Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2025 m. kovo 21 d., penktadienis

John Fenn, Dievas parodo užbaigtą viziją? Sumišimas. 3/3,

 John Fenn, God shows the finished vision? Confusion. 3/3, Weekly Thoughts

Sveikinu visus,

 Apreiškimo 19:10 sakoma: „...Jėzaus liudijimas yra pranašystės Dvasia“.

 Tai reiškia, kad bet koks pranašiškas žodis nebus apie mus, jis nepadidins mūsų


ego, jis visada bus apie Viešpatį. Paprasta pranašystė yra Dievo įkvėptas žodis mums ar kažkam kitam, suteikiantis „ugdymą, raginimą ar paguodą“. Tai yra Pauliaus paprastos pranašystės apibrėžimas 1 Korintiečiams 14:3. Tai neturi nieko bendra su ateitimi ir visada nukreips žmogų į Jėzų – Jis yra mūsų statytojas, skatinantis, teikiantis paguodą.

 Kai Viešpats išsakys pranašišką žodį ar viziją mūsų ateičiai, tai taip pat bus apie Jėzų. Jei turite pranašystę, kurioje dėmesys sutelkiamas į tai, kaip jūs pamokslausite milijonams, pamokslausite stadione ar kalbėsite per televiziją, ar ką nors kita, kas sustiprintų jūsų ego – tai nėra tikras Viešpaties žodis arba bent jau jis užterštas pranašautojo kūniškais priedais. Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia, taigi, jei esi iš viso minimas, tai bus antraeilis dalykas, palyginti su Jo darbu ir Jo vizija bei Jo tikslais tau.

 

Kartą moteris man davė 20 lapų pranašystę (užrašyta kiekvieno lapo ant abiejų pusių), kurią jai davė kažkoks, taip vadinamas pranašas – ji užrašė ją iš  audio įrašo. Moteris paklausė, ką aš apie tai galvoju. Tiesa ją supykdė, nes pirmi 3 sakiniai buvo iš  Dievo, likusieji 20 puslapių buvo tik „pūkai, pūkai“, naudojant daug žodžių, bet nieko nepasakantys, o iš to, kas buvo pasakyta, ji buvo pristatyta, kaip Dievo dovana pasauliui. Dalis to, kas patvirtino, kad tai daugiausia ego skatinanti klaidinga pranašystė, buvo ta, kad ji ant manęs taip pyko, kad nuo to laiko su manimi nekalbėjo, (juokinga). Ji norėjo patvirtinančio žodžio apie savo didybę, bet aš privalėjau pasakyti tiesą...

 

Taip, žinoma, pranašystė gali apimti jus ir Jo planus jums, ir kaip jūs įsirašote į  Jo planus, tai ne apie jus. Apaštalų darbų 9 skyriuje, kai Viešpats pasirodė Pauliui, kai jis ruošėsi įžengti į Damaską, Jis pasakė Pauliui keletą dalykų apie jo tarnystę. Tačiau Jis taip pat apakino jį 3 dienom, kad pašalintų  ego iš jo gyvenimo pašaukimo. Viešpats norėjo, kad jis žinotų, kad Jėzus yra viršininkas, ir viskas priklauso nuo to, ką Jis nori veikti Pauliaus gyvenime.

 

Svarbu: Dievo pažadų priežastis

Tai ne visų pirma kaip atsakymai į mūsų maldas arba tai, ką mes „tikime Dievu“.

 

Antrasis Petro laiškas 1: 3-4: "Jo dieviškoji galia davė mums viską, ko mums reikia gyvenimui ir pamaldumui, per Tą, kuris pašaukė mus į šlovę ir dorybę. Per juos (gyvenimą ir pamaldumą) Jis davė mums labai didelių ir brangių pažadų, kad per juos įeitume į dieviškosios prigimties bendrystę..."

 

Graikiškas žodis „bendrystė“ arba „dalyvis“ arba „turintis dalį tame“ yra „koinonos“, reiškiantis „bendras“, o šaknis verčiama „bendrystė“. Tai reiškia, kad pažadai duoti, kad galėtume su Juo bendrauti dieviškoje prigimtyje, laukdami tų pažadų išsipildymo, arba aprūpinimo.

 

Aukštesnė tiesa yra ta, kad kiekvienas pažadas yra duotas, kad galėtume dalyvauti bendrystėje su Juo, Jo dieviškoje prigimtyje. Greičiausias būdas gauti pažadą iš Dievo yra labai dažnai atidėti tą pažadą ir susitelkti į Jo pažinimą ir charakterio augimą Jame.

 

Kaip tik todėl Petras kitose, 5–8 eilutėse, iš karto ragina mus remtis švenčiausiu tikėjimu, dorybe (moraliniu tobulumu), pažinimu, susivaldymu, nuoseklumu toje savitvardoje, dievotumu, broliška meile, besąlygiška meile, nes „jei to jumyse  gausu, JIE padarys taip, kad nebūsi nenaudingas ir nevaisingas savo vaikščiojime su Viešpačiu  Jėzumi.“

 

Santuoka?

Tikslas padaryti  porą šventa. Draugystė? Tai apie tai, kad ši draugystė būtų šventa. Žmonės jūsų surinkime? Tai apie šventumo tobulinimą juose ir tavyje. Mokykla, darbas, kaimynystės santykiai? Tai viskas apie šventumą ir jus bei jų dalyvavimą dieviškoje prigimtyje. Visa tai suteikta, bet pirmiausia kalbama apie bendravimą su Juo dieviškoje prigimtyje.

 

Tai, kas buvo suteikta, teka mūsų bendrystės su Juo kanalu Jo dieviškoje prigimtyje.

