Džonas Fenas, Ko nori Tėvas? 1/3

  John Fenn, What does the Father want? 1/3, Weekly Thoughts,

 Sveikinu visus,

Šiuolaikinė surinkimo  kultūra yra labai orientuota į save, jei pagalvosite. Matėme mokymus „paskelbk ir turėsi ką sakai“, „teigiamus išpažinimus“, „pareiškimus ir

nutarimus“, asmenines pranašystes, vidinį išgydymą ir dar daugiau, visa tai sutelkta į tai, kad gautume viską, ką galime, iš Dievo arba atsikratytume demonų, ligų, trūkumų ir gyvenimo problemų.

 Perkelkime savo dėmesį į tai, ko nori Tėvas. Įmanoma gyventi sutelkus dėmesį į tai, ko nori Tėvas, ir galiu jums pasakyti, kad tai pats prasmingiausias gyvenimas!

 

#1: Jėzus sakė, kad Tėvas ieško garbintojų: „Kurie garbins Jį dvasioje ir tiesoje“. Jono 4:23-24

„Ateina valanda, – ir dabar ji yra, – kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą dvasioje ir tiesoje, nes Tėvas ieško tokių garbintojų.“

 

Atkreipkite dėmesį, kad garbinimas, apie kurį kalba Jėzus, yra skirtas Tėvui. Supraskite, kad visose evangelijose Jėzus niekada neliepė mums garbinti Jį. Jis sakė garbinti Tėvą. Jis sakė melstis Tėvui (Viešpaties malda yra geriausiai žinoma iš šių nurodymų). Taigi, pirmas klausimas: ar garbinate Tėvą? (Ar garbinate tik Jėzų? Jėzus yra Dievas, todėl, žinoma, mes Jį garbiname, bet ar garbinate Jėzų, apleisdami Tėvą?)

 

TIKRIEJI garbintojai. Graikiškas žodis „alethinos“ čia reiškia „tikri, teisingi“. Sakydamas „tikrieji garbintojai“, Jėzus atskleidžia, kad yra netikrų garbintojų, tokių, kurie tik taria žodžius arba turi  slaptus motyvus.

 

„Dvasioje“ reiškia garbinimą pačiu kvėpavimu, iš savo vidutinės būtybės. „Tiesoje“ reiškia jokių slaptų motyvų, jokių darbotvarkių, jokių priminimų Jam, kai giedame. Tai reiškia tyrą, be jokių įsipareigojimų, be slaptų motyvų, sutelktą į Tėvą, garbinimą.

 

Jėzus sakė, kad Tėvas ieško tokių žmonių, kurie Jį garbintų. Graikiškas žodis „ieško“ yra „zeteo“, o kultūroje reiškia „teirautis“. Ieškojimas kaip tyrimas. (leidimas) Kai einame su Tėvu, Jis mūsų klausinės: Ar norite, ar tikrai norite garbinti iš savo dvasios tiesoje? Todėl ar atsakysime į Jo klausimą? Kai kas nors klausia, reikia atsakymo. Kaip mes galime atsakyti į tai, ko Jis ieško? Aš galiu pasakyti savo pirmąsias mintis pirmąją savo pabudimo akimirką bent 90 % laiko: Ačiū, Tėve. Kiekvieną dieną pradedu nuo šio paprasto garbinimo akto ir kalbuosi su Juo visą dieną.

 

Tėvo garbinimas matomas Apreiškimo 4 skyriuje.

 

Apaštalas Jonas 2 eilutėje sako: „Aš buvau Dvasioje“, tai reiškia, kad šis gamtinis pasaulis išnyko, kai jo akys atsivėrė Dvasios sričiai. Jis pamatė duris danguje ir išgirdo balsą, kviečiantį jį: „Užlipk čia“, ir jis buvo perkeltas į dangų. Dauguma tai laiko paėmimo įvaizdžiu, nes tai įvyksta prieš Jėzui atplėšiant 7 antspaudus, kurie yra Suspaudimo pradžia.

 

Kai žmogus yra Dvasioje, jis gali matyti Tėvą. Danielius Danieliaus 7 skyriuje matė Tėvą kaip Amžinąjį, pas kurį Žmogaus Sūnus atėjo gauti karalystės be pabaigos. Mozė kalbėjosi su Dievu veidas į veidą šlovės debesyje, kai jis nusileido ant palapinės dykumoje, bet kai jis buvo gamtiniame pasaulyje ant kalno, Dievas turėjo uždengti jo akis. (Išėjimo 33:11, 34:10; 33:20). Ezechielio knygos 1 skyriuje Ezechielis matė  Tėvą ir Jį supančius cherubus. Jis aprašė vaivorykštę virš sosto ir skaidrias grindis priešais ją.

 

Kai Jonas buvo danguje Apreiškimo 4 skyriuje, 8, 11 eilutėse jis matė vaivorykštę, skaidrias grindis, cherubus ir vyresniuosius, garbinančius Tėvą: „Šventas, šventas, šventas Viešpats, visagalis Dievas, kuris buvo ir yra, ir kuris ateis.“ „Viešpatie, Tu esi vertas priimti šlovę, garbę ir galią. Nes tu sukūrei visa, ir Tavo valiai visa buvo sukurta ir yra.“

 

Atkreipkite dėmesį, kad Tėvo garbinimas yra susijęs su Juo – ne tuo, ką Jis padarė dėl mūsų, bet su Juo, Juo kaip Kūrėju, Juo kaip Dievu, Kuris yra šventas, Jį, kuris yra visada. Tikrasis garbinimas yra griežtai vertikalus, nuo mūsų Jam, apie Jį ir Jam. Nėra nieko apie mus, ką Jis padarė dėl mūsų, kaip mes buvome pražuvę, o dabar esame išgelbėti. Ne, garbinimas yra iš mūsų giliausios dvasios į Jo Dvasią – dvasios į Dvasią. Mūsų širdies į Jo širdį. Bet yra daugiau.

