą mylės arba bent jau laikydamasis vieno niekins kitą."

 Romiečiams 13:14* Paulius rašė apie procesą, kai geismas virsta veiksmu: „Apsirenkite Viešpačiu Jėzumi ir netenkinkite(liet. vert.) angl. nesirūpinkite tenkinti  kūno geismų“. Graikų kalbos žodis, išverstas „pasirūpinti“, yra įvardis. Jis kilęs iš „pro“, kuris reiškia „prieš“ ir „noia“, kuris yra „galvoti“. Žodžiu, negalvok iš anksto, kaip išpildysi kūno geismą. *Graikų kalba: epithumia; noras, geismas, noras daryti.

 Vedžiau vyrą pas Viešpatį, kuris turėjo įprotį kiekvieną penktadienio vakarą po darbo prisigerti vakarėlyje su savo darbo draugais. Jie pradėdavo kalbėti apie planus penktadieniui nuo savaitės pradžios

 pirmadienį. Jie iš anksto galvojo, kaip visi atsineš alaus į tą ar kitą vietą, suruoš vakarėlį ir prisigers.

 Mano pagalba buvo surengti alternatyvą tam penktadienio vakarėliui. Matote, Biblija nesako tiesiog liautis nusidėti, bet nustoti nusidėti ir pakeisti tą veiksmą teisingu. Jonas Krikštytojas liepė atnešti vaisių, įrodančių jų atgailą. Efeziečiams 4 skyriuje ir kitose vietose Paulius rašė, kad jie pašalintų senus geidulius ir apsirengtų nauju žmogumi. Taigi, užuot galvojęs iš anksto kaip pasirūpinti kūnu, jis įsitraukė į penktadienio vakaro Biblijos studijas surinkime, ir tai pakeitė jo gyvenimą.

 Daug kartų kalbėjau apie Viešpaties aplankymus  per pastaruosius 2 metus, jų metu  Jis pasakė, kad prašo Jo žmonių teisti save.

 Štai kas vyksta. Viešpaties reikalai rimti. Iš mūsų reikalaujama rimtai išbaigti savo išganymą. Kaip Jis sakė, o aš rašiau liepos mėn. informaciniame biuletenyje, artėja didelis atskyrimas. Tai yra ta takoskyra tarp tų, kurie valosi savo gyvenimą, ir tų, kurie myli dabartinę pasaulio sistemą ir pasaulio dalykus.

 Atsiminkite, kad mūsų Tėvas, mūsų Viešpats, karalystė, kurios piliečiai esame, vertina taurę vandens ištroškusiems. Karalystės vertybės apima Viešpaties brolių ir seserų aprūpinimą maistu, lankymu ir drabužiais. Karalystės vertybės – tai santykiai, paremti romumu ir širdies nuolankumu, kaip ir mūsų Viešpats.

 Pasauliui patinka šou, pristatymas, fasadas, viliojantis kitus dalyvauti tame fasade, slepiantis už viso to nuodėmę ir vargą bei sudaužytas širdis. Pasirinkimas aiškus, kai kurie ganytojai yra teisiami, tačiau turėtume pamatyti jų geismus ir įvertinti savo širdis. Vaikščioti su Dievu, pažinti Tėvą ir Jėzų nėra lengvas dalykas. Elkis su Dievo reikalais rimtai ir pagarbiai, kaip jie verti.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

http://www.cwowi.org ir el. paštu john@cwowi.org