Dvasios/sielos , bet ne jų kūno mylėtojas 1 iš 3

 Lover of One's Spirit/Soul but not

Their Body #1 of 3

 Sveikinu  visus,

„Jėzus, mano sielos mylėtojas“ ir „Jėzus, mano artimiausias draugas“ ,- tai  žodžiai iš 1993 m. Hillsong dainos: Jesus, Lover of My Soul. Ar pagalvojote, ar

Jėzus yra mūsų sielos mylėtojas, kad jūs ir aš galime mylėti kitų sielas, laikydamiesi tyrumo Kristuje? Tačiau viskas, kas yra tyra iš Dievo, taip pat gali būti paversta nuodėme.

  

Jei ištraukiate „mano sielos mylėtoją“ iš dvasinės sferos, kad pakalbėtumėte apie viršininką ir jo sekretorę, ar jauną moterį, pasakojančią apie savo draugą kolegijoje, arba pastorių ir moterį garbinimo vadovę, jūs sudaužysite širdį.

 

 

Žmonės nesuvokia, kad galite mylėti kažkieno dvasią ar sielą ir tiesiog likti draugais.

 

Potraukis jų dvasiai ar sielai nebūtinai yra Dievo pritarimas santykiams ar santuokai. Taip pat Jis nebūtinai veda jus žengti „kitą žingsnį“ santykiuose. Dažniausiai du žmonės tampa draugais, nes jie myli vienas kito dvasią ir (arba) sielą, ir tai niekada netampa fiziškai. Jie tik draugai. Kaip 2 vyrai, kurie tapo draugais vaikystėje ir liko artimi suaugę. Arba 2 merginos, kurios išlieka draugės kaip moterys. Arba berniukas ir mergaitė, kurie  draugavo vaikystėje ir lieka draugais suaugę, bet draugystė yra jų santykių riba.

 

 

Priešingai, mūsų kultūra kupina žmonių, kurie meilę kažkieno dvasiai ar sielai prilygina šokinėjimui į lovą, kad tai taptų fiziniais santykiais. 1999 m. filme „Pabėgusi nuotaka“ Maggie klausia Ike'o: „Ar yra vienas „tinkamas“ žmogus kiekvienam? Jis atsako: „Ne, bet aš manau, kad sekant potraukiu galima prasilenkti  su tuo, kas  teisinga“.

 

 Jie mano, kad jei yra potraukis, tai turi būti teisinga juo sekti .

 

Net susituokę su kitu asmeniu  jie pateisina savo romaną. Potraukis kitam gali įtikinti žmogų, su kuriuo jis jau pora, kad jam negerai. Labai dažnai jie patiria trauką savo sielai ar dvasiai ir daroma prielaida, kad trauka yra teisinga ir turi būti fizinė.

 

 

Pagalvokite apie dalykus, kuriuos mūsų visuomenė priima negalvodama du kartus: grupės fanai, sekantys roko grupę koncertinio turo metu, savo meilę muzikai prilygindami išraiškai, skatinančiai būti fiziškai artimais su grupės nariais. Pagalvokite apie aktoriaus ar aktorės gerbėją, kuris meilę  filmams ar TV laidoms automatiškai prilygina norui šokinėti su jais į lovą. Arba prisiminkime krikščionius vyrus ar moteris, kurie žavisi ir yra palaiminti pastoriaus, šlovinimo vadovo, televizijos pamokslininko ar jaunimo lyderio, kuris meilę jo tarnavimui prilygina  Dievo vedimui, kad jie taptų pora.

 

 

Mano sielos mylėtojas

 

– Ar matei jį, kurį myli mano siela? Saliamono giesmė 3:3

 

— Jis ir davė žinią mums apie  savo meilę Dvasioje. (graikiškai agapė besąlyginė meilė) Kolosiečiams 1:8

 

„...Viešpats rado žmogų, panašų į Jo paties širdį“. I Samuelio 13:14/Apaštalų darbai 13:22

 

„Tada Jehonatanas sudarė sandorą su Dovydu, nes mylėjo jį kaip save patį“. I Samuelio 18:3

 

 

 Apie tai, kad galite mylėti kažkieno dvasią neperžengdami jokių ribų, nėra daug mokoma. Sužinojau tai anksti, susitikdamas su Barbara. Mano draugė 10-oje vokiečių kalbos klasėje Janny man pasakė, kad pažįsta Dievą ne tik Romos katalikų liturgiją. Būdami episkopalai (anglikonai), mes naudojome tą pačią liturgiją kaip ir jos surinkimas. Stebėjau, kaip viena po kitos buvo atsakytos į jos ir jos vaikino bei būsimo vyro maldos ir, matydamas Dievo dalyvavimo jų gyvenime įrodymą, atsidaviau Viešpačiui ir Tėvui.