 

Žodis „garbinimas“ graikiškai yra „proskuneo“. „Pros“ reiškia „link“. „Kuneo“ reiškia „bučiuoti“. Garbinimas, kurio, pasak Jėzaus, Tėvas ieško, tikrieji garbintojai garbina siųsdami bučinį Tėvui – tai reiškia tikrą meilę, tikrą sandorą. Tą dieną, kaip ir mūsų dienomis, bučinys yra sandoros tarp dviejų žmonių ženklas. Aš bučiuoju savo žmoną kaip visos savo meilės ir atsidavimo jai ženklą. Du draugai net ir mūsų laikais gali pabučiuoti vienas kitą į skruostą kaip savo ryšio ženklą. Jėzus tiesiogine prasme pasakė Jono 4:23: „Ateina valanda, ir dabar ji yra, kai tikri bučiuotojai bučiuos Tėvą dvasia ir tiesa, nes Tėvas ieško tokių, kurie jį bučiuotų.“

 

Todėl žodis „garbinimas“ yra sandoros bučinys Tėvui. Kai garbiname Jį už tai, kad Jis yra, mes esame...

sakydami, kad esame su Juo sandoroje. Kad mylime Jį, esame Jam atsidavę ir visiškai atiduodame save. Jis ieško tokių nuoširdžių garbintojų. Fizinis bučinys tarp žmonių yra labai grubus tikrojo dvasinio „bučinio“ arba garbinimo pavyzdys. Todėl giliausias garbinimas yra tada, kai išliejame savo dvasią savo meilę Tėvui, kartu sutelkdami dėmesį į tai, ką sakome, mūsų protas tyrinėja širdį, kad rastų žodžius, kuriais išreikštume, kaip stipriai Jį mylime. Tai reiškia, kad turime ugdyti protinę drausmę netarti žodžių savo lūpomis, kol mūsų mintys klaidžioja galvodamos apie tai, ką valgysime rytoj pietums, ar apie kitus panašius dalykus, apie kuriuos galvojame giedodami Tėvui garbinimo giesmes.

 

Tėvas ieško tikrų garbintojų. Ar jus domina išpildyti šį Jo troškimą?

 

Kiek jūsų maldų, kiek jūsų garbinimo skirta Jėzui – tuo tarpu Jėzus tiesiai šviesiai pasakė, kad Tėvas ieško tų, kurie garbins (bučiuos) Jį iš savo dvasios be jokių paslėptų motyvų. Ar galime nukreipti savo dėmesį į Tėvą, nukreipti akis nuo savęs, išmokti kalbėti Tėvui iš savo giliausios širdies? Pažinkite savo Tėvą tiesiog kalbėdamiesi visą dieną, šnekučiuodamiesi, bet visada su dėkingumu.

 

Mano patirtis rodo, kad dauguma krikščionių nežino, kas yra tikrasis garbinimas, nes kasdieniame gyvenime jie negarbina Tėvo. Tai mačiau kaip pastorius auditorijoje ir namų surinkime. Kai muzika sustoja ir vadovas sako: „Tiesiog toliau Jį garbinkime“, garsas gerokai sumažėja. Daugelis tiesiog stovi arba sėdi užmerktomis akimis ir nuleidę galvas. Tai rodo, kad jie niekada nebuvo išvystę savo  garbinimo gyvenimo.

 

Prieš daugelį metų namų surinkimo vadovė važiavo automobiliu ir skundėsi Viešpačiui: „Viešpatie, man trūksta auditorijos surinkimo garbinimo.“ Jis pertraukė: „Tu nepasiilgsti garbinimo; tu pasiilgsti muzikos, nes garbinimas kyla iš širdies.“

 

Garbinimas dvasia yra tai, kad mes susitinkame su pagrindinėmis priežastimis, kodėl mylime Dievą. Pagrindiniais dalykais, už kuriuos esame dėkingi. Pagrindinėmis priežastimis, kodėl einame su Juo. Grįžkite prie pagrindų, grįžkite prie esmės ir pradėkite kalbėtis tiesiog pasakodami Tėvui, kodėl Jį mylite ir esate tokie dėkingi Jėzui, už tai, kas Jis yra kaip Dievas ir todėl vertas būti garbinamas (bučiuojamas).

 

Beje; tai yra maldos ir garbinimo kalbomis grožis – tai mūsų dvasios, mūsų esmės dalis. Tiems, kurie dar nemoka „kalbėti kalbomis“, galite pastebėti, kad jei darysite tai, ką čia siūlau, susisieksite su savo giliausia širdies dalimi ir išreikšite savo meilę Tėvui, galite pastebėti, kad kalbate kalba, kurios niekada neišmokote – jūsų meilės ir dėkingumo išsiliejimas bus toks gilus, kad jį išreikšti bus lengviau nei jūsų žinoma kalba – ir Jis jus perjungs į kalbas, kad jūsų dvasia galėtų pilniau ir pilniau išreikšti jūsų bučinį Tėvui.

 

Dar vienas dalykas, kurio Tėvas laukia- kitą savaitę. Iki tol, palaiminimų,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com arba John@cwowi.org