 

Sumišimas dėl to, kaip, kada ir kodėl

Vardas Habakukas reiškia „apkabinti“, ir daugelis sakė, kad tokį vardą jis gavo dėl to, kad apkabino Dievą arba grūmėsi su juo. Rabinai teigia, kad jis buvo Šunemietės pažado sūnus, aprašytas II Karalių 4:16, bet mes negalime to patvirtinti. Habakuko 1 skyriaus problema yra ta, kad jis nesupranta Dievo plano. Kaip teisus Dievas galėtų veikti naudodamas piktus žmones, netgi tokių blogio imperijų, kaip asirai, Izraelio priešai? Kodėl teisus Dievas leidžia savo tautą teisti blogio imperijai?

 

13 eil.: "Tavo akys per tyros žiūrėti į blogį. Negalite žiūrėti į neteisybę. Kodėl tada toleruoji klastingus? Kodėl tyli, kai piktasis ryja teisųjį?" Jis nesuprato Viešpaties žodžio. Jis nesuprato, kaip vizija ir pažadai gali būti tokie puikūs, kai pamatė, kad vyksta priešingai

 prieš jo akis.

 

2:1 jam užtenka ir sako: „Aš stovėsiu budėdamas, lauksiu Jo  čia, šiame bokšte, ir žiūrėsiu, kaip Jis man atsakys“. (Argi jis buvo užsispyręs ir arogantiškas?). 2-oje eilutėje Viešpats atsisako atsakyti į jo klausimus, bet įsako: "Užrašyk regėjimą, perskaityk jį visiems, kad tas, kuris praeina, žinotų. Mat regėjimas skirtas būsimam numatytam laikui... bet teisusis gyvens savo tikėjimu..."

 

„Teisusis gyvens savo (savo) tikėjimu“. Ta tiksli eilutė cituojama Romiečiams 1:17, Galatams 3:11 ir Hebrajams 10:38, kiekvienu atveju susijusi  ne su visko supratimu, o vaikščiojimu su Juo tikint. Galbūt mes nesuprantame, kodėl vizija taip sako, o aplinkybės kalba kitaip. Tačiau mums liepta laikytis tos vizijos, net jei tai reiškia, kad reikia suvokti, kad tai numatyta būsimam laikui.

 

Jūsų tikėjimas nėra problema

Hebrajams 4 autorius lygina Senąjį Testamentą su Naujuoju Testamentu, rašydamas, kaip Jozuė negalėjo suteikti Izraeliui ramybės, nors jie buvo įžengę į Pažadėtąją žemę. Jis pabrėžia, kad Jėzus yra mūsų poilsis. Jis yra šabas, apie kurį pranašavo  7-ta poilsio diena. Apie Jį pranašavo  šabo poilsis. Jis pranašavo laiką, kai Dievas ilsėsis, nutraukdamas savo pastangas prieš žmonijos nuodėmę, suteikdamas mums savo poilsį – Jėzų. Tai taip pat pranašauja apie būsimą laiką, kai žemė ilsėsis, nes Asmuo, kuris yra Šabas, gyvens su žmonija.

 

Esmė 10-16 eilutėse yra ta, kad jei mes turime Jėzų, turime tą šabo poilsį. Kiekviena diena yra šabo poilsis tiems, kurie turi Kristų. Todėl stengiamasi ne tikėti, o pailsėti. „Dirbkime, kad įeitume į tą poilsį, nes kas įtikėjo, įžengė į Jo poilsį, palikęs savo pastangas“. Tai reiškia, kad problema yra ne jūsų tikėjimas, o jūsų poilsio lygis.

 

 Kai Dievas duoda pažadą, o mes darome viską, ką galime, kad eitume su Juo, kad tai įvyktų, mes negalime to padaryti iš savo jėgų. Tikėjimas jaučiasi kaip ramybė. Laikotarpis. Tikėjimas jaučiasi kaip ramybė. Norėdami turėti ramybę bet kokioje situacijoje, turite nutraukti savo darbus. Tai yra darbas, tai yra pastangos pasiekti tą ramybę raminant protą, atmetant protinius argumentus, atmetant įprotį vertinti savo išsigelbėjimą jausmais arba tuo, kaip viskas atrodo. Kažkuriuo momentu turime priartėti prie savęs ir pailsėti. Sustabdyk. Tiesiog sustabdyk. Išmokite nuraminti protą, nukreipdami mintis į pažadą. Peradresuokite emocijas, kad jos atitiktų tai, ką Dievas sako apie jus.

 

Ir tada – ramybė tampa tarsi aukšta siena, sauganti mūsų širdis ir protus, kai į ją atsimuša liepsnojančios priešo strėlės. Stenkitės įeiti į tą poilsį, tą ramybę, o paskui saugokite ją, atsisakydami emocijų ir minčių, kurios suteiktų jums priežasčių nebūti ramiems. Laikykitės Dievo jums duotos vizijos, bet neįvertinkite jos teisėtumo ar to, kiek ji gali būti arti išsipildymo, atsižvelgiant į aplinkybes, kurios dabar sukasi aplink jus. Nematuokite Dievo pažado pagal tai, kaip jaučiatės ar ką sako kiti. Grįžkite prie paskutinio dalyko, kurį žinote, kad žinote, kad Viešpats jums pasakė – ir laikykitės to, net jei tik savo širdyje, privačiai tarp jūsų ir Viešpaties – ir ilsėkitės šiame pažade. Įeikite į tą poilsį, tą ramybę ir būkite ten, kai užsiimate savo gyvenimo reikalais.

 

Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

Džonas Fenas

cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com arba john@cwowi.org

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.