John Fenn, Ko Tėvas nori? Jis mato jumyse gėrį. 2/3

John Fenn, What does the Father want? He sees the good in you

 

Sveikinu visus,

Kai reikėjo pakeisti karalių Saulių, Viešpats pasiuntė pranašą Samuelį į Jesės ir jo sūnų namus. Samuelis sako: „Viešpats susirado sau vyrą pagal savo širdį...“ 1

Samuelio 13:14

 Šiandien panagrinėsime Viešpaties gebėjimą matyti mumyse gėrį.

Dievas yra meilė. Meilė yra maloni, tiki geriausiu, viliasi geriausio. Tėvas kasdien tiki mumis ir pasirenka toliau dirbti mumyse ir su mumis, kad mus brandintų Jame. 1 Jono 4:7-8, 1 Korintiečiams 13:4-8

 Pažinojau pastorių, kurio ūmus  būdas buvo gerai paslėptas užkulisiuose, bet apie  kurį žinojo dauguma darbuotojų. Paklausiau Viešpaties: „Kodėl tu jo neteisi?“ Jo atsakymas buvo greitas ir gavau pamoką, kuri išliko man atmintyje: „Bet pažiūrėkite, kiek daug gero jis daro!“ Viešpats mato mus platesniame kontekste, suvokdamas, kad mūsų kūnas eis žemišku keliu, o tikrasis aš esame mūsų dvasia ir siela.

 

Apaštalų darbų 13:22 Paulius cituoja žydų istoriją, sakydamas apie šį įvykį: „Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris vykdys mano valią.“ Psalmių 89:20 Viešpats sako: „Radau Dovydą, savo tarną, ir patepiau jį savo šventu aliejumi.“ Tiek hebrajų, tiek graikų kalbomis žodis „radau“ reiškia „atrasti po paieškos“. Dievas aktyviai ieškojo žmogaus, kuris būtų „pagal mano širdį“.

 

Yra bent du būdai suprasti „vyrą pagal savo širdį“.

 

Močiutė gali įžvelgti anūkėje dalelę savęs ir pasakyti: „Mergaitė pagal mano širdį“. Kai ji sako, kad mato anūkėje save; tuos pačius pomėgius, bruožus, asmenybę, galbūt įgūdžius ar talentą.

 

Taip galime pasakyti, kad Viešpats matė dalelę savęs Dovydo širdyje. Argi ne taip yra ir su mumis dabar? Viešpats mato dalelę savęs mumyse, nes Jis mus sukūrė, todėl taip ir turi būti. Keturių dukterų mama kartą man pasakė, kad, kai jos dukros ginčijosi, jai buvo sunku nuspręsti, kuri iš jų teisi, nes visose keturiose mergaitėse buvo dalelė jos pačios, todėl ji matė visus keturis požiūrius. Taip yra ir su Tėvu – Jis yra mumyse, sukūrė mus, todėl Jis mato save mūsų širdyse. Tai vienas iš supratimų apie tai, ką Jis matė Dovyde. Jis matė jame dalelę savęs. (Paulius apie tai užsimena 2 Korintiečiams 3:18 ir Jokūbo 1:22–25)

 

Kito supratimo „mergina pagal mano širdį“ interpretacija būtų tokia: anūkė siekia to, kas artima jos močiutės širdžiai – jos pomėgių, įgūdžių, talentų ir panašiai. Ji seka jos širdimi, ieško jos širdies, trokšta savo širdyje daryti ir būti viskuo, kas yra jos močiutės širdyje. Tai pirmasis 1 Samuelio 13:14 supratimas. Dovydas buvo jaunas vyras, bėgęs paskui Dievą, ieškodamas Jo, kad vykdytų Jo valią savo gyvenime.

 

Dovydui buvo tik 10–15 metų, kai jis buvo pateptas karaliumi. (1 Samuelio 16:13, 2 Samuelio 5:4)

Tegul tai įsisąmonina. Jam buvo vos 10 metų, kai jis buvo pateptas karaliumi, nors daugelis teigia, kad jam buvo 15 metų. Nors jis buvo pateptas karaliumi, praėjo dar 15 ar daugiau metų, kol jis užėmė sostą. Prisiminkite mano ankstesnį mokymą, kad Viešpats yra AŠ ESU ir kai Jis kalba, atrodo, kad tai yra DABAR, nes Jam viskas yra „dabar“. Tačiau mums tai, kas Jam yra dabar, gali įvykti po dešimtmečių arba užtrukti beveik visą gyvenimą. Dovydas buvo jaunas paauglys, kai Viešpats sakė, kad jis buvo „žmogus pagal jo širdį“. Tačiau praėjo daugiau nei 15 metų, kol jis tapo karaliumi.