 

  

Aš visada mylėjau jos dvasią nuo tada, kai mums buvo 16 metų, ir ji man pirma papasakojo apie Jėzų 10 klasėje. Mes buvome geri draugai visą vidurinę mokyklą, kol ji susitikinėjo su savo būsimu vyru, o aš – su  Barbara. Per išleistuves mokykloje  aš buvau išrinktas karaliumi, o ji – karaliene. Bet aš mylėjau  jos dvasią ir tik jos dvasią. Ji ir jos vaikinas mus nuvedė į maldos susirinkimus, kviesdavo valgyti picų, o kai susituokė, pakvietė į savo namus pasimelsti, pavalgyti ir pabendrauti pakalbėti apie gyvenimą. Mes visi 4 mylėjome vienas kito dvasią ir sielą. Mes niekada neperžengėme ribų. Kūnas niekada neįsiveržė į mūsų santykius. Net ir dabar, praėjus daugiau nei 50 metų, mes išliekame draugais.

  

 Bet...

 

Jauna pora susipažino Biblijos mokykloje, jie fiziškai  traukė vienas kitą. Ji sakė, kad myli jo širdį dėl Viešpaties ir didelės  tarnystės vizijos. Jai patiko jo potencialas. Ji nebuvo taip įsimylėjusi jį, kiek įsimylėjo tai, kuo, jos manymu, jis gali tapti asmenybe ir tarnystėje. Baigus Biblijos mokyklą, jokia didelė tarnystė neišsivystė, jis norėjo gauti „įprastą“ darbą, įsikurti ir sukurti šeimą.

 

 

Ji suprato, kad myli jį fiziškai ir myli jo dvasią, bet tikrai nepažino jo sielos. Ji nežinojo jo minčių, gyvenimo tikslų, kaip jis įsivaizduoja santuoką, vaikus ir gyvenimo kūrimą. Ji siekė, kad jis taptų kitu žmogumi, tarnavime, kuriame būtų matomas, kuriame ji šlovintų. Jie išsiskyrė po 5 santuokos metų (laimei, vaikų neturėjo).

 

 

Pora susituokė praėjus 3 savaitėms po to, kai jis pasakė jai, kad Dievas pasakė, kad ji bus jo žmona ir, kad jis bus jos vyras. Kiekvienas iš jų buvo vedęs anksčiau ir kiekviena jų santuoka baigėsi tragiškai, todėl į naują santuoką jie atsinešė daug bagažo. Jie mylėjo vienas kitą fiziškai ir mylėjo vienas kito dvasią, bet susituokė nespėję pamilti vienas kito sielos.

 

 

Jų sielos nešė bagažą. Barbara valandų valandas praleido su ja. Vienas dalykas, kurį  ta moteris sužinojo apie save, buvo tai, ką vieną dieną ji pasakė Barbarai. "Užaugau stebėdama, kaip mano mama keičia i vyrą po vyro, ir jie ją visada mušė. Suprantu, kad užaugau galvodama, kad taip vyras meilę perteikia moteriai – pliaukštelėdamas. Štai kodėl aš bandžiau provokuoti _____. Pasąmoningai bandžiau priversti jį smogti man, bet jis yra per geras vyras, kad galėtų pakelti bent pirštą prie mane. Bet dabar aš žinau Viešpatyje ir dėl jo pavyzdžio, koks turi būti teisingas bendravimas  tarp vyro ir žmonos .

 

 

Nuo tos dienos jų santuoka pasikeitė į gera visam laikui, ir jie liko susituokę iki jos nelaimingos mirties po ilgos ligos. Jie mylėjo vienas kito dvasią ir kūną, bet turėjo įsimylėti vienas kito sielą.

 

 

Ištirkite savo širdį ir supraskite, kad galite mylėti žmogaus dvasią, galite mylėti žmogaus sielą, nemylėdami jo fiziškai. Žmogus gali mylėti ir fiziškai, nemylėdamas nei jų dvasios, nei sielos....plačiau kitą savaitę, iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas