John Fenn. Apie demonus, 1/3. Kaip jie veikia

 Hi all, John Fenn. About demons, 1/3. How they function. Weekly Thoughts

Sveikinu visus

 Buvau tarnystės kelionėje Meksikoje ir kalbėjau mažame surinkime kalnuose. Jų širdys buvo tyros meilėje ir Viešpaties baimėje, nors jie buvo prastai išmokyti.

 Po tarnavimo  beveik visos moterys priėjo pasimelsti, ir didžioji dauguma sakė, kad nori maldos, kad atsikratytų demonų, kuriuos kaltino dėl savo negalavimų. Daugeliui skaudėjo skrandį, kitoms – sąnarius ir visos kaltino demonus. Kai uždėdavau ant jų rankas ir įsakydavau išgyti, didžioji dauguma iš tikrųjų neturėjo demonų – joms tiesiog reikėjo išgydymo. Stebėjausi, kodėl jos manė, kad kiekvienas negalavimas yra nuo demono.

 Demonų įtaka

 

Evangelijose yra tik 19 ar 20 atvejų, kai Jėzus  išgydė staiga  (priklausomai nuo to, kaip juos skaičiuosite). Jie svyruoja nuo Petro uošvės Jėzaus tarnystės pradžioje, aprašytos Morkaus 1:29-30, iki Malkaus ausies išgydymo, kurią Petras nukirto Getsemanės sode. (Luko 22:49-51 ir Jono 18:10-11.)

 

Dar labiau stebina tai, kad evangelijose yra tik 7 atvejai, kai asmenys buvo išlaisvinti nuo demonų ar jų įtakos. (Yra ištraukų, kuriose teigiama, kad buvo išgydytos ir (arba) išlaisvintos didelės žmonių grupės, pavyzdžiui, Morkaus 1:34, bet aš kalbu apie individualius atvejus.)

 

Būtent šiuose individualiuose pasakojimuose galime gana išsamiai pamatyti Jėzaus susidūrimus su demonais ir kaip Jis su jais elgėsi. Daugiausiai informacijos pateikia  bene 3 kartus pakartotas pasakojimas Mato 8:28-34, Morkaus 5:1-20, Luko 8:26-39 apie vyrą su Legionu. Tai buvo vyras, kuris turėjo tiek daug demonų, kad Jėzus kalbėjo vadui, vardu Legionas. Romėnų legioną sudarė 2000 kareivių, taigi tiek daug žmogus turėjo  demonų. (Mato 8:28 sakoma, kad buvo du vyrai, o Morkus ir Lukas sutelkia dėmesį tik į vieną vyrą, kuris turėjo Legioną.)

 

Išlaisvintas vyras gyveno graikų geradariečių teritorijoje. Tai buvo graikų ir romėnų regionas, sudarytas iš 10 miestų, vadinamas Dekapoliu, rytinėje Galilėjos ežero pusėje, į kurį atėjo Jėzus ir mokė. Pirmas dalykas, kurį pastebime, tai kad  „žmogus turėjo netyrąją dvasią“. Netyroji dvasia gali būti vartojama apibūdinti asmenį, turintį demoną, bet tai taip pat gali reikšti konkrečiau – seksualiai netyrąją dvasią. Tai, kad jis žalojosi save ir nusirengė nuogai, rodo šį supratimą. Luko 8:35 sakoma, kad po jo išlaisvinimo,  žmonės buvo sukrėsti, matydami jį „apsirengusį ir sveiko proto“.

 

Demonas, valdęs vyrą, buvo vadinamas Legionu. Čia matome vieną demonų aspektą; jie atpažįstami pagal savo funkciją. Legionas valdė daugelį demonų. Kurčia dvasia sukeldavo kurtumą. Mato 12:22 aprašytas aklasis vyras, negalintis kalbėti, buvo išvaduotas iš aklos ir nebylės dvasios. Luko 13:11 aprašyta moteris, 18 metų buvusi sulinkusi, turėjo negalios dvasią. Angelai turi vardus, iš demonų atimta viskas  ir jie yra žinomi pagal savo funkciją. Šėtonas reiškia „priešininkas“, hebrajų ir graikų kalbose (atitinkamai hassatan ir satana).