 

Taip pat suprantame, kad Dovydui buvo 16–19 metų, kai jis nužudė Galijotą. Mes tai žinome, nes mūšis vyko Sauliaus valdymo pradžioje, o kariuomenės tarnyba prasidėjo nuo 20 metų. Dovydas nebuvo armijoje, nors 3 jo vyresni broliai buvo. Kai Dovydas norėjo kovoti su Galijotu, Saulius jam pasakė 1 Samuelio 17:33, kad jis tebėra berniukas ir kad jis turėtų grįžti namo. Hebrajų kalbos žodis „berniukas“ yra „na'ar“, reiškiantis „jaunystę“ arba „vaiką“.

 

Atminkite – būdamas 16–19 metų, kovodamas su Galijotu, Dovydas sakė, kad jau nužudė liūtą ir lokį! Ar paauglystėje turėjote laiko su Viešpačiu „dykumoje“ ir nužudėte savo metaforinius liūtus ir lokius, kad gyventumėte pergalingi Kristuje? Ar turėjote laiko su Viešpačiu, kai jums buvo 10–19 metų, kaip ir Dovydui? Jis dainavo ir rašė dainų tekstus bei dainas paauglystėje. Daugelis iš mūsų turėjome tokį laiką su Viešpačiu prieš paauglystę ir (arba) paauglystėje. Bet daugeliui vėliau sekė ilgi gyvenimo metai įvairios veiklos...

 

Panašiai  nutiko ir Dovydui. Dovydas buvo labai ydingas žmogus, bet širdyje jis buvo visiškai atsidavęs Dievui ir Jo valios vykdymui.

Tik pagalvokite, kad Dovydas geidė Urijo žmonos Batšebos. Jis ją pasiėmė, kai Urijas buvo dislokuotas armijoje. Tada jis įsakė Uriją pastatyti į rikiuotės priekį, kad šis būtų nužudytas.

 

Dievas matė jo širdį ir pašaukė jį būti karaliumi, puikiai žinodamas visas būsimas Dovydo nuodėmes.

 

1 Samuelio 24:1-6 Dovydas ir jo vyrai slepiasi nuo Sauliaus oloje. Atsitiko taip, kad Saulius įėjo į olą atlikti savo reikalų, o Dovydas nukirpo jo apsiausto kraštą. Jo sąžinė jį kaltina ir...

Kai šis nutolsta saugiu atstumu, jis atsiprašo Sauliaus. Drabužio apvado nukirpimas yra laidotuvių praktika iki šiol kai kuriose žydų laidotuvėse. Tai kutų, kurie simbolizuoja Dievo žodį, nukirpimas. Tai praktika, kai mirusiajam sakoma, kad jis yra laisvas ir nebesaistomas Mozės įstatymo. Dovydas tai atliko su karaliaus Sauliaus drabužiu; ne tokia subtili žinia: „tu esi miręs žmogus“.

 

Be Batšebos, Dovydas turėjo silpnybę moterims. Jis turėjo 6 žmonas ir daugiau sugulovių,  11 sūnų buvo paminėti arba įvardyti. Jis apsiprato su savo karaliavimu, o dėl susidariusios mišrios šeimos situacijos jo sūnūs Abšalomas ir Adonijas sukilo prieš jį. Dovydas taip pat nusidėjo surašydamas Izraelį, rinkdamas duomenis apie tai, kokio dydžio armiją jis galėtų surinkti, užuot pasikliovęs Viešpačiu.

 

Dievas jį pašaukė žinodamas apie jo būsimas nuodėmes. Tas pats pasakytina ir apie mus.

 

Vienas iš Dovydo širdies savybių, kuria žaviuosi, yra tai, kaip jis reagavo, kai buvo konfrontuojamas dėl savo paleistuvystės  su Batšeba. 2 Samuelio 12 skyriuje pranašas Natanas siunčiamas pas Dovydą dėl jo nuodėmės su Batšeba. 13 eilutėje Dovydas atsako: „Nusidėjau Viešpačiui.“ Jis galėjo pasakyti, kad nusidėjo Batšebai arba kad nusidėjo Ūrijai. Tačiau Dovydo širdis norėjo pasiekti esmę: „Nusidėjau Viešpačiui.“

 

Jis nekaltino geismo, neieškojo pasiteisinimų, jis išreiškė tiesiai problemos esmę  – jis nusidėjo Dievui. Po šio susidūrimo ir savo nuodėmės pripažinimo jis nedelsdamas parašė 51 psalmę. Tarp dalykų, dėl kurių jis šaukiasi Dievo, yra 10 eilutėje: „Sukurk manyje švarią širdį ir atnaujink manyje teisingą dvasią.“

 

Mes taip pat pasiduodame nuodėmei ir šaukiamės švarios širdies, teisingos dvasios. Šios eilutės hebrajiška kalba apima: „Sukurk tvirtą (švarią) širdį.“ Tvirtą, pasiryžusią vaikščioti su Dievu vientisume. Būtent tos nuolankios širdies, kuri trokšta Jo kelių, Jis ieško ir rado mumyse, Savo tautoje.

 

Nuostabi malonė!

 

Baigsime kitą savaitę, o iki tol – palaiminimai,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org