 

Demonai yra teritoriniai

 

Morkaus 5:10 demonas, vardu Legionas, maldauja Jėzaus neišsiųsti jų iš šalies. Dauguma iš mūsų žinome, kad bet kuriame mieste ar miestelyje yra dalių, kuriose vyksta blogi dalykai. Taip pat žinome turtingas ir išdidžias miesto dalis. Yra dvasių, kurios gyvena tam tikrose vietovėse, ir kai jos susitelkia tam tikroje vietovėje, net netikintys gali pajusti tos vietovės dvasinę atmosferą. Demonai mėgsta likti pažįstamose vietovėse, nes pažįsta ten gyvenančius žmones. Jie nori įtakoti natūralią sritį.

 

Legionas maldavo Jėzaus neišsiųsti jo iš to regiono, ir Jėzus sutiko. Nepaisant to, Jėzus taip pat apgavo Legioną, leisdamas jiems patekti į kiaules, kurios tuoj pat nusižudė, o tai demonus grąžino į dvasių pasaulį, kur jie negalės trukdyti  žmogaus gyvenimui. Labai įmanoma, kad tos pačios dvasios iki šiol yra rytinėje Galilėjos ežero pusėje ir stengiasi paveikti žmones, turinčius seksualinių nuodėmių, arba patekti į juos.

 

 

Mudu su Barbara važiavome namo po susitikimo Tulsoje ir, norėdami patekti į greitkelį, turėjome važiuoti per miesto rajoną su striptizo klubais, barais ir panašiais dalykais. Laukdamas prie šviesoforo, pradėjau pastebėti mūsų aplinką ir žvilgtelėjau į vieno aukšto raudonų plytų pastatą su mažu ženklu, rodančiu, kad tai vieta, kurioje renkasi „svingeriai“. Tą akimirką Viešpats atvėrė man akis, kad pamatyčiau ir dvasinį pasaulį. Mačiau demonus, stovinčius ir sėdinčius aplink to pastato priekines duris. Kai kurie net sėdėjo ant plokščio stogo krašto, nuleidę kojas nuo krašto. Jie visi tiesiog stovėjo arba sėdėjo. Paklausiau Tėvo: „Ką jie ten veikia?“ Jis tuoj pat atsakė: „Jie laukia, kol atsidarys užeiga, kad pamatytų, prie ko galėtų prisitvirtinti.“

 

Taip, demonai yra teritoriniai. Tai matome tame, ką Senasis Testamentas vadina „familiariomis dvasiomis“. Tai dvasios, „pažįstančios“ šeimą, todėl dažnai siejamos su bendravimu su mirusiaisiais seanso metu. (Žinoma dvasia mėgdžioja mirusįjį ir, kadangi yra susipažinusi su šeima, dažnai žino dalykų apie tą mirusįjį ar gyvą asmenį).

 

Kai žmogus, turintis taip vadinamą pažįstančią (familiarią dvasią), persikelia į kitą regioną ar šalį, tas demonas keliauja kartu su juo, atnešdamas demonišką įtaką naujai tautai ar regionui. Taip ištisos tautos pakliūva į  demonų ir „demonų doktrinų“ priespaudą.

 

Familiari dvasia galėjo patekti į šeimą prieš kelias kartas, ir naudoti vieną kūną po kito per  kartas, pavyzdžiui, alkoholizmas ar vėžys, jos pasilieka šeimoje, kaip ir tam tikrose miesto vietose. Tos dvasios . tėra individai, netekę savo teisumo, siekiantys panaikinti Dievo darbą mūsų gyvenime. Jos negali skaityti minčių, o jų atsikratymas po to, kai jos kurį laiką praleidžia tam tikroje vietoje, dažnai yra valios išbandymas tarp jų ir žmogaus, kurį jos taip ilgai engė ir persekiojo.

 

Jėzus taip pat mokė apie demonus Mato 12:26, ​​43-45.

Mato 12:26. Jis kalbėjo: „Jeigu šėtonas išvaro šėtoną, jis susiskaldęs pats su savimi. Kaip gali išsilaikyti jo karalystė?“

 

Turime misionierių draugų, kurie matė, kaip burtininkai  varo demonus iš žmogaus, bet iš tikrųjų jie atveria duris galingesniam demonui, prisidengdami silpnesnio demono išvarymu. Mūsų draugai paaiškino, kad burtininkai, raganiai „išgydydavo“ karštligę „išvarydami“ demoną, bet maždaug po 3 mėnesių tas žmogus susirgdavo dar sunkesne liga. Jie suprato, kad žmogui, pasikliaujančiam demonu, viskas, kas nutiko, buvo tai, kad į jo vidų įsiveržė galingesnis demonas.

 

Šį principą matome Jėzaus žodžiuose 12:43-45: „Išvarytas demonas klaidžioja sausose vietose, ieškodamas poilsio, bet neranda.“ Tai rodo, kad išvaryti demonai yra išmetami atgal į dvasių pasaulį, kuris jiems yra „sausas“. Jie ten neturi  jokių galimybių patekti į mūsų gamtinį pasaulį – ko jie ir nori, nes nori išplėsti savo įtaką ir rasti poilsį nuo tamsos karalystės kančių.

 

Jėzus tęsė:

 

„Tada (demonas) sako: „Grįšiu į savo buvusius namus (asmenį) ir sugrįžęs randa juos tuščius ir švarius (asmuo laisvas nuo demono/būsenos/nuodėmės). Tada (nenorėdamas vėl būti išvarytas) jis eina ir paima dar 7 galingesnius demonus, kad šie apsigyventų žmoguje, ir tam žmogui sekasi blogiau nei anksčiau...“

 

Tai rodo, kad Šėtono karalystėje yra hierarchija, kaip ir Dievo karalystėje, nes Šėtonas negali kurti, jis gali tik iškreipti Tiesą. Tėvas galėjo būti nusidėjėlis, bet jo sūnus gali būti blogesnis – su daugiau demonų. Lygiai taip pat yra angelų, atsakingų už tautas, kaip ir Mykolas, apie kurį mums sakoma Danieliaus 12:1, yra atsakingas už Izraelį, taip ir demonai yra sukurti pagal Dievo atspindį, valdo teritorijas , miestus ir miestų rajonus.

 

Aš tarnavau pamaldose, kuriose dalyvavo apie 1500 žmonių, ir Tėvas pradėjo man kalbėti apie vieną ten dalyvaujančią moterį. Jis man papasakojo, kad mama jai,  būnant dar jauname amžiuje, pasakė, kad ji nėra graži ir protinga, todėl gyvenime turės sunkiai dirbti. Jis tęsė, kad tai, kaip ji, būdama maža mergaitė, suprato mamos žodžius, atėmė viltį. Tai vedė į savęs neapykantą, o tai - į pyktį, depresiją ir galiausiai į mintis apie savižudybę. Jis man pasakė, kad tą vakarą ji atėjo išlaisvinimo, nes  po pamaldų nesėkmės atveju ketino eiti  namo ir nusižudyti. Jis norėjo ją išlaisvinti. Kai dalijausi visu tuo ir kitais Jo žodžiais su susirinkusiaisiais, neprašiau, kad ji pakeltų ranką ar ateitų į priekį pasimelsti. Aš tiesiog išvariau demonus Jėzaus vardu nuo pakylos ir paprašiau Tėvo pripildyti ją nauju savo Dvasios prisipildymu ir išgydyti jos emocijas – kurios  iš pradžių atvėrė duris demonams.

 

Po trijų savaičių salėje prieš vakarines pamaldas mane sustabdė moteris, sakydama, kad ji yra ta moteris. Ji parodė man randus ant rankų nuo ankstesnių bandymų ir nuo paauglystės laikų, kai ji žalojosi save. Ji pasakė, kad yra visiškai laisva, būtent taip, kaip aš ir sakiau, ir labai man padėkojo. Maždaug po 3 mėnesių vėl ją mačiau, ir ji pasakė, kad vis dar laisva ir jai viskas gerai.

 Daugiau kitą savaitę, bet yra apie  daug ką pagalvoti! Iki tol.

  Laiminu,

 John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com arba John@cwowi